Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Su Kūrėju – su Kūrėju – viskas yra nuostabu, ir šitas nuostabumas paliudijamas mūsų būsenos, ir mūsų būsena! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2022 07 02

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš sakau dvasinius mokymus, ruošiu dvasinius Mokytojus. Angliškai mokymus sakau įvairiose vietose, parinkdamas tas vietas, kad būtų įdomus fonas, o lietuviškus sakau mūsų gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje per gyvąsias pamaldas. Gyvoji Šventovė – vienintelė tokia pasaulyje – nes joje nėra ritualo – jokio ritualo!
Kada vakar važiavau su dviračiu, tai prieš mane į kalną – aukštą kalną – važiavo – irgi su dviračiu – keliauninkas, savąjį dviratį apkrovęs bagažu, ir jisai pakėlė ranką, pasisveikinom, tada aš apsisukau ir privažiavau prie jo, paklausiau iš kur jis važiuoja. Važiuoja iš Helsinkio, ir važiuoja į Vokietiją – taip praleidžia atostogas. Aš, su juo važiuodamas, trupučiuką spėjau paaiškinti apie Kūrėją, apie kūriniją, apie Urantijos Knygą. Žodžiu, tai buvo mano irgi nuostabus patyrimas, kaip galima, net dviračiu važiuojant, sutiktam iš kitos šalies dvasiniam broliui ar sesei perteikti dvasinę Šviesą, dvasinį mokymą. Bet tai nebuvo suplanuota, kad, sakykime, na, mes važiuojame, ir aš jam aiškinsiu apie Kūrėją. Mes kalbėjome apie dviratį – koks dviratis jo – geležinis dviratis – sakau – Tai čia jau senas, jau seniai tokių negamina! – Ne, dabar vėl ateina mada geležinių dviračių! – Tie aliuminiai arba anglies pluošto, kurie šiandien tai yra viešpataujantys, o pasirodo jau ir geležies rėmas tampa vis populiaresnis. Tai štai – viduje – Minties Derintojo toks galingas yra pasąmoninis vedimas manęs, kad aš tiesiog nesusilaikau ir pradedu aiškinti – pradedu aiškinti – apie Kūrėją. Reiškia, mano pasitikėjimas Kūrėju yra toks milžiniškas, galingas, ir tuo pačiu pasitikėjimas savimi, kad aš nemąstau apie jokias atstūmimo reakcijas, kokios gali būti, bet yra ta milžiniška dvasinės Šviesos galia išskleisti ją – išskleisti kaip vėduoklę, kad apie ją sužinotų tas su kuriuo Rojaus Trejybės-Aš ESU Apvaizda suveda, net ir važiuojant dviračiu.
Yra Minties Derintojų, kuriuos, įsivaizduokite, yra atstūmę kelioliką kartų mirtingieji, kurie galėjo gauti Minties Derintoją, kaip savo asmenybės neįkainojamą turtą, kaip Kūrėjo kokybinę dieviškąją Dalelę, kad tas mirtingasis taptų – tiesiogine prasme – dieviškas, o jis atstumia – atstumia dėl savo neišmanymo, nemokšiškumo, nesupratimo, dėl baimės, dėl nesugebėjimo dėti pastangas, nes tėvai šito neišmokė. Ir tada atsiranda tas tingulys, kuris apraizgo vorantinkliais ir valios laisvės pasireiškimą, ir tada tokia asmenybė kreipia dėmesį tiktai į materialų gyvenimą, į materiją. Voratinklis apauga, ir jis nemato Šviesos už voratinklio, nemato Dvasios švytėjimo, kuri yra ir jo viduje, tas pats Minties Derintojas, kurį jis atstumia, atsisakydamas Gyvojo Kelio, kategoriškai priimdamas galutinį sprendimą. Minties Derintojai netarnauja toje pačioje planetoje. Jeigu vienas atstūmė vienoje planetoje, jis toliau turi savo globotinį kitoje planetoje. Įsivaizduokite, kada buvo perteikiamas Apreiškimas Urantijos Knyga – Penktasis Epochinis Apreiškimas – mūsų planetoje gyveno Minties Derintojas vieno prote, kurį buvo atstūmę mirtingieji penkiolika kartų – penkiolika kartų – Tobulumo Šaltinį! Įsivaizduokite, dieviškumo tą pačią kokybę, kokią turi Pats Kūrėjas! Šitas Kūrėjo Fragmentas tų penkiolikos atstumtųjų