Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Klausimai iš Urantijos Knygos

Mano mielieji, kokių tik turite klausimų iš Urantijos Knygos, klauskite ir aš jums paaiškinsiu šitoje temoje. Todėl čia gali būti įvairiausi klausimai, kurie jums kilo skaitant Urantijos Knygą ir į kuriuos norėtumėte gauti atsakymą, kad jis padėtų jums geriau suvokti skaitomą Urantijos Knygą ir jos sąsajas su mūsų kasdienybe arba su mūsų ateitimi po prisikėlimo.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas


Algimantas
2008-04-29 21:47:32

Komentarai

Miela Vita,

kada pateiki citatą, VISADA nurodyk PUSLAPĮ-PASTRAIPĄ-IR EILUTĘ, kad mes galėtume pažvelgti į KONTEKSTĄ. Dabar BE KONTEKSTO aš galiu samprotauti iš esmės teisingai, bet akcentuodamas ne tuos niuansus, kurie kaip tik iškyla mums betarpiškai be platesnio konteksto. Todėl aš jums nuolat kartoju, prieš pateikdami klausimą žodžiu, taip pat TIKSLIAI pateikite CITATĄ, kad nebūtų jūsų pačių jos interpretavimai, nes tiksli citata gali teigti visiškai kitokius teiginius negu jūsų jos interpretacija.

Štai kodėl aš vis tik suradau tavo pateiktą citatą Urantijos Knygoje, kad galėčiau pažvelgti į visą kontekstą.

“Amzinybes tikslas yra priešakyje!Dieviskumo pasiekimo jaudinantis patyrimas yra pries jus!Lenktynes del tobulumo tęsiasi!ir kas tik sito nori,tam yra leidžiama dalyvauti,ir tikrai pergale apvainikuos kiekvienos zmogiskosios būtybes,kuri dalyvaus įtikėjimo ir pasitikėjimo kitu lenktynėse,pastangas,o kiekvienas šio kelio žingsnis priklauso nuo viduje gyvenančio Derintojo vadovavimo ir nuo Visatos Sūnaus tos gerosios dvasios,kuri taip laisvai buvo išlieta visiems materialiems kūnams,vedimo.“0365-04

Kad būtų aiškesnis kontekstas, pateiksiu dar vieną pastraipą, kuri kaip tik eina prieš ką tik pacituotą.
TAČIAU manau, jog dar svarbiau, kad prieš tai jums pateikčiau šio Dokumento autoriaus, Galingojo Žinianešio, kilmę, kuri paliudys ir mūsų galimą panašią ateitį, ir aukštą statusą, o tai savo ruožtu taip pat paliudys jums ir jo pateikiamų teiginių supratimą ir patyrimą.

“Galingieji Žinianešiai priklauso Sutrejybintų Sūnų grupei iš pakilusiųjų. Jie sudaro ištobulintų mirtingųjų klasę, kuri buvo išmėginta maištu ar kitokiu būdu lygiai taip įrodė savo asmeninę ištikimybę; visi yra patyrę visatos ištikimybės kokį nors konkretų išmėginimą. Kažkuriuo metu, jiems kylant į Rojų, jie buvo tvirti ir ištikimi savo vadovų neištikimybės akivaizdoje, o kai kurie iš tikrųjų aktyviai ir ištikimai veikė vietoje tokių neištikimų vadovų. 0245-01
“Turėdami tokius ištikimybės ir atsidavimo asmeninius įrašus, šitie kylantieji mirtingieji pereina per Havoną su laiko piligrimų srove, pasiekia Rojų, užbaigia jame savo lavinimą, ir yra įtraukiami į Užbaigtumo Korpusą. Po šito jie yra sutrejybinami slaptu Rojaus Trejybės apkabinimu ir vėliau pasiunčiami tam, kad būtų suvienyti su Dienų Senaisiais septynių supervisatų vyriausybių administracijose.0245-02
“Kiekvienas pakilęs mirtingasis, patyręs maištą, kuris ištikimai veikia maišto akivaizdoje, galiausiai turi likimą tapti Galinguoju Žinianešiu, tarnaujančiu supervisatoje. Lygiai taip, kaip ir kiekvienas pakilęs tvarinys, kuris sumaniai užkerta kelią tokiems suklydimo, blogio, ar nuodėmės sukilimams; kadangi veiksmas, sumanytas tam, kad būtų užkirstas kelias maištui arba tam, kad būtų įgyvendintos ištikimybės aukštesnės rūšys visatos krizės metu, yra laikomos net didesnės vertės negu ištikimybė vykstančio maišto akivaizdoje.”0245-03

Tad po šitokio autoriaus statuso apibūdinimo pateikiu aną viršuje paminėtą papildomą citatą:

“Dievo prote yra toks planas, kuris apima jo visų milžiniškų sferų kiekvieną tvarinį, ir šitas planas yra bekraštės galimybės, beribės pažangos, begalinio gyvenimo amžinasis tikslas. Ir tokios neprilygstamos karjeros begaliniai lobiai yra jums, kad siektumėte jų!” 0265-03

Taigi, kalba eina apie AMŽINYBĖS tikslą. Net ir Dokumento skyrius yra pavadintas AMŽINASIS IR DIEVIŠKASIS TIKSLAS. Ir jis yra skirtas MIRTINGAJAM, kad jį PASIEKTŲ, KAD ĮGYVENDINTŲ ROJAUS TREJYBĖS JAM SKIRTĄ PRIESAKĄ – BUKITE TOBULI, NET IR TOKIE TOBULI, KOKIE TOBULI ESAME MES.

Visa tai pasiekti įmanoma tik atsidavus Rojaus Trejybės vedimui iš vidaus, tik savo valią suliejus su Rojaus Trejybės valia, o ne mėginant savo valią visomis įmanomomis išgalėmis primesti Rojaus Trejybei, ir visaip stengiantis save pateisinti dėl kiekvieno nukrypimo, ir net pačios Rojaus Trejybės valią stengiantis pritaikyti sau taip, kaip patinka.
Štai ŠITOKIOS IR YRA TOS LENKTYNĖS TARP VIDUJE GLŪDINČIOS DVASINĖS IR DIEVIŠKOS ASMENYBĖS EGO, SIEKIANČIO TOBULUMO IR SUSILIEJIMO SU ROJAUS TREJYBE, IR INTELEKTUALAUS ŽMOGIŠKOJO-GYVULINIO EGO, SIEKIANČIO TIK SAVANAUDIŠKŲ TIKSLŲ IR PATOGUMŲ SAU. Tai lenktynės su pačiu savimi, kai formuojasi asmenybės charakteris pagal Rojaus Trejybės TRIJŲ ASMENŲ ATVAIZDĄ meilės, gėrio, grožio, teisingumo, tiesos, šviesos, ryžto, išminties pasireiškimu visų labui.
Pasitikėjimas KITU ir reiškia tiesiogiai PASITIKĖJIMĄ KITU – TIEK ROJAUS TREJYBĖS TRIMIS ASMENIMIS, TIEK DVASIOMIS, TIEK TARPINĖMIS BŪTYBĖMIS, TIEK ŽMONĖMIS.
Taip, vadovavimas mums priklauso nuo Minties Derintojo vedimo iš vidaus, ir Tiesos Dvasios veikimo iš išorės, nes ji ir buvo išlieta visiems. Tačiau urantų atveju Tiesos Dvasia jau taip pat veikia tobuloje vienovėje su Minties Derintoju iš VIDAUS, nes mes jau esame pasirinkę GYVĄJĮ kelią sąmoningai – atvėrę save. Tuo tarpu kitiems mirtingiesiems Tiesos Dvasia dar beldžiasi iš išorės, kad jie dar tik atvertų savo vidų ir Tiesos Dvasia galėtų įeiti jų vidun.
ČIA kalba eina apie KIEKVIENĄ ŠIO KELIO ŽINGSNĮ, O NE TIK PO PRISIKĖLIMO. O KIEKVIENAS ŽINGSNIS – TAI IR REIŠKIA KIEKVIENAS, BE JOKIŲ IŠIMČIŲ ŽINGSNIS.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2012-12-19 20:52:37



