Forumas: temos peržiūra
Klausimai iš Urantijos Knygos
Mano mielieji, kokių tik turite klausimų iš Urantijos Knygos, klauskite ir aš jums paaiškinsiu šitoje temoje. Todėl čia gali būti įvairiausi klausimai, kurie jums kilo skaitant Urantijos Knygą ir į kuriuos norėtumėte gauti atsakymą, kad jis padėtų jums geriau suvokti skaitomą Urantijos Knygą ir jos sąsajas su mūsų kasdienybe arba su mūsų ateitimi po prisikėlimo.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2008-04-29 21:47:32
Komentarai
O gal lengviau būtų nuoširdžiai paaškinti kokia tavo manymų mielas broli yra toji sistema, vietoje galutinių diagnozių nustatymo.Ir ar sugebėjimas ją apibrėžti rodo ir sugebėjimą ją gyventi. Ir kas geriau ar turėti samprata ar būti samprata.Ir dar jeigu jau knygą vis tik nagrinėji nagrinėji, tai gal rasi ir kas ir iš kur tie šumerai.rimantas ( Kaunas )
2008-06-12 17:07:43
"Kamnors kąnors įteigti, ar ginčytis intelektualiai stengiantis įrodyti kąnors nėra siekio"
Ne, Vaiduli, paprasčiau be intelekto kvailinti tokius žmones, kaip tu ar Vita, ir po to jais naudotis. Esate zombiai, jau nebegalintys suprasti, kad jumis yra manipuliuojama. Kiekvienas kvailys gali dalintis savo patyrimu ir tai nėra blogai, jeigu už viso šito niekas nestovi ir nesiekiama naudos.
Nors tu ir idiotas( taip lig šiol ir nesupratai,kad prašau atsakyti KODĖL, o ne KIEK ar KOKIE), bet visgi dar kartą pakartosiu klausimą tau ir kitiems šio puslapio bukagalviams:KODĖL JŲSŲ UK NAUDOJAMA DEŠIMTAINĖ SISTEMA?
Tavo teiginys "UK minima kad dvasiniame pasaulyje vyrauja septyni skaičius, o materialioje kūrinijoje skaičius dešimt." tik iš dalies teisus. Skaičius septyni MATERIJOJE iš tiesų yra dažnas, bet va dešimtukas materijoje,.., tai jau iš sapalionių skyrelio. Kartoju: esi durnius, nes nesuvoki, kad ant rankos yra tik 5 skirtingi pirštai, o kiti 5 yra viso labo tik pirmosios veidrodinis atspindys. Bet tau šito, durneli, nesuprast ir nesidangstyk Jėzumi, jis čia ne prie ko. Suskaičiuoti pirštus ant rankos galima ir be jo pagalbos. Tam, kad įsitikintum, jog šūdas smirda, nebūtina kviestis Jėzų į pagalbą. Tai akivaizdu - tereikia pauostyti.
--------
Keli žodžiai kodėl taip stačiokiškai rašau. Žmogeliai, kaip šauksite, taip ir atsilieps. Jūsų tyčiojimasis iš logikos, nors paslėptas po "dvasingumo" kauke, verčia baksnoti jus nosimi į šūdą, kad įsitikintumėte, jog jis smirda, nes uosles praradę esate ko gero galutinai.
Žlobui Vaidui
2008-06-13 05:29:17
[deja ne į temą]Įsivaizduok kad nesi matęs ir nežinai kas yra lietus, ir tu matai aplink namelio stogo šiferį apvestus lietvamzdžius, vandens nutekėjimui - ką tu galvosi, ką nuspręsi kas ten per daiktas ir kam jis reikalingas? Tik pažinęs lietų suvoksi kam jie reikalingi.
Bet tada yra pasirinkimas, arba žmogus bent pamąstys ir turės kokių minčių ta tema, kaip ir bus pasirengęs sužinoti ateityje kas tai, arba bus paneigiantis žmonių kurie uždėjo tuos lietvamzdžius protą, išvadins juos bukapročiais ar dar kaip (čia priklausomai nuo kantrybės(dieviškumo ir išminties požymio) kiekio).