patyrimus, tas teigiamas savybes nė vienos neišbarstęs išsaugojo, ir perteikė Urantijos globotiniui visų ankstesniųjų penkiolikos mirtingųjų patyrimus – perteikė šitam laimingajam, ir dėl to pasireiškia tas Tiesos fakto patvirtinimas – tas, kuris neina Gyvuoju Keliu, atstumia Kūrėją, jis neteks to, net ką ir turi savyje, nes iš jo bus atimta, o tas, kuris net nesupranta, net nesipriešina, jam bus suteikta net ir tai, ko jis nežino – suteikta kaip pagalba. Tai štai, mes iš Minties Derintojo gauname tą galią, tą energinį užtaisą, sveikatą mes gauname, nes Minties Derintojas puoselėja mūsų sveikatą, mūsų dvasią, išmintį skatina Jis nepasyviai laukia, kad mes galėtume patirti dvasinį nušvitimą, ne, jis aktyviai veikia mūsų protą – veikia per pasąmonę, per viršsąmonę, kada mes garbiname Kūrėją, meldžiamės Kūrėjui. Jis aktyviai veikia ne tik mus ruošdamas kitam etapui po prisikėlimo – aukštesniam etapui – net ir šioje akimirkoje jis veikia, kad visos išlikimo vertės turinčios mūsų savybės pasireikštų dabar – pasireikštų, kaip Kūrėjo Sūnus ar Dukra gali pasireikšti visumos Gerovei, visumos labui. Šai šitas pasireiškimas – ryžtingas, veiksmingas – ir yra Minties Derintojo veikimo mūsų prote dėka. Minties Derintojas nė akimirkai nesustabdo savo veiklos! Jis nelaukia gulėdamas ant sofos! Mes galime gulėti ant sofos nieko neveikdami – net fiziškai nieko neveikdami – bet protas vis tiek veikia. Mes negalime atjungti proto veiklos! Net ir miego metu pasąmonė taip pat įsijungia ir veikia. Tiktai sapnai parodo, koks yra chaosas mūsų viduje, kiek sujaukta mūsų vidinė būsena. Tada išplaukia tais chaotiškais sapnais, ir tai apsunkina Minties Derintojo įvairių Šviesos mokymų perteikimą mums. Mes turime padėti Minties Derintojui, o pagalba jam – tai būtent valant savo pasąmonę giliau, nuoširdžiau studijuojant dvasinius šaltinius, kuriuos mes turime. Pilna informacijos! Kaip ir aš tam suomiui, važiuojant dviračiu, aiškinau ir apie Urantijos Knygą, ir sakiau, kad suomių kalba ji išversta, kad jisai atsiverstų ją, internete užrašytų – Urantijos Knyga – ir jam išmes tas svetaines – patekimo adresą į tas svetaines – daugybę jų – ir suomiškai užrašęs, jis pateks į Suomijos svetainę. Dėl to mes turime padėti Minties Derintojui, kaip aš padėjau šito suomio Minties Derintojui. Reiškia, tai Apvaizdos buvo teikiama jam pagalba, kaip jisai sakė, kai aš paklausiau, tai koks jo galutinis kelionės tikslas? Sako – Noriu nuvažiuoti į Franfurktą. – tai sako – Gal ten bus nuobodu važiuoti, tai gal dalį kelio aš traukiniu važiuosiu, nes – sako – vienam važiuoti būna ir sunku, monotoniška. – Tai štai, kada jis važiuoja vienas, jo gi galvoje įvairiausios mintys! Apmąstymams yra daugybė daugybė galimybių, aplinkybių, ir štai galbūt jo viduje ir kilo tos mintys apie dvasinius dalykus. Ir aš spėjau jam paaiškinti dar apie mūsų Šventovę, ir apie Gyvąją Religiją, apie tuos patyrimus, kad patyrimų dėka – jis trupučiuką įsitempė, kai aš sakiau, kad aš įsteigiau Gyvąją Religiją, Gyvąją Šventovę – sakau – kad mūsų Šventovė neturi jokio ritualo! – O! – sako – Tai gerai. – Jį trupučiuką atpalaidavo tas paaiškinimas – Būsena mes patiriame! – Vėl tai yra iš Minties Derintojo ir žodžiai jam pasakyti, ir tuo pačiu man perteikiami impulsai, ką aš turiu pasakyti per tą trumpą laiką važiuojant – ir dar ta įkalne važiuojant – kvėpavimas sutrinka, kada kalbi, bet nepaisant šito, ir tokiomis aplinkybėmis tu gali paskleisti Šviesą, kuri reikalinga dvasiniam broliui ar dvasinei sesei.
