Forumas: temos peržiūra
Klausimai iš Urantijos Knygos
Mano mielieji, kokių tik turite klausimų iš Urantijos Knygos, klauskite ir aš jums paaiškinsiu šitoje temoje. Todėl čia gali būti įvairiausi klausimai, kurie jums kilo skaitant Urantijos Knygą ir į kuriuos norėtumėte gauti atsakymą, kad jis padėtų jums geriau suvokti skaitomą Urantijos Knygą ir jos sąsajas su mūsų kasdienybe arba su mūsų ateitimi po prisikėlimo.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2008-04-29 21:47:32
Komentarai
Mielas Rimantai, tavo klausimai yra gilūs ir daug ką domina. Ir Jonas nerimsta.Aišku,kad žmogus gali atrasti Dievą savyje, nesvarbu,kaip Jį bepavadintų. Tėvo dvasia kiekvienam perduoda mokymus, kad jie atsigręžtų į Meilę ir Šviesą. Ir žmogus pats ima šviesti kitiems savo mintimis, savo elgesiu, savo gyvenimu. Tačiau PAČIAM ŽMOGUI GYVAI NEBENDRAUJANT SU TĖVU, žmogus ir NEPATIRS, KAD JIS ATRADO BŪTENT TĖVĄ, JĮ MYLINTĮ TĖVĄ, KURĮ IR JIS PAMILO.
Dievas-abstrakcija ŽMOGUI NESUTEIKIA TOKIO ATSIVĖRIMO MEILĖS IR NUOŠIRDUMO VIRPESIAIS, dėl to tam žmogui SAMPRATA "DIEVAS" IŠLIEKA TOKIA, KOKIĄ JIS SUSIFORMAVO SKAITYDAMAS ĮVAIRIUS ŠALTINIUS AR JŲ KLAUSYDAMASIS IŠ KITŲ ŽMONIŲ, AR MĄSTYDAMAS PATS.
Juk Urantijos Knygos apreiškimas, Jėzaus Kristaus apreiškimas KALBU JUM VĖL SUTEIKTI ŽMONIJAI BŪTENT DĖL TO, KAD PADĖTŲ ŽMOGUI SAVO DIEVO SAMPRATĄ NUO ABSTRAKCIJOS PAKEISTŲ Į TĖVO ASMENS-ASMENYBĖS sampratą. O tada mėgintų pats IEŠKOTI SAVYJE JAU NEBE ABSTRAKTAUS DIEVO, BET MYLINČIO TĖVO.
O kadangi filosofiniai išmąstymai, nesvarbu Senekos ar Sokrato, yra LABAI RIBOTI IR BE TĖVO ŠLOVINIMO, PALYGINUS SU MINĖTAIS APREIŠKIMAIS, TAI IR PALIUDIJA, KAD JIE TĖVO SAVYJE ATRADĘ NEBUVO. IR JO NEBUVO PATYRĘ.
O kada nėra Tėvo asmens pagrindo žmogaus viduje, tada jis savo veiklą nukreipia MATERIJOS PAGRINDU IR VYSTO MATERIALIĄ CIVILIZACIJĄ KAIP SAVITIKSLĘ.
Tuo tarpu tik atradęs Tėvą savyje žmogus atsistoja ant VISOS KŪRINIJOS DVASINIO PAGRINDO - TĖVO. Dėl to ir jo gyvenimas įgauna pramę - ne siekti vien tik aukštesnės civilizacijos, savanaudiškai, kad sukurtų kuo daugiau materialių produktų, kurie vėl skatintų naują etapą, siekiant pelno ir naujų produktų sukūrimo. O turėtų būti atvirkščiai - siekti TĖVO GILESNIO PAŽINIMO IR PATYRIMO, IR KURTI TOKIUS PRODUKTUS, KURIE SUTEIKTŲ ŽMOGUI DAUGIAU LAISVO LAIKO,KAD JIS GALĖTŲ JĮ VISĄ SKIRTI SAVO DVASINIAM AUGIMUI. Tačiau tai įmanoma tik ATRADUS TĖVĄ SAVYJE. Tik tada žmogus žvelgia į kitus, kaip į savo sielos brolius.
Štai ką tik nutupdė amerikonai savo FENIKSĄ Marse. Tam jie išmetė į balą 420 milijonų dolerių. Išmetė, nes Marse niekada nebuvo gyvybės. Saulės sistemoje, Monmatijoje, yra tik Urantija su žmogiškąja gyvybe. Ir jeigu tik astronomai iš NASOS pastudijuotų Urantijos Knygą, tada suvoktų, kad visus šituos pinigus galima panaudoti PRASMINGAI VISŲ LABUI.
