Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Daugybė atstumia Minties Derintojus-Tobulumo Šaltinį! – bet tam, kuris nesipriešina – bus duota daugiau nė, kad jis šiandien gali net įsivaizduoti! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose 2022 06 25

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Aš sakau dvasinius mokymus, ruošiu Dvasinius Mokytojus. Angliškai sakau mokymus, parinkdamas tokias vietas, kad būtų įdomus fonas, o lietuviškai sakau mūsų gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, per gyvąsias pamaldas. Gyvoji šventovė vienintelė tokia pasaulyje, nes joje nėra ritualo – jokio ritualo.
Kada vakar važiavau su dviračiu, tai prieš mane į kalną – aukštą kalną – važiavo irgi su dviračiu, keliauninkas, savąjį dviratį apkrovęs bagažu, ir jisai pakėlė ranką – pasisveikino, tada aš apsisukau ir privažiavau prie jo, paklausiau iš kur jis važiuoja. Važiuoja iš Helsinkio, ir važiuoja į Vokietiją – taip praleidžia atostogas. Aš su juo važiuodamas trupučiuką spėjau paaiškinti apie Kūrėją, apie kūriniją, apie Urantijos Knygą. Žodžiu, tai buvo mano irgi nuostabus patyrimas, kaip galima net dviračiu važiuojant, sutiktam iš kitos šalies dvasiniam broliui ar sesei, perteikti dvasinę Šviesą-dvasinį mokymą. Bet tai nebuvo suplanuota, kad sakykime, na mes važiuojame ir aš jam aiškinsiu apie Kūrėją. Mes kalbėjome apie dviratį, koks dviratis jo – geležinis dviratis. Sakau – tai čia jau senas, seniai tokių negamina. – Ne, sako, jau dabar vėl ateina mada geležinių dviračių, tie aliuminiai arba anglies pluošto, kurie šiandien tai yra viešpataujantys, o pasirodo jau ir geležies rėmas tampa vis populiaresnis.
Tai štai, viduje Minties Derintojo toks galingas yra pasąmoninis vedimas manęs, kad aš tiesiog nesusilaikau ir pradedu aiškinti – pradedu aiškinti apie Kūrėją. Reiškia mano pasitikėjimas Kūrėju yra toks milžiniškas, galingas ir tuo pačiu pasitikėjimas savimi – aš nemąstau apie jokias atstūmimo reakcijas, kokios gali būti, bet yra ta milžiniška dvasinės Šviesos Galia – išskleisti ją, išskleisti kaip vėduoklę, kad apie ją sužinotų tas, su kuriuo Rojaus Trejybės-AŠ ESU apvaizda suveda – net ir važiuojant dviračiu.
Yra Minties Derintojų, kuriuos, įsivaizduokit, yra atstūmę – keliolika kartų – mirtingieji, kurie galėjo gauti Minties Derintoją, kaip savo asmenybės neįkainojamą turtą, kaip Kūrėjo kokybinę dieviškąją dalelę, kad tas mirtingasis taptų tiesiogine prasme – dieviškas. O jis atstumia – atstumia dėl savo neišmanymo, nemokšiškumo, nesupratimo, dėl baimės, dėl nesugebėjimo dėti pastangas, nes tėvai šito neišmokė. Ir tada atsiranda tas tingulys, kuris apraizgo voratinkliais ir valios laisvės pasireiškimą, ir tada tokia asmenybė kreipia dėmesį tiktai į materialų gyvenimą, į materiją. Voratinklis apauga ir jis nemato Šviesos už voratinklio, nemato dvasių švytėjimo, kuri yra ir jo viduje tas pats Minties Derintojas, kurį jis atstumia atsisakydamas Gyvojo Kelio, kategoriškai, priimdamas galutinį sprendimą. Minties Derintojai netarnauja toje pačioje planetoje. Jeigu vienas atstūmė vienoje planetoje, jis toliau turi savo globotinį, kitoje planetoje.
Tai įsivaizduokite, kada buvo perteikiamas Apreiškimas Urantijos Knyga – Penktasis Epochinis Apreiškimas – mūsų planetoje gyveno Minties Derintojas, vieno prote, kurį buvo atstūmę mirtingieji, penkiolika kartų – penkiolika kartų! – Tobulumo Šaltinį! Įsivaizduokite, Dieviškumo tą pačią Kokybę, kokią turi pats Kūrėjas. Šitas Kūrėjo Fragmentas, penkiolikos tų atstumtųjų patyrimus, tas teigimas savybes, nė vienos neišbarstęs, išsaugojo ir perteikė Urantijos globotiniui – visų ankstesniųjų, penkiolikos mirtingųjų patyrimus perteikė šitam laimingajam. Ir dėl to pasireiškė tas Tiesos fakto patvirtinimas – tas kuris neina Gyvuoju Keliu, atstumia Kūrėją, jis neteks – neteks to, net ką ir turi savyje, nes iš jo bus atimta. O tas, kuris net nesupranta – bet nesipriešina, jam bus suteikta net ir tai, ko jis nežino – suteikta, kaip pagalba.