Tai štai, Minties Derintojo yra nuolatinis veikimas. Nė akimirkai jisai nesustoja, ir jo niekas negali sustabdyti! Mes turime laisvą valią tik nusigręžti, kaip tie penkiolika mano minėtų asmenų skirtingose planetose – ne vienoje – o skirtingose planetose – nusigręžė – nusigręžė! Reiškia, jų viduje viešpatavo tokia baimė, toks chaosas, tamsa, kad jie nesugebėjo suvokti, kas yra nors menkiausia Šviesa, jeigu kategoriškai priima sprendimą atsisakyti Gyvojo Kelio, atsisakyti tolimesnės egzistencijos, pasinaudojant komfortiška materialia gyvenimo aplinka, ir tuo pačiu džiaugiantis štai, koks yra geras prisitaikymas prie tų aplinkybių, kurios suteikia gausų realų turtą! Bet gi jis ant smėlio pastatytas – be pamatų! Štai tada ir išlikimas iš jo atima visa tai, ką jis turėjo – turėjo Kūrėjo Dalelę, įsivaizduokite! Dėl to mes ir esame Atvaizdas, kaip aš jums sakydavau – mes savo charakterio savybėmis atspindime Kūrėjo Charakterio Savybes – esame šituo Atvaizdas – bet dar papildomai mes esame Atvaizdas ir tuo, kad mūsų prote gyvena Paties Kūrėjo Dalelė-Fragmentas – dieviškumas gyvena mūsų viduje! Ir mes dėl to ir esame dieviški – ne šiaip intelektai – mes esame dieviški! Ir šita prasme esame – ir tobuli, ir amžini, ir ne tik potencija. Šiandien jau esame amžini! Jeigu mes pasitikime Kūrėju, ir būsena tą liudijame, mes jau žinome būsena, kad esame amžini – ne tiktai intelektualia informacija, kad sužinojome iš Urantijos Knygos apie visą tą konkretų Kelią iki paties Rojaus sistemiškai – bet būsena mes paliudijame – esu amžinas Rojaus Trejybės-AŠ ESU Sūnus – amžinas! Ir tas pasitikėjimas yra giluminis tiek Kūrėju, tiek savimi, ir visa tai yra dvasinėje vienovėje ir su Kūrėju, ir su aplinka.
Aš dabar stebiu ir žaviuosi, kaip gražiai – kaip gražiai – auga veja, neseniai pasėta, bet ji – na, tiesiog Kūrėjo atgaiva, ir tai man akivaizdu – net ir tas žalumas yra sodresnis už aplinkos žolę, kuri yra veja taip pat kituose sklypuose. Aš čia matau sodrumą, nors aš pirkau tą žolę, kuri yra iš Baltarusijos. Perskaičiau, kai tik pamačiau, kad iš Baltarusijos – šitą perku – tuo labiau, kad kaina tris kartus pigesnė!