Dar kvailesni yra tie fizikai, kurie jau dvidešimt metų mėgina įminti PIRMOJOO SPROGIMO, PRADĖJUSIO JŲ SUPRATIMU VISATĄ, MĮSLĘ. Šveicarijos ir Francūzijos pasienyje po žemėmis tunelyje sukūrė ištisą laboratorija, sukišę ten 15 milijardų dolerių. Jie dabar darys bandymą, mėgindami paleisti po "VIENĄ" VANDENILIO ATOMĄ IR IŠ PRIEŠINGŲ KAMEROS PUSIŲ, KAD JIE VIENAS SU KITŲ SUSIDURTŲ IR ĮVYKTŲ SPROGIMAS. Teisiog tuščiaS pinigų maišų mėtymas vėjais. Ir tą daro "mokslininkai" su akademikų vardais, įvairių premijų laureatai ir t.t. Tai tokie burbulai, kurie yra reikalingi panaušaUs mąstymo žmonijai, kuri dėl to ir žiūri išsižiojusi, kaip ją mulkina tokie "PROTAI," ir SKIRIA JIEMS NAUJUS MILIJARDUS.
Evoliucinė planeta, kaip ir bet kokia architektūrinė sfera NIEKADA NETAPTS PANAŠĮ Į ROJŲ, NES JIS YRA UNIKLUS IR VIENINTELIS MATERIJOS MODELIS. JO kopijos būti negali.Planetos vystymasis yra vienas - materijos NUSISTOVĖJIMAS - dingsta ugnikalnių išsiveržimai ir drebėjimai, stichinės katastrofos. Prie to prisideda ir žmonijos dvasinis vystymasis. Apie tai papasakosiu daugiau, kada atvažiuosite į mūsų šventovėje - Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus - pamaldas, nes dabar gautą iš Tėvo mokymą negaliu skelbti Forume.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2008-05-26 21:25:40
O mūsų dabartinis išsivystamas tas matterialus intelektualus , ta technologinė pažanga , kuria mes taip didžiuojamaės.Ar tai ir yra būtent tas koks ir turėjo būti. Ar jis atitinka Tėvo planą, ar eina jis koja kojo su Tėvo numatytu evoliuciniu planu.Juk dvasine prasme mes dar klaidžiojam giliose džiunglėse, ar mūsų technologinė pažanga nėra tos pačios džiunglės ir mes visiškai ne tuo keliu nuėjom.Juk mūsų užduotis yra tapti dvasiniais tokiais koks ir yra Tėvas.Tapimas jais prasideda čia dar mums tebeesant šitame materialiame kūne. Nes kūnas tai ne mes.Bet ten kur mes einam visa šita materiali ir intelektuali pažanga nebus reikalinga. Nors ir mokslas ten bus ir intelektas tik jis kitoks mes mokysimės valdyti ir transformuoti energijas ir kitus dalykus.Tai kam čia tie visi žemėje tie visi gelažiai , kompiuteriai ir mobilieji telefonai ir kosminiai laivai ar tai yra reikalinga.Juk jeigu pradedame tapti čia dvasiniais tai ir mūsų intelektuali pažanga turėtų būti kitokia. Ne tokia kokia ji yra dabar. Ten kur mus prikels pirmą kartą po vadinamosios mirties juk viso šito nebebus. Nors pasauliai bus materialūs ir net rojus juk yra materialus.Juk augame ne tik mes mirtingieji juk ir pati mūsų planeta vystosi link rojaus modelio kaipmaterija. Kiek ir kokiu laipsniu ji gali pasiekti tapatuma su rojumi kaip modeliu jai.Juk šviesos ir gyvenimo pakopoje ketvirtoje pakopoje puse mirtingųjų išeina be mirties. Puikiai ta suvokdami , kad jie išeina ir kur jie išeina ir tie , kurie pasilieka šitą suvokia taip pat.O paskutinėje pakopoje kaip bus. Ar planeta bus reikalinga ir kokia materiali pažanga bus tuomet. Ar mes ką nors suvoktume , jeigu mus dbar nukeltų tenai.Va koks ilgas klausimas gavosi.
rimantas ( Kaunas )
2008-05-22 10:34:33
Bet ar žmogaus protas evoliucijos egoje neturi būti paruoštas tam, kad jis pradėtų ieškoti būtent Tėvo. Juk tam dirbo ir toliau tebedirba su žmogaus protu tiek dvasinių įtakų.Ar būtinai turi ,kažkas iš išorės žmogui pasakyti, kad jis turi ieškoti būtent Tėvo.Ir ar pradės žmogus ieškoti jeigu kiekvieno žmogaus protas stovi ant skirtingo evoliucinio laiptelio.Ar ne pats žmogus suteikia vardą tam, ką jis pats asmeniškai ir atranda.Reiškia žmogus turi surasti savyje asmenį, gyvą asmenį. O tarkim Sokratas ar kiti žmonijos istorijos eigoje žinomi mastytojai ar šiaip mirtingieji ką jie buvo atradę su kuo užmezgę ryšį gal jie buvo Tėvą atradę, bet šito nežinojo, neįvardijo to atradimo kaip Tėvo. Iš kur jų išmintis, kodėl jie buvo tokie , kokie buvo.Ar jie tai suvokė kodėl jie tokie ir kaip tą įvardijo.