Aš pažįstu lietų, todėl žinau kam reikalingi lietvamzdžiai, nors lietvamzdžių būna įvairių spalvų ir formų. (paskutinėje sak. dalyje:turiu omeny skirtingas apgyventas žmonėmis planetas).
Vaidas
2008-06-12 16:20:46
ir ši tema skirta klausimams iš Urantijos Knygos. jei diskutuoti apie tai kad "nebuvus mieste noriu paneigti kad jame gyvena žmonės" - kaip sakant "neskaičius Urantijos Knygos noriu kanors paneigti pesimistiškai" tai tam turėtų būti kalbama kitoje temoje, arba tiesiog pasiskaityti jau esamus komentarus tokia tematika. Dar man patinka 'skeptiko', kaip netikinčio kad tiesa gali egzistuoti ar būti pažinta, apibrėžimas. end;
Vaidas
2008-06-12 14:26:03
pasnekove <as>, pasaulyje yra daug tekstų/mokymų/tikėjimo sistemų, ir šiuolaikinis žmogus turi galimybę susipažinti su keliais keliolika ir keliasdešimt tokių. Galima domėtis vienu, bet pasisėmus visa kas tame yra ieškoti ir dar daugiau. Žinoma yra patyrimai, išgyvenimai ir supratimai, bet konkretus mokymas turi ribotus tekstus - kurie suteikia žinias iš išorės, o vėliau kada tų tekstų išmintis išsisemia ieškoma ir kitoje literatūroje, taip pat bendraujant ir su kitais žmonėmis ir dar daugiau, vis ieškant tiesos, pažįstant ir suvokiant kūriniją vis labiau savo patyrimu atsižvelgiant ir į tai kas pasaulyje.
Urantijos Knygą skaito įvairiausią prieš tai turint patyrimą, susipažinus ir su kitais visokiais mokymais, religijom, tikėjimais, išmintimis, tarp kurių yra ir žmonių kurie dešimtmečiais buvo ištikimi biblijai/krikščionybei. Praėjo tie laikai, kai žmonės buvo mažai ką žinantys ir tiesiog pasikliaudavo kokiu tikėjimu, dabar galima susipažinti su įvykiais/žiniomis/informacija iš viso pasaulio - taip pat sužinoti ir apie neskaidrias sektas - kuriose bent kasnors yra blogai. Akivaizdu kad joks dabartinis žmogus neitų į kokią nors sektą, jeigu manytų kad tai tik "dar vienas mokymas", ar "pinigų rinkimas". Taigi, pagalvok apie tuos protingus, gyvenimiškus, mylinčius, šeimos žmones, kurie per daug metų patyrė nemažai, o su urantijos knyga praleido galbūt irgi jau tris, penkis, dešimt, penkioliką ir penkiasdešimt, šešiasdešimt metų kitose šalyse. Tai nėra tik knyga, bet mokymas gyvo bendravimo su kūrinijos asmenybėmis. Daug kas lengvai gali patirti ir pritarti telepatiniam minčių perdavimui gyvenimiškose situacijose, bet taip keista nejau girdėti apie minčių perdavimą tarp dvasių ir žmonių? Aš sutinku ir paprastus žmones kurie nežino apie šį apreiškimą žmonėms, bet jie bendrauja su Dievu, su Jėzumi, rodos su kuo kalbuosi tam tokie dalykai nesvetimi.
Tai pagrindinė mintis, kad tu nuvertini žmonių išsilavinimą, nuoširdumą ir gebėjimą suprasti, gebėjimą atsirinkti. Nejau manai kad tiek žmonių gali klysti, ir įsivelti į kanors netikro jei tikrai tai nebūtų tiesa? Tu dar nematei kokį kontekstą suteikia Urantijos Knyga žmonių rašytai biblijai, o ir kitiems mokymams, pasauliui ir kūrinijai. Daug kam Urantijos Knyga galbūt jau yra irgi jau praeitas ir akivaizdus etapas, ir žmonės užsiima kasdiene veikla patyrimais, bendravimu su Tėvu, einant/žengiant į priekį, kada yra išsilaisvinta iš visokio susipainiojimo kas tas Dievas, kas per kūrinija, kaip ji atsirado, kaip viskas prižiūrima, kokia bus ateitis, ką Jėzus veikė žemėje ir dar daug dalykų - tai jau praeitas etapas, reikia eiti ir toliau augimo, patyrimo keliu.