Su Kūrėju – su Kūrėju – viskas yra nuostabu, ir šitas nuostabumas paliudijamas mūsų būsenos, ir mūsų būsena! Ir, kada visa tai yra gyva kaip asmenybės tapatumas, štai tada mes tokią asmenybę trokšte trokštame sulieti su Minties Derintoju – jam padovanoti šitą asmenybę – negaila – imk, mano mylimas Minties Derintojau, imk, aš noriu su tavimi susilieti viena asmenybe, ne tiktai pasakyti – esame viena dvasioje – ne, mes esame tokia asmenybė, kad niekas negalėtų atskirti, kad mes esame skirtingi! Net ir aukščiausio statuso dvasia, net ir ta dvasia, kuri kilusi tiesiogiai iš Kūrėjo, kad negalėtų atskirti – čia yra dieviška asmenybė, tik turėjusi pradžią evoliuciniame apgyvendintame pasaulyje mirtinguoju pavidalu, o dabar – Kūrėjo Sūnus – tobulas, amžinas! Štai ta gyvastis – būsena tą liudija! Štai šitaip turi gyventi kiekvienas mirtingasis tiek mūsų pasaulyje, tiek kiekviename, kad nebūtų nė vieno atstumiančio Gyvąjį Kelią, Gyvąją Šventovę, Gyvąjį Kūrėją!
Myliu jus visus, apkabinu, glaudžiu, spaudžiu prie savosios krūtinės, o dvasioje apkabinu ir mūsų visų Rojaus Trejybę-AŠ ESU, mūsų Rojaus Tėvus, dvasinio sūnaus glėbiu, būdamas Kūrėjo dvasiniame Glėbyje ir Jo materialioje Visatoje. Gera – gera – jausti tą Meilės būseną visiems, ir visa kam! Pajuskite, pajuskite tai gelmėje – asmenybės gelmėje – ir gelme. Amen.





Algimanto pamokomasis žodis – Su Kūrėju – su Kūrėju – viskas yra nuostabu, ir šitas nuostabumas paliudijamas mūsų būsenos, ir mūsų būsena! – pasakytas Rojaus trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2022 07 02
Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš sakau dvasinius mokymus, ruošiu dvasinius Mokytojus. Angliškai mokymus sakau įvairiose vietose, parinkdamas tas vietas, kad būtų įdomus fonas, o lietuviškus sakau mūsų gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, per gyvąsias pamaldas. Gyvoji Šventovė – vienintelė tokia pasaulyje – nes joje nėra ritualo – jokio ritual!
Kada vakar važiavau su dviračiu, tai prieš mane į kalną – aukštą kalną – važiavo – irgi su dviračiu – keliauninkas, savąjį dviratį apkrovęs bagažu, ir jisai pakėlė ranką, pasisveikinom, tada aš apsisukau ir privažiavau prie jo, paklausiau iš kur jis važiuoja. Važiuoja iš Helsinkio, ir važiuoja į Vokietiją – taip praleidžia atostogas. Aš, su juo važiuodamas, trupučiuką spėjau paaiškinti apie Kūrėją, apie kūriniją, apie Urantijos Knygą. Žodžiu, tai buvo mano irgi nuostabus patyrimas, kaip galima, net dviračiu važiuojant, sutiktam iš kitos šalies dvasiniam broliui ar sesei perteikti dvasinę Šviesą, dvasinį mokymą. Bet tai nebuvo suplanuota, kad, sakykime, na, mes važiuojame, ir aš jam aiškinsiu apie Kūrėją. Mes kalbėjome apie dviratį – koks dviratis jo – geležinis dviratis – sakau – Tai čia jau senas, jau seniai tokių negamina! – Ne, dabar vėl ateina mada geležinių dviračių! – Tie aliuminiai arba anglies pluošto, kurie šiandien tai yra viešpataujantys, o pasirodo jau ir geležies rėmas tampa vis populiaresnis. Tai štai – viduje – Minties Derintojo toks galingas yra pasąmoninis vedimas manęs, kad aš tiesiog nesusilaikau ir pradedu aiškinti – pradedu aiškinti – apie Kūrėją. Reiškia, mano pasitikėjimas Kūrėju yra toks milžiniškas, galingas, ir tuo pačiu pasitikėjimas savimi, kad aš nemąstau apie jokias atstūmimo reakcijas, kokios gali būti, bet yra ta milžiniška dvasinės Šviesos galia išskleisti ją – išskleisti kaip vėduoklę, kad apie ją sužinotų tas su kuriuo Rojaus Trejybės-Aš ESU Apvaizda suveda, net ir važiuojant dviračiu.