rimantas ( Kaunas )
2008-05-22 10:13:08
Mielas Rimantai, taip, ir dabartinis žmogus, ir be Budos, ir be Jėzaus gali nueiti lygiai tokiu pačiu keliu, kokiu nuėjo Jėzus. Šis kelias yra GYVASIS TĖVAS.
Tik ryšys su TĖVU, leidžia eiti šituo Tėvo gyvuoju keliu.
Tuo tarpu Buda TĖVO NEATRADO SAVYJE.
Jis atsirėmė į Absoliutą, kurio atrasti negalima.
Būtent jo siekimas susilieti su visata, su Absoliutu jam ir sutrukdė patirti GYVĄ TĖVO ASMENĮ, NE SAVO PATIES SĄMONĖS IŠSKLEIDIMĄ, IŠRETINIMĄ VISATOS LYGIU,TAIP, KAIP KALNUOSE IŠRETĖJA ORAS, KAD SĄMONĖ TARSI IŠNYKTŲ, KAD ŽMOGUS NUSTOTŲ PATIRTI APLINKĄ, IR ŠITOKĮ PATYRIMĄ PAVADINANT NIRVANA.
Jeigu tik Gautama Buda būtų žengęs dar mažą žingsnelį, į save patį,ir būtų patyręs Tėvo atradimą savyje, tuomet ir būtų gavęs nuostabius GYVUS TĖVO mokymus, kurie būtų padėję ir Jėzui jo misiją įgyvendinti. Ir apaštalai būtų geriau supratę Tėvą ir Jėzaus mokymus.
Ir tai būtų padėję ir mūsų planetai, kad krikščionybė nebūtų iš viso atsiradusii dėl Pauliaus ir Petro klaidžiojimų ir savo egzistavimu NEBŪTŲ APSUNKINUSI ŽMONIJOS KLAIDŽIOJIMŲ IR KANČIŲ. Ir mes jau nebeturėtume nei karų, nei tokio valstybių vadovų ir visuomenės savanaudiškumo, nes žmonės būtų pasiekę dvasinį, o ne materialų aukštą lygį.
Viskas yra susieta į gyvą sistemą net per tūkstantmečius.
Štai dėl ko mes savo grandį turimę palaikyti GYVĄ IR VISĄ LAIKĄ GYVAME RYŠYJE SU TĖVU, KĄ IR MOKĖ DARYTI JĖZUS.
Dėl to, kad tą darė Jėzus pats, dėl to jis ir psiekė ryšį su TĖVU ir iš Jo sėmėsi žinojimo.
Be Jėzaus Kristaus mums perteikto apreiškimo KALBU JUMS VĖL šitą ryšį užmegzti žmogui sunkiau, nes jis nežino,kaip tą padaryti, dėl to jis klaidžioja po sugalvotas "šventas" vietas, važiuoja pas Sai Babą, bėga į bažnyčią, nors visada nešiojasi SAVYJE TĄ, KURIO IEŠKO TOLI.
Tačiau žmogus SAVYJE Tėvo NEIEŠKO. Dėl to Jo ir neatranda. Kaip ir Gautama Buda neieškojo Tėvo. Niekas jam to daryti nepamokė.
Būtent dėl to aš jus nuolat akinu - atsiverkite Tėvui savo kasdeniais žodžiais, kalbėkite su Juo KĄ TIK NORITE, SVARBU KAD TIK KALBĖTUMĖTE NUOŠIRDŽIAI. Aš jums rodau, KAIP TĖVĄ ATRASTI.
Dėl to, Tėvą atrasti ir eiti Jo keliu gali KIEKVIENAS. Ir tam nėra būtina skaityti Bibliją, Urantijos Knygą, Koraną, Bhagavatgyta, ar bet kokią kitą religinio turinio knygą. Tėvą atrasti gali net visiškai neraštingas žmogus, jeigu tik jis vadovausis mano jums teikiamais patarimais. O iš kur apie juos išgirs - nesvarbu.
TAČIAU BE ASMENINIŲ NUOŠIRDŽIŲ PASTANGŲ TĖVO ATRASTI NEGALIMA NIEKAM.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2008-05-21 18:05:57
Algimantai, klausimas ,ar gali žmogus dabar, gyvenantis šiame laikmetyje ir nieko nežinodamas apie Budą nei apie jo religiją tą , kurią turėjo jis pats ,tai yra sąmonę, nei apie iškraipytą jo religiją, nueti lygiai tuo pačiu keliu kokiu nuėjo jis.Jėzus juk nuėjo visą kelią, kodėl to nepasisekė Budai.
rimantas ( Kaunas )
2008-05-21 14:58:56
Mariau, jei jau taip parūpo UK, naudokis google, bus daugiau naudos, nei iš Algio propagandos.
išsiversk šitą iš čia: http://www.public.iastate.edu/~lightandlife/diff1.htm
The Urantia Book contains only a few problematic independent adjectives, e.g., absonite, midsonite, and agondant. Especially, "absonite" and its derivatives (absonitize, absonity, etc.) are used 84 times.
Absonite
It has been widely conjectured that "absonite" is a fabricated word by combining "absolute" and "finite," but this may not an absolutely correct interpretation. Specifically, it has been argued that "absonite" is created by combining "abso-" in "absolute" and "-nite" in "finite."
absonite = absolute + finite?
or
absonite = abunk + unksonite? (unk = unknown etymon)
Even if this is true, "absonite" does not mean "absolute and finite," nor does it mean "absolute or finite." One might as well have chosen "fisolute" or "filute" by combining "fi-" in "finite" and "-solute" or "-lute" in "absolute," but such words do not exist.
Moreover, it is clear that "absonite" and "midsonite" belong to the same category, and it is obvious that "midsonite" is split into "mid-"and "-sonite." Specifically,
midsonite = mid + sonite?
or
midsonite = midso + finite?
Likewise, "absonite" may be split into "ab-" and "-sonite," rather than "abso-" and "-nite."
The point here is that we cannot be absolutely sure about the right dichotomy, nor can we detect the intention of the Orvonton Divine Counselor. However, it appears that he or the associated personalities wanted the new coined word sound like an English word so that it mixes smoothly with other English words in the Book.
Regardless of how the word is split, "absonite" was intended to describe the stage or level between the finite and the absolute:
"The Paradise Trinity has regard for those levels of existence which are more than finite but less than absolute, and this relationship is sometimes denominated the Trinity of Ultimacy." (p. 113, §6)
"Having thus found God as the Father of all creatures, these finaliters must sometime begin the quest for the superfinite Father. But this quest involves a grasp of the absonite nature of the ultimate attributes and character of the Paradise Father. Eternity will disclose whether such an attainment is possible, but we are convinced, even if the finaliters do grasp this ultimate of divinity, they will probably be unable to attain the superultimate levels of absolute Deity. (p.116, §8)
"Many superfinite activities take place in the Havona of the present universe age, involving untold diversities of absonite and other phases of mind and spirit functions." (p.160, §6)
"Havona will unquestionably continue to function with absonite significance even in future universe ages which may witness space pilgrims attempting to find God on superfinite levels." (p.163, §3)
Thus, "absonite" is a superfinite, but subasolute state. If finaliters grasp the absoniteness of the ultimate nature of our Father, (they reach the ultimate level, but) they do not reach the superultimate or absolute level of the absolute Deity.
The real clue to "absonite" appears in its definition:
"The absonite level of reality is characterized by things and beings without beginnings or endings and by the transcendence of time and space. Absoniters are not created; they are eventuated—they simply are. The Deity level of Ultimacy connotes a function in relation to absonite realities. No matter in what part of the master universe, whenever time and space are transcended, such an absonite phenomenon is an act of the Ultimacy of Deity." (p.2, §12)
So "absonite" literally means "without beginnings or endings and by the transcendence of time and space."
Note, however, any non-Deity beings in time and space have either a beginning or an ending. Hence transcendence of time and space means having no beginning or ending in time and space. Moreover, "whenever time and space are transcended," it is an absonite phenomenon. In other words, "absonite" is "time-space transcendent." "When man chooses to find God and to be like him, such a choice is superfinite; only eternity can disclose whether this choice is also superabsonite." (p. 1300, §3)
Another way of stating the latter sentence is: "Whether eternity can disclose whether this choice transcends the superfinite (i.e., absonite) level."
Time and space are devices by which creatures are enabled to coexist with the Infinite (p. 1303, §2) Any creature limited by time and space are finite. Conversely, every finite thing or being is limited by time and space. Thus, transcending time and space also means "transfinite" or "superfinite."
Why Did the Revelators Invent the Word "Absonite"?
Both "superfinite" and "transfinite" are mathematical terms. I guess the Revelators did not want mathematical connotation. Also, these terms refer to a notion that transcends finite space or quantity. They are not qualitative terms. As a consequence, we do not have words for entities that transcend space but time-limited, or time-transcendent but space-limited. These entities are to a certain extent, as laymen understand them, transcend finiteness in a limited way. However, unless both time and space are transcended, they cannot be called "absonite."
