Forumas: temos peržiūra
Vienuolių drabužiai, kunigų drabužiai ir Tėvas
Šiandien, kaip ir kiekvieno šeštadienio rytą, važiavau į mūsų gyvąsias pamaldas mūsų šventovėje – Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus šventovėje. Mes neturine savo šventovės pastalpų, dėl to renkamės viename bute, kurio šeimininkai taip su meile pakvietė mus pas save, kad būtent jų namuose ir vyktų mūsų gyvosios pamaldos.
Įlipęs į troleibusą Žvėryne, pamačiau dvi katalikes vienuoles, kurios iš Žvėryno, kur yra pora namų, kuriuose vienuolės gyvena, važiavo, ko gero, irgi į pamaldas, tik didinguose Katedros rūmuose, nes išlipo būtent prie Katedros.
Kol važiavome, tai aš vienos iš jų paklausiau, kodėl jos dėvi tokius vienuolių drabužius. Vienuolei, kuriai buvo gal jau arti šešiasdešimties metų, pats klausimas neatrodė nė kiek keistas. Ir ji su užsidegimu ėmė man aiškinti, kad ji šitokiu apsirengimu nori parodyti, kad ji tik į Dievą, jam yra atsidavusi. Tada aš jos paklausiau, ar ne geriau tą parodyti atvira širdimi Dievui, o ne išoriniu drabužiu? Ji truputėlį suglumo, ir vėl aiškino, tik jau be didelio užsidegimo, kad ji yra tikinti, ir yra vienuolė, dėl to yra toks jų drabužis. Tada aš vėl jai pateikiau tą patį klausimą, kodėl jis išsiskiria iš kitų žmonių drabužių, ką tai turi bendro su Dievu? Ji jau atrodė ėmė erzintis, tuomet ji manęs aštroku tonu paklausė: “O kodėl jūs vaikštote apsirengęs šitaip, o ne kaip nors raudonai?“ Aš vilkėjau tamsiai mėlyną striukę ir baltus stačia apykakle marškinius. Aš jai atsakiau, kad rengiuosi taip, kaip man patinka, bet savo drabužiais aš neišsiskiriu iš kitų, kad tuo rodyčiau savo tikėjimą. Dėl to vėl jos paklausiau, kam vienuolėms reikalingi išskirtiniai drabužiai, juk įtikėjimas priklauso nuo vidinio atsivėrimo Tėvui, bet ne nuo nešiojamo drabužio. Tada ji jau visiškai susierzino ir piktai metė man klausimą ir tuo pačiu kaltinimą: “Ko jūs čia kabinėjatės prie mūsų, ko jūs norite?“ Aš šitai suirzusiai katalikų vienuolei paaiškinau: “Aš visiškai nesikabinėju, tiesiog KLAUSIU, NES MAN ĮDOMU, KODĖL TOKIE YRA IŠSISKIRIANTYS VIENUOLIŲ DRABUŽIAI, KAI ĮTIKĖJIMAS YRA VIDINIS, KAM TAS DEMONSTRAVIMAS IŠORĖJE, KO DIEVUI NEREIKIA? Dėl to ir noriu išgirsti man paaiškinimą?“ O tuomet jos kantrybė trūko ir ji piktai atšovė: “Kiekvienam aš čia neaiškinsiu, kodėl.“ Aš jai sakau, jog mes esame sielos brolis ir sesė, juk Tėvas yra vienas, tai kodėl gi negali man kaip broliui paaiškinti? Tačiau ji nebežinojo, kaip jai atsakyti, tiesiog nuėjo jau link durų išlipti ir į DIDINGĄ, TIK ŠALTĄ KATEDRĄ, į RITUALINES NEGYVAS PAMALDAS.
Šitas mano pokalbis tik parodė, kad tol, kol siela NEATSIVĖRUSI TĖVUI, KOL JI LANKO RITUALINES NEGYVAS PAMALDAS, TAI NORS IR DEŠIMTĮ VIENUOLIŠKŲ DRAPANŲ DĖVĖTŲ VIENUOLIS AR VIENUOLĖ, PRIE DIEVO NĖ PER NAGO JUODYMĄ NEPRIARTĖJA.
Dėl to kyla ir susierzinimas, kada sielos brolis paklausia savo sielos sesę paprasčiausio klausimo. O tada atsiranda SUSVETIMĖJIMAS. O juk vienuolