Forumas: temos peržiūra
Klausimai iš Urantijos Knygos
Mano mielieji, kokių tik turite klausimų iš Urantijos Knygos, klauskite ir aš jums paaiškinsiu šitoje temoje. Todėl čia gali būti įvairiausi klausimai, kurie jums kilo skaitant Urantijos Knygą ir į kuriuos norėtumėte gauti atsakymą, kad jis padėtų jums geriau suvokti skaitomą Urantijos Knygą ir jos sąsajas su mūsų kasdienybe arba su mūsų ateitimi po prisikėlimo.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2008-04-29 21:47:32
Komentarai
Kažkodel man užkliuvo UK knygoje tokie parašymai 516 puslapyje:"Septyniuose gyvenamuose pasauliuose kylantiems mirtingiesiems yra su kaupu atlyginama už visus patirtus nepriteklius,iškentėtus savo kilmės pasauliuose,nesvarbu,ar jie būtų buvę del paveldėjimo,aplinkybių,ar del karjeros materialiame kūne priešlaikinės nelaimingos pabaigos, ir t.t."Ir apie ką čia kalbama?:"Tokiu būdu visi tie žmones,kuriems aplinkybės ar blogas sprendimas neleido turėti palankių lytinių santykių evoliuciniuose pasauliuose,čia,sistemų sostinėse,turi galimybę įgyti šitą ESMINĮ mirtingojo patyrimą artymoje ir kupinoje meilės bendrijoje su sistemų sostinėsė gyvenančiais dangiškaisiais Adominiais lyties tvariniais".Nors,kelioms eilutėmis aukščiau,yra rašoma,kad kylantiesiems lytinis patyrimas yra praeitis.Algimantai,esu skaičiusi tavo kažkada rašyta komentarą,kad mes po mirties nei vesim nei tekėsim,kad visi būsim vadinami Tėvo sūnumis,lig ir belytės asmenybės būsim,ar aš čia kažko nesuprantu?Ačiu.Su meile
IRENA
2008-04-29 23:05:30
Miela Irena, po prisikėlimo mes niekada daugiau nebeturėsime fizinių LYTINIŲ SANTYKIŲ, NES NIEKADA NEBEBŪSIME materialūs lyties tvariniai.
Dėl to šituose Satanijos gyvenamuosiuose pasauliuose mums bus suteikta galimybė įgyvendinti savo neįgyvendintas SVAJONES URANTIJOJE, JEIGU DAR JOS MUMS TEBEBUS AKTUALIOS. Urantijoje žmogus galėjo turėti savo siekių, kurių įgyvendinti negalėjo, nes neturėjo tokių sugebėjimų, net ir genetinių, kažkas jam trukdė, sąmoningai kaišiodami pagalius dėl savanaudiškų interesų arba dėl neišmanymo kiti sielos broliai ir sesės, kurie buvo mažesnio dvasinio išsivystymo. Ir kadangi materialūs, vieninteliai priešingų lyčių tvariniai bus mūsų Satanijos Vietinės Sistemos Adomai ir Ievos - Materialieji Sūnūs ir Dukros - tai būtent jų meilės kupina tarnystė mums labai daug padės patirti tokių patyrimų, (tik jokiu būdu ne lytinių santykių, nes kartoju, mes jau nebeturėsime MATERIALAUS KŪNO IR LYTIES) kokių nepatyrėme Urantijoje auklėjant vaikus, jeigu gyvendami Urantijoje NEIŠAUKLĖJOME DIDESNĖJE ŠVIESOJE BENT JAU TRIJŲ VAIKŲ, taip pat tyrinėjant Satanijos Sistemos biologinį-morintinį grožį ir gyvybę, ir ją pritaikant savuose erdviuose gyvenamuosiuose dvaruose, kurie ir bus mūsų gyvenamoji buveinė, tyrinėjant žvaigždes aukštesniu lygiu negu Urantijoje, ir pan.
Ir būtent mūsų aukštesnio lygio veikla mums suteiks didesnį pasitenkinimą, gilesnį pasitenkinimą negu žmogiškieji lytiniai santykiai suteikia Urantijoje.