Mielas Algimantai,pirmiausia parasysau pastraipa is Urantijos knygos,o po to pateiksiu klausimus.“Amzinybes tikslas yra priešakyje!Dieviskumo pasiekimo jaudinantis patyrimas yra pries jus!Lenktynes del tobulumo tęsiasi!ir kas tik sito nori,tam yra leidžiama dalyvauti,ir tikrai pergale apvainikuos kiekvienos zmogiskosios būtybes,kuri dalyvaus įtikėjimo ir pasitikėjimo kitu lenktynėse,pastangas,o kiekvienas šio kelio žingsnis priklauso nuo viduje gyvenančio Derintojo vadovavimo ir nuo Visatos Sūnaus tos gerosios dvasios,kuri taip laisvai buvo išlieta visiems materialiems kūnams,vedimo.“Cia rasoma lenktynes del tobulumo tęsiasi ir kas tik nori tam yra leidžiama dalyvauti-nejaugi cia turima lenktynes tarp mirtingųjų,tarp tų kurie atsiveria Rojaus Trejybei ir yra apsisprendę eiti link Dieviškumo,tai yra Rojaus Trejybes?Toliau rasoma,kad tikrai pergale apvainikuos kiekvienos zmogiskosios būtybes,kuri dalyvaus įtikėjimo ir pasitikėjimo kitu lenktynėse,pastangas-cia kalbama apie pasitikėjimą kuo kitu?Na ,o pabaigoje pastraipos rasoma,kad kiekvienas sio kelio žingsnis priklauso nuo viduje gyvenančio Minties Derintojo vadovavimo ir kaip suprantu Sūnaus Kūrejo Tiesos Dvasios mums mirtingiesiems padovanotos vedimo.Bet Minties Derintojas mus visus veda vienodai,tai kiekvienas mūsų žingsnis šiuo keliu(čia gal turimas omenyje kelias,jau po mūsų ,mirtingųjų prisikelimo morontiniame pasaulyje? )priklauso nuo to kiek mes patys atsiveriame?Nuosirdus ačiū už paaiskinimą.Su meile,Vita

vvita
2012-12-19 15:55:04



Miela Laima, į tavo klausimą turiu atsakyti neigiamai – nė viena priežastis negali būti PANAIKINTA iš viso. Ir tas urantas, kuris pasakė, kad Rojaus Trejybės meilės virpesiai ką nors NAIKINA, padarė klaidą, nes šie virpesiai nenaikina nieko, nei ligos, nei baimės jie NENAIKINA. Naikinti – tai GRIAUTI, O ROJAUS TREJYBĖ YRA KŪRĖJAS, O NE GRIOVĖJAS. Todėl menkas uranto patyrimas su Rojaus Trejybės buvimu jo paties viduje neleidžia jam patirti giluminės kosminės įžvalgos didesnės gelmės. Urantai irgi pasako klaidingų teiginių, tačiau aš jų visų taisyti negaliu, kad iš viso neatimčiau drąsos ir noro kalbėti, kai juos prakalbinti nepaprastai sunku, juk aš jų prašau ne plepalų ar apkalbų, bet analizės ir mokymų. O tai labai dar neįprastas ir jiems kelias, todėl jie suklysta. Tačiau nieko nepadarysi, visiems reikia pereiti per šį etapą. Kada jau būna pasakomi stiprūs suklydimai, tai aš pamėginu pataisyti jau po pateikto mokymo ar analizės, kad kiti nebūtų klaidinami tokiu akivaizdžiu prasilenkimu su TIKROVE.

Štai ir vakar buvo keletas epizodų po gyvųjų pamaldų Kaune, kada aš paprašiau pateikti savo mokymus. Kadangi tą labai sunku padaryti, tai daugelis pradeda pasakoti savo patyrimus, o mokymo taip ir nebelieka, arba jis susitraukia į vieną susirangiusį teiginį. Tačiau tuoj po gyvųjų pamaldų einanti dalis yra skirta urantams MOKYTIS IR ĮGYTI PATYRIMO, kaip sakyti SAVO PAMOKOMĄJĮ ŽODĮ. O kad jis būtų geriau suprantamas, tuomet pateikti ir iš savo patyrimo kokį nors epizodą, kad būtų pats mokymas pailiustruojamas, kaip jis VEIKIA PRAKTIKOJE.
Štai toks yra urantų mokymasis sakyti savo mokymą, kurį juk galima pasirengti namuose, apgalvoti, ir jau tada pateikti. Tačiau šito daryti urantai nenori, tada ir ima pasakoti savo patyrimus, kuriems yra skirta jau kita mūsų bendravimo dalis – prie arbatos bendro stalo.

Kitas epizodas. Urantė mums atpasakojo savo patyrimą, kaip ji mokykloje bendraudama su mokiniais jiems pateikė parabolę. Aš po jos pateikto tokio mokymo paaiškinau, kad gyvajame kelyje nereikia naudoti PARABOLIŲ, nes jos Jėzaus buvo naudojamos dėl jam gresiančio pavojaus, kada jį galėjo apkaltinti šventvagystėmis, todėl jis perėjo nuo tiesioginių ir realių mokymų prie parabolių, kad kiekvienas juos galėtų išsiaiškinti taip, kad pajėgia tą padaryti pagal savo supratimo lygį.
Urantui GYVASIS KELIAS tokių apsunkinančių Rojaus Trejybės TRIJŲ ASMENŲ supratimą, ir įvelkančių į parabolių maskuojantį aprėdą, išorinių ir šalutinių priemonių nenumato. PRIEŠINGAI, urantui reikia kuo paprasčiau ir atviriau ir tiesiau įvardinti ROJAUS TREJYBĖS TRIS ASMENIS IR ASMENYBES, Jas iškelti į pirmąjį planą, o ne paslėpti kažkur toli įvairiuose loginiuose išmąstymuose, kad per jų gausą niekas ir minties nebeturės atsiverti ROJAUS TREJYBĖS TRIMS REALIEMS ASMENIMS, IR ATRASTI TRIS ROJAUS TREJYBĖS ASMENIS SAVYJE, nes viską nustelbs parabolių, teorinių samprotavimų, loginių įvairių teiginių užmestas tinklas, taip viską supainiojantis.

