Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Materialus Kūrėjo simbolis reikalingas mūsų sustiprinimui – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2022 07 24

Mylimieji, mano vardas – Algimantas – sakau tiems, kurie žiūri per yuotub‘ą – ruošiu aš Dvasinius Mokytojus visai planetai, sakau dvasinius mokymus, kuriuos gaunu iš Kūrėjo. Ir dabar, tai yra šventovėje vykstančios gyvosios pamaldos – gyvosios, nes nėra ritualo – atverta mūsų asmenybės tapatybė Širdimi, kaip metafora aš sakau – Širdimi mes juntame Kūrėją ir patys atveriame save taip pat Širdimi, ir Širdyje.
Štai kiek yra daug Kūrėjo Vėliavėlių – Algimantas parodo į tvarkingai sustatytų Vėliavėlių eiles ant stalo. Prieš dvi savaites – lygiai prieš dvi savaites iškėlėme Vėliavą – Kūrėjo Vėliavą. Šiandien aš užkabinau Vėliavą ant mašinos lango – atvažiavau su Vėliava. Iš tikrųjų Vėliava yra simbolis – viskas priklauso nuo mūsų atsivėrimo dvasioje, nes gi mes esame asmenybės – o jos yra dvasinės. Kada aš girdėjau per Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – garbinimą tokią mintį, kad mes vystytume savo asmenybę, viskas mums suteikiama, asmenybės vystyt negalima – asmenybė yra konstanta! Tai yra savastis – aš – tai yra asmuo! Ir jinai per visą amžinybę, jau bus tas pats asmuo! Ir asmenybė turi viską jau potencialiai – jos negalima niekuo keist – tuo tarpu asmenybės – tapatybė – štai yra toji dalis, kaip ledkalnio viršūnė – štai ją reikia globot, puoselėt, saugot, kad jinai vis daugiau atsiskleistų ir ta viršūnė kiltų virš vandens pasireikšdama aplinkoje visumos Gerovei. Štai tada ta tapatybė visą laiką patiria naujų iššūkių, kuriuos ir suteikia Kūrėjas – bet, tai lieka ta pati asmenybė niekuo nepakitusi – tas pats asmuo! Todėl asmenybė nekintanti – tai yra konstanta – keičiasi tapatybė! Todėl jūs, kaip Dvasiniai Mokytojai turit pakoreguot ir apreiškėjus, kurie Urantijos Knygoje irgi sako taip – asmenybės vystymasis. Žmogui suprast iškart per daug informacijos labai sunku. Asmenybė, dar jos tapatybė – visa tai jam maišysis – bet jūs, kaip Dvasiniai Mokytojai, jau turite stotis ant to laiptelio, kad atskirtumėt, kokia yra visaapimanti asmenybė mūsų, kaip asmens savastis potencialiai – ir kokia yra aktualiai jos tapatybė – tos pačios asmenybės! Tai yra povandeninis milžiniškas, neišsemiamas klodas! Jo niekada per visą amžinybę mes neišsemsime, nes visą laiką bus didesnis pamatas nematomas.
Tai štai, tas simbolis, ta Vėliava – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – ji gi irgi keitėsi palaipsniui. Įsivaizduokit, ne iš karto atsirado tokia. Kita kartą aš jums atvešiu, kokia buvo pradinė šventovės Vėliava – jūs jos dar nematėt, kada mes šventovę vadinome Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus vardu. Tai štai Adolfina tą matė, Violeta iš Ukmergės, ir aš iš tų likusių. Nežinau, Leonida, ar tu matei tą Vėliavą? – Ne, nemačiau – atsakė Leonida. – Taip, tai mes – mes turėjom ne vienerius metus tą Vėliavą, ir ji būdavo per gyvąsias pamaldas skleidžiama. O vėliau atsidaro gi Rojaus Trejybės Asmenys, ir jau buvo pakeistas pavadinimas į Rojaus Trejybės gyvąją šventovę. Ir atsirado tie simboliai ant Rojaus Trejybės-AŠ ESU Mokymų – Algimantas parodė Kūrėjo Mokymų Knygas. Štai tas simbolis Rojaus Trejybės – rožinė – Meilės spalva, ji turi simbolį – Meilės spalva – rožinė, švelni, bet tuo pačiu visaapimanti, gyli, baltame fone. Tai yra ta Tyrastis, kurioje Kūrėjo Meilė ir tegali būt! Ji yra tyra, nesuteršta, jos negalima suteršt.