----
kitas dalykas, kad žmonės kurie ieško ir jau iki tol yra susidūrę su daygybę mokymų - jie turi patirties, ir tvirčiau pasitiki savo patyrimais ir suvokimu - tokie žmonės ateidami čia, gali atpažinti kiek dar daug gero ir gilaus yra Urantijos Dokumentų apreiškime, ir ją žmonės skaito ir po dešimt ir kelioliką kartų, ir vis randa daugiau. Pakartosiu kad tai tik papildoma priemonė, kuri kaip knyga yra sakyčiau vertingiausių kokią šiuo metu ir įsivaizduoti galėčiau, nes ji tikrai panaikina visus dabartinių žmonių protuose esančius susipainiojimus.
Bet yra ir kitokie žmonės - kurie NEIEŠKO nieko, kurie ateina tik susižavėję savimi paneigti konors, o tuo labiau jeigu ieško vien tik kur ką pastebėti gal kur koks pavadinimas negražus ar dar kas, NEIEŠKODAMI šviesos, išminties, visos kūrinijos šeimos brolijos sampratos paaiškinimo, tai jie lengvai gali numesti net nesidomėję kokią repliką ir eiti tolyn. Taigi vieni žmonės ieško kiti ne. Idomus dalykas tik tas, kad savo pesimizmą net nesuprasdami apie ką eina kalba, neišmanydami esančio reikalo ir kitiems jau skuba patarti kad čia kasnors neverta dėmesio.
----
Todėl ne įsitikinimai, ne negyvos moralės ar tikėjimo sistemos, bet patyrimai, tiesos suvokimai, tikri išgyvenimai, ir nuoširdumas čia, aiškiai sąmoningai suvokiant vis plačiau save, kūriniją, ryšį su triasmeniu Dievu.
Taip taip, čia didis apreiškimas kada galima nežinau, šokinėt iš džiaugsmo, eit į gatvę ir dalintis su visais, tačiau gyvenimas tęsiasi, ir pažinimas eina per kiekvieno asmeninį norą pažinti/suprasti. Jėzus pvz kilo iš trejybės, pažinodamas Dievą jis apreiškė jį čia žemės žmonėms - visos kūrinijos Dievą savo mylinčiu brolišku charakteriu, tačiau jis taip pat plovė indus, dirbo kasdienius darbus, gyveno žmogiškuoju kūnu.
Tai jau nustosiu kalbėt, tik dar pasidalinčiau pavyzdžiu kaip pvz Jėzus (kaip mokytojas išminties ir tiesos šaltinis) moko kelis žmones - o šalia vienas vaikas žaidžia su kokiu žaislu ant žemės, pro šalį praeina praeiviai. Ką toks pavyzdys reiškia manau akivaizdu :) Sudie.
Vaidas
2008-06-12 14:21:50
Mielieji, jūs turite pradėti atpažinti šviesesnes mintis savo atsivėrusia SIELA, o ne mėginti užsipulti tokių minčių autorių.
Olego mintys yra pilnos šviesos ir skirtos JŪSŲ FIZINIO KŪNO SVEIKATOS LABUI. O jūs vis purkštaujate ir tuo pačiu patvirtinate Olego teiginių teisingumą, kad jums jūsų pačių nenormalus gyvenimas yra "normalus." Tik bėda ta, kad jums net sirgti "NORMALU," nors tai visiškai nėra normalu.
Tėvas nesuteikia ligų NĖ VIENAM. Jas patys prisišaukiate savo savanaudiška gyvensena, savo žemais savanaudiškais virpesiais, kurie yra VISĄ LAIKĄ IR JŪSŲ PASSĄMONĖJE, tiek jums miegant, tiek atsibudus, o taip pat ir jūsų SĄMONĖJE, O VIRŠSĄMONĖS IŠ VISO JŪS NET NEPANAUDOJATE GYVAM BENDRAVIMUI SU TĖVU. Štai jums ir ligų, VISŲ, priežastys. O jų šaltinis esate patys jūs.