Yra Minties Derintojų, kuriuos, įsivaizduokite, yra atstūmę kelioliką kartų mirtingieji, kurie galėjo gauti Minties Derintoją, kaip savo asmenybės neįkainojamą turtą, kaip Kūrėjo kokybinę dieviškąją Dalelę, kad tas mirtingasis taptų – tiesiogine prasme – dieviškas, o jis atstumia – atstumia dėl savo neišmanymo, nemokšiškumo, nesupratimo, dėl baimės, dėl nesugebėjimo dėti pastangas, nes tėvai šito neišmokė. Ir tada atsiranda tas tingulys, kuris apraizgo vorantinkliais ir valios laisvės pasireiškimą, ir tada tokia asmenybė kreipia dėmesį tiktai į materialų gyvenimą, į materiją. Voratinklis apauga, ir jis nemato Šviesos už voratinklio, nemato Dvasios švytėjimo, kuri yra ir jo viduje, tas pats Minties Derintojas, kurį jis atstumia, atsisakydamas Gyvojo Kelio, kategoriškai priimdamas galutinį sprendimą. Minties Derintojai netarnauja toje pačioje planetoje. Jeigu vienas atstūmė vienoje planetoje, jis toliau turi savo globotinį kitoje planetoje. Įsivaizduokite, kada buvo perteikiamas Apreiškimas Urantijos Knyga – Penktasis Epochinis Apreiškimas – mūsų planetoje gyveno Minties Derintojas vieno prote, kurį buvo atstūmę mirtingieji penkiolika kartų – penkiolika kartų – Tobulumo Šaltinį! Įsivaizduokite, dieviškumo tą pačią kokybę, kokią turi Pats Kūrėjas! Šitas Kūrėjo Fragmentas tų penkiolikos atstumtųjų patyrimus, tas teigiamas savybes nė vienos neišbarstęs išsaugojo, ir perteikė Urantijos globotiniui visų ankstesniųjų penkiolikos mirtingųjų patyrimus – perteikė šitam laimingajam, ir dėl to pasireiškia tas Tiesos fakto patvirtinimas – tas, kuris neina Gyvuoju Keliu, atstumia Kūrėją, jis neteks to, net ką ir turi savyje, nes iš jo bus atimta, o tas, kuris net nesupranta, net nesipriešina, jam bus suteikta net ir tai, ko jis nežino – suteikta kaip pagalba. Tai štai, mes iš Minties Derintojo gauname tą galią, tą energinį užtaisą, sveikatą mes gauname, nes Minties Derintojas puoselėja mūsų sveikatą, mūsų dvasią, išmintį skatina Jis nepasyviai laukia, kad mes galėtume patirti dvasinį nušvitimą, ne, jis aktyviai veikia mūsų protą – veikia per pasąmonę, per viršpasąmonę, kada mes garbiname Kūrėją, meldžiamės Kūrėjui. Jis aktyviai veikia ne tik mus ruošdamas kitam etapui po prisikėlimo – aukšteniam etapui – net ir šioje akimirkoje jis veikia, kad visos išlikimo vertės turinčios mūsų savybės pasireikštų dabar – pasireikštų, kaip Kūrėjo Sūnus ar Dukra gali pasireikšti visumos