Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Rezervinio Likimo Korpuso narių veikimas mūsų planetoje – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2022 07 09

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus visai planetai Urantijai. Pradedu nuo Lietuvos. Tuo pačiu džiaugiuosi, kad Tavoji, gyvoji Šviesa, aš sakau – Tavoji – turėdamas mintyje Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – kadangi ką tik dabar buvo Kūrėjo garbinimas, dar gyvenu ta būsena – dėl to ir kreipiuosi tarsi toliau tęsiniu į Kūrėją – o čia jau yra dvasinis Mokymas sakomas mano dvasiniams broliams ir sesėms, kreipiantis į juos. Tai štai, ta būsena, kurią mes patiriam, leidžia ryžtingai gyventi Šviesos gyvenimą būnant savimi – nesidangstant kaukėmis, bet išliekant bet kokiomis aplinkybėmis Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnumi arba dukra. Ir šitas Kelias sumanytas ne šiaip sau – Kūrėjo yra laiko ir erdvės sumanyta Evoliucija visai kūrinijai, ir visai kūrinijai yra šitas Evoliucinis Planas, kad Kūrėjo vaikai – Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnūs ir dukros – įneštų savąjį indėlį – nesvarstytų apie Evoliucinį Planą, kuris atrodytų yra kažkur toli, aukštai danguje – ne – Evoliucinis Planas – tai yra, koks mūsų gyvenimas atradus Kūrėją savo Širdyje, ir Širdimi. Čia simboliškai, metaforiškai sakau – Širdyje ir Širdimi – iš tikrųjų viską atlieka protas sąmonės lygiu, pasąmonės lygiu – juk apsivalo pasąmonė, mes galime iš jos paimti atitinkamai mums reikalingą vienu ar kitu metu informaciją. Energija, kuri atremta į Kūrėjo dvasinį Pamatą, nes Kūrėjas yra Dvasios Šaltinis, tai ir mes tą Energiją galime įsisavinti, ir net ją manipuliuoti, transformuoti. Tai yra evoliucinis mūsų augimas, kaip tos dvasinės asmenybės tapatybės dar turinčios šitą materialų apvalkalą, pavadintą – žmogaus kūnu – mes galime Energiją valdyti! Kūrėjas taip sumanė Evoliucinį Procesą, kad Energija, nes Jis yra Energijos Šaltinis – pasklindant iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU per kitus Jo dvasinius vaikus, ir protingus vaikus, yra nužeminama – nužeminama daug kartų. Yra transformuojančios Energiją Būtybės! Ir štai mes gaunam žemiausios pakopos Energiją, kuri atitinka mūsų lygį, tą, kuris turi materialų apvalkalą. Reiškia šita pakopa, kurioje šiandien esame mes, gali manipuliuoti, valdyti tik tokią Energiją, kuri yra jam prieinama – aukštesnės jis nepajėgus valdyti. Ateis laikas, kada po prisikėlimo mes žengsim į aukštesnius pasaulius, iš tikrųjų universitetus, mokysimės ir Energijos įsisavinimo ir manipuliavimo kontrolės. Ir visa tai daroma tam, kad visumai būtų geriau, nes Energijos įsisavinimas irgi yra ne vardan to savojo savanaudiškojo ego patenkinimo, priešingai, dieviškojo ego, kuris save atiduoda kitiems – visumai paskleidžia – kad ir tada, atsistojęs ant aukštesnio laiptelio, įsisavinęs jau to laiptelio Energiją, galėtų tą daryti visumos Gerovei – visumos labui – prasmingai, nes šita pakopa jau jam suteikia tą pasitikėjimą tiek Kūrėju, tiek savimi, kad jis gali transformuoti šitą Energiją, ir būtent visumos Gerovės poreikiui.
Ir Kūrėjas panaudodamas mus, kaip pačius žemiausius savuosius vaikus, bet Savo dvasine prasme tiek pat mylimus, kaip ir tiesiogiai iš Kūrėjo mylimi yra Jo Sūnūs ir Dukros, tai štai pačius mažiausius, Jis gali panaudoti taip pat, ir panaudoja. Ir yra, yra atitinkamas Rezervinis Likimo Korpusas dabar ir mūsų planetoje – yra Rezervinis Likimo Korpusas, kuriame yra mirtingieji dar turintys gyvybę šitame materialiame žmogaus kūne, ir jie įtraukiami į šito Korpuso gyvus narius. Bet tiems mirtingiesiems nėra atskleidžiama toji, sakykim, paslaptis, kad jis konkrečiai, būtent jis yra įtrauktas į šitą Rezervinį rezervistų Likimo Korpusą. Bet Apvaizda tokius Kūrėjo dvasinius sūnūs, dar turinčius materialų kūną, parenka į šitą Rezervistų Likimo Korpusą. Tai yra atitinkamo statuso mirtingieji. Jie gali turėti unikalų protą – labai galingas jų intelektas – ir jie savo tam tikrais sprendimais, ir tų sprendimų įgyvendinimu gali atnešti visumos Gerovei įgyvendindami tuos sprendimus daug naudos. Reiškia tai evoliucine samprata prisidėtų prie žmonijos vystymo, ir toks mirtingasis gali būti tada įtraukiamas į Rezervinį Likimo Korpusą. Gali būti taip, kad numatytas mirtingasis, kaip ypatingo talento pasireiškimas – muzikoje arba kokioje nors verslo sferoje, politikoje – arba turintis ypatingą charizmą jis gali veikti kaip visuomenės vedlys, net ir dvasinėje plotmėje. Bet yra ir tokių šito korpuso Rezervinių Mirtingųjų narių, kurie gali atlikti vaidmenį na tiktai kelioms valandoms. Ir jis gali būti šito Korpuso nariu, jeigu tų kelių valandų – jam net sąmoningai nesuvokiant savojo veiksmo prasmės ir reikšmės, tą veiksmą jis atlieka.
Aš prisimenu, kada važiavau su Urantijos Knyga, kai tik buvo pirmas leidimas išleistas lietuvių kalba – važiavau po Lietuvą – ir gatvėse skelbiau tą gyvąjį Kūrėjo Žodį. Tai aš dvi vasaras važiavau. Pirmąją vasarą – tai buvo du tūkstančiai penktieji metai man atrodo, ir antroji – du tūkstančiai šeštieji metai. Tai iš pradžių važiavau į vakarų Lietuvos pusę, kitais metais – į rytų. Tai štai Šiauliuose, stovint su Urantijos Knyga, tiksliau pasakius, padėta ant staliuko – išlankstomo staliuko – daug Urantijos Knygos egzempliorių, tada aš veždavausi Urantijos Knygą keliomis kalbomis – rusų kalba, olandų kalba, net korėjiečių kalba hieroglifais atspausdinta, anglų kalba, na, ir lietuviški egzemplioriai. Tai štai, prie manęs prieina žmogus ir su manim pradeda kalbėti angliškai, pasirodo, jis pensininkas, bet buvęs anglų kalbos mokytojas. Ir pasikalbėjęs su juo, na, jis jau nori nueit, bet man jis pasako – jūs turite nuvažiuoti į Kryžių kalną. Ko ten į Kryžių kalną važiuoti, kai aš ten buvau ne kartą, net filmavimo metu, kai buvo popiežius Jonas Paulius antrasis atvažiavęs vizito į Lietuvą. Jis tą sako nesuprasdamas, negalėdamas paaiškint, tiesiog pasako – jūs turite nuvažiuoti į Kryžių kalną. Kada aš sakau – nežinau, čia man iš kelio keliolika kilometrų važiuoti – jis kartoja tą patį taip ramiai – jūs turite nuvažiuoti į Kryžių kalną. O kada aš jau nuėjau prie mašinos, susidėjau daiktus, dar užkandau, jau ruošiausi važiuot, prieš tai aš nusprendžiau netikėtai dar pavaikščioti tuo pėsčiųjų bulvaru, tiesiog pasigrožėti, nes ten daug yra freskų ant namų išpieštų, labai gražiai atrodo – ir dabar, eidamas sutinku grįžtant tą patį vyrą, kuris man kartoja – jūs turite nuvažiuoti į Kryžių kalną. Aš vėl tą patį jam aiškinu – Nematau prasmės, kodėl aš turiu važiuoti. – Bet jis nieko nepasako prieš, bet vėl pakartoja – Jūs turite nuvažiuoti į Kryžių kalną. – Ir galu gale man pačios rankos pasuka vairą, kad aš nuvažiuočiau į Kryžių kalną.
Tai štai, aš dabar esu tikras, kad tas vyras ir buvo, kaip Rezervinio Likimo Korpuso narys panaudotas kaip perduot man informaciją. Pats tos informacijos jis nesupranta, kodėl reikia jam ją perduot, bet iš vidaus jam eina impulsas, ir jis išsako tą teiginį, tą prašymą. O antras susitikimas, jau tame pėsčiųjų bulvare vėl rodo, kad tai Apvaizdos suorganizuota dar sustiprintas man šito paties prašymo perteikimas, nes dar nebuvo to impulso, kad aš priimčiau sprendimą iš tikrųjų važiuoti į tą Kryžių kalną. Tai štai net ir tokie nesąmoningi perteikti sąmoningi teiginiai, bet tam perteikiančiajam jie gali būti visiškai nesuprantami, kodėl jis taip daro. Tai yra Kūrėjo numatyta to paties Evoliucinio Plano įgyvendinimo viena iš priemonių – ir per tų mirtingųjų pasireiškimą, labai trumpą akimirką būnant Rezervinio Korpuso nariu – Rezervinio Likimo Korpuso nariu.