Jonas
2008-05-20 09:42:06
Mielas Mariau, kūrinijoje yra tokia gausa gyvybės, kad neviską įmanoma suvokti net ir dvasioms, jau nekalbant apie mus, mirtinguosius, kurie dar net nesame patyrę prisikėlimo mūsų būsimosios sielos tapatybės pavidalu, pakeliui per tūkstančius metų truksiančius mūsų mokymus, kol tapsime tik pačios pradinės kategorijos dvasiomis.
Dėl to apreiškėjams labia sunku mūsų skurdžią kalbą panaudoti tam,kad mums suteiktų tokio milžiniško EPOCHINIO
apreiškimo, kaip Urantijos Knyga, akinančią šviesą absoliučiai daugumai dabartinės žmonijos, kad tikrovės apreiškimą pritiakytų tiek pire mūsų dabartinio proto, tike prie mūsų kalbos. Šiuo metu nė viena pasaulio kalba NETURI tokių terminų, kaip ABSONITINIS, MIDSONITINIS PASAULIS ir daugelio kitokių terminų. Dėl to šite žodžiai dabar yra visiškai nežinomi.
Tačiau pačiame ĮVADE yra pateikiamas toks ABSONITINIO LYGIO paaiškinimas:
"Tikrovės absonitinį lygį apibūdina daiktai ir būtybės be pradžios ir pabaigos ir laiko ir erdvės pranokimas. Absonitai nėra sukuriami; jie atsiranda – jie tiesiog yra. Galutinybės Dievybės lygis pažymi funkciją, sąsajoje su absonitinėmis realybėmis. Nesvarbu, kokia būtų pagrindinės visatos vieta, kada tik yra pranokstamas laikas ir erdvė, tada toks absonitinis reiškinys yra Dievybės Galutinybės veiksmas."
Nuo savęs paaiškinisiu paprasčiau, jog dabar mes esame RIBINIAI, t.y. turintys PRADŽIĄ, bet galintys savo pabaigos neturėti, jeigu patys savo laisva valia neatsisakysime TĖVO KELIO į Rojų, kad būtume ištobulinti, kaip tą numato Tėvo evoliucinis planas.
Ir savo kaip RIBINIO TOBULUMĄ mes įgysime savuoju patyrimu tik pasiekę ROJŲ ir stovėdami paties TĖVO akivaizdoje Rojuje. Tačiau mūsų vystymąsis tuo metu nesibaigs. Jis bus užbaigtas tik ribinio tvarinio lygiu. O tada jis prasidės kokybiškai aukštesniu, būtent ir mes vystysimės net ir ABSONITINIU LYGIU. Ir vėl žengsime Tėvo ir kūrinijos pažinimo ir savojo tobulėjimo keliu nuo pradinio laiptelio, bet jau absonitinio laiptelio. O užbaigę absonitinio vystymosi epochą, vėl nuo pradžios pradėsime savojo augimo ABSOLIUČIU LYGIU įgyvendinimą.
Tuo tarpu absoliutus lygis taip apibūdinamas:
"Absoliutus lygis neturi pradžios, pabaigos, laiko, ir erdvės. Pavyzdžiui, Rojuje laikas ir erdvė neegzistuoja; Rojaus laiko-erdvės statusas yra absoliutus. Rojaus Dievybės šitą lygį pasiekia Trejybėje, egzistencialiai, bet šitas Dievybės išraišką suvienijantis trečiasis lygis nėra iki galo suvienytas empiriškai. Kada tik, kur tik, ir kaip tik veikia absoliutus Dievybės lygis, tada, ten, ir taip pasireiškia Rojaus-absoliuto vertybės ir prasmės."
Ir šitas prasmes ir vertybes mes pažinsime ir absoliučiu lygiu, bet prieš tai pasiekę ribinio ir absonitinio lygių viršūnes."
O apie Midsonitus aš parinkau čia kelis skyrius. Jie tau padės suprasti, kiek tą gali suprasti žmoguas protas,kada tokia gyvybė, kaip midsonitai, neturi jokios analogijos mūsų pasaulyje.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
"3. GYVYBĖS TRANSPLANTAVIMAS
Gyvybė visatose neatsiranda spontaniškai; Gyvybės Nešėjai turi ją pradėti plikose planetose. Būtent jie yra gyvybės nešėjai, platintojai, ir saugotojai, kada ji atsiranda erdvės evoliucinėse planetose. Visų kategorijų ir formų, žinomų Urantijoje, gyvybė atsiranda su šitais Sūnumis, nors ne visos planetinės gyvybės formos egzistuoja Urantijoje.