Ir kada atsirado užmegztas ryšys ir su Visumine Dievybe AŠ ESU – atsirado tas švelnumas, tos Meilės Galios ta spalva, kurios aš net negaliu įvardint žodžiu. Aš nežinau, kaip – kaip ji yra kataloge apibūdinama tų atspalvių, bet ji tokia švelni. Ir tas ženklas, tarp kitko, ir Rojaus Trejybės buvo mums suteiktas, Kūrėjo apreikštas. Pradinis buvo su vaizdiniu, su spalvom – bet dar nebuvo jis sukurtas. Tai lankė šventovę mūsų dvasinis brolis Liudas – Ritos dėdė. Jis menininkas – vitražą kurdavo, ir tapydavo – ir jis bandė išgaut tas spalvas. Spalvas jis išgavo, bet proporcijos nepavyko, kadangi jis nedirbo su kompiuteriu, tai viską jis darydavo, kaip dailininkas materialiai. Ir atnešdavo kiekvieną kartą, kada būdavo Mokytojų Namuose užsiėmimai kas savaitę, arba į šventovę, atnešdavo savo eskizus. Ir aš vis stumdydavau, kiek dar reikia jį ištempt, kad jis nebūtų per daug nuleistas, tada atrodys tiktai kaip kupstai kažkokie, ir kad nebūtų per daug išsikišęs tas apskritimas, kad neatrodytų toks jau negalingas, plonas, ištįsęs – ir kad būtų visi vienodai išsikišantys, kad nėra nė vieno pirmenybės arba aukštesnio kito atžvilgiu, dėl to ir yra Lygiaverčių, Trijų Šaltinių ir Centrų Rojaus Trejybė. Ir galu gale, tos pastangos neapsivainikavo sėkme – Liudas nutraukė šitas pastangas. Bet atsirado Kristė, kuri su kompiuteriu moka dirbt, ir tada buvo jau tas surastas, kiek turi išsikišt kiekvienas iš Asmenų – simbolio forma – Rojaus Trejybės-AŠ ESU. O štai kada atsirado šitie Septyni Žiedai – tai čia buvo papildomai jau Kristei suteikta Minties Derintojo gal mintis, bet man buvo, ji nesuprato, kodėl, o man Tėvas suteikė paaiškinimą – čia yra Havonos Septyni apskritimai, kuriuose ir yra vienas milijardas Pasaulių – per juos mes visus pereisim – ir Rojaus Trejybė betarpiškai ir veikia Havonos Centrinę, Dieviškąją Visatą. Tai štai, dėl to ir yra sąsaja. O Rojuje – Centre pačiame – apgaubtame tų Septynių Žiedų Havonos Visatos, Rojaus Trejybė susilieja į tą baltą spalvą, savo Tyrastį Absoliučioje Dvasinėje Vienovėje.

Ir įsivaizduokit, kada vyko Liuciferio maištas... a, dar reiškia – Meilės Galia – tas apreiškimų – Rojaus Trejybės-AŠ ESU apreiškimų Knyga – tai, jau ta pati štai Rojaus Trejybės Meilės spalva – rožinė – ir čia yra tas simbolis išreikštas ir spalvine forma, ir ta išraiška, kokią pats ženklą sudaro. Tai štai šitas per daug ryškus į mėlynumą AŠ ESU atspalvis. Ir štai dabar pirmąkart pavyko sukurt tą, kas ir yra AŠ ESU. Čia štai labai artima štai šitam antroji Knyga – Gyvoji Tyla – jau išgautas atspalvis Evaldo, kada jis maketą darė, viršelio dizainą, tai labai artima, artimesnė negu, pavyzdžiui, šita spalva, ir kur ženkliuką mes turim štai čia – čia jau per daug ryški. AŠ ESU yra švelnesnė, elastingesnė, dieviškesnė, ir čia tai atsispindi. Iš tikrųjų, kada aš žvelgiu į Vėliavą, aš negaliu atsigėrėt!
Taip, mes Gyvajame Kelyje žinom, kad viską lemia gyvasis ryšys, būsena, virpesiais paliudijimas. Tačiau simbolis taip pat reikalingas – materialus simbolis – jisai sužadina, jisai pakylėja. Prieinu, pavyzdžiui, prie savo namo Kūrėjo suteikto, parinkto – aš negaliu atitraukt akių nuo Vėliavos. Einu, aš žiūriu ne į tą namą – aš žiūriu kur eit, žiūriu į Vėliavą – negaliu atsigėrėt tiesiog! Ir aš labai džiaugiuosi, vėl taip pakreipė Apvaizda, įsivaizduokit, gi Urantijos Knyga, ji gi turi Trijų Koncentrinių Žiedų – Rojaus Trejybės Žiedų simbolį. Urantijos Fondas šitą ženklą privatizavo – uždraudė visiems kitiems panaudoti. Fellowship‘as – kita organizacija, kuri išleido Urantijos Knygą ir jau buvo pardavinėjama Amerikoje, knygynuose, tai kada Urantijos Fondas pasiskundė teismui – laimėjo teismo procesą. Ir buvo priversta Fellowship‘o organizacija, leidžianti tas pačias Urantijos Knygas, išimt visas Knygas iš prekybos! Jiems tai buvo nuostolis. Dvasiniai broliai šitaip nusprendė – neturi teisės nei leist Urantijos Knygos, nei naudot šito simbolio! Fellowshipas sukūrė kitokį savo ženklą – vėliau sukūrė. Ir aš, nenorėdamas painiotis į šitą juridinę istoriją, nes jeigu aš panaudosiu tą patį ženklą, sakykim, ant šitų Knygų – man gali ten milijonais pareikalauti nuostolius, kaip sakyt, kompensuoti už autorinių teisių pažeidimą – ir šitas tada atsirado ženklas, šitas.