Gerovei, visumos labui. Šai šitas pasireiškimas – ryžtingas, veiksmingas – ir yra Minties Derintojo veikimo mūsų prote dėka. Minties Derintojas nė akimirkai nesustabdo savo veiklos! Jis nelaukia gulėdamas ant sofos! Mes galime gulėti ant sofos nieko neveikdami – net fiziškai nieko neveikdami – bet protas vis tiek veikia. Mes negalime atjungti proto veiklos! Net ir miego metu pasąmonė taip pat įsijungia ir veikia. Tiktai sapnai parodo, koks yra chaosas mūsų viduje, kiek sujaukta mūsų vidinė būsena. Tada išplaukia tais chaotiškais sapnais, ir tai apsunkina Minties Derintojo įvairių Šviesos mokymų perteikimą mums. Mes turime padėti Minties Derintojui, o pagalba jam – tai būtent valant savo pasąmonę giliau, nuoširdžiau studijuojant dvasinius šaltinius, kuriuos mes turime. Pilna informacijos! Kaip ir aš tam suomiui, važiuojant dviračiu, aiškinau ir apie Urantijos Knygą, ir sakiau, kad suomių kalba ji išversta, kad jisai atsiverstų ją, internete užrašytų – Urantijos Knyga – ir jam išmes tas svetaines – patekimo adresą į tas svetaines – daugybę jų – ir suomiškai užrašęs, jis pateks į Suomijos svetainę. Dėl to mes turime padėti Minties Derintojui, kaip aš padėjau šito suomio Minties Derintojui. Reiškia, tai Apvaizdos buvo teikiama jam pagalba, kaip jisai sakė, kai aš paklausiau, tai koks jo galutinis kelionės tikslas? Sako – Noriu nuvažiuoti į Franfurktą. – tai sako – Gal ten bus nuobodu važiuoti, tai gal dalį kelio aš traukiniu važiuosiu, nes – sako – vienam važiuoti būna ir sunku, monotoniška. – Tai štai, kada jis važiuoja vienas, jo gi galvoje įvairiausios mintys! Apmąstymams yra daugybė daugybė galimybių, aplinkybių, ir štai galbūt jo viduje ir kilo tos mintys apie dvasinius dalykus. Ir aš spėjau jam paaiškinti dar apie mūsų Šventovę, ir apie Gyvąją Religiją, apie tuos patyrimus, kad patyrimų dėka – jis trupučiuką įsitempė, kai aš sakiau, kad aš įsteigiau Gyvąją Religiją, Gyvąją Šventovę – sakau – kad mūsų Šventovė neturi jokio ritualo! – O! – sako – tai gerai. – Jį trupučiuką atpalaidavo tas paaiškinimas – Būsena mes patiriame! – Vėl tai yra iš Minties Derintojo ir žodžiai jam pasakyti, ir tuo pačiu man perteikiami impulsai, ką aš turiu pasakyti per tą trumpą laiką važiuojant – ir dar į įkalnę važiuojant – kvėpavimas sutrinka, kada kalbi, bet nepaisant šito, ir tokiomis aplinkybėmis tu gali paskleisti Šviesą, kuri reikalinga dvasiniam broliui ar dvasinei sesei.