Kada Knyga – Urantijos Knyga – buvo apreiškiama, tai tuo metu buvo devyni šimtai devyniasdešimt penki nariai. Dabar, t.y. ne dabar, bet kada jau buvo perduoti paskutinieji Apreiškimo Dokumentai – tai buvo virš tūkstančio šitų Likimo Korpuso narių. Šiandien manau, kad jų yra dar daugiau. Ir šito Korpuso svarbiausia, sakykim, priežastis, kad jis yra čia – jo narius panaudoti ištikus nepaprastai aplinkybei – krizės aplinkybių pasireiškimo metu – ir būtent tam, kad Kūrėjo Šviesa visiškai neišnyktų iš žmonijos, kad Kūrėjo dvasinės sampratos vis tiek ir krizės akimirkomis, būtų taip pat perteikiamos net ir kitai kartai, nes iš tikrųjų net ir to Korpuso nariai, jeigu jiems ateina akimirka iškeliaut iš šito pasaulio – perduoda tą savo Šviesą-Patyrimą kitam, jaunesniam, kuris toliau tęs šitą darbą. Bet visa tai daroma ir vienam, ir kitam sąmoningai nesuvokiant. Tai yra Kūrėjo Apvaizdos veikimas sustyguojant tų dviejų mirtingųjų bendravimo ir bendradarbiavimo akimirkas tokiu lygiu, kad nesąmoningai toji Šviesa būtų perteikiama, arba gal būtų tikslesnis žodis – įliejama – į kito, jaunesniojo Širdį, kad jis tarsi priimtų tą Šviesą natūraliai, ir tas impulsas vėl būtų įsiliepsnojęs toks kitiems tą Šviesą paskleisti.
Tai štai Apvaizdos viena iš krypčių jos veikloje yra ir ieškot tokių mirtingųjų, kuriuos būtų galima panaudoti tiek šito Rezervinio Likimo Fondo pasireiškimo akimirkomis, tiek ir apskritai, kur yra imlesni dvasinei, intelektualiai informacijai – Kūrėjo – sūnūs ir dukros – kad tokie mirtingieji ir būtų panaudojami – panaudojami gyvai, net jiems šito ir nesuvokiant sąmonės lygiu.
Todėl Kūrėjas turi daugybę priemonių, kurias panaudoja, ir tuo pačiu dalis iš šitų priemonių – mažytė dalis – buvo atskleista Urantijos Knygoje – šitame Penktajame Epochiniame Apreiškime – didžiuliame, nuosekliame, kolektyviai suteiktame Apreiškime.
Ir mes dabar turime galu gale rytoj sambūrį, kada kelsim Kūrėjui skirtą Vėliavą – pirmą kartą žmonijos istorijoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Vėliava – suplevėsuos! Tai štai irgi Kūrėjas mus panaudoja – panaudoja – kad šita Šviesa, šitas – simbolis – staiga iš vidaus – iš mūsų Širdies – jis būtų paskleidžiamas į aplinką, kad aplinkoje žmogus, pamatęs šitą simbolinį Kūrėjo atvaizdą ir nežinodamas, ką reiškia toji Vėliava, jis galbūt sau pateiktų klausimą – o įdomu, kam tokia Vėliava, ką ji reiškia – tas klausimas kiltų viduje. Kitam galbūt tas klausimas kiltų ne tik viduje, bet jisai ir ieškotų tos mįslės įminimo, gal net paklaustų užsukęs. Žodžiu, šitos priemonės, atrodytų, tokios neaktyviai išreiškiamos, bet iškeliamos į viešumą, kaip ir mūsų geri darbai, nereklamuojant jų, bet juos tiesiog atliekant. Ir kažkam tas darbas užkliūna – užkliūna už to įžvalgaus žvilgsnio, ir jam, tai gali būti impulsas pamąstymui.
Taip, kad mes ir rytoj padarysim gerą darbą pašlovindami Kūrėją – garbindami Jį, ir Jam suteikdami tą Aukštybės Garbę, net ir Jo Vėliavos iškėlimu visumos Šviesos labui! Ir tos Vėliavos energiniai impulsai taip pat išreikš aukštesnio dažnio virpesius – ir ne tiktai čia – bet visoje planetoje – ir visoje kūrinijoje. Per šitą simbolinį, su Meile sukurtą – Vėliavą – tą Simbolį – jis plevėsuodamas visą laiką skleis tuos aukštesnio energinio dažnio virpesius – pats tas Ženklas, jau jis savaime skleis! Bet ar žmogus – kitas, priims tuos virpesius, tai priklauso nuo žmogaus Nuoširdumo, priklauso nuo siekio ar jis yra žingeidus, ar jis yra smalsus tiktai. Ir kita prasme, toji vieta, kur gyvenu turi būti ir pažymėta. Jeigu aš atstovauju Kūrėjui, turi būti ir simbolis, kad būtų išreikšta viešai, ne slaptai – ne pasislėpus – bet kad būtų matomas. Ir tai džiugu! Todėl aš ir laukiu tos akimirkos, kada suplevėsuos ta materiali Vėliava skirta Kūrėjui – išreiškianti Kūrėją – kaip seniai ji plevėsuoja mano Širdyje! Amen.

Komentarai