Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Valia – tai yra apsisprendimas rinktis tarp Gėrio ir blogio. – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2022 07 30

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus, vedu gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje. Tai yra Kūrėjo man suteikta iššūkio misija – šviesinti žmoniją, aiškinti žmonijai, kad iš tikrųjų be dvasinių Mokytojų žmonija negali praregėti.
Net pats Kūrėjas, belsdamas iš vidaus, Jis negali pažadinti visos žmonijos. Jis turi Savąją Dvasią kiekvieno nesutrikusio proto viduje, bet reikalingi ir Jo Sūnūs ir Dukros – mirtingieji – arba kaip čia, šitame pasaulyje, vadinami žmonės, kad jie būtų tie Šviesos Šaukliai – Dvasiniai Mokytojai – kad galėtų paprastesniais žodžiais ir nuosekliai paaiškinti, kas yra Kūrėjas, kas yra kūrinija, kokia yra priedermė šito mūsų gyvenimo šitame pasaulyje, net, kas yra amžinybė. Tai yra žmonėms sustiprinantys teiginiai, nes žmogus bijo senatvės, bijo mirties, o jeigu Dvasinis Mokytojas aiškina, kad senatvės gali nebūti, gali būti keli šimtai metų prasmingo, šviesaus gyvenimo, pajutus Kūrėjo vedimą iš vidaus, atradus Kūrėją savyje, ir bendraujant su Juo, palaikant gyvąją komuniją, ir tada būna veikla taip, kaip būtent veda Kūrėjas. Ir toks Kūrėjo Sūnus arba Dukra pajunta tą būseną, kad jis yra Kūrėjo Sūnus, ir jis to nesigėdija, bet jaučia orumą – nes Kūrėjo Sūnus yra orus – kaip gera būti Jo Sūnumi! Tuo pačiu visi darbai tada būna tokie, kaip sumanęs Kūrėjas – tavo protas neužimtas planavimu. Labai geras dalykas, kada tu gali išlaisvinti protą nuo kažkokių smulkmeniškų apmąstymų, ir prasideda tada mąstymas gilumine prasme – gilumine – apimant kūriniją, apimant Kūrėją, ir mūsų, kaip asmenybės, priedermę šitame pasaulyje, ir per visą Amžinybę. Mes patyrimą kaupiame tiktai tuo metu, kada atliekame kokį nors veiksmą – tada priimame sprendimą, tada tą sprendimą įgyvendiname, ir, jeigu yra priešingi kažkokie tai poliai tarp Gėrio ir blogio, kaip mes tarp šitų polių galime priiminėti sprendimą būtent Šviesos labui, Kūrėjo labui. Žmogus susipainiojęs, ir dar plius – degraduoja jo protas be Dvasinių Mokytojų, be dvasinių Vedlių, ir tuo pačiu be atrasto Kūrėjo savo viduje arba mataforiškai kalbant – savo Širdyje.
Kūrėjas yra Evoliucijos Šaltinis – viso Vystymosi Šaltinis, bet šitas Vystymasis turi tiktai vieną kryptį. Tai yra – vienpusis judėjimas, o jame yra laisvos valios pasireiškimas. Kas yra valia? Valia – tai yra apsisprendimas rinktis tarp Gėrio ir blogio. Mūsų pasaulyje blogis suprantamas, kada yra akivaizdu – akivaizdu, kad tai yra bloga. Tai yra – pyktis, neapykanta, kerštas, įvairūs nusikaltimai, žudymai, karai, savanaudiškas elgesys – tai suprantama kaip blogis. Tada ir manoma, kad pasirinkimas Gėrio, tai kur yra Gerovė, kur yra Šviesa, kur Meilė, kur yra Teisingumas, Tiesa. Taip, tai yra – Amžinosios Kūrėjo Charakterio Savybės, ir tuo pačiu jų pasireiškimas Amžinosiomis Vertybėmis. Bet, kada mes atrandame savo viduje Kūrėją – mūsų Rojaus Tėvus – tada tos blogybės, kurios kaip rūdys ėdė charakterį, jos savaime atpuola, nes atsiranda vis daugiau Kūrėjo Meilės viduje. Ta asmenybė skleidžiasi taip, kaip sumanęs Kūrėjas, bet pasirinkimas tarp blogio ir Gėrio vis tiek išlieka, nes mes jau Gėrį suprantame daug aukštesniu lygiu. Gėris – tai yra darbas, atliktas kokybiškai, kada pasirinkimas yra pasirinkti tą prastesnį atlikimo kelią arba geresnį. Tas geresnis užtruks ilgiau, ir tarp šito pasirinkimo atsiranda dvejonė. Bet kuo gilesnis ryšys su mūsų Rojaus Tėvais, tuo stipriau yra asmenybės pasireiškimas kaip Kūrėjo Atvaizdu. Darbas turi būti atliktas taip, kaip jis turi būti atliktas. Net ir būdai, kaip atlikti tą darbą, vėl gali būti skirtingi. Ir čia, kuris prastesnis būdas, ir ilgiau užtrunka, kad atlikti tą darbą, yra blogis, nors bus gera kokybė. Jeigu yra ir geresnis būdas, ir jo netaikome, tas pasirinkimas tarp Gėrio ir blogio reiškia – pasirinkimas tarp gero ir dar geresnio. Jeigu renkiesi gerą, o yra geresnis, gero pasirinkimas tampa tam žmogui blogiu, ir net Kūrėjas to darbo kaip gero neužskaito. O, jeigu dar subtiliau pažvelgus, tai tas gero darbo atlikimas, bet nesirenkant geresnio metodo, žinant, kad toks yra, yra nuodėmė tam, kuris tą daro, žinodamas, kad daro sąmoningai.