Kiekviena dvasinio vystymosi pakopa yra aukštesnė kūrinijos pažinimu, Tėvo patyrimu, ir pasitenkinimo pojūčiu. Nė viena aukštesnė dvasinio žengimo pakopa nebūna tokia, kad kas nors ko nors gailėtųsi, kad šitoje pakopoje nebėra ankstesnės, tuo pačiu ir žemesnės veiklos, nes KIEKVIENA NAUJA IR AUKŠTESNĖ VEIKLOS RŪŠIS KOMPENSUOJA ŽEMESNĖS VEIKLOS STYGIŲ. Dėl to ir yra sielos-dvasios troškimas dar aukštesnių siekių, nepergyvenant, kad žemesni dalykai nebesikartos. Tačiau sukauptas ASMENINIS patyrimas, reikalingas asmeniniam dvasiniam augimui, niekur nedings per visą amžinybę.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2008-04-29 23:57:42
Kaip suprast tokius teiginius: jis (Dievas) gyvena amžinybės apskritimuose. 34 psl.
Dievas yra meilė, bet meilė nėra Dievas.40 psl.
Marius (dzūkija)
2010-03-18 18:38:47
Mielas Arūnai, galbūt yra problema su tavo kompiuterio programa, kaip yra buvę ir su mano kompiuteriu ne kartą. Tavo jokio komentaro per pastarąjį metą nebuvo, tuo labiau, kad aš šalinu tik replikavimus ir asmeniškumu persunktus tuščius paistalus, kurie neturi nieko bendro su mūsų Forumo užduotimi - TAPTI DVASINIAIS MOKYTOJAIS PAČIOS RYŠKIAUSIOS, DABARTINIU METU, ŠVIESOS VISOJE URANTIJOJE. būtent dėl to mes ir turime DVASIŠKAI AUGTI ROJAUS TREJYBĖS ŠVIESOJE ir MEILĖJE, O NE CINIZMO IR BAIMĖS JŪROJE, KĄ DABAR IR DEMONSTRUOJA SAVO NEBRANDŽIOMIS REPLIKOMIS KAI KURIE IŠ MŪSŲ SIELOS BROLIŲ IR SESIŲ.
Tavo šios dienos poros eilučių replikavimą taip pat ištryniau, nes jis tęsinys to, ką replikavo taip neišmintigai Laima iš Vilniaus. Kadangi jos repliką pašalinau, tai ir tavo šviesus jai skirtas pamokymas pakibo ore, todėl turėjau pašalinti ir jį.
O dabar atsakysiu Mariui iš Dzūkijos. Jam neaiškūs pora teiginių. DIEVAS GYVENA AMŽINYBĖS APSKRITIMUOSE ir DIEVAS YRA MEILĖ, BET MEILĖS NĖRA DIEVAS.
Dievas yra ROJAUS TREJYBĖS TRYS ASMENYS IR TIK JIE, IR NIEKAS DAUGIAU, NES TIK JIE TRYS NETURI PRADŽIOS IR YRA EGZISTENCIALŪS.
Jie trys savo buveinę turi ROJUJE. Rojus taip pat yra EGZISTENCIALUS, IR TUO PAČIU MATERIALUS. Rojaus Trejybės Asmenys neturi nei kūno, nei formos, bet yra asmenys ir asmenybės, ir net asmenybės Šaltinis ir Centras.
Rojų supa trys žiedai - Tėvo septynių pasaulių apskritimas, Amžinojo Sūnaus-Motinos-Brolio septynių pasaulių apkritimas, ir Begalinės Dvasios-Motinos-Sesės septynių pasaulių apskritimas.
Štai šitie Rojų juosiantys trys žiedai ir yra tie amžinybės apkritimai, ir Rojaus Trejybė gyvena ir betarpiškai veikia TIK ROJUJE IR ŠITUOSE TRIJUOSE AMŽINYBĖS ŽIEDUOSE.
Tuo pačiu atsakysiu ir į klausimą apie baigiamąjį amžinybės ieškojimą ir jos suradimą. Šis klausimas buvo pateiktas anonimiškai ir ne šioje temoje, todėl jį ištryniau, nors pats klausimas yra reikšmingas, būtent dėl to į jį atsakysiu šioje temoje.
Rojus yra GEOGRAFINIS KŪRINIJOS CENTRAS - VIDURYS. Visa HAVONOS amžinoji visata, kurią sudaro vienas milijardas amžinų pasaulių ir kurie yra išdėstyti koncentriniuose septyniuose žieduose, apjuosia Rojų su Rojaus Trejybės Asmenų pasaulių trimis apskritimais, ką aš tik aiškinau prieš tai.
