Forumas: temos peržiūra
Kas yra Meilė?
Kas yra Meilė? Vieni sako vienaip, kiti ją įvardina kitaip. Kaip ją galėtume įvardinti - kas tai, reiškinys, kurio žmogus nesuvokia, ar giluminis ryšys, kuris niekada nesibaigia?
Algimantas
2005-10-13 20:15:13
Komentarai
Teiginių apie meilę yra daug. Bet teisingas yra tik vienas ir vienintelis. Ir jis yra toks: Dievas yra meilė. Ir jos Šaltinis, taip pat yra Tėvas, o VISI tvariniai yra tik laidininkai, kurie ją gali arba užblokuoti arba pasiųsti kitiems, visai kūrinijai, ir vėl sugrąžinti jos Šaltiniui.O daryti gera, būti gailestingam, pajusti grožį - tai ne meilė, bet jos PASIREIŠKIMAS VEIKSME.
Meilė - tai yra Tėvo vibracijos siunčiamos visai kūrinijai ir kiekvienam tvariniui, kiekvienam žmogui. Ir visiems VIENODAI. Ir kada mes atsiveriam šitam pačiam siuntimui iš Tėvo, tada ir pajuntam JO VIBRACIJAS. TAI IR YRA MEILĖ.
Kada šituos virpesius pajunti, tada gali jokio veiksmo nedaryti, niekam nedaryti gera, bet jauti PALAIMĄ SAVO VIDUJE REALIAI.
O tada NETIKĖTAI pajunti KAD TU IRGI IMI SIŲSTI ŠITAS PAČIAS VIBRACIJAS VISIEMS. Tu tuomet tampi šitų pačių virpesių laidininku ir juos dalini be išskaičiavimo ir tuo pačiu imi panašėti į Tėvą. Pats virpesių siuntimas nėra meilė, bet jos PASIREIŠKIMAS, JOS GYVYBINGUMAS, JOS TEJĖJIMAS. Lygiai taip pat ir daryti gera dar nėra meilė. Tu gali padaryti gera ir nemylėdamas, bet dėl to, kad taip tave išauklėjo. Meilė, tai žmogaus nekontroliuojami Tėvo virpesiai, kuriuos REALIAI PATIRI, BET PATS JŲ SUKURTI NEGALI.
Štai dėl ko svarbu pajusti šituos virpesius savo viduje, ir tik tada, šitų virpesių mneilės vandenyne imi daryti gerus darbus iš meilės ir su meile Tėvui, nors tas DARBAS būtų ŠVIESIŲ MINČIŲ SKLEIDIMAS KŪRINIJAI, ŽMONIJAI, VIENAM ŽMOGUI...
Algimantas
2005-10-20 15:30:06
Tam mūsų Sūnus Kūrėjas, MYKOLAS, ir įsikūnijo tik šiek tiek daugiau kaip trims dešimtims metų kaip Jėzus iš Nazareto, kad žmogus, KIEKVIENAS, pajustų Tėvo meilę SAVO VIDUJE ir šitaip iš DIEVOBAIMINGO taptų Dievą MYLINČIU. Ar gali Tėvą mylintis vaikas bijoti jį myliničio Tėvo? Dar daugiau, ar gali mylintis sūnus tarnauti jį mylinčiam ir jo mylimam tėvui kaip tarnas šeimininkui? Tarnas šeimininkui tarnauja dėl atlygio, sūnus - iš MEILĖS, BET NE DĖL ATLYGIO. Ir Jėzus siekė, žmones apšviesti, kad jie taptų ne Dievo-šeimininko tarnai, bet mylinčio ir mylimo Dievo Tėvo sūnūs. Tai visiškai kita žmogaus kokybė, visiškai kitas žmogaus ryšys su Dievu, visiškai kitas žmogaus požiūris į Dievą.