Gyvybės Nešėjų korpusas, siunčiamas implantuoti gyvybę naujame pasaulyje, paprastai susideda iš vieno šimto vyresniųjų nešėjų, vieno šimto padėjėjų, ir vieno tūkstančio saugotojų. Į naują pasaulį Gyvybės Nešėjai dažnai neša pačią gyvybės plazmą, bet nevisada. Kartais jie gyvybės modelius organizuoja atvykę į užduoties planetą sutinkamai su anksčiau patvirtintomis formulėmis gyvybės įkūrimo naujam jaudinančiam patyrimui. Tokia buvo Urantijos planetinės gyvybės kilmė.
Kada, sutinkamai su patvirtintomis formulėmis, fiziniai modeliai būna parūpinti, tada iš tikrųjų Gyvybės Nešėjai katalizuoja šitą be gyvybės medžiagą, perteikdami per savo asmenis gyvybišką dvasinę kibirkštį; ir tuoj pat iš tiesų šie inertiniai modeliai tampa gyvąja materija.
Gyvybiška kibirkštis – gyvybės paslaptis – yra padovanojama per Gyvybės Nešėjus, bet ne jų pačių. Jie iš tikrųjų tokias transakcijas valdo, jie formuluoja pačią gyvybės plazmą, tačiau būtent Visatos Motina Dvasia parūpina gyvybės plazmos esminį faktorių. Iš Begalinės Dvasios Kuriančiosios Dukros ateina toji energetinė kibirkštis, kuri kūną paverčia gyvu ir pranašauja protą.
Padovanojant gyvybę Gyvybės Nešėjai iš savo asmeninės prigimties neperduoda nieko, net ir tose sferose, kur yra projektuojamos naujos gyvybės kategorijos. Tokiais momentais jie tiesiog inicijuoja ir perduoda gyvybės kibirkštį, pradeda reikalingus materijos apsisukimus sutinkamai su patvirtintų planų ir modelių fiziniais, cheminiais, ir elektriniais aspektais. Gyvybės Nešėjai yra gyvi katalizuojantys buvimai, kurie sužadina, organizuoja, ir paverčia gyvais priešingu atveju inertiškus egzistencijos materialios kategorijos elementus.
[400]▼
Planetinio korpuso Gyvybės Nešėjams yra suteikiamas tam tikras laikotarpis, per kurį reikia įkurti gyvybę naujame pasaulyje, apytiksliai pusė milijono metų tos planetos laiku. Pasibaigus šitam laikotarpiui, apie ką liudija tam tikri planetinės gyvybės vystymosi laimėjimai, jie implantavimo pastangas nutraukia, ir vėliau tos planetos gyvybei jie nebegali pridėti nieko naujo arba papildomo.
Per amžius, įsiterpiančius tarp gyvybės įkūrimo ir turinčių moralinį statusą žmogiškųjų tvarinių atsiradimo, Gyvybės Nešėjams leidžiama manipuliuoti gyvybės aplinką ir kitokiais būdais palankiai reguliuoti biologinės evoliucijos kryptį. Ir šitą jie daro per ilgus laikotarpius.
Kada Gyvybės Nešėjams, veikiantiems naujame pasaulyje, kartą pavyksta sukurti būtybę, turinčią valią, moralinio sprendimo ir dvasinio pasirinkimo galią, tada ir ten jų darbas pasibaigia – savąją užduotį jie būna užbaigę; toliau jiems nebeleidžiama manipuliuoti besivystančios gyvybės. Nuo šios akimirkos gyvųjų organizmų evoliucija turi vykti sutinkamai su įgimtomis savybėmis ir tendencijomis, kurios jau buvo perteiktos planetinės gyvybės formulėms ir modeliams ir įkurtos planetinės gyvybės formulėse ir modeliuose. Gyvybės Nešėjams neleidžiama eksperimentuoti su valia arba į ją kištis; jiems neleidžiama valdyti arba savavališkai veikti moralinių tvarinių.
Atvykus Planetos Princui, jie pasiruošia išvykti, nors du iš vyresniųjų nešėjų ir dvylika saugotojų gali pasisiūlyti, duodami laikiną atsižadėjimo priesaiką, šioje planetoje pasilikti neribotam laikui patarėjais gyvybės plazmos tolimesnio vystymosi ir apsaugos klausimais. Du tokie Sūnūs ir jų dvylika partnerių dabar tarnauja Urantijoje.