Tai štai, Minties Derintojo yra nuolatinis veikimas. Nė akimirkai jisai nesustoja, ir jo niekas negali sustabdyti! Mes turime laisvą valią tik nusigręžti, kaip tie penkiolika mano minėtų asmenų skirtingose planetose – ne vienoje – o skirtingose planetose – nusigręžė – nusigręžė! Reiškia, jų viduje viešpatavo tokia baimė, toks chaosas, tamsa, kad jie nesugebėjo suvokti, kas yra nors menkiausia Šviesa, jeigu kategoriškai priima sprendimą atsisakyti Gyvojo Kelio, atsisakyti tolimesnės egzistencijos, pasinaudojant komfortiška materialia gyvenimo aplinka, ir tuo pačiu džiaugiantis štai, koks yra geras prisitaikymas prie tų aplinkybių, kurios suteikia gausų realų turtą! Bet gi jis ant smėlio pastatytas – be pamatų! Štai tada ir išlikimas iš jo atima visa tai, ką jis turėjo – turėjo Kūrėjo Dalelę, įsivaizduokite! Dėl to mes ir esame Atvaizdas, kaip aš jums sakydavau – mes savo charakterio savybėmis atspindime Kūrėjo Charakterio Savybes – esame šituo Atvaizdas – bet dar papildomai mes esame Atvaizdas ir tuo, kad mūsų prote gyvena Paties Kūrėjo Dalelė-Fragmentas – dieviškumas gyvena mūsų viduje! Ir mes dėl to ir esame dieviški – ne šiaip intelektai – mes esame dieviški! Ir šita prasme esame – ir tobuli, ir amžini, ir ne tik potencija. Šiandien jau esame amžini! Jeigu mes pasitikime Kūrėju, ir būsena tą liudijame, mes jau žinome būsena, kad esame amžini – ne tiktai intelektualia informacija, kad sužinojome iš Urantijos Knygos apie visą tą konkretų Kelią iki paties Rojaus sistemiškai – bet būsena mes paliudijame – esu amžinas Rojaus Trejybės-AŠ ESU Sūnus – amžinas! Ir tas pasitikėjimas yra giluminis tiek Kūrėju, tiek savimi, ir visa tai yra dvasinėje vienovėje ir su Kūrėju, ir su aplinka.
Aš dabar stebiu ir žaviuosi, kaip gražiai – kaip gražiai – auga veja, neseniai pasėta, bet ji – na, tiesiog Kūrėjo atgaiva, ir tai man akivaizdu – net ir tas žalumas yra sodresnis už aplinkos žolę, kuri yra veja taip pat kituose sklypuose. Aš čia matau sodrumą, nors aš pirkau tą žolę, kuri yra iš Baltarusijos. Perskaičiau, kai tik pamačiau, kad iš Baltarusijos – šitą pirku – tuo labiau, kad kaina tris kartus pigesnė!
Su Kūrėju – su Kūrėju – viskas yra nuostabu, ir šitas nuostabumas paliudijamas mūsų būsenos, ir mūsų būsena! Ir, kada visa tai yra gyva kaip asmenybės tapatumas, štai tada mes tokią asmenybę trokšte trokštame sulieti su Minties Derintoju – jam padovanoti šitą asmenybę – negaila – imk, mano mylimas Minties Derintojau, imk, aš noriu su tavimi susilieti viena asmenybe, ne tiktai pasakyti – esame viena dvasioje – ne, mes esame tokia asmenybė, kad niekas negalėtų atskirti, kad mes esame skirtingi! Net ir aukščiausio statuso dvasia, net ir ta dvasia, kuri kilusi tiesiogiai iš Kūrėjo, kad negalėtų atskirti – čia yra dieviška asmenybė, tik turėjusi pradžią evoliuciniame apgyvendintame pasaulyje mirtinguoju pavidalu, o dabar – Kūrėjo Sūnus – tobulas, amžinas! Štai ta gyvastis – būsena tą liudija! Štai šitaip turi gyventi kiekvienas mirtingasis tiek mūsų pasaulyje, tiek kiekviename, kad nebūtų nė vieno atstumiančio Gyvąjį Kelią, Gyvąją Šventovę, Gyvąjį Kūrėją!
Myliu jus visus, apkabinu, glaudžiu, spaudžiu prie savosios krūtinės, o dvasioje apkabinu ir mūsų visų Rojaus Trejybę-AŠ ESU, mūsų Rojaus Tėvus, dvasinio sūnaus glėbiu, būdamas Kūrėjo dvasiniame Glėbyje ir Jo materialioje Visatoje. Gera – gera – jausti tą Meilės būseną visiems, ir visa kam! Pajuskite, pajuskite tai gelmėje – asmenybės gelmėje – ir gelme. Amen.

Telydi mus Rojaus Trejybės-AŠ ESU Meilė, Ramybė, Palaima.
Su Meile

Komentarai