Ir šituos žodžius gali suprasti tiktai tas, kuris yra pats atradęs Tėvo dvasią savo paties viduje. Nes tai yra PATYRIMAS. Dievo patyrimas savo viduje. Tada nebereikia jokių aukų, jokių žygdarbių. Teisiog tampi lygiateisiu milžiniškos mylinčio ir mylimo Tėvo šeimos nariu ir Jį myli ne dėl to, kad Jo bijotum, bet tiesiog, kad atradęs Jo paties meilę savo viduje tampi jos laidininku ir NEBEGALI NEMYLĖTI, KAIP NEGALI NEKVĖPUOTI. Meilė - tai tikroji žmogaus kasdienė būsena.
Bet kelias iki jos gali būti labai vingiuotas, ilgas, ir status. Bet jis yra vienintelis VERTAS TAVOJO ŽINGSNIO... Ir vienintelis kelias į PALAIMĄ, Į AMŽINYBĘ, Į TIKROVĘ. Kiti keliai saviapgaulė, iliuzija, ir mirtis...
Bet kad ir koks būtų kartus patyrimas iki gimimo iš dvasios niekada nenustok siekęs Tėvo Meilės ir Šviesos. Ir atlygis bus toks didingas ir neperteikiamas žodžiais, kad tą Jėzus ir pavadino "GIMIMU IŠ DVASIOS." Būtent tai ir yra Dievo suradimas savo viduje ir Jo meilės patyrimas visu savo aš. Tai pranoksta visą dabartinį gyvenimą. Tada tik pajunti gyvenimo tokią pilnatvę, apie kurią ir sapnuoti nesapnavau iki šito patyrimo. Tada tu gyveni šitame pasaulyje, bet jau esi iš kito pasaulio. tave nustoja veikti šito pasaulio negandos. Bet tu jautiesi taip tvirtai ir ramiai, kad širdis iš meilės visai kūrinijai ir veržiasi šitą šviesą neįti visiems, kad ir jiems būtų toji pati ramybė ir meilė iš Tėvo...
Algimnatas
2005-10-17 19:35:33
Visos kūrinijos centras, geografinis centras, yra Rojus.
Tai Dievo Tėvo gyvenamoji buveinė ir mūsų likimas į jį patekti po prisikėlimo, jeigu savo širdyje patikime į Dievą, arba į Aukštesnį Protą, arba į Aukštenę Energiją, arba į Aukštesnę Jėgą, arba į dar ką nors, kas pranoksta žmogaus suvokimą ir egzistavimą...
Dievas Tėvas neturi formos, neturi kūno, nes jis įgauna visas formas, kokias tik jam suteikia tvarimis pagal savo išmintį. Nepaisant to, Tėvas yra dvasia, asmuo, asmenybė. Dar daugiau jis yra dvasios Šaltinis, Energijos Šaltinis, Traukos Šaltinis, asmenybės Šaltinis. Ir ne tik Šaltinis, bet Pirmasis ir Didysis Šaltinis. Ir ne tik Pirmasis ir Didysis Šaltinis, bet ir Centras... Dėl to Jis negali niekur pajudėti iš Rojaus, iš kurio pasklinda visa energija ir absoliuti trauka. Jeigu tik jis pajudėtų PATS, tuomet visa JO sukurta Kūrinija SUBYRĖTŲ.
Ir nepaisant to, kad Tėvas neturi formos, bet pasiekę Rojų, po milijardus metų, matuojant mūsų laiku, truksiančių mūsų mokymų, kurie jau prasidėjo mums čia, Urantijojje, net ir šitame Forume, mes stovėsime Jo AKIVAIZDOJE. O pasieksime JĮ dėl to, kad JO MEILĖS TRAUKA mus atves pas JĮ, susiliejus su JO DVASIA, padovanota, kiekvienam iš mūsų.
Tėvas yra pats MEILĖS ŠALTINIS ir pats savyje patiria tokį MEILĖS SPAUDIMĄ,, kad nebegalėdamas šio spaudimo daugiau atlaikyti, turi SAVO MEILĖS VIRPESIUS paskleisti į išorę KURDAMAS KŪRINIJĄ IR JOS GYVYBĘ per savo sukurtus sūnus. Tiek kūrinija, tiek gyvybė yra sukurta iš Tėvo energijos.