Ir nieko nepadarysi, kol mąstysite, kad norite visko po truputį, "normaliai," kaip tą suprantate jūs, tol kentėsite nuo skausmo ir ligų vis daugiau, ir vis jausnesniame amžiuje.
Tėvo visatos dėsnis yra vienas: priežasties-veiksmo-pasekmės.
Ar gali kvailas suprasti protingą? Ne. Ar gali protingas suprasti kvailą? Taip. Tad nelikite kvailio padėtyje, nes šituo nuskriausite tik SAVE - tiek dvasiškai, tiek fiziškai. Ir tai neturi nieko bendro su tuo, kad vieni yra blogi, o kiti yra geri. Tiesiog ir vieni, ir kiti gyvena ir priima sprendimus pagal savo tos akimirkos protą ir susilaukia atitinkamų pasekmių.
Kvaili taip ir lieka savo lygyje ir nenori nieko girdėti apie bet kokius gyvensenos pakeitimus. Jie tik save guodžia, jog ir kitiems kyla ligos, net ir vadinamosios nepagydomos, tokios, kaip vėžys, aids, tuberkuliozė ir viloaisi, kad jo gal jos ir nepalies, kaip nors "prasmuks" nepastėbėtas. O jų bus dar neapsakomai daug daugiau ir tikrai NĖ VIENAS "NEPRASMUKS". Tuo tarpu protingi, išgirdę šviesesnę mintį, ima susimąstyti, o išmintingi ima prašyti Tėvo sustiprinimo šita šviesesne mintimi vadovautis, nes ji ir yra iš Tėvo, tik perduota per žmogų, kad šis ją galėtų suprasti ir pasinaudoti ja savo kasdienybėje, o ne išsijuokti tiek iš minties, tiek ir iš ją pagarsinusio sielos brolio ar sesės.
Tačiau, vis tik žmogus turi jam Tėvo suteiktą laisvą valią. Ir jis gali net iš šviesos ir meilės mintis atstumti savo apsisprendimu.
O pasilikus tamsoje yra neišvengiama, kad visų fizinių organų ląstelės tikrai sureaguos į tamsą, pasireiškiančią tiek nesveika mityba, tiek savanaudiškais jausmais, tiek vidine įtampa. Ir anksčiau ar vėliau ląstelės pradės išsigimti ir kelti skausmus viename ar kitame organe. Jaučiamas skausmas - tai jau katastrofos signalas, nors pasikeitimus kiekviena ląstelė seniai pajuto ir į juos sureagavo. Bet ji yra tokia mažytė, ji viena dar nepasiekė perduodamo savo aliarmo signalo tokio intensyvumo, kad smegenys imtų trimituoti pavojaus signalą žmogaus sąmonei. O kada jau prie vienos ląstelės ėmė prisijungti dar ir kitos, ir kada jos ėmė jau paveikti viso organo veiklą, ir paveikti organo sutrikimo linkme, kada jau ir kiti organai nebegali normaliai veikti vien tik dėl vieno organo sutrikimo, štai tada jau ir žmogaus sąmonė pajunta aliarmo signalą FIZINIU SKAUSMU. Ir tada puola gelbėtis nuo skausmo.
Ar tai ne kvailystės pasireiškimas, kada tiek daug šviesos minčių žmogus girdėjo, skaitė, bet jomis nenorėjo tikėti, tuo labiau vadovautis, tikėdamasis, kad visko reikia po truputį, saikingai.
Išmintis yra suteikiama tam, kad gyventume sveikai ir sveiki ir tarnautume vieni kitiems iš meilės. Tačiau šito padaryti neįmanoma neatradus Tėvo savyje.
O Tėvo atrasti savyje irgi neįmanoma, jeigu nenori atsisakyti savo kvailumo ir nenori tapti išmintingu.