Bet jūs palyginkit, kokia yra prasmė atskleidžiama. Štai Septyni Žiedai – tai yra Havona – betarpiškas Kūrėjo pasireiškimas šitoje Visatoje, ir plius šitas ženklas – tai yra Trijų Koncentrinių Žiedų ženklas – neatspindi, kad Jie Lygiareikšmiai, nes vienas kitą apgaubia. Reiškia vienas yra viršesnis negu kitas. O čia Lygiaverčiai vienodai – nėra vienas kito atžvilgiu viršesnio – yra pati AŠ ESU spalva, kuri apgaubia, laiko savyje ir Absoliutus! Štai kokia Prasmė išplėsta, pagilinta negu šito ženklo! O juk su šituo ženklu turėdamas Vėliavą, Gabrielis ėjo prieš Liuciferį, kada vyko maištas Satanijos Sistemoje – jis ėjo su šita, būtent, Vėliava – va, šita Vėliava su Trimis Koncentriniais Žiedais! Liuciferis ėjo su savo vėliava – tai yra baltame fone raudonas apskritimas ir viduryje juodas skritulys. Reiškia tas simbolis, kaip Vėliava yra panaudojama net ir Gabrielio, kuris yra pagrindinė Ryškioji Ryto Žvaigždė – vykdančioji Valdžia – mūsų Vietinėje Visatoje, Nebadone. Jisai turėjo savo Vėliavą, išreiškiančią tų Trijų Koncentrinių Žiedų išraišką – Kūrėją – kada vyko debatai su Liuciferiu, debatai trukę, žodžiu, kol kiekvienas priėmė sprendimą palaikyt Kūrėją-Tėvą, ar Liuciferį – Liuciferio pseudo laisvę.
Tai štai mes ir dabar turime tokią aplinką, kad mūsų yra labai mažai – mums reikalingas materialus simbolis, kuris sustiprintų. Ir kada aš montavau visas šitas vėliavėles – buvo viskas nesurinkta kaip aš paėmiau – ir kada montavau, čia taip kietai įsistato viskas, aš jau nebegalėjau rankų pirštų valdyt, tai man tai užtruko tris su puse valandos viską surinkt, nes labai sunkiai renkasi, labai standžiai, aš ir reples jau panaudojau, bet kad nepadaryt pėdsakų, tai aš jas skudurėliu apsukdavau, kad galėčiau įsistatyt.
Ir aš tik šiandien supratau, kodėl taip, nes aš, kai surinkinėjau, galvojau, na, kodėl – kodėl jie nesurinko, na juk gi galėjo surinkt? Kodėl pusfabrikačius visus gamina, na, baldai, pavyzdžiui, nesurenkami. Jeigu aš matau ekspozicijoje, tai aš noriu, kad jis būtų taip pat atvežtas, ir aš jį galėčiau panaudot. Bet gi verslininkų gobšumas, kuo daugiau suspaust erdvės, o paskui jūs prasmekit, susirinkit kaip norit! Šitaip negali būt! Viskas turi būt parengta! O gal kokių detalių stigs, o gal ten rinkdamas, tu gi nepasirengęs, tai kokį nors varžtą nusuksi – jau nebebus to varžto. Ir kita vertus, tada ir sako – samdykit, samdykit tuos, kurie moka surinkt. Tai vėl, tada prie tos kainos taigi reikia, ten jau surinktas tiek kainuoja, o čia papildomai reikia mokėt. Reiškia brangesnis baldas išeina negu už tą, ką gauna parduotuvėj. Ir tada, kada taip žvelgiau, kodėl nesurinkta, šiandien man atėjo atsakymas Tėvo – tu, kai surinkinėjai, tu savo virpesius perteikei kiekvienam šitam Simboliui. Ir dabar, kai jūs turėsit šitą Dovaną iš Kūrėjo, ten bus ir mano virpesiai – kada buvo sumontuotas kiekvienas šitas stovelis, ten palikau ir aš savo virpesius. Ir tai tuo pačiu ugdė mano kantrybę, nes kada taip sunkiai viskas skyla, laikas eina, ir galvoju – nieko sau, aš maniau, kad per pusvalandį viską surinksiu – nieko panašaus – trys su puse valandos. Taip kad, mano mylimieji, čia ir mano yra energijos dalelytė – pajuskite, kada žvelgsite. Tai vienas dalykas, kitas dalykas... kitam kartui.

Komentarai