Ir Jo MEILĖS VIRPESIAI yra paskleidžiami VISAI KŪRINIJAI VIENODAI VISIEMS IR KIEKVIENAM.
Bet ne visi ir ne kiekvienas jos pasiima ir ją patiria VIENODAI. Tai priklauso nuo kiekvieno tvarinio ATSIVĖRIMO Tėvui. Kuo daugiau tvarinys atsiveria Tėvo virpesiams per savo NUOŠIRDUMĄ,per TYRĄ KREIPIMĄSI Į TĖVĄ, Į JĖZŲ savais žodžiais,, savomis mintimis, kuo DAŽNIAU tą jis daro, tuo STIPRIAU PAJUNTA, PATIRIA TĖVO MEILĖS VIRPESIŲ REALŲ PASIREIŠKIMĄ SAVO VIDUJE.
Kol žmogus Tėvui neatsiveria, tol Jo meilės virpesius jis traktuoja tik kaip savo meilės jausmą motinai, tėvui, broliams, seserims, sutuoktiniui, savo vaikui ir pan., net ir nesusimąstydamas,, kad šitas p ats jausmas yra TIE PATYS TĖVO MEILĖS VIRPESIAI, TIK NUKREIPTI LABAI LABAI, TRAGIKOMIŠKAI SIAURAM RATUI - savo biologinės šeimos nariams.
Kada du nepažįstami žmonės - vaikinas ir mergina - pajunta vienas kitam meilę, tai irgi tie patys Tėvo meilės virpesiai, kuriuos pajuto savo viduje tie žmonės, nes jie atsivėrė, atsivėrė vienas kitam, ir dėl to pajuto meilės virpesių potraukį vienas kitam. Bet šie žmonės nepajėgūs, net ir panorėję, šiuos meilės virpesius išjungti, nes tas jausmas nepriklauso nuo jų valios pasireiškimo. Dėl to, jeigu vienas myli, o kitas tais pačiai virpesiais neatsako, atsiranda didžiulis skausmo pojūtis. Ir tas pojūtis labai realus. Ir žmogus bejėgis jį išjungti. Arba priešingai, žmogus, kuris nejaučia šitų pačių meilės virpesių kita, nepajėgus juos įjungti ir atsakyti šituo pačiu jausmu jau šiuos virpesius pajutusiam.
Šitų virpesių ŠALTINIS yra už žmogaus sąmonės kontrolės ribų. Ir tuos virpesius pajusti žmogui neužtenka sąmoningai pasakyti "įsimylėk," arba priešingai "nebemylėk." Nieko neišeis. Bet kai žmogus pamato kokį nors patrauklų žmogų, tas patrauklumas, vieniems tai gali būti išvaizda, kitiems balsas, tretiems, pasakojimai apie to žmogaus poelgius, ketvirtiems, karjera, penktiems, sąmojis, ir taip toliau, kiekvienamm savaip, priverčia žmogų ATSIVERTI tam norimam žmogaui. Ir šitas atsivėrimas iš karto leidžia pajusti tuos pačius Tėvo meilės virpesius, bet nukreiptus ne Tėvui, ne Jo kūrinijai, nes atsivėrimas buvo ne Tėvui, bet tam žmogui, kuris ir sužadino šį atsivėrimą. Nepaisant to, kad atsivėrimas yra žmogui, bet meilės virpesiai yra iš Tėvo. Jeigu žmogus atsivertų Tėvui, tuomet tie virpesiai būtų išplėsti ir apimtų, pasklistų visai kūrinijai ir vėl sugrįžtų Tėvui. Ir tokios poros visada tuėtų jungiamąją grandį, patį tvirčiausią pagrindą - Tėvą tarp jų. Ir visada šitoji meilės virpesių banga pavirstų į giliausią meilės vandenyną. Ir tik tokia sukurta jaunų žmonių šeima būtų tvirta ir ištikima, nes tarp jų būtų visada Tėvas.
Ir šitoji šeima niekada neatsiribotų nuo Tėvo, net ir savo kuriant naujas šeimos atžalas, šitame lytinio ryšio metu dalyvautų Tėvas. Ir taip, kaip prieš valgį BŪTINA PASIMELSTI, PABENDRAUTI SU TĖVU, SU JĖZUMI, TAIP IR PRIEŠ MEILĖS KŪRYBINĮ LYTINĮ DVIEJŲ SKIRTINGOS LYTIES FIZINIŲ KŪNŲ SUSILIEJIMĄ DVASIOJE BŪINA MALDA. O PAČIO SUSILIEJIMO Į VIENĄ METU TĖVAS IRGI DALYVAUJA IR TAM SUSILIEJIMUI SUTEIKIA DAUG GILESNĮ IR DAUG LABIAU VISAAPIMANTĮ POJŪTĮ, KOKIO NIEKADA NEĮMANOMA PATIRTI TĖVĄ ATSTŪMUS. Jis vis tiek dalyvauja, net jeigu jį ir atstumia širdyje, nes be Jo stebėjimo nevyksta absoliučiai joks veksmas, jokia cheminė reakcija...
Kol kas, absoliuti dauguma žmonių meilę laiko savo nuosavybe kaip menkaverčiai biznieriai. Jeigu auginami vaikai, tai toji iškreipta savininkiška meilė savo vaikams neleidžia suteikti jiems laisvės jų pačių meilės pasireiškimui. Vaikai natūraliai myli VISUS, bet mes juos pratinam prie siauro požiūrio. O apie Meilės Šaltinį - Tėvą - niekas nieko vaikam ir nemoka papasakoti, nes ir pats ar pati napajuto tos meilės vandenyno patirties. Dėll to vaikai užauga, kuriems meilė susitapatina su noru TURĖTI, TURĖTI TAI, KĄ MATO FIZINĖS AKYS. Turėti partnerį, o paturėjus, kada nėra TĖVO JUNGTIES TARP JŲ, labai greitai užsinorima NAUJO, DAR NEPATIRTO PARTNERIO, NES TOKS BUVO VAIKO AUKLĖJIMAS. Tai jį aukėjo Tėvai ar seneliai - tu mokykis, gausi gerą darbą, gaisi gerą žmoną ar vyrą, būsi gerbiamas, galėsi uždirbti daug pinigų ir galėsi nusipirkti, ką tik panorėsi, būsi laisvas ir galėsi keliauti po pasaulį, galėsi daryti daug daug ką... Bet nėra tokio vaiko charakterio ugdymo - atverk savo širdį Dievo meilės virpesiams, pajusk juos, patirk juos, dalink juos, taip, kaip dalino Jėzus, kaip dalina Tėvas, visiems vienodai, nesvarbu, kur bebūtum ir su kuo bebūtum, ir kuo bebūtum, visada norėk tapti geresniu ir vis daugiau ir daugiau patiriančiu šiuos meilės virpesius. Ir savo darbe, savo draugų draugijoje, savo šeimoje visada skeisk šituos meilės virpesius ir visada atsiremk tik į Jį, nesvarbu kokį darbą bedirbtum, nesvarbu, kokių mokslų siektum, visada savo siekius skirkk tik Jam ir tik Jam. Ir kada šitokia nuostata vaikas bus auginamas, tada jam savininko požiūris į meilę nesusiformuos. Tada keisis šiemos, tada išnyks savanaudiškumas, korupcija, nusikalstamumas, nes Tėvo meilės virpesiams bus atsivėrę visi ir juos persiųs irgi visiems, ir sugrąžins Tėvui.
Ir tokia yra ateitis... Į ją žingsnį, pirmą, žengiam čia, šitame mūsų Forume, skaitydami šitąjį mano paaiškinimą apie meilę, kuri niekada neskaudina, niekada nežemina, niekada nesuteikia pergyvenimų, nes VISADA SUTEIKIA TIK TĖVO VIDINĘ RAMYBĘ IR SIELOS POLĖKĮ SUSILIETĮ SU TĖVU IR JO VISA KŪRINIJA PER TARNAVIMĄ IŠ MEILĖS JAM...