Ir tik atradus Tėvą savyje, žmogaus energetiniai virpesiai iš žemų (savanaudiškumo-kvailystės) pereina į aukštus (išminties). Ir tą žmogus padaro ne savo valios pastangų dėka, bet savo sielos atsivėrimu Tėvui. Jis tiesiog prisipildo TĖVO IŠMINTIES VIRPESIŲ ir nustoja valgyti bet kokį GYVULINĮ MAISTĄ. O tai jau GYVAS kelias į ŠVIESĄ IR TĖVO MEILĘ, KURI IR GARANTUOJA FIZINIO KŪNO SVEIKATĄ, KAD JIS GALĖTŲ NIEKADA NESIRGDAMAS DARYTI GĖRĮ KITIEMS BE JOKIO SAVANAUDIŠKUMO, VIEN TIK IŠ MEILĖS.
Tokia yra tikrovė VISOJE TĖVO KŪRINIJOJE. Mes irgi nesame išimtis.
Kas nuoširdžiai trokšta išminties, kad tarnautų visų labui, tas iš savo kvailystės tikrai išsivaduos ir bus visada sveikas, net jeigu dabar dar toks nėra. Tačiau tam prieiks ne daktarų pagalbos, bet savo asmeninių pastangų atrasti Tėvą savyje.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2008-06-11 13:23:52
kazkas surinko tokia knyga, kurioje prirasyta nesamoniu ir taip itaigiai parasyta, kad silpnavaliai gali tuo ir patiketi. jumis nori pasinaudoti, net ir banko saskaita parasyta 'remimui'. niekas dievo nemate ir su juo nekalbejo (ypac lietuvis angliskai :D )... atsipeikekit.. labai idomu, kaip paprastas zmogus gali zinoti kas vyko zemeje pries simtus milijonu metu, kaip atsirado gyvybe kodel visa tai. hmm, jei cia butu parasyta Tiesa, tai zlugtu toks mokslas kaip filosofija. religijai taip pat galas. o gal cia nauja religija? labai jau graziai viskas parasyta, tikekit zmones ir gyvensit amzinai, nedarykit nuo demiu ir tevas jus myles. kas gali buti apsurdiskiau? P.S. tie, kuriems jau praplautos smegenys, sitais zodziais vargu ar patikes... beje, visai nenustebciau, jei sita komentara greitu laiku istrins. galbut todel kad tai priestarauja ju isitikinimams. bet cia laisva salis ir kiekvienas gali laisvai reiksti savo mintis. nieko neturiu pries jusu sekta, tik norejau parasyti savo nuomone.
as
2008-06-11 14:54:20
Na, sorry, mano replika buvo skirta pirmam Olego komentarui, bet kol parašiau, jau, žiūriu, susilaukėme ir antro.
Ir, reikia pastebėti, kad antras Olego "kurinėlis" išduoda autoriaus polinkį į fanatizmą. O kaip kitaip paaiškinsime tokią aistrą svetimų ydų ir nemalonumų tyrinėjimui ir smerkimui? Ar tai sveikai ir optimistiškai mąstančio žmogaus komentaras?
Kaip sau norite, bet aš čia matau "atrask tėvą savyje", tik šiek tiek modifikuotą variantą. O šiaip viskas tas pats - visas pasaulis blogas, visi žmonės nevykėliai, atbukę ir iškrypę padarai, ir tik "AŠ ir mano chebra" esame žinantys ką ir kaip daryti...
Olegai, susimildamas, nedaugink to paties šlamštos, tik kitoje pakuotėje, a? Būčiau labai dėkingas.
Audrius
2008-06-11 11:38:59
Žinai, Olegai, aišku ne mano reikalas kaip ir kiek jūs ten maitinatės, ilsitės ar dauginatės, bet negaliu neatkreipti dėmesio į vieną įdomią aplinkybę. Pasakyk man, ar jūsų žmonės niekad neserga? Ar jiems niekad neprireikia medikamentų, ar medikų pagalbos? O ar nepasinaudojate mobilaus ryšio priemonėmis ar internetu? Ar nepasitelkiate į pagalbą kitas šiuolaikinio pasaulio priemones, kad ir autotransportą?..