Vakar į mūsų gyvąsias pamaldas buvo atėjusi, pirmą kartą, viena jauna moteris. Ji norėjo man atiduoti savo parašytą devynių lapų tekstą, kaip ji sakė, kad jį užrašė vedama iš vidaus per kelis kartus. Ir aš jai iš karto pasiūliau, kad ji ne man šį tekstą atiduotų, bet tiesiog dabar ir atskleistų visiems, ką gi ji užrašė. Tačiau ji šito daryti nenorėjo. Tada aš jai pasiūliau šį tekstą įdėti į mūsų Forumą, kad ji pati galėtų prisidėti prie dvasinės šviesos skleidimo, o ne vien tik ant kito pečių uždėtų, kad jis pasižiūrėtų ir nuspręstų, ką su tuo tekstu verta daryti, ir padarytų. Tada tas, kuris tokį tekstą yra užrašęs, pats neauga tokiu dvasiniu ūgiu, kokiu jis augtų dalindamasis savo dvasine šviesa su kitais iki galo, o ne atiduodamas tą padaryti, ir už jį dar nuspręsti, kitam. Ji sutiko savo tekstą įdėti į mūsų Forumą, bet man vis tiek įteikė savo tekstą. Aš jį labai įdėmiai perskaičiau važiuodamas atgal į Vilnių traukiniu. Ji rašo apie meilę, daug ir gražiai rašo, mėgina paaiškinti, kas ji yra, kodėl ji mums reikalinga, koks tai patyrimas, reikalaujantis mūsų ĮTIKĖJIMO Į ...MEILĘ, reikalaujantis asmeninių pastangų, bet tuo pačiu ir PASITIKĖJIMO, kad tai yra vidinis širdies impulsas, tai pat reikalaujantis ir meilės dalinimo visiems, ir be jokių pastangų, o tiesiog natūraliai ir tarsi savaime ją išliejant, kad tai yra ENERGIJA.
Kada skaičiau, buvo malonus ir gilus jausmas nuo pat pirmojo sakinio, ir vis jutau, kad vis artėjama, ir tuoj tuoj bus atskleista, KAS GI YRA MEILĖ, kuriai PAAIŠKINTI ši moteris paskyrė ne vieną vakarą, ar dieną, kad užrašytų šį tekstą, kuris ir teigia, kad žmonės nežino, kas yra meilė, nes jų niekas šito nemokė nei šeimoje, nei mokykloje, nors tai turėtų būti visų mokymosi programų pagrindas, o ir dvasinių mokytojų nėra, kad mokytų Meilės PATYS būdami gyvu ir matomu pavyzdžiu. Deja, man buvo sunku patikėti, kad ir užbaigus DEVINTĄJĮ teksto lapą vėl buvo sugrįžta prie pirminio teiginio, kad Meilė yra reali, bet taip ir neaišku, KAS ji yra. Nė karto nebuvo net užsiminta apie Rojaus Trejybės TRIS ASMENIS IR ASMENYBES, kurios ir lieja savo MEILĖS GYVUS ENERGETINIUS VIRPESIUS VISAI KŪRINIJAI, IR ŠITOJI ENERGIJA YRA PATIRIAMA PER ATSIVĖRIMĄ NE MEILEI, BET ASMENIAM IR GYVAM MEILĖS ŠALTINIUI IR CENTRUI – TRIMS ROJAUS TREJYBĖS ASMENYBĖMS.

Štai kodėl taip svarbu BŪSIMAJAM DVASINIAM MOKYTOJUI TURĖTI SAVO DVASINĮ MOKYTOJĄ, KAD BŪTŲ GALIMA KAIP KOMPASU PASITIKRINTI, AR TEISINGA KRYPTIMI EINAMA, AR NESUKAMA KUR NORS Į ŠALĮ, KO PATS BŪSIMASIS DVASINIS MOKYTOJAS IŠ SAVO PADĖTIES MATYTI NEPAJĖGUS, TODĖL JIS IR GALI PASIKLYSTI TARP SAVO TEIGINIŲ, O TADA PRADĖTI KLAIDINTI IR KITUS.

Tačiau jūs turite žinoti, kad per SAVO KLAIDŲ ETAPĄ JŪS VIS TIEK TURITE PEREITI, KAIP BŪSIMIEJI DVASINIAI MOKYTOJAI. Kitokio dvasinio augimo nėra – tik per klaidų taisymą.
Tačiau, jeigu jūs nepateiksite savo dvasinių mokymų nei Forume, nei Rojaus Trejybės gyvojoje šventovėje, tai jūs ir patys nežinosite, kur jūs klaidingai ką darote, nes aš jūsų klaidų negalėsiu jums nurodyti, nes jos taip ir bus jūsų viduje, o kitiems jūs jas perteiksite mėgindami juos mokyti.
Jūs turite suvokti, kad tiek dvasinio pamokomojo žodžio dalis po gyvųjų pamaldų, tiek mūsų Forume yra reikalinga pirmiausia JUMS PATIEMS.
Na, o dabar visa tai, ką jums parašiau, dėl jūsų pačių geresnio supratimo, atsakydamas į Laimos iškeltą klausimą, susiesiu jau ir su pačiu klausimu –.
ar yra tokie atvejai, kada kūrinijoje gali būti panaikinta kokia nors priežastis dar neįvykusi kaip pasekmė, ar gali būti pakoreguotas priežasties-pasekmės dėsnis?

Priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis yra tiesioginis TIKROVĖS PASIREIŠKIMAS ATITINKAMU LAIKU, KURIS RODO, KAIP – IR KIEK – TOJE ERDVĖS VIETOJE YRA ĮGYVENDINAMAS ROJAUS TREJYBĖS EVOLIUCIJOS PLANAS VISAI KŪRINIJAI INDIVIDO LYGIU.
Rojaus Trejybė yra numačiusi EVOLIUCIJĄ VISUMAI – VISAI VISATAI, VISAI SUPERVISATAI, VISAI KŪRINIJAI. Tačiau jo įgyvendinimas REALIAI vyksta per individo dvasinį nušvitimą ir tiesioginį veikimą drauge su Rojaus Trejybe.
Priežasties-veiksmo-pasekmės DĖSNIUI nei šilta nei šalta, kas ką ir kaip veikia, ar kas nors vykdo Rojaus Trejybės valią, ar ją pažeidžia. Dėsnis nėra GYVA BŪTYBĖ, JIS NĖRA ASMUO, NORS JIS TIESIOGIAI TURI POVEIKIO ASMENS SPRENDIMAMS ŽEMESNIU LYGIU, KURIAME DAR VIEŠPATAUJA TVARINIO BAIMĖ. Štai dėl to, kad daug baimės yra pasąmonėje, o taip pat ir sąmonės lygiu, jūs – urantai – atsisakote pateikti savo mokymus, nes tuoj pat man teisinatės, kad nežinote, ką pasakyti. Tai NETIESA, JŪS ŽINOTE, KĄ PASAKYTI, TIK JŪSŲ VIDINĖ BAIMĖ NELEIDŽIA JUMS PRASIŽIOTI ARBA NUOLAT RAŠYTI Į FORUMĄ. Reiškia, jūs turite daugiau atsiverti Rojaus Trejybei, kad iš Jos pritekėtų GYVŲ MEILĖS VIRPESIŲ Į JŪSŲ VIDŲ, KAD SAVO VIDUJE JŪS PATIRTUMĖTE MILŽINIŠKĄ REALIOS IR PATIRIAMOS MEILĖS SPAUDIMĄ DALINTIS TA ŠVIESA SU MANIMI, O NE SAMPROTAUTUMĖTE SAVO VIDUJE, KĄ ČIA MAN SAKYTI, KĄ KITI APIE MANE PAGALVOS, KAI AŠ DAR KOKIĄ NESĄMONĘ PASAKYSIU – IR BAIMĖ VĖL PAIMA SAVO VIRŠŲ IR ĮKALINA SAVYJE, DAR KARTŲ PASIEKUSI SAVO PERGALĘ PRIEŠ SILPNĄ DVASINĮ JŪSŲ ASMENĮ.
O priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis duoda savo išraišką kiekvienam asmeniškai ir visai aplinkai kaip visumai.
Ir paraboles sako vaikams toji urantė iš baimės, kad vaikai nesupras Rojaus Trejybės, kad jiems tai gali būti per sunku, o parabolė bus paprastesnė jiems suprasti jos mokymą.
KADA VIDUJE STINGA ROJAUS TREJYBĖS MEILĖS BŪSENOS, TADA BAIMĖ VISADA BUS ŠEIMININKĖ JŪSŲ ASMENS ATŽVILGIU.
TIK ROJAUS TREJYBĖ – MEILĖS ŠALTINIS IR CENTRAS – KEIČIA VIDINĘ INDIVIDO BŪSENĄ – BET KIEKVIENO ASMENIŠKAI, IR DAR PRIKLAUSOMAI NUO INDIVIDUALAUS GYVO RYŠIO SU ROJAUS TREJYBE, IR NUO PASITIKĖJIMO ROJAUS TREJYBE IR NUO VEIKIMO SU ROJAUS TREJYBE, IR VEIKIMO VIEN TIK IŠ MEILĖS, O NE IŠ PAREIGOS, VISŲ ŠVIESOS LABUI.