Tai štai, mes iš Minties Derintojo gauname tą Galią, tą Energinį Užtaisą – sveikatą mes gauname, nes Minties Derintojas puoselėja mūsų sveikatą, mūsų dvasią, Išmintį skatina. Jis ne pasyviai laukia, kad mes galėtume patirti Jį – dvasinį nušvitimą – ne. Jis aktyviai veikia mūsų protą – veikia per pasąmonę, per viršsąmonę, kada mes garbiname Kūrėją, meldžiamės Kūrėjui – jis aktyviai veikia, ne tik mus ruošdamas kitam etapui – po prisikėlimo, aukštesniam etapui, bet ir šioje akimirkoje jis veikia, kad būtų visos išlikimo vertės turinčios mūsų savybės, pasireikštų dabar – pasireikštų kai Kūrėjo sūnus ar dukra gali pasireikšti visumos Gerovei, visumos labui. Štai šitas pasireiškimas, ryžtingas, veiksmingas ir yra Minties Derintojo veikimo mūsų prote, dėka. Minties Derintojas nė akimirkai nesustabdo savo veiklos. Jis nelaukia gulėdamas ant sofos. Mes galime gulėti ant sofos, nieko neveikdami – bet fiziškai nieko neveikdami – bet protas vis tiek veikia, mes negalime atjungti proto veiklos. Net ir miego metu pasąmonė taip pat įsijungia ir veikia, tiktai sapnai parodo koks yra chaosas mūsų viduje, kiek sujaukta mūsų vidinė būsena – tada išplaukia tais chaotiškais sapnais ir tai sunkina Minties Derintojo įvairių Šviesos mokymų perteikimą mums. Mes turime padėti Minties Derintojui, o pagalba jam, tai būtent valant savo pasąmonę giliau, nuoširdžiau studijuojant dvasinius šaltinius, kuriuos mes turime – pilna informacijos. Kaip ir aš tam suomiui, važiuojant dviračiu, aiškinau ir apie Urantijos Knygą ir sakiau, kad suomių kalba ji išversta, kad jisai atsiverstų ją, internete užrašytų – Urantijos Knyga – ir jam išmes tas svetaines, patekimo adresą į tas svetaines, daugybę jų, ir suomiškai užrašęs jisai pateks į suomišką svetainę. Dėl to, mes turime padėti Minties Derintojui, kaip aš padėjau šito suomio Minties Derintojui. Reiškia tai Apvaizdos buvo teikiama jam pagalba. Tik jisai sakė, kai aš paklausiau, tai koks jo galutinis kelionės tikslas? Sako – noriu nuvažiuoti į Frankfurtą. Sako – gal ten bus nuobodu važiuoti, tai gal dalį kelio aš traukiniu važiuosiu. Vienam važiuoti būna ir sunku, monotoniška.
Tai štai, kada jis važiuoja vienas, jo gi galvoje įvairiausios mintys. Apmąstymams yra daugybę, daugybę galimybių, aplinkybių. Ir štai galbūt jo viduje ir kilo mintys apie dvasinius dalykus. Ir aš spėjau jam paaiškinti apie šventovę ir apie Gyvąją Religiją, apie tuos patyrimus, kad patyrimų dėka – jis trupučiuką įsitempė, kai aš sakiau, kad aš įsteigiau Gyvąją Religiją ir Gyvąją šventovę. Sakau – bet mūsų šventovė neturi jokio ritualo. O, sako, tai gerai. Jį trupučiuką atpalaidavo tas paaiškinimas – būseną mes patiriame. Vėl, tai yra iš Minties Derintojo – ir žodžiai jam pasakyti, ir tuo pačiu man, perteikiami impulsai ką aš turiu pasakyti, per tą trumpą laiką, važiuojant, ir dar į įkalnę važiuojant – kvėpavimas sutrinka, kada kalbi. Bet nepaisant šito, tokiomis aplinkybėmis, tu gali paskleisti Šviesą, kuri reikalinga dvasiniam broliui ar dvasinei sesei.