Gali neatsakinėti, kad nereikėtų meluoti. Bet tavo nupieštas idiliškas paveikslas tvirtai remiasi į tavo taip peikiamą "normaliai - nenormalų" kitų žmonių gyvenimą. Jūs begėdiškai naudojetės tuo, ką kiti žmonės sukūrė ir pagamino, liedami prakaitą ir, galbūt kraują, o vaidinate savarankiškus ir nepriklausomus nuo aplinkinio pasaulio "šaunuolius". Skelbiate savo išskirtinumą, bet pasiekiate jį tik kenčiančiųjų dėka...
Na, o šiaip, tas "išskirtinumas" tėra tik viena iš daugybės išdidumo ir puikybės apraiškų. Taip, gyventi "normaliai - nenormalų" gyvenimą yra sunku. Kartais - net labai sunku. Bet įmanoma. Ir tvarkytis irgi įmanoma. Įmanoma atsisakyti žalingų įpročių, tik tam, kaip pažymėjai, reikia valios pastangu. Pats juk gerai žinai - gyveno sau indėnai ir čiukčiai, panašiai kaip taviškis būrelis, bet paragavo karta degtynės... Ir neliko nieko iš idilijos. Kur problema? Degtynė kalta ar indėnas? Ar suversi visą kaltę baltaodžiui?
..
P.S.
Žinok, aš pats esu natūralumo šalininkas. Bet tas natūralumas neturėtų tapti suabsoliutintu idealu ir gyvenimo prioritetu Nr vienas. Visur turi dominuoti saikas ir sveikas protas. Net "naturalizme". Kitaip tampame fanatikais.
Audrius
2008-06-11 11:19:52
Štai tu ir esi tas žmogus, kuris nemoka ilsėtis. Tu atsikeli anksti į darbą, darbe tu pilnai atsiduodi savo įstaigos veiklai. Tu nepastebi, ką valgai per pietų pertrauką. Tu daug reikalauji iš pavaldinių ir bendradarbių, nes iš tavęs daug reikalauja tavo vadovas. Namo tu išeini po to, kai išeina visi, ir dar tempiesi su savimi laptopą.
Kartais tu nesupranti, kam tau iš viso eiti namo. Einant gatve vakare, kai visų įstaigų langai užgęsta, tavo ofiso langas šviečia. Už jo matyti tavo figūra, palinkusi prie kompiuterio.
Tavo namai arba tušti, arba juose yra kažkas, kas prižiūri tavo vaikus. Jei namai tušti, tu nekenti savaitgalių ir švenčių. Jei ten yra sutuoktinis, tu jauti sąžinės graužatį, nes retai su juo mataisi. O jei dar yra vaikų, tu graužiesi, kad nematai vaikų. Užtat tu uždirbi tiek, kad jie „turėtų visko, ko jiems reikia“.
Į šią sąvoką tu įdedi štai kokią prasmę:
jie aprengti ne prasčiau už kitus ir valgo geroje picerijoje; turi mobilius telefonus, I-podus ir MP3 grotuvus; turi kompiuterį; turi riedlentes ir riedučius; lanko būrelius, meno pamokas ir sportuoja; vasarą važiuoja su tavimi į šiltus kraštus ir nepigias vaikų stovyklas; pabaigę mokyklą galės studijuoti užsienyje ir pakartoti tavo gyvenimo kelią.
Jei tu neturi vaikų, tai dažniausiai neturi ir sutuoktinio. Tu tik kartais turi žmogų, su kuriuo „draugauji“. Jis panašus į tave. Jis daug dirba. Paskutiniu metu jūs nesimylite.
Jei tu neturi ir tokio artimo žmogaus, tai lankai savo tėvus. Jie tau artimi. Bet erzina. Su jais ilgai būti sunku. Užtat tu turi tris galimybes:
rūpintis savo grožiu sporto klubuose ir SPA namuose;
įstaigos vakarėliuose pramogauti;
važinėti po pasaulį. Savo sveikata ir kūno grožiu tu rūpiniesi prakaitą liedamas treniruoklių salėje ir baseine (savaitgaliais). Taip pat išmokai lėkti per jūros bangas su tokiu aitvaru. Ir svajoji išmokti jodinėti.