Štai TOKS YRA ROJAUS TREJYBĖS numatytas VIENINTELIS EVOLIUCIJOS MOTYVAS – MEILĖ, MEILĖ, IR TIK MEILĖ VISIEMS, BE JOKIŲ IŠLYGŲ, BE JOKIO IŠSKAIČIAVIMO.
Tačiau, kada yra parašomas tekstas ant devynių lapų apie meilę, bet taip ir nepaaiškinama, kas yra meilė, tai jau didžiulis vidinės baimės pasireiškimas, kuris išsilieja intelektualiais sausais, teoriniais teiginiais, kurie – nors ir gražūs – kalba apie meilės šviesą, bet neparodo kelio iš tamsos labirinto. O dėl to ir tas, kuris skaito tekstą, taip ir paliekamas nežinioje, kaip ir prieš skaitant. Tai dar nėra nei gyvasis kelias, nei uranto kosminė įžvalga.
Rojaus Trejybei jau nuo pat pradžios yra visas evoliucijos planas ĮGYVENDINTAS, nes Rojaus Trejybė yra AMŽINYBĖS ŠALTINIS IR CENTRAS, todėl mažesniu lygiu Rojaus Trejybė BETARPIŠKAI neveikia, ir veikti negali.
Tuo tarpu mums – Rojaus Trejybės vaikams – sūnums ir dukroms – šio evoliucijos plano įgyvendintojams, ir yra sumanyta, kad mes žaistume šį gyvą tikrovės žaidimą drauge su Rojaus Trejybe, visada palaikydami, ir nuolat GILINDAMI, SAVO asmeninį gyvą ryšį su ROJAUS TREJYBE.
Štai tik tada mes ir PATIRSIME TĄ GYVĄ PALAIMOS BŪSENĄ, KURIOJE IR BUS REALŪS IR JAUČIAMI MEILĖS VIRPESIAI IŠ ROJAUS TREJYBĖS. Ir tada nereikės iš baimės rašyti tokių tekstų, kad neaišku, kas yra meilė. Meilė – tai ne teorinis teiginys, tai gyvas ryšys su Rojaus Trejybe, kuri ir pripildo savo gyvų meilės energetinių virpesių pagal Rojaus Trejybės sūnaus ar dukros atsivėrimo Rojaus Trejybei gylį. Meilė – tai Rojaus Trejybės gyvas, realus ir patiriamas turinys individo viduje. Ir būtent šitoji meilės GYVA IR PATIRIAMA BŪSENA SUAKTYVINA, IŠ VIDAUS, ROJAUS TREJYBĖS SŪNŲ AR DUKRĄ VEIKTI DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE VISŲ ŠVIESOS LABUI, VISUMOS LABUI, NET IR TAIP, KAIP VISUMOS LABUI VEIKIA PATI ROJAUS TREJYBĖ VISOS KŪRINIJOS MASTU. Būtent šis noras yra ne paties individo, bet ROJAUS TREJYBĖS, NES ROJAUS TREJYBĖS SŪNUS AR DUKRA JĮ PATIRIA TIK SULIEJĘS SAVO VALIĄ SU ROJAUS TREJYBĖS VALIA IR VIS GILINDAMAS SAVO ASMENINĮ IR GYVĄ RYŠĮ SU ROJAUS TREJYBE. Štai šitaip individo valia yra sulieta su Rojaus Trejybės valia, ir pats asmuo yra pripildytas Rojaus Trejybės gyvo meilės turinio, kurį jis PALIUDIJA, PATVIRTINA SAVO SPRENDIMAIS IR JŲ ĮGYVENDINIMU, NORS IR SUKLYSDAMAS, BET VISADA VEIKDAMAS, IR TAS KLAIDAS ŠALINDAMAS VIS DIDESNĖS MEILĖS IR ŠVIESOS ASMENINIŲ PATYRIMŲ KAUPIMO ARENOJE. Štai toks gyvas Rojaus Trejybės sūnus ar dukra savo sprendimus MOTYVUOJA MEILE.
Priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis MOTYVŲ neturi, jų nepripažįsta, jam visai nesvarbu, koks buvo motyvas atlikti gėrio ar blogio veiksmą.
Motyvus turi gyvas tvarinys. Todėl gėrio darbai daromi meilės motyvu yra tokie patys gėrio darbai, kaip ir motyvuoti blogio motyvu objektyviam priežasties-veiksmo-pasekmės dėsniui pasireikšti.
Tuo tarpu Rojaus Trejybei – Meilės ir Gėrio Šaltiniui ir Centrui – gėrio darbai su blogio motyvu iš viso nėra registruojami kaip gėrio darbai, nes Rojaus Trejybė palaiko ryšį kaip ASMENYBĖ SU ASMENYBE. Tuo tarpu asmenybė, sakykim, žmogus suteikiantis pagalbą kitam vien dėl išskaičiavimo, kad ateityje būtinai paprašys, kad šis žmogus jam taip pat padėtų, gal jis įtakingas šiuo metu, o gal jis padeda turėdamas savanaudišką motyvą, kad jį pagirtų už tokią pagalbą, tačiau bet koks savanaudiškumo motyvas pastato užkardą gyvame ryšyje tarp Rojaus Trejybės ir to žmogaus, kuris teikia pagalbą, nes Rojaus Trejybę pasiekia tik asmenybės meilės virpesiai, tai ir motyvas turi būti meilės, tam gėrio darbui, atlikti, kad jis būtų fiksuotas Rojaus Trejybės lygiu. Tuo tarpu net ir tokį darbą, motyvuotą blogio motyvu, kaip patyrimo kaupimą, registruoja Aukščiausioji Būtybė, kaip visuminio patyrimo kaupimo Asmuo, šiandien savo veiklos dar net nepradėjusi, nes dar nėra iki galo įsiasmeninusi, bet ji savyje laiko Rojaus Trejybės patyrimų kaupimo visumą – per Rojaus Trejybės sūnų ir dukrų patyrimus.
Tai štai, priežasties-veiksmo-pasekmės dėsniui visai nesvarbu dvasinė hierarchija, jis veikia visiškai neatsižvelgdamas į asmenybių ryšius. Tačiau patys individai – kuo aukštesnio dvasinio išsivystymo, tuo imlesni - vis subtiliau jaučia kitų individų skleidžiamus aukštesnio ar žemesnio dažinio energetinius virpesius. Paprasčiausias pavyzdys, kepa kas nors namuose bulvinius blynus, ir žiūrėk vienų blynai yra skanesni, o kitų nors tu ką sakyk, sprangūs ir neskanūs. O skirtumas bus didele dalimi ir dėl to, kad visiškai skirtinga motyvacija buvo kepami blynai – vienų su meile, kitų iš pareigos, kad reikia atlikti šitą lažą.
Taigi, priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis veiks abiems atvejais vienodai bus iškepti blynai, ir bus pamaitinti žmonės, o gal ir gyvūnai, tuo tarpu pasitenkinimo ar nepasitenkinimo, skonio požiūriu, pojūtį pajaus tik asmenybės lygio individai, ir tai priklausomai nuo jų dvasinio išsivystymo lygio. Kuo aukštesnio dvasinio lygio tuo subtiliau jaus skonio savybes.