Iki Havonos mes būsime mokomi KLASĖMIS, nes eisime per LAIKO IR ERDVĖS VISATAS. Tuo tarpu kada pasieksime Havoną, tuomet per visus jos vieno milijardo pasaulius eisime nebe klasėmis, bet INDIVIDUALIAI, NES JUOSE PRASIDEDA MŪSŲ ASMENINIS DIEVYBĖS PAŽINIMAS. Ir mes iš pradžių turėsime atrasti savosios Supervisatos Pagrindinę Dvasią. Tam bus skirta išorinis - septintasis - visas žiedas, kuriame yra daugiau kaip 200 milijonų pasaulių. Ir jie visi skirti, kad mes galėtume atpažinti savosios Supervisatos - Orvontono - Pargindinę Dvasią. Tada mus perkels - kiekvieną individualiai - į šeštąjį apskritimą. Čia mes mopkysimės atpažinti AUKŠČIAUSIĄJĄ BŪTYBĘ. TAi vienintelė PATIRTINĖ DIEVYBĖ, kuri dar ne iki galo įasmeniti, ne ji KAUPIA VISOS KŪRINIJS ŠITO VISATOS AMŽIAUS PATYRIMĄ - PER KIEKIVENO IŠ MŪSŲ ASMENINIO PATYRIMO KAUPIMĄ - IR VIS LABIAU IR LABIAU ĮSIASMENINA SAVO PATYRIMU IR RUOŠIASI VALDYTI DIDŽIAJĄ VISATĄ, KADA VISOS VIETINĖS VISATOS - 700.000 - PASIEKS ŠVIEOSOS IR GYVENIMO EPOCHĄ, o tai reikšia, kada visi 7 trilijonai pasaulių su žmonėmis, pasieks tokį dvasinį išsivystymo lygį, kad kiekvieno žmogaus dvasbigumas bus maždaug Jėzaus lygio. Tuo tarpu šiandien dar net ne visos Vietinės Visatos, įskaitant ir mūsų Nebadono visatą, turi visus pasaulius, kuruose jau gyventų žmonės. Mūsų Vietinėje visatoje iš 10 milijonų tokių planetų tėra mažiau negu 4 milijonai su žmonėmis. Tai reiškia, kad kitos planetos dar tik bus parengtos ir jose dr tik bus implantuota gyvybės plazma, kuri ir suteikia mechanizmą planetos gyvybės evoliucijai.
Tada mes turėsi atrasti ir pažinti Rojaus Trejybės Asmenis. Viename iš žiedų turėsime atrasti Begalinę Dvasią. Kitame - Amžinąjį Sūnų, ir tik tada galėsime atrasti TĖVO ASMENĮ KAIP PIRMĄJĮ ŠALTINĮ IR CENTRĄ.
O tada mums dar liks mokytis BENDRAVIMO SU ROJAUS GYVENTOJAIS, NORS DAR NEBŪSIME PATIES ROJAUS PASIEKĘ.
Havona yra AMŽINA. Ji jau nebepriklauso laiko ir erdvės visatoms. Drauge su Rojumi ji sudaro ROJAUS-HAVONOS CENTRINĘ ARBA DIEVIŠKĄJĄ VISATĄ.
Ir nors Havona turi tobulą meilės ir gėrio sampratą ir įprasminimą, kuris beveik prilygsta Rojaus sampratai, tačiau ji vis tik turi savo laiko matą. Havonos kievienas iš septuinių žiedų turi savo laiką. Tuo tarpu LAIKO NEBEEGZISTUOJA ROJUJE. ROJUJE YRA AMŽINYBĖ. Tai pat Rojuje nėra ir erdvės. Rojus yra beerdvis.
Ir tik tada, kada mes būsime nugabenti į ROJŲ, tik tada mūsų baigiamasis amžinybės ieškojimas bus ĮGYVENDINTAS - MES BŪSIME TAPĘ MIRTINGŲJŲ UŽBAIGTŲJŲ ROJAUS KORPUSO NARIAIS.
Štai toks laukia mūsų amžinybės ir jos ŠALTINIO IR CENTRO IEŠKOJIMAS IR SURADIMAS.
Ir tik tada mes būsime pasiekę tobulumą, tačiau tik kaip RIBINIAI TVARINIAI. Toliau mums atsivers AMŽINYBĖS NAUJI HORIZONTAI - KAIP ABSONITAMS, KURIE PRANOKSTA RIBINIO - NORS IR TOBULO - IŠSIVYSTYMĄ.