4. GYVYBĖS NEŠĖJAI MELKIZEDEKAI
Kiekvienoje apgyvendintų pasaulių vietinėje sistemoje per visą Nebadoną yra vienintelė sfera, kurioje Melkizedekai veikė kaip gyvybės nešėjai. Šitos buveinės yra žinomos kaip sistemos midsonitiniai pasauliai, ir kiekviename iš jų materialiai modifikuotas Sūnus Melkizedekas turėjo lytinių santykių su sūnystės materialiosios kategorijos parinkta Dukra. Tokių midsonitinių pasaulių Motinos Ievos yra pasiunčiamos iš jurisdikcijos sistemos būstinės, kada paskirtasis gyvybės nešėjas Melkizedekas jas pasirenka iš daugybės savanorių, kurios atsiliepia į Sistemos Valdovo kreipimąsi, skirtą jo sferos Materialiosioms Dukroms.
Gyvybės nešėjo Melkizedeko ir Materialiosios Dukros palikuonys yra žinomi kaip midsonitai. Tokių dangiškųjų tvarinių rasės Melkizedekas tėvas galiausiai palieka savo unikalios gyvybės funkcijos planetą, ir šitos ypatingos visatos būtybių kategorijos Motina Ieva, pasirodžius planetos palikuonių septintajai kartai, taip pat išvyksta. Tuomet tokio pasaulio vadovavimas pereina jos vyriausiajam sūnui.
Midsonitiniai tvariniai savo nuostabiuose pasauliuose gyvena ir veikia kaip reprodukuojančios būtybės tol, kol jie sulaukia vieno tūkstančio metų amžiaus standartiniu laiku; po to jie yra pergabenami serafiniu transportu. Po šito midsonitai tampa nebereprodukuojančiomis būtybėmis, nes tas metodas, kuriuo jie būna dematerializuojami, kada būna parengiami serafiniam gabenimui, iš jų atima reprodukavimo savybes visam laikui.
Dabartinis šių būtybių statusas vargu ar gali būti vertinamas kaip mirtingųjų arba nemirtingųjų, negalima jų ir konkrečiai klasifikuoti kaip žmogiškų ar dieviškų. Šitų
[401]▼
tvarinių viduje Derintojas negyvena, todėl vargu ar jos yra nemirtingos. Bet neatrodo, kad jos būtų ir mirtingos; nė vienas midsonitas mirties nepatyrė. Visi midsonitai, kurie yra kada nors gimę Nebadone, šiandien yra gyvi, veikia savo gimtuosiuose pasauliuose, kai kuriose įsiterpiančiose sferose, ar Salvingtono midsonitų sferoje, esančioje užbaigtųjų pasaulių grupėje.
Salvingtono Užbaigtųjų Pasauliai. Gyvybės nešėjai Melkizedekai, o taip pat ir su jais susietos Motinos Ievos, iš sistemos midsonitinių sferų vyksta į Salvingtono grandinės užbaigtųjų pasaulius, kur jų palikuonims taip pat yra vėliau lemta susirinkti.
Sąsajoje su šituo reikėtų paaiškinti, jog septynių pirminių pasaulių penktoji grupė Salvingtono grandinėje yra Nebadono užbaigtųjų pasauliai. Gyvybės nešėjų Melkizedekų ir Materialiųjų Dukrų vaikai gyvena septintajame užbaigtųjų pasaulyje, Salvingtono midsonitų sferoje.
Užbaigtųjų septynių pirminių pasaulių palydovai yra susitikimų vieta centrinės visatos ir supervisatų asmenybėms, kurios gali vykdyti užduotis Nebadone. Nors kylantieji mirtingieji laisvai juda po 490 pasaulių, sudarančių Melkizedekų Universitetą, po visus kultūrinius pasaulius, ir po visas mokymo sferas, bet yra kai kurios specialios mokyklos ir didelis skaičius uždraustų zonų, į kurias jiems patekti neleidžiama. Tai ypač pasakytina apie keturiasdešimt devynias sferas, priklausančias užbaigtųjų jurisdikcijai.
Šiuo metu midsonitinių būtybių tikslas nėra žinomas, bet atrodytų, kad šitos asmenybės renkasi septintajame užbaigtųjų pasaulyje, besiruošdamos kažkokiam svarbiam įvykiui visatos evoliucijoje. Mūsų pasiteiravimai apie midsonitų rases visada nukreipiami užbaigtiesiems, o užbaigtieji visada atsisako aptarinėti savo pasaulių likimą. Nekreipiant dėmesio į tai, jog mes nesame tikri dėl midsonitų ateities, bet mes tikrai žinome, kad Orvontono kiekvienoje vietinėje visatoje yra tokių paslaptingų būtybių augantis korpusas. Būtent gyvybės nešėjų Melkizedekų įsitikinimas yra toks, kad jų midsonitinius vaikus kažkurią dieną Dievas Galutinysis apdovanos absonitumo transcendentine ir amžinąja dvasia.