Įstaigos vakarėliuose tu bandai pasidaryti mažą šventę ir pagaliau suartėti ar paflirtuoti su kuo nors iš bendradarbių. Jei neturi artimo žmogaus, tai tau būtinai kas nors seniai patinka, bet tas „kas nors“ kažkodėl elgiasi labai dviprasmiškai: lyg ir atsako į tavo dėmesį, lyg ir bėga nuo tavęs. Todėl tu stengiesi per daug neatsiskleisti. Kad netektų skaudžiai nusivilti.
Vietoj to tu prisigeri. Ryte tau iš pradžių nebūna, o vėliau būna bloga. Tu geri „Alkozeltcer“. Po pusės metų tu įtari, kad galbūt jau priklausai nuo alkoholio, nes jauti nerimą pagalvojus, jog namuose nėra brendžio ir alaus.
Užtat tu kartais važinėji į Turkiją, Tunisą ir Egiptą. Tau patiko tvarkinga Turkija, kiek mažiau - Tunisas, ir nelabai patiko chaosas Kairo gatvėse. O piramidės pasirodė tau per daug matytos. Užtat tu įsitikinai:
kad arabai labai mėgsta bendrauti;
kad nardyti nėra labai sunku;
kad čia dėl visko galima derėtis.
Na, o kaip su kasdieniais malonumais?
Vakare tu per daug pavargęs, kad darytumei kažką malonaus. Tu lauki tik vieno - kada galėsi atsigulti į lovą. Prieš tai kartais įsijungi televizorių ir užmiegi. Po to nubundi ir jį išjungi.
Miegi trumpai ir sapnuoji darbą. Nubundi nuo žadintuvo, kurį net pavargai nekęsti. Pabudęs paskubomis įlendi į dušą, užsiplikai kavos ir kartais perverti laikraštį. Iš jo sužinai svarbias naujienas:
kad vienas žinomas politikas pasistatė be leidimo sodybą prie ežero; kad socdemai nemėgsta konservatorių; kad rudenį pabrangs šildymas, nes kainos pagaliau turi tapti realiomis.
Iš gerų naujienų tu sužinai, kad netrukus atsidarys dar vienas didelis prekybos ir pramogų centras.
Tada tu eini į mašiną, ir kamščiuose klausaisi per radiją žinių. Tave guodžia tai, jog kamščiuose stovi šimtai tokių pat, kaip tu.
Kartais - maždaug kartą per pusmetį - tavo galvoje kyla mintis: kam aš taip gyvenu? Kita, baisesnė mintis - nejaugi taip bus visą gyvenimą?
Kažkada baigti studijas ir dirbti šį darbą buvo tavo svajonė. Tu mąstei logiškai: geras išsilavinimas reikš gerus šansus įsidarbinti. Gerai apmokamas darbas atrodė didelė sėkmė. Tavo džiaugsmas visuomet viliojo tave ateityje, kaip pažadas ir atpildas. Žinoma, tu niekada nežinojai, ar tai būtent tavo darbas. Tau atrodė, kad jis geras, nes visi jį laikė geru. Tu girdėjai sąvoką „pašaukimas“, bet ji tau visuomet atrodė per daug poetiška.
Taip, tu kažkada skaitei poeziją ir netgi sukūrei porą eilėraštukų.
Kam tu taip gyveni?
Tu gyveni ne tam, o todėl.
Todėl, kad kitaip nemoki.
Tu nemoki džiaugtis.
Tu moki tik viena - dirbti.
Pamiršdamas, kad darbas - tai toks žaidimas.
Mes žaidžiame, kad bus atpildas.
O kam gyventi?
Tam, kad vieną dieną išgirstum, kaip tave kažkas šaukia: baik ir eik namo!
Tave jau šaukia? Tai ir yra pašaukimas.
Olegas L.
2008-06-11 11:06:21
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.