Tai štai, Minties Derintojo yra nuolatinis veikimas. Nė akimirkai jisai nesustoja ir jo niekas negali sustabdyti. Mes turime laisvą valią tik nusigręžti, kaip tie penkiolika mano minėtų asmenų, skirtingose planetose – ne vienoje – skirtingose planetose, nusigręžė – nusigręžė. Reiškia jų viduje viešpatavo tokia baimė, toks chaosas, tamsa, kad jie nesugebėjo suvokti kas yra nors menkiausia Šviesa, jeigu kategoriškai priima sprendimą atsisakyti Gyvojo Kelio, atsisakyti tolimesnės egzistencijos, pasinaudojant komfortiška, materialia gyvenimo aplinka ir tuo pačiu džiaugiantis, štai koks yra geras prisitaikymas prie tų aplinkybių, kurios suteikia gausų, materialų turtą. Bet gi jis, ant smėlio pastatytas – be pamatų. Štai tada ir išlikimas iš jo atima visa tai, ką jis turėjo – turėjo Kūrėjo dalelę. Dėl to mes ir esame – atvaizdas. Kaip aš jums sakydavau – mes savo charakterio savybėmis atspindime Kūrėjo charakterio savybes, esame šituo atvaizdas. Bet dar papildomai, mes esame atvaizdas ir tuo, kad mūsų prote gyvena paties Kūrėjo dalelė, fragmentas – dieviškumas gyvena mūsų viduje, ir mes dėl to ir esame dieviški, ne šiaip intelektai. Mes esame dieviški, ir šita prasme esame ir tobuli, ir amžini, ir ne tik potencijoje – šiandien – jau esame amžini. Jeigu mes pasitikime Kūrėju ir būsena tą liudijam, mes jau žinome – būsena – kad esame amžini. Ne tiktai intelektualia informacija, kad sužinojome iš Urantijos Knygos apie visą tą konkretų kelią iki pat Rojaus, sistemiškai, bet – būsena – mes paliudijame – esu amžinas Rojaus Trejybės-AŠ ESU sūnus – amžinas. Ir tas pasitikėjimas yra giluminis, tiek Kūrėju, tiek savimi. Ir visa tai yra dvasinėje vienovėje ir su Kūrėju, ir su aplinka.
Aš dabar stebiu ir žaviuosi, kaip gražiai auga veja, neseniai pasėta. Bet ji, na, tiesiog Kūrėjo atgaiva. Man akivaizdu – net ir tas žalumas yra sodresnis už aplinkos žolę, kur yra veja taip pat kituose sklypuose. Aš čia matau – sodrumą, nors aš pirkau tą žolę, kuri yra iš Baltarusijos. Perskaičiau – pamačiau, kad iš Baltarusijos šitą perku, tuo labiau, kad kaina tris kartus pigesnė. Su Kūrėju viskas yra nuostabu. Ir šitas nuostabumas paliudijamas mūsų būsenos, ir mūsų būsena. Ir kada visa tai yra gyva, kaip asmenybės tapatumas, štai tada mes tokią asmenybę trokšte trokštame sulieti su Minties Derintoju, jam padovanoti šitą asmenybę – negaila, imk, mano mylimas Minties Derintojui – imk, aš noriu su tavimi susilieti, viena asmenybe. Ne tiktai pasakyti – esame viena dvasioje, ne. Me esame tokia asmenybė, kad niekas negalėtų atskirti, kad mes esame skirtingi, net ir aukščiausio statuso dvasia, net ir ta dvasia, kuri kilusi tiesiogiai iš Kūrėjo, kuri negalėtų atskirti – čia yra dieviška asmenybė, tik turėjusi pradžią evoliuciniame apgyvendintame pasaulyje, mirtinguoju pavidalu. O dabar – Kūrėjo sūnus – tobulas, amžinas. Štai ta gyvastis – būsena tą liudija. Štai šitaip turi gyventi kiekvienas mirtingasis, tiek mūsų pasaulyje, tiek kiekviename, kad nebūtų nė vieno atstumiančio Gyvąjį Kelią, Gyvąją šventovę, Gyvąjį Kūrėją.
Myliu jus visus, apkabinu, glaudžiu, spaudžiu prie savosios krūtinės, o dvasioje apkabinu per mūsų visų Rojaus Trejybę-AŠ ESU – mūsų Rojaus Tėvus, dvasinio sūnaus glėbiu, būdamas Kūrėjo dvasiniame Glėbyje ir jo materialioje visatoje. Gera – gera jausti tą Meilės būseną visiems, ir visa kam. Pajuskite tai – pajuskite tai, gelmėje, asmenybės gelmėje ir gelme. Amen.

Komentarai