8. ANTRASIS ARBA SISTEMOS ETAPAS
Kada visa sistema būna įsitvirtinusi gyvenime, tada prasideda nauja valdymo tvarka. Planetos Aukščiausieji Valdovai tampa sistemos konklavos nariais, ir šitas naujasis administracinis organas, paklūstantis Žvaigždyno Tėvų veto balsui, savo valdžia yra aukščiausias. Tokia apgyvendintų pasaulių sistema tampa iš tikrųjų save valdančia. Sistemos įstatymų leidžiamoji asamblėja yra būstinės pasaulyje, ir kiekviena planeta į ją pasiunčia po dešimt savo atstovų. Teismai dabar yra įkurti sistemų sostinėse, ir tiktai apeliacijos yra siunčiamos į visatos būstinę.
Nusistovėjus sistemai, Paskirtasis Sargybinis, supervisatos Aukščiausiojo Vykdytojo atstovas, tampa sistemos aukščiausiojo teismo savanoriu patarėju ir realiai pirmininkauja naujajai įstatymus leidžiančiajai asamblėjai.
Po to, kada ištisa sistema įsitvirtina šviesoje ir gyvenime, tada Sistemos Aukščiausieji Valdovai daugiau nebesikeičia. Toks aukščiausiasis valdovas visą laiką nuolat lieka savo sistemos priešakyje. Aukščiausiųjų Valdovų padėjėjai ir toliau tebesikeičia taip, kaip ir ankstesniaisiais amžiais.
Per šitą stabilizacijos epochą, iš visatos būstinės pasaulių, kur jie gyvena, pirmą kartą atvyksta midsonitai, kad dirbtų įstatymus leidžiančiųjų asamblėjų patarėjais ir nuosprendžius priimančiųjų tribunolų konsultantais. Šitie midsonitai taip pat deda tam tikras pastangas tam, kad naujas aukščiausios vertės motos prasmes įdiegtų į mokymo institucijas, kurias jie organizuoja kartu su užbaigtaisiais.
[633]▼
Ką Materialieji Sūnūs mirtingųjų rasėms padarė biologiškai, tą midsonitiniai tvariniai dabar atlieka šitiems suvienytiems ir pašlovintiems žmonėms amžinai besivystančiose filosofijos ir sudvasinto mąstymo sferose.
Apgyvendintuose pasauliuose Sūnūs Mokytojai tampa savanoriškais užbaigtųjų bendrininkais, ir šitie patys Sūnūs Mokytojai užbaigtuosius taip pat lydi į gyvenamuosius pasaulius, kada tos sferos daugiau nebeturi būti naudojamos kaip skirtingi priėmimo pasauliai po to, kai ištisa sistema yra nusistovėjusi gyvenime ir šviesoje; bent jau tai yra tiesa iki to laiko, kada šitaip išsivysto visas žvaigždynas. Bet Nebadone taip toli išsivysčiusių grupių nėra.
Mums neleidžiama atskleisti darbo pobūdžio tų užbaigtųjų, kurie vadovaus tokiems iš naujo perorientuotiems gyvenamiesiems pasauliams. Tačiau jums buvo pateikta informacija, kad visatose yra įvairių protingų tvarinių tipų, kurie šituose pasakojimuose nebuvo pavaizduoti.
Ir dabar, kada viena po kitos sistemos įsitvirtina šviesoje, vystantis į priekį jas sudarantiems pasauliams, ateina toks metas, kai paskutinioji sistema kokiame nors konkrečiame žvaigždyne pasiekia stabilumą, ir visatos administratoriai – Sūnus Šeimininkas, Dienų Sąjunga, ir Ryškioji ir Ryto Žvaigždė – atvyksta į žvaigždyno sostinę tam, kad Pačius Aukštuosius paskelbtų apgyvendintų pasaulių vieno šimto nusistovėjusių sistemų naujosios ištobulintos šeimos beribiais valdovais."
Algimantas
2008-05-19 23:53:31
Man nelabai aiskios savokos MIDSONITAI ir MIDSONITINIAI PASAULIAI,taip pat nevisiskai suprantu,ka reiskia ABSONITINIS.Manau,kad sis klausimas iskyla ne vienam Urantijos knygos skaitytojui.Algimantai,busiu dekingas,jei siuos dalykus paaiskinsite.
Marius
2008-05-19 19:58:19
Miela Vita,tu ištikrūjų mane pradžiuginai,tikriausiai teisingas yra toks posakis,kad yra nežinomi Viešpaties keliai.Linkiu ramybės tau ir tavo namams ir dar glaudesnio ryšio su mūsų Tėvu.Laikykis.
Su meile
IRENA
2008-05-01 08:08:14
Rimantui,
šeimos pamatas negali būti vien tik patyrimas, o jei toks "virpesinis" pamatas tai šakės ir tokiai šeimai.
Ar esi Rimantai susituokęs?
Sysas
2008-04-30 21:17:59
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.