O Tėvo meilės virpesių atradimas savo viduje ir jų padalinimas kitiems, ir jų paaiškinimas savo vaikams ar bičiuliams irgi yra TARNAVIMAS TĖVUI.
Tarnavimą Tėvui sudaro viskas, kas kūriniją vysto link Tėvo meilės. Net ir kiekvieno iš jūsų, su Tėvo meilės virpesiais pagalvota mintis, ir tai jau yra jūsų tarnavimas Tėvui.
Nėra tarnavimo be Tėvo meilės. Jeigu ugdote savo vaikus su Tėvo meile VISIEMS NE TIK SAVO ŠEIMOS NARIAMS, TAI JAU IRGI TARNAVIMAS.
O vaiko auginimas tik su savanaudiškos meilės požiūriu, tai ne tik nėra tarnavimas, bet ir kūrinijos dvasinio žengimo link Tėvo sulėtinimas ir vaiko asmenybės charakterio smukdymas, kuris turės įtakos visai kūrinijai...
Dėl to dabar jau laikas kiekvienam iš mūsų pamąstyti, kiek norime, kiekvienas prisidėti prie šviesos sklidimo ne tik Lietuvoje, bet ir visoje TĖVO KŪRINIJOJOE...
Algimantas
2005-10-16 12:50:55
Bernardinų tinklapyje yra straipsnelis apie
Šv. Teresę Avilietę: Viešpatie, arba kentėti, arba mirti.
Mano Dieve,
Dėl tavo gerumo aš Tave myliu visa širdimi,
Dėl Tavęs myliu artimą kaip save pačią.
Jei Tave, Viešpatie, myliu,
Tai ne dėl pažadėto dangaus.
Ir jei bijau Tau nepaklusti,
Tai ne dėl gresiančio pragaro bausmės.
Tai, kas veda mane prie Tavęs, o Viešpatie,
Esi Tu pats, Tavęs, nukryžiuoto už mano nuodėmes,
Tavo kūno, draskomo kančios, vizija.
Tavo meilė taip pripildė mano širdį,
Kad net jei nebūtų dangaus – aš Tave mylėčiau.
Ir net jei nebūtų pragaro – bijočiau Tau nepaklusti.
Kad Tave mylėčiau, man nereikia Tavo dovanų,
Nes net jei netekčiau vilties gauti tai,
Ko prašau ir viliuosi,
Vis tiek mylėčiau Tave ta pačia meile.
Amen.
„Negaliu suprasti, kodėl visi bijo tobulybės kelio, - rašė ji. - Duok, Viešpatie, pažinti, kaip klysta tie, kurie tariasi esą saugūs, eidami didžiuose pavojuose su minia. Tuo tarpu tikrai saugu yra žengti vis pirmyn Dievo keliu. Žiūrėkime į Viešpatį ir nebijokime, kad ši Teisybės Saulė kada nors nusileis“.
http://www.bernardinai.lt/index.php?-1434730229
Edma
2005-10-17 15:35:28
Ar gali meilė numesti žemyn? NIEKADA. Tai ne meilė, jeigu ji numeta žemyn...
Klausimas lieka atviras ir neapmąstytas, kol kas...
Algimantas
2005-10-14 22:00:51
ir netiketai numeta zemyn..ir vel kelia aukstyn...ir taip istisus gyvenimus..
TAI YRA.
2005-10-13 21:42:35
antpludis vibraciju,kurios kelia aukstyn..
TAI YRA.
2005-10-13 21:41:30
kaip man sms kazkada atrase kai paklausiau kas yra meile, tai meile yra "atsidavimas savo noru ir malonumo is to patyrimas".
meile tai noras daryti gera. meile tai galinga energija. daug teiginiu apie meilę yra teisingu.
:)
2005-10-18 20:20:29
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.