Rojaus Trejybės evoliucija NENUMATO JOKIŲ DIRBTINIŲ AR NEPELNYTŲ, NEUŽTARNAUTŲ, SUTRUMPINIMŲ GYVAJAME KELYJE. Tačiau gyvasis kelias nenumato asmenybei ir KOKYBINIŲ ŠUOLIŲ APRIBOJIMO. O tai reiškia, kad bet kuris Rojaus Trejybės sūnus ar dukra, gali be jokio apribojimo ir baimės gilinti savo asmeninį gyvą bendravimą – komuniją – su Rojaus Trejybe, ir patirti DVASINES TRANSFORMACIJAS – KOKYBINIUS DVASINIUS ŠUOLIUS. Mūsų tokie dvasiniai transformacijų šuoliai yra tuo metu, kada mes SAVO BŪSENA PAJUNTAME NAUJĄ ROJAUS TREJYBĖS BUVIMO MŪSŲ VIDUJE PASIREIŠKIMĄ, KURIS MUMS SUTEIKIA REALŲ IR DIDESNĮ NEGU IKI TOL PASITIKĖJIMĄ ROJAUS TREJYBE. O tai yra ne kas kita, kaip Rojaus Trejybės MEILĖS VIRPESIŲ ĮSISAVINIMAS MŪSŲ VIDUJE, IR TADA BŪTENT JIE BAIMĘ NE SUNAIKINA, NE SUGRIAUNA, BET JIE – BŪDAMI NE GRIOVĖJO BET KŪRĖJO – ROJAUS TREJYBĖS PASIREIŠKIMO MEILĖS ENERGETINIAI VIRPESIAI – TIESIOG MŪSŲ VIDUJE TIEK INTENSYVIAI PRISIPILDO, KIEK MES ESAME PAJĖGŪS JŲ PRISIPILDYTI, KAD BAIMĖS ŽEMO DAŽNIO VIRPESIAMS TUO METU TIESIOG NEBELIEKA VIETOS. Ir tai visiškai NAUJA TVARINIO BŪSENOS KOKYBĖ, kuri ir leidžia veikti priežasties-veiksmo-pasekmės dėsniui TARSI AUKŠTESNIU – TRUMPESNIU – KELIU. Štai žmogus susirgo, gydytojas jam išrašė vaistų, jis juos gėrė ir po kurio laiko pasveiko. Tuo tarpu įtikėjęs žmogus šitoje pačioje padėtyje vis daugiau kreips save į Rojaus Trejybę, nors ir bus prieš tai apsilankęs pas gydytoją. Ir jeigu šis komunijos ryšys su Rojaus Trejybe bus nuoširdus, atkaklus, ir vis labiau pasitikintis ROJAUS TREJYBE JO BŪSENOS POJŪČIU, O NE JO INTELEKTO TARIAMU PASITIKĖJIMU, IR NUŠVIS TOKIA AKIMIRKOS AMŽINYBĖ TVARINIO VIDUJE, KAD SUKELS NAUJĄ PASITIKĖJIMO KŪRĖJU BŪSENOS KOKYBĘ, IR BŪTENT ŠITOKIA NAUJA TVARINIO PASITIKĖJIMO KŪRĖJU BŪSENOS KOKYBĖ PASIREIŠKIA TVARINIO MATERIALAUS KŪNO FIZINĖS LĄSTELĖS PASVEIKIMU BE VAISTŲ, BE IŠORINIŲ DAKTARŲ. Priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis sutrumpėjo savo veikimo grandine, nes iškrito iš jos materialus daktaras, materialūs vaistai, bet pasveikimo procesas liko realus, ir jis net pagreitėjo. Ir dar daugiau, augo tvarinio pasitikėjimas tiek Rojaus Trejybe, tiek savo gyvu ryšiu su Rojaus Trejybe, tiek viso pagijimo proceso tikrumu. Tai leido daug tvirčiau ir ryžtingiau skleisti šviesą kitiems ne tik apie ligų gydymą drauge su Rojaus Trejybe, bet ir visose kitose sferose, nes pasitikėjimo Kūrėju augimas vienoje sferoje, taip pat kelia pasitikėjimą ir kitose sferose. O visa tai taip pat turi poveikio evoliucijai, nes priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis sutrumpėja ir kitose sferose, nes ryžtingesnis šviesos nešimas taip pat daugiau apšviečia Rojaus Trejybės vaikų, dar tamsoje gyvenančių, ir tada jie ima patys susimąstyti apie šitą gyvą Kūrėjo meilę ir šviesą, ir nuo to pirmojo susimąstymo visu savo nuoširdumu, jau yra programuojama tvarinio visa smegenų veikla, kad ji suktų į šviesą, o ne toliau kankintųsi tamsoje. Ir dėl to priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio jau sutrumpėjusi grandinė ima dar labiau trumpėti, nes toks susimąstęs tvarinys jau nebe taip stačiai puls įgyvendinti bet kokį tamsų sprendimą, kaip būtų puolęs anksčiau iki kokios nors šviesos minties išgirdimo.
Žodžiu, Rojaus Trejybė, kaip KŪRĖJAS, savo sugalvotame kūrinijai evoliucijos plane nenumatė, jog priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis kaip nors veiktų su išimtimis, kad kokia nors priežastis būtų sustabdyta ir nebepasireikštų jos pasekmė, o ir pats dėsnis negali būti koreguojamas, nes tuo metu jis jau BŪTŲ KAS NORS KITA, BET NE DĖSNIS.
Tuo tarpu gali būti koreguojamos APLINKYBĖS, kuriose veikia tvariniai, ir kuriems veikiant ir pasireiškia priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnis. Net ir tokiu atveju, kai Lozorius buvo pažadintas iš vadinamosios mirties miego, jis iš tiesų dar nebuvo miręs, nes KAIP TIK SŪNUS KŪRĖJAS-JĖZUS NURODĖ SUSTABDYTI LOZORIAUS MINTIES DERINTOJO IŠVYKIMĄ, KURIS BŪTŲ NETRUKUS IŠVYKĘS PRIEŠINGU ATVEJU, KAI LOZORIAUS SMEGENYS BŪTŲ NUSTOJUSIOS VEIKTI, KAS IR BŪTŲ KONSTATUOTA KAIP LOZORIAUS MATERIALI MIRTIS. Kadangi Lozoriaus Minties Derintojas neišvyko, tai ir Lozoriaus smegenų veikla buvo palaikoma mums nematomų Tarpinių Būtybių ir Fizinių Kontrolierių pastangų dėka. Dabartinėmis mūsų materialios civilizacijos sąlygomis tai būtų panašu į komos būsenoje esančio kūno gyvybės palaikymą materialių aparatų dėka. Tad mūsų Sūnus Kūrėjas ir čia veikė ne DĖSNĮ, bet APLINKYBES – Jėzui buvo reikalingas keturias paras po vadinamosios materialios mirties kapavietėje išgulėjęs nejudantis Lozoriaus kūnas, kai net ir žydai tikėjo, kad po tiek dienų nebegali niekas likti gyvas, kad jis pats išeitų iš kapavietės prisikėlęs.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2012-12-17 16:26:12