Štai, kada mes esame Gyvajame Kelyje, tai mūsų diapazonas blogio ir Gėrio ima visą laiką trauktis, trauktis, trauktis, nes atsiranda tie visi ydų pasireiškimai charakterio mūsų, kurie ištirpo Kūrėjo Meilėje, kurią junta tas žmogus, atradęs Kūrėją savo viduje, ir su Juo vis giliau bendraujantis ir veikiantis kaip bendrakūrėjas su Pačiu Kūrėju. Bet gi Kūrėjas yra Tobulumo Šaltinis ir Centras – ne vien Tėvas ir Motina – ne vien Jis skleidžia Meilę, Jis skleidžia daugiau negu Meilę. Ir štai Jis duoda mums nuostatas, kaip mes galime tobulėti. Ir kiekviename pasaulyje tas bus mums teikiama Paties Kūrėjo – iš Minties Derintojo. Ir mes turėsime galimybę pritaikyti patį tobuliausią – toje mūsų būsenoje ir tame pasaulyje – metodą atlikti atitinkamas užduotis, ir net bendraujant, ir bendradarbiaujant su kitais mūsų dvasiniais broliais ir sesėmis iš kitų pasaulių, kitų Sistemų, kitų Žvaigždynų, kitų Visatų. Todėl tas pasirinkimas tarp gero ir geresnio – o tai yra atitikmuo dvasiniame kelyje tarp blogio ir Gėrio – išliks per visą Amžinybę. Ir laisvos valios pasireiškimas taip pat, kaip traukiasi Gėrio ir blogio samprata – bet ji gilėja – tai taip ir mūsų pasireiškimo laisvai valiai diapazonas irgi trauksis – trauksis. Mes ne tik kad negalėsime rinktis blogo kažkokio tai metodo, bet vis daugiau tobulėdami, ir pasiekę jau savąjį Likimą Rojuje, ir būdami ištobulinti, stosimės dar ant aukštesnio laiptelio pažinti ir Kūrėją, ir kūriniją – Absonitinio laiptelio. Po jo eis naujas lygis – Absoliutus – po jo dar naujas lygis – Viršabsoliutus – ir taip toliau iki begalybės. Ir visą laiką mes siaurinsime laisvos valios pasirinkimą tarp to ištobulintojo ir to Visuminio Tobulumo, kokiu Šaltiniu ir yra Kūrėjas. Ir net tada bus tas blogio ir Gėrio pasirinkimas. Kada mes žvelgiame šitaip į mūsų tą ateitį – Amžinybę – viduje darosi malonus pojūtis – kaip gera, kad niekada mes nesustosime! Nors turime laisvą valią, kas gali nesirinkti to geresnio, kaip aš sakiau, pasirinkti blogesnį kokį nors atlikimo būdą, bet šituo padarysime ir nuodėmę – galime padaryti – turime laisvą valią – bet, kada tu jauti vedimą iš vidaus – Paties Kūrėjo vedimą – tau atpuola šitie svarstymai tu tiesiog esi kaip Kūrėjo Upės tėkmėje, atsidavęs tai tėkmei, plauki pimyn ten, kur įplukdo tas Gerasis Locmanas – Minties Derintojas – į kokį nors uostą atlikti drauge su Juo – Kūrėju – Gėrio darbus visumos Gerovei. Šitaip net ir mintys – mintys – jos skaidrėja, ir tada atsiranda tos mintys vis šviesesnės, šviesesnės, gilesnės, aukštyn vis daugiau kylančios, ir apima tai, kad tas aplinkos gyvenimas atrodo labai smulkmeniškas, ir tau jau grįžti prie šito smulkmeniško gyvenimo nėra prasmės. Šitame gyvenime tu turi tiktai pateikti Šviesą, kokią tu gauni iš Kūrėjo. Štai – tavoji prasmė! O susitapatinti su ta aplinka ir tapti tos sistemos dalimi, stiprinančia pačią sistemą, tau nebėra prasmės, aišku! Tu žengi taip, kaip veda Kūrėjas, kad būtų įgyvendinamas Kūrėjo Evoliucinis Planas, Jo Sumanymas tiek visoje kūrinijoje, tiek ir mūsų pasaulyje. Ir tada supranti, kokia yra tavojo sprendimo vertė ir prasmė, svarba visai žmonijai, net ir kūrinijai, kad tu jaustum būsena, ir stotumeis ant aukštesnio laiptelio, nekristum save patausojęs – žemyn. Nors tu gali tą daryti. Amen.

Telydi mus Kūrėjo Meilė, Ramybė, ir Palaima.
Su Meile,

Komentarai