Mielas Mariau, jeigu tau neaišku, kodėl aš jus mokau į Rojaus Trejybės Asmenis taip - tavo supratimu - sudėtingai kreiptis, paskaityk atskirą temą, kaip Tėvo paprašytas aš užmezgiau ryšį su Amžinuoju Sūnumi ir Begaline Dvasia. Tai ilgas aprašymas, tačiau jis tau tikrai padės pažvelgti į Rojaus Trejybę daug giliau, ką dabar mažai kas iš mūsų sugeba daryti.
O dėl gimimo iš dvasios, tai esu jau ne kartą apie tai rašęs, skaityk Forumą ir surasi.
Tai TIKRAS GIMIMAS IŠ NAUJO, NORS KŪNAS TAS PATS, BET YRA GIMĘS DVASINIO - TIKROJO AŠ - CHARAKTERIS. IR JIS JAU YRA VISIŠKAI KITAS - PILNAS MEILĖS VISIEMS, IR BE BAIMĖS DĖL SAVOJO AŠ, NES ATSIRANDA GYVA JUNGTIS SU ROJAUS TREJYBE. Tai yra patiriama, o ne teoriškai įrodoma kaip teorema.
Aš patyriau milžinišką branduolinį SPROGIMĄ, ŠILUMOS BANGĄ, KURI UŽLIEJO VISĄ KŪNĄ IR MEILĖS ANTPLŪDĮ BEI AŠARAS IŠ MEILĖS VISIEMS. Troškai šaukti visiems nuo aukščiausių stogų gatvėje - MIELIEJI, AŠ SURADAU JĮ - MYLINTĮ VISUS, IR MANE, TĖVĄ. Pajutau tikrąją LAISVĘ - LAISVĘ NUO NUODĖMĖS. Ir vidinę palaimos harmoniją, kuri tęsiasi jau daugelį metų, ir vis gilėja ir plečiasi.
man buvo MILŽINIŠKAS BRANDUOLINIS SPROGIMAS, KITIEMS JIS BŪNA PALAIPSNIS, TODĖL NE TOKS JUNTAMAS, IR DĖEL TO KELIANTIS DAUG ABEJONIŲ, AT TIKRAI TAI YRA GIMIMAS IŠ DVASIOS.
Linkiu jums visiems GIMTI IŠ DVASIOS, KURIE DAR NESATE GIMĘ TIKRĄJĄ ŠIO ŽODŽIO PRASME. GIMTI TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS VAIKU SAVO VIDUJE IR PATIRTI VIENODĄ MEILĘ VISIEMS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-03-19 16:02:48
Kaip suprast tokius teiginius?:
Toli nusidriekianti fizinė visata susivienija Rojaus Saloje. (42 psl.)
Tvarinio protas, nebūdamas nei Rojaus monota, nei Rojaus dvasia, tiesiogiai nereaguoja į Visuotinį Tėvą. (47 psl.) Kas yra ta ROJAUS MONOTA?
Ir dar radau 57 puslapyje tokį teiginį: MORONTIJOS MOTA. Kas čia per cūdas?
Ačiū už paaiškinimus.
Marius (dzūkija)
2010-03-28 12:15:38
Mielas Tadai ir Aurelija.Jau vakar aš iškėliau ištrauką,kurioje aiškiai rašoma,kad mirtingojo kelias negali būti trumpesnis,nei numato GYVAI PATIRTINIS ROJAUS TREJYBĖS EVOLIUCIJOS PLANAS..Jūs norite jau paruošto patiekalo.Viskas turi vykti nuosekliai aukštyn ir tikrai aš nedarysiu to,kad komentuočiau tai,ką parašiau.Yra nurodytas puslapis,bandykite patys gilintis į Urantijos Knygos pastraipas.Tikrai nesuvoksite,bet pradėsite suprasti apie ką eina kalba.Jums atskaitos tašku tegul bus mano mylimos sielos sesės Gailės paskutinis sakinys citatų skyrelyje..Tepasakysiu tiek,kad kai pirmą kartą skaičiau Urantijos Knygą-kiekvieną sakinį ar ištrauką skaičiau po kelis kartus.Ir dabar tą patį darau..Tam kartui tiek,nes tuoj grįžta mano sielos sesė žmona su Trejybės vaikais ir aš visiems skaitysiu garsiai TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS mokymus.Mes tai aptarėm tarpusavy,tik dar vaikų atsiklausiu,kad nepažeisčiau Tėvo laisvos valios.Iki,mielieji,man laikas toliau gilintis į Urantijos Epochinį Apreiškimą.Nuoširdžiai kviečiu prisidėti.Iki ir nebijokite jokio evoliucijos volo,nes tai Meilė,o ji netraiško.