Mielas Algimantai,
klausydama urantijos grupės užsiėmimų įrašus išgirdau, kaip vienas urantas sako, kad Rojaus Trejybės meilės virpesiai, patekę į vidų, naikina, sakykim, ligos ar kokios baimės pasireiškimo PRIEŽASTĮ.
Juk kiekviena priežastis turi realizuotis kaip pasekmė. Tai sukuria naują priežastį ir ta grandinėlė tęsiasi be pertrūkio, nes tuo Pačios sukurtu dėsniu Rojaus Trejybė ir valdo visą kūriniją.
Klausimas: ar yra tokie atvejai, kada kūrijoje gali būti panaikinta kokia nors priežastis dar neįvykusi kaip pasekmė, ar gali būti pakoreguotas priežasties-pasekmės dėsnis?
Ačiū už atsakymą.
Telydi tave ramybė.

Laima
2012-12-16 16:08:00



Gavau iš Rimanto klausimą, kuris manau vertas mūsų Forumo, todėl pateikiu tiek klausimą, tiek ir mano jam nusiųstą atsakymą, kurį dar pora minčių papildžiau.
--------------------------------------------------------
Sveikas Algimantai. Vis galvoju, apie tavo kartojamą frazę, kad mes, urantai,
ir būtent urantai, ne kas kitas, pradedame dabar naująjį Visatos amžių, ir ne
tik savo planetai, bet visai kurinijai. Jėzus kalba savo apreiškime apie
dabartinį visatos amžių, kai kiekvienas mirtingasis turi pasiekti jo sąmonės
lygį, kokį jis turėjo būdamas žmogiškuoju pavidalu prieš du tūkstančius
metų. Tas dar pasiekta nėra pas mus net mūsų planetiniu lygiu, o ir planetų
dar daugiau kaip pusės nėra mūsų vietinėje visatoje iš turėsiančių būti, tai
kokį naują amžių tu turi omenyje, kas kurinijoje yra pasikeitę. Na,
atsiradę mes, urantai, kurie garbinam Rojaus Trejybę, o
plačiau.
---------
Mielas Rimantai,

Jėzaus minimas dabartinis visatos amžius - tai Urantijos Knygoje minimas
ŠVIESOS IR GYVENIMO Visatos amžius, kada mirtingieji remiasi tik TĖVU,
SIEKDAMI DVASINĖS ŠVIESOS SAVO GYVENIME. Todėl planetose garbinamas tik
Tėvas. Ir tik pasiekus AMŽINYBĘ ROJUJE, garbinama ROJAUS TREJYBĖ. Net
HAVONOJE JI NĖRA GARBINAMA ŠITAME VISATOS AMŽIUJE.
Tai išeina, kad tik AMŽINYBĖJE YRA GARBINAMAS AMŽINYBĖS ŠALTINIS - ROJAUS TREJYBĖ.

Tuo tarpu NAUJAJAME VISATOS AMŽIUJE Rojaus Trejybė garbinama pradedant nuo
pat pačių silpniausių tvarinių, mirtingųjų, didžiosios visatos apgyvendintose
planetose. Tai – visiškai nauja KOKYBĖ, kada visuose pasauliuose gyvenama jau
su Rojaus Trejybe, o ne tik su vienu Tėvu. Šituo pačiu ir visas patyrimų
kelias įgauna NAUJĄ kokybę. Nepaisant to, kad nueiti iki Rojaus reikia tą patį
kelią, tačiau juo einama jau kitokio lygio įžvalga ir kitokio lygio
bendradarbiavimu tarpusavyje su visais kūrinijos dvasiniais tvariniais,
kurie bus šitame kelyje. Tai, kad dabar mokoma, jog Rojaus Trejybės ATSKIRI
NARIAI kuria savo dvasinių tvarinių gausybes, taip pat ir tvariniai, dėl
tokio mokymo, jaučia didesnį atskirumą. Sakykim, kada serafinės gausybės yra
priskiriamos vien tik Begalinės Dvasios kūrimo sferai, tai ir tos pačios Jos
gausybės jaučia atskirtį nuo kitų tvarinių. Tuo tarpu, kada bus pradedama
mokyti, jau nuo pat žemiausių, planetinių grandžių, kad šitame procese taip
pat dalyvauja ir Tėvas, kaip ir Amžinasis Sūnus, nes jie turi ABSOLIUTAUS
SUVIENIJIMO DVASIOJE VEIKIMĄ, tai ir visi tvariniai KOKYBIŠKAI naujai ims
žvelgti į savo kilmę, funkciją, ir likimą. Tai visiškai kitos - AUKŠTESNĖS
KOKYBĖS SĄMONĖS - BŪSENA.

Mirtingųjų gyvenimas su Rojaus Trejybe ir pasitikėjimas Rojaus Trejybe bus visiškai kitos KOKYBĖS, ir tą liudys mirtingojo BŪSENA, todėl energijos įsisavinimas bus tokio lygio, kad daugybė mechaninių prietaisų bus nebenaudojami tokiu mastu, kaip naudojami dabar informacijos perteikimui, keliavimui, pastatų šildymui, tarpusavio bendravimui per nuotolį, ligų gydymui, fizinį kūną maitinant tiesiai ROJAUS TREJYBĖS meilės gyvąja energija, kurią ir priima DVASIA - TIKRASIS MŪSŲ AŠ. Visa tai bus daroma IŠSKAISTINTOS sąmonės BŪSENA, DRAUGE SU ROJAUS TREJYBE, ir IŠVALYTOS pasąmonės dėka.

Rojaus Trejybės TIKROVĖS žaidimas yra toks gyvas ir NENUSPĖJAMAS, kad Jos
sumanymas naująjį Visatos amžių pradėti ne nuo HAVONOS, bet nuo priešingos
pusės, ir dar priedo paties tamsiausio pasaulio, kuriame tokia sunki aplinka
ir kuris patyrė maištą, kaip Urantija, tačiau kuriame yra tokių individų,
kurie ir gali tokį tolimos ateities POTENCIALĄ JAU ŠIANDIEN PAVERSTI AKTUALU SAVO ASMENS LYGIU stebins absoliučią daugumą tvarinių.
Tuo pačiu Rojaus Trejybė pateikė tokį nuostabų netikėtumą, kad kūrinijoje
visi visą laiką niekada negalės iki galo suvokti, kaip šitaip gali būti, kai
dar net šviesos ir gyvenimo amžius nėra pasiektas visose planetose, kai
daugybė planetų dar net neapgyvendintos, o jau yra Naujojo Visatos amžiaus
IŠTAKOS. To rodo, kaip IŠ ANKSTO rengiamasi Naujajam Visatos amžiui. Kodėl
būtent taip? Atsakymas į šį klausimą - tai milžiniškas iššūkis VISIEMS, kai
net DVASIOS KLAUSIA, AR GALI TAIP BŪTI. Todėl ĮTIKĖJIMO IR PASITIKĖJIMO ROJAUS TREJYBE IŠŠŪKIS YRA REALUS IR VISOMS - NET IR KILUSIOMS IŠ ROJAUS TREJYBĖS - DVASIOMS. NIEKO PANAŠAUS NĖRA BUVĘ PER VISĄ EVOLIUCIJOS ISTORIJĄ LAIKO IR ERDVĖS VISATOSE, KAIP IR HAVONOJE.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2012-12-09 14:08:47



Mielas Valdai, kada tu sakei savo pamokomąjį žodį, tu raginai visu, kad jie būtų ryžtingi, drąsūs. Tai gerai, ir teisinga taip pasakyti. Tačiau tai tik KRYPTIS. O kaip gi žmogui būti ryžtingu ir drąsiu, jeigu aplinkui iš tų, kurie kalba apie dvasingumą, apie meilę, apie Rojaus Trejybę tiesiogine prasme TYČIOJASI. Tada ryžtas ir drąsa yra ne kas kita, kaip teorinis siekinys, bet ne reali BŪSENA, kurioje ir gali jau VEIKTI. Todėl pasakius b9ūkite ryžtingi ir drąsūs, nesigėdykite savo TĖVŲ - ROJAUS TREJYBĖS - tu palikai visus pusiaukelėje. Tą labai dažnai daro ir kiti urantai. Štai kodėl atėjo laikas atverti aukštesnį mokymo laiptelį, ir visada pabrėžti gilesnį ir nuoširdesnį atsivėrimą Rojaus Trejybei, ir kuo platesnį ir gilesnį SUSILIEJIMĄ su Rojaus Trejybe, kuo smarkesnį vidinės susiliejimo su Rojaus Trejybe BŪSENOS patyrimą savo dvasioje - savo viduje - tikrojoje asmenybėje, ir tada bus pajuntamas stipresnis Rojaus Trejybės vedimo iš vidaus pojūtis, ir bus daug mažiau jam priešinamasi ir daug aktyviau veikiama su Rojaus Trejybe, ir būtent taip, kaip veda iš vidaus Rojaus Trejybė. Kadangi Rojaus Trejybė yra IŠMINTIES, RYŽTO, DRĄSOS, ŠVIESOS, MEILĖS ŠALTINIS IR CENTRAS VISAI KŪRINIJAI, tai kiekvienas su Rojaus Trejybe susiliejęs ir įgauna įų savybių savaime, o ne jų siekdamas atsietai nuo Rojaus Trejybės savo valios pastangų dėka. Jos yra savaime esantis apdovanojimas kiekvienos asmenybės charakteriui, susiliejus su Rojaus Trejybe dvasioje. Jos yra asmeninio susiliejimo su Rojaus Trejybe pasekmė, pasireiškianti ir matoma atliekant visus veiksmus visų šviesos labui ir meilės motyvu.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2012-11-05 12:45:31



Mielas Algimantai,

Prasau Rojaus Trejybes, sveikatos tavo kunui ir dar gilesnio atsiverimo tavo asmenybei.

Noreciau, kad dar karta paaiskintum tai, ka sakei sį sestadienį Rojaus Trejybes Šventoveje,
kai baigdamas pamokomajį zodi pasakiau, kad reiktu nesigedinti Rojaus Trejybes ir buti oriu bei drasiu bendraujant su kitais. Tu pasakei, kad tai yra neteisinga ir paaiskinai kad vietoj to reikia atsiverti labiau ir klausyti vedimo is vidaus ir leisti arba netrukdyti vedimui is vidaus.Ar as teisingai supratau?

klausimas butu toks, ar as is esmes klydau sakydamas, kad reikia buti drasiu ir oriu atsiveriant savo tikruoju dvasiniu as, ar tai buvo tik neteisingas poziuris I ta pati procesa?
Prasau tavo paaiskinimo ir ispletimo.

Su Broliska meile

ValdasAirija
2012-11-04 08:17:24



Miela Laima, tu pateiki tokią pastraipą iš Urantijos knygos, ir prašai ją paaiškinti:

“Laikas yra tvarinio sąmonės suvokiamų tekančių laikinųjų įvykių srovė. Laikas yra pavadinimas, suteiktas įvykių sekos išsidėstymui, kurio dėka įvykiai yra suvokiami ir atskiriami. Erdvės visata yra su laiku susietas reiškinys, žvelgiant į ją, iš bet kurio vidinio taško, esančio už nesikeičiančios Rojaus gyvenamosios buveinės išorinių ribų. Laiko judėjimas yra atskleidžiamas tiktai atžvilgiu to, kas erdvėje nejuda kaip laiko reiškinys. Visatų visatoje Rojus ir jo Dievybės pranoksta tiek laiką, tiek erdvę. Apgyvendintuose pasauliuose asmenybė (kurios viduje gyvena ir kurią orientuoja Rojaus Tėvo dvasia) yra vienintelė fiziškai susieta tikrovė, kuri gali pranokti laikinųjų įvykių materialią seką."

Tavo pateikta citata iš Jėzaus mokymo, kurį jis suteikė mitraistų šventikui persui, rodo, jog žmogus gyvena laiko verpete, jis neiškyla virš laiko. Jo dienos darbus, kaip įvykių seką, matuoja laikas – planetos sukimasis aplink savo ašį – buvo rytas, o jau atėjo vakaras, o kiek dar liko nepadarytų darbų. Kad tvarinys, tuo pačiu ir žmonės, galėtų patogiau bendrauti, buvo sugalvotas laikas ir laiko ir erdvės visatos.Mūsų planetos sukimosis aplink savo ašį – naktis-diena – buvo padalintas į 24 valandas, o jų kiekvieną – dar į 60 minučių, o šių kiekvieną – į 60 sekundžių. Štai čia ir prasidėjo užburtas ratas, kada žmonės šitas padalas praėjo panaudoti savo savanaudiškam biziniui, o ne patogumui, atsirado įvairių rekordų siekimas, kas daugiau suvalgys mėsainių per tam tikrą laiką, kas greičiau išgers alaus, kas griečiau nubėgs, nuvažiuos, įmuš įvarčių, atsakys klausimų, taip žmogus buvo įtrauktas į lenktynes su laiku, kurios jam pradės kenkti – varyti depresija, stresą, neviltį. Vietoje patogumo, žmogus pradėjo BIJOTI PAVĖLUOTI.
Kol tvarinys yra laiko verpete, ir kuo labiau į jį įsitraukęs savo gyvulinio proto viešpatavimo dėka, tuo skaudžiau jam laiko rykštė kerta per nagus. Jis negali nusiraminti, ir vis nespėja, jam trūksta laiko, jis visą laiką junta nerimą, kad kažko nepadarė, reikės padaryti rytoj, poryt, ir taip per visą gyvenimą jis kaip lenktynininkas neranda ramybės, išsenka, ir pirma laiko palieka šį pasaulį.
Ir tik Atsivėręs dvasinis protas, atradęs savyje Rojaus Trejybę, vis glaudžiau susilieja su AMŽINYBĘ, ir AMŽINOSIOMIS vertybėmis. Ir tada laiko verpetai nustoja TIESIOGIAI veikti tokį materialų mirtingąjį, nes jis kad ir neiškyla VIRŠ laiko TAIP REALIAI IR NUOLAT, kaip TIKRAI IŠKILS PASIEKĘS ROJŲ – AMŽINYBĘ – bet jau daug ką stebi tarsi ŠALIA LAIKO ĮVYKIŲ, nebebūdamas jų sūkuryje. Dar neseniai jis pats kaip patrakęs lėkdavo į įvairiausius susibūrimus, varžybas, šaukdavo, kaip ir kiti, o dabar jį domina tyla ir ramybė – kas neturi tokio keitimosi greito ritmo. Ir tai tinka visoms sferoms – muzikos garsams, kino filmams, paveikslams, aprangai, gyvensenai, mintims. Pokalbiai vis labiau krypsta į dvasinius ir amžinus dalykus, o ne vien tik materialius ir trumpalaikius.
Tuo tarpu per Rojaus Trejybės garbinimą, kada atsiveria giluminis dvasinis GYVAS ryšys per atvertą mirtingojo viršsąmonę, laiko įvykiai tiesiog ištirpsta dvasinės palaimos būsenoje, ir tada nustoja egzistuoti materialus pasaulis ir jo įvykiai – tiesiog tomis akimirkomis pakylama virš jų. Ir tą padaro Rojaus Trejybė įliejanti Savosios AMŽINYBĖS gyvo nektaro, kad net ir materialių smegenų dėka imama patirti neapibrėžtą vidinę BŪSENĄ, kurioje laiko įvykiams nebeužtenka įtakos, kad jie apie save primintų ir dar stipriau užsifiksuotų, jie tiesiog tą akimirką dingsta kaip šydo uždengti.
Erdvė matuojama laiku, o ne laikas erdve. Todėl jeigu yra du judantys reiškiniai erdvėje, tai jų judėjimo laiko ir erdvės vietos nustatyti neįmanoma, nes nors vienas iš jų kito atžvilgiu turi būti statiškas – nejudantis. Ir visoje kūrinijoje tik Rojaus Trejybė ir Rojus yra NEJUDANTYS IR NESIKEIČIANTYS. Materiali erdvė ir laiko ir erdvės materiali visata juda už Rojaus ribų, ir Rojaus atžvilgiu, o visa energija juda ir visa veikla vyksta vien tik Rojaus Trejybės Trijų Asmenų bendrame glėbyje, kuris ir laiko visą kūriniją.

Taigi, į tavo klausimą –Ar dar būnant materialiame kūne galima pakeisti "linijinės įvykių sekos sąmonę" į cirkuliacinio vienalaikiškumo /paaiškink šį terminą/ sąmonę? – turiu atsakyti, jog viskas ir priklauso nuo kiekvieno asmeninio ir giluminio gyvo ryšio su Rojaus Trejybe, nes tik Ji pripildo mūsų pasąmonę ir sąmonę gyvų meilės virpesių, kurie mus susieja su AMŽINOSIOMIS VERYTBĖMIS, kurios pranoksta laiko ir erdvės ribas ir veikimą. Tuo tarpu jeigu šios ribos tiek išplečiamos, kad turėtų jau įvykti SUSILIEJIMAS SU MINTIES DERINTOJU, tuomet toks mirtingasis išvengia materialios mirties ir yra pervedamas į morontinę sielos tapatybės formą pažadinant jį morontiniame gyvenamajame pasaulyje, nebent jo susiliejimas būtų atidėtas tam, kad toks mirtingasis čia ir toliau dar tęstų Rojaus Trejybės sumanytą jam asmeniškai misiją.