Arūnas
2010-01-03 16:49:49
Nesuprantu, kodėl visur Dievas įvardijamas tik kaip Tėvas. Ar negalima pavadint Dievą, DRAUGU ? Man labiau patinka kreiptis į Dievą kaip į draugą, bičiulį ar tam tikrą artimą partnerį o ne kaip į Tėvą. Juk santykis tarp Dievo ir žmogaus gali būt ne tik kaip tarp Tėvo ir sūnaus bet ir kaip dviejų draugų, lygių vienas kitam (dvasioje),? Man Dievas visų pirma yra Draugas o tik po to Tėvas, manęs Sutverėjas ir pan.
Marius
2010-03-09 03:22:35
Mielas Mariau, Dievą sudaro TRYS ROJAUS TREJYBĖS ASMENYS - PIRMASIS ŠALTINIS IR CENTRAS, ANTRASIS ŠALTINIS IR CENTRAS, IR TREČIASIS ŠALTINIS IR CENTRAS. Tik JIE TRYS visoje kūrinijoje yra pradžia be pradžios ir priežastis be priežasties, nė vienas nėra kilęs iš kito, todėl jie yra LYGIAVERČIAI ROJAUS TREJYBĖS ASMENYS IR ASMENYBĖS.
TAČIAU TOKIA SAMPRATA YRA NE TIK SUPRANTAMA, BET IR PATIRIAMA VISA SAVO PILNATVE ROJUJE, KURIS IRGI YRA BE PRADŽIOS IR TUO PAČIU YRA ROJAUS TREJYBĖS GYVENAMOJI BUVEINĖ - JŲ ASMENYBIŲ ENERGIJOS KONCENTRACIJOS CENTRAS.
Tačiau per visą kelią iki Rojaus - kosminėse visatose - visi tvariniai, kurie nėra kilę iš Rojaus Trejybės asmenų tiesiogiai, savo supratimą apie DIEVĄ turi VYSTYTI IR PLĖSTI. Ir jeigu jiems, ypač tokiems, kaip mes, patiems mažiausiems dvasiniu ūgiu, iš karto būtų pateikiama - be jokio palaipsnio perėjimo mūsų sąmonės dvasiniame vystymosi procese - DIEVO SAMPRATA KAIP TRIJŲ ŠALTINIŲ IR CENTRŲ, tai mes net nesuprastume apie ką eina kalba, nes mes net ir dabar Šaltinius ir Centrus suvoktume tik taip, kaip esame kur nors skaitę, girdėję, matę, jog tai gali būti elektros šaltinis, vandens šaltinis, administracinis centras, miesto centras, muzikinis centras, kultūros centras, ir t.t.
Žmonijos sampratos kalbant apie šaltinius ir centrus nedaro jokios užuominos, kad tai būtų gyvi ir dar dieviški asmenys, tuo labiau dar ir mylintys.
Būtent dėl to mums - žmonijai - ir buvo palaipsniui perteikiama Dievo samprata, kokią mes galėjome suvokti per visą savo vieno milijono metų evoliuciją, kurioje buvo daug įvairiausių nukrypimų ir iškraipymų, kas ir koks yra Dievas - pilnas jėgos, galybės, audrų, žvėrių, žmonių valdovas, visada baudžiantis ir keršijantis, kol žmonėms buvo perteiktas TĖVO ASMENS ĮVAIZDIS.
Tačiau net ir toks įvaizdis buvo perdaug akinantis ir nesuvokiamas, kad jį būtų galima iš karto atskleisti kaip mylintį Tėvą, nes žmonijos pasąmonė dar nebuvo tiek apvalyta, kad priimtų tokį "silpną" - MYLINTĮ TĖVĄ. Dievo kaip Tėvo sampratą-patyrimą diktuoja mūsų siela, kuri patiria GYVĄ RYŠĮ SU JUO PER GARBINIMĄ IR MALDĄ.
Kol siela dar neatsiveria daug giliau, tol jai artimesnis yra DIEVAS DRAUGAS, BET NE MYLINTIS TĖVAS.
Siela virpesiais jaučia, o tuos virpesius smegenys ir paverčia materialiais simboliais - Tėvu ar Draugu.
O sielai milžiniškas kliūtis sudaro materialus žmogaus protas. Jo užteršta pasąmonė neleidžia pajausti gyvo ryšio su mylinčiu ir mylimu Tėvu taip lengvai, nes ne visose šeimose buvo kupini meilės tarpusavio santykiai.
Mano biologiniai tėvai manęs neaugino nuo vienerių metų amžiaus, nes apsirgo tuberkulioze, todėl mane augino motinos tėvai - mano seneliai. Štai kodėl mano visa meilė ir buvo skirta jiems, bet ne tėvams, kurie šalia manęs nebuvo, jie MAN buvo VISAI pašaliniai žmonės, nors man sakė, kad čia mano tėvai, o aš sakydavau, kad mano tėvai ne jie, bet seneliai. O dar mano biologinio tėvo elgesys mano atžvilgiu, kada jis išsireikalaudavo, kad per atostogas aš atvažiuočiau pas juos, buvo kaip ŠEIMININKO SU VERGU.
Todėl mane žodis TĖVAS visada purtė tiesiogine prasme fiziškai, ir save aš klausdavau, dar visai vaikas būdamas, ar gali toks žmogus būti mano tėvas? IR SAU PATVIRTINDAVAU - tikrai jis negali būti mano tėvas. O jau paauglys būdamas daviau žodį, jeigu tik turėsiu savo vaikų, tai man pavyzdys, kaip aš niekada nesielgsiu su savo vaiku. Kadangi mano, nors dar vaiko, valia buvo stipri, tai niekada nebuvo taip, kad mane jis būtų palaužęs. Ir tik išvažiavęs iš tėvų, formaliai "atsėdėjęs" savo terminą per atostogas, ar jiems išvažiavus iš senelių, kada jie atvažiuodavo per šventes, aš pajusdavau, kokia REALI NAŠTA nukrisdavo nuo mano pečių - reali ĮTAMPA, kurią aš jaučiau.
Tai ar būčiau galėjęs pripažinti ir aš DIEVO KAIP MYLINČIO TĖVO sampratą, jeigu tada man kas būtų ją mėginęs aiškinti taip, kaip dabar pats aiškinu kitiems. Tarp manęs ir MYLINČIO TĖVO būtų įsiterpusi mano pasąmonė ir patyrimai iš asmeninių santykių su mano biologiniu tėvu, kurio tėvu niekada nelaikiau, o tėvišką meilę jutau iš senelių, ir tik juos mylėjau kaip savo TĖVUS, nors jie ir nebuvo mano biologiniai tėvai, bet jie buvo mano žemiškieji tėvai, nes atliko biologinių tėvų vaidmenį mane auginant ir auklėjant tikrąja šio žodžio prasme. JIE tikrai mane augino ir auklėjo su meile ir suteikę MAN LAISVĘ SPRENDIMAMS IR VEIKSMAMS.
Tada aš niekaip nebūčiau patikėjęs, kad Dievas yra Tėvas ir dar MYLI mane.
Tačiau gimus sūnui, aš jaučiau šitam mažam kūdikėliui tokią meilę, kad tik tada suvokiau savo PATYRIMU, KĄ REIŠKIA TURĖTI SAVO VAIKĄ ir BŪTI TĖVU. O iki tol aš daugiau kaip trejus metus stengiausi būti tėvu trejų metukų podukrai ir penkerių metukų posūniui. Ir aš juos mylėjau, ir mylėjau nuoširdžiai. Tačiau kada gimė jau tikrasis sūnus, meilė tapo giluminė-PATIRTINĖ, ji įgavo kitą visai lygį, kokio iki tol nebuvau patyręs.
Štai jau tokią akimirką aš būčiau gal ką ir supratęs, kad Dievas yra Tėvas, ir dar mylintis. TAČIAU TADA BŪTŲ ĮSITERPUSI DIEVO DIDINGUMO IR NEAPČIUOPIAMUMO SAMPRATA.
Ir tiktai TADA, KADA įvyko gimimas iš dvasios, KADA ĮVYKO MANO VIDUJE MEILĖS BRANDUOLINIS SPROGIMAS, tiktai tada pajutau, PATYRIAU SAVO VISA SAVASTIMI, kad aš atradau TĖVĄ, PATIRIU JO MEILĘ SAVYJE, PATIRIU SAVO MEILĘ JAM, IR VISIEMS - ŽMONĖMS, PAUKŠČIAMS, GYVŪNAMS, VABZDŽIAMS, VISIEMS. TAI atsitiko per AKIMIRKSNĮ.
Ir tada pati siela šaukte šaukė, TROKŠDAMA PARYDYTI KITIEMS, IR VISIEMS, MYLIMĄ IR ATRASTĄ SAVYJE TĖVĄ, ir verkė patirdama MYLINTĮ IR MYLIMĄ TĖVO GYVĄ BUVIMĄ SAVYJE.
Tada visų draugų ar bet kokių kitų asmenų patys artimiausi ryšiai NUBLANKO, IŠTIRPO, IŠGARAVO, o MYLINČIO TĖVO GYVAS BUVIMAS IR RYŠYS SU JUO VIS AUGO IR PLĖTĖSI, GILĖJO IR STIPRĖJO.
Ir jau pats ėmiau kitiems aiškinti, kad jie DIEVĄ vadintų ne DIEVU, bet TĖVU, MYLINČIU TĖVU.
Kol Dievą vadinate tik Dievu, Draugu, Sutvėrėju, tol jūs esate dar NAŠLAIČIAI, NES NEPATIRIATE GYVO RYŠIO SU JUO, NESATE DAR JO ATRADĘ, NORS IŠ ŽINOTE JAU KUR JO IEŠKOTI.
Todėl, mielas Mariau, tavo siela taip pat pati atras Tėvą savyje, nes joje yra ir Tėvo gyvas buvimas - Jo dvasia - Minties Derintojas, o tada ji ir pavadins Dievą PIRMIAU Tėvu, o ne Draugu, ne Sutvėrėju, nes Tėvo samprata ir TAVO SIELOS PATYRIMAS JAI IR PADIKTUOS TOKĮ ŽODĮ, KURIS TOLI PRANOKSTA BET KOKIŲ DRAUGŲ SAMPRATĄ.
Urantijos problema yra ta, kad kartų kartos nugyvenusios našlaičių gyvenimą be atrasto Tėvo savyje, taip ir nepatyrė gyvo ryšio su MYLINČIU TĖVU, o tada ir savo vaikus auklėjo iškreiptai, savo tarpusavio santykius grindė ne Tėvu, bet savo interesais - savo žemiškųjų tėvų valios siekiu primesti ją savo biologiniams vaikams, o tai atvedė į tėvų ir vaikų susvetimėjimą, ryšio tarp kartų iškraipymą iki tokio absurdo, kad jau net psichologai laiko NORMALIU dalyku, kad yra KARTŲ PROBLEMA. Tada tokioje iškraipytoje aplinkoje draugai tampa artimesni už tėvus, nes draugai yra lygiaverčiai partneriai, nors ir be patyrimo, o tuo pačiu ir be išminties. Būtent dėl to jaunoji karta ir klaidžioja labirintuose ir nežino, kur išėjimas, O SENOSIOS KARTOS IŠMINTĮ ATMETA KAIP ATGYVENUSIĄ.
Tuo tarpu atradus Tėvą savyje ir gimus iš dvasios, viskas atsistoja į savo vietas. Ir tamsa dingsta, ir po kurio laiko gali suvokti, kad ir Rojaus Trejybė - TRYS ŠALTINIAI IR CENTRAI - yra ir asmenys ir asmenybės, ir meilės šaltiniai. Ir tada gali vartoti skirtingus terminus, vienoje situacijoje vienokius, kitoje kitokius, priklausomai nuo žmogaus dvasino lygio ir supratimo, ir visi jie vis tiek įvardins ROJAUS TREJYBĘ - DIEVĄ.
Svarbu yra SIELOS VIRPESIAI, KURIŲ SUFALSIFIKUOTI NEĮMANOMA, KAD IR KOKIU VARDU DIEVĄ BEVADINTUM.
Tačiau jums - kaip dvasiniams mokytojams - būtina žinoti tokius tarpusavio ryšius su Dievu, Rojaus Trejybe, Tėvu, Šaltiniais ir Centrais, kad galėtumėte žinoti patys ir kitiems paaiškinti.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-03-09 15:02:01
Mielas Mariau, gimimas iš dvasios ir paliudija, kad tu NEBESI MATERIALAUS PROTO STICHIJOJE, NES GIMSTA AMŽINŲJŲ DVASINIŲ VERTYBIŲ VIEŠPATIJA SIELOS VIDUJE.
Būtent tada meilė iš Tėvo-Rojaus Trejybės vis giliau ir giliau paskandina savo galinga banga beribiame meilės vandenyne materialaus proto skirtingą požiūrį į žmones. Tik tada ir pajunti, kad nebegali ant nieko pykti, tiesiog dingsta tokia gyvulinė savybė - pyktis, neapykanta, kerštas. Vietoje šito vyrauja meilė ir visiems vienoda.
Todėl tokia samprata kaip DRAUGAI, VAIKAI, TĖVAI nebegali sutalpinti ANKSTESNIŲ NORMŲ, KURIAS DIKTAVO MATERIALUS MĄSTYMAS, KURIS JAU YRA PER ANKŠTAS - SIELA JAUČIA MEILĘ SIELOS BROLIAMS IR SESĖMS, NERPIKLAUSOMAI NUO BIOLOGINIŲ RYŠIŲ.
Mes turime tik VIENUS TĖVUS - ROJAUS TREJYBĘ. Biologiniai tėvai yra tik FIZINIO PAVIDALO GIMDYTOJAI, bet jei yra vis tiek sielos broliai ir sesės. Ir ne daugiau. Todėl pati siela, kuo labiau atsiremia į Tėvo vedimą, tuo labiau pajunta VIENODĄ MEILĘ VISIEMS - IŠ ŠUNIUI IR ŽMOGUI - VIENODĄ, NĖ PER NAGO JUODYMĄ NESISKIRIANČIĄ. Tik žmogaus iškreiptas mąstymas sugalvojo tokią sampratą, kad žmogų reikia labiau mylėti už šunį. Ir tada per kartų kartas formuojama tokia kolektyvinė pasąmonė, kad tikrai taip ir reikia labiau mylėti žmogų, o ne šunį.
Aišku, kad žmogus, turėdamas savimonę, dar vertina kito žmogaus ir veiksmus. Todėl tie žmonės, kurių veiksmai jam nepriimtini, aišku, kad nuo tolių žmonių laikysis atokiau, nors ir pasimels už juos.
O mano santykiai su tėvais niekada nebuvo pagrįsti meile. Visada, net ir suaugęs, aš jaučiau lažą, suformuotą nuo pat vaikystės, važiuoti pas juos net ir porai dienų, nes visada buvo nuolatinis tėvo siekimas mano valią palaužti ir mane kontroliuoti. Tačiau to padaryti niekada nepavyko. Todėl tai papildomai man pridėjo nuostatą, kad jie negali būti mano tėvai. O po gimimo iš dvasios tai dar labiau išryškėjo, nes jie mano visiškam atsidavimui Tėvui ir Urantjos Knygos vertimui niekada, švelniai tariant, nepritarė, ir kaskart kaišiojo pagalius į ratus. Todėl aš nustojau pas juos lankytis iš viso, kad išvengčiau tuščių konfliktinių situacijų. Jie man yra niekuo nesiskiriantys sielos brolis ir sesuo, kaip ir tu mielas Mariau, tik, deja, man suteikę daug karčių patyrimo akimirkų nuo pat vaikystės, tačiau šituo karčiu patyrimu buvo formuojamas mano atkaklus charakteris ir mano samprata, kokia neturi būti šeima ir kokie neturi būti mūsų visų tarpusavio santykiai.
Štai kodėl tik su Rojaus Trejybe mes galime iš tiesų formuoti lygiateisius tarpusavio ryšius, nes jie bus per Tėvą-Rojaus Trejybę. O jeigu vienas iš dviejų bendraujančiųjų tokių tarpusavio ryšių per Tėvą-Rojaus Trejybę neužmezga, tai nereikia tuščiai eikvoti pastangų, siekiant tuos ryšius pastatyti ant tvirtų pagrindų - nieko neišeis, anksčiau ar vėliau vien tik proto ir valios dėka bet Tėvo pagrindo formuojami santykiai suris. Tai tiesiog neišvengiama. Todėl jeigu yra kritinis apsisprendimas jūsų sielai, niekada neatsisakykite TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS, geriau jau palikite savo šeimos interesus.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-03-10 13:12:35
Ponas Algimantai
Man labai patinka Urantijos knyga
Tik niekaip negaliu prisijungti prie jusu judejimo nors labai to trokstu.
Nes mano zmona katalike, o i visa sita ji ziuri kaip i erezija.Bet gal kada pavyks :)
Man vienas klausimas o gal ir keletas neduoda ramybes:
1.Kaip pradeti (kokiu budu) tarnauti visuomenei is "meiles"
2.Ar malda kuri vyksta savais zodziais bet labai trumpai,"galiojanti"(neradau kaip isreiksti zodziais)
3.Ar Satjos Sai babos mokymas, Nealo Walsho knygos, kuriu turinys labai panasus i jusu Knygos turini,irgi yra geros dvasio tobulinimui
Dekoju
Anonimas
2010-03-10 15:38:59
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.