Cirkuliacinio vienalaikiškumo sąmonė – tai aukščiausia sąmonė, kuri mato laiko linijinės įvykių sekos sąmonės veikimą kaip labai ribotą ir dar neproduktyvią sąmonę.

Kad būtų aiškiau, pamėginkite įsivaidzuoti savo gyvenimą vaikystėje, kada TO METO vaiko jūsų sąmonė niekaip negalėdavo sulaukti kokio nors malonaus momento, ir vis klausdavo, ar jau dabar tas momentas, nes ji nesugebėdavo iškilti nors per mažytę dalelę virš tos pačios akimirkos, kad suvoktų, jog tas malonus momentas bus tik dar tik po kelių valandų. Tuo tarpu suaugęs mato daug iš aukščiau, todėl jis tarsi iškyla virš tų atskirų trumpalaikių VAIKUI NESUPRANTAMŲ LAIKO segmentų, kurie taip ilgai trunka vaikui, kad jis be perstojo vis klausia, ar jau dabar. Tačiau LAIKAS BUVO VIS TIEK TOKS PAT –VIENAS. Tuo tarpu dabar žvelgdami į savo visą vaikyste, jaunystę, jūs galite matyti tarsi nuo kalno viršūnės to meto LAIKO IR ĮVYKIŲ visumą, ir matote, kad visa tai buvo besikartojantys ratu – cirkuliariniai – kasdieniai LAIKO įvykiai, tokie panašūs vieni į kitus – žaidimas su draugais, mokykla, namai, valgis, atostogos, konfliktai, pasitenkinimas, laimėjimai, skauduliai, nusivylimai, nors tada viskas buvo grynai išdėstyta įvykių seka, vienas po kito, ir jūs kaip tų įvykių tiesioginis dalyvis – buvote jų pačiame verpete. Šiandien vaikai yra lygiai tokiame pačiame įvykių sekos sąmonės pasireiškime, tik skiriasi materiali aplinka.
Kada mes įgyvendinsime savo likimą ir pasieksime Rojų, tada mes žvelgsime Rojaus Trejybės žvilgsniu jau į ne tik į savo nueitą kelią, bet į visą didžiąją visata – Septynias Supervisatas. Ir matysime, kad viskas vyksta cirkuliariškumo pagrindu – planetos skrieja savo orbitomis, ir tuo pačiu sukasi aplink savo ašį, Vietinės Sistemos skrieja aplink Žvaigždynų centrus, Žvaigždynai – aplink Vietinių Visatų būstines, Vietinės Visatos – aplink Supervisatos centrą. Ir Supervisatos, kaip ir Havona skrieja aplink Rojų. Viskas sutelpa į VIENĄ LAIKĄ, tik bendravimo patogumui kiekvienas kūrinijos materialus segmentas turi SAVO lako skaičiavimo sistemą, priklauomai nuo to segmento orbitos. Ir mes matysime viso VIENO VISUMINIO LAIKO PASIREIŠKIMO CIKLIŠKUMO – CIRKIULIARIŠKUMO - ĮPRASMINIMĄ MEILĖS IR GĖRIO ASMENIŠKAIS VEIKSMAIS VISŲ LABUI. Visur vyksta atitinkamo lygio mokymas ir veikla, ir visur yra PRINCIPO panašumas, nors su savo niuansais.. Ir kuo bus aukštesnis materialios kūrinijos segmentas, tuo tuo bus tvarinių ryškesni meilės darbai visumos labui. Reiškia, visuminis vienas ir tas pats laikas, artėdamas prie Rojaus – kuris iškilęs virš laiko ir judėjimo – erdvę pripildo meilės giluminių virpesių iš tvarinių motyvų ir atliekamų darbų. Reiškia tas pats vienas laikas įgauna KOKYBINĘ AUKŠTESNĘ VEIKSMŲ IŠRAIŠKĄ, kuri toli pranoksta žemesnių segmentų įvykių sekos kokybę. Ir tik pasiekę Rojų mes įžengiame pro Amžinybės vartus į Amžinybę, kurioje nustoja veikti laikas, nors yra atliekamų veiksmų tvarinio sąmonės suvokiama seka, tačiau ji nebeturi sąsajos su laku, nes Rojuje yra visiškai kita meilės KOKYBĖS KONCENTRACIJOS IŠRAIŠKA, kuriai laiko aktualijos nustoja egzistuoti. Todėl iš Rojaus – arba po Rojaus pasiekimo – mes matysime visų Suprevisatų VYSTYMOSI TAM TIKRĄ CIKLIŠKUMĄ IR CIRKULIARIŠKUMĄ, PRIEINAMĄ MŪSŲ KOSMINEI ĮŽVALGAI, IR SUVOKSIME TO VIENO LAIKO PASIREIŠKIMĄ SKIRTINGIEMS SEGMENTAMS SKIRTINGU LYGIU.
Taigi, kaip dvasinės asmenybės mes jau ir dabar galime šiek tiek lyžtelėti Akimirkos Amžinybės potėpių mūsų atsivėrusioje Rojaus Trejybei tyroje ir grynoje viršsąmonėje Rojaus Trejybės garbinimo akimirką, ir tas patyrimas tolimu aidu nuskamba ir mūsų vis dvasingesnėje sąmonėje, ir pasąmonėje. Ir priklausomai nuo mūsų asmeninių pastangų, kiek kokybiškai ir nuoširdžiai palaikome gyvą ryšį su Rojaus Trejybe, kiek Ja pasitikime ir veikiame drauge su Ja iš meilės ir visų labui, šis aidas skambės vis garsiau.

Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,

Algimantas
2012-10-24 17:45:35



Atspausdinusi klausimą pastebėjau, kad, neįdėjau dar vienos Urantijos Knygos pastraipos, kuri susijusi su mano ankstesniu klausimu. "Įdedu ją dabar. " Gyvūnai neturi laiko pojūčio, kokį turi žmogus, ir net žmogui, dėl jo siauro ir apriboto požiūrio, laikas atrodo kaip įvykių seka, bet žmogui kylant, kada jis žengia pirmyn į vidų, besiplečiantis šitos įvykių procesijos vaizdas atsiskleidžia vis daugiau ir daugiau savo visuma. Į tai, kas anksčiau atrodė kaip įvykių seka, tada bus žvelgiama kaip į ištisą ir tobulai susietą ciklą; šitokiu būdu cirkuliarinis vienalaikiškumas vis labiau pakeis ankstesnę linijinės įvykių sekos sąmonę."

Laima
2012-10-24 14:11:34



Mielas Algimantai,
prašau išplėsti šitą citatą apie laiką ir erdvę. Ar dar būnant materialiame kūne galima pakeisti "linijinės įvykių sekos sąmonę" į cirkuliacinio vienalaikiškumo /paaiškink šį terminą/ sąmonę?
" Laikas yra tvarinio sąmonės suvokiamų tekančių laikinųjų įvykių srovė. Laikas yra pavadinimas, suteiktas įvykių sekos išsidėstymui, kurio dėka įvykiai yra suvokiami ir atskiriami. Erdvės visata yra su laiku susietas reiškinys, žvelgiant į ją, iš bet kurio vidinio taško, esančio už nesikeičiančios Rojaus gyvenamosios buveinės išorinių ribų. Laiko judėjimas yra atskleidžiamas tiktai atžvilgiu to, kas erdvėje nejuda kaip laiko reiškinys. Visatų visatoje Rojus ir jo Dievybės pranoksta tiek laiką, tiek erdvę. Apgyvendintuose pasauliuose asmenybė (kurios viduje gyvena ir kurią orientuoja Rojaus Tėvo dvasia) yra vienintelė fiziškai susieta tikrovė, kuri gali pranokti laikinųjų įvykių materialią seką." 1439 - 02/03, iš Jėzaus mokymų, Tarpinių Būtybių Komisija.
Ačiū už atsakymą,
Su meile,

Laima
2012-10-24 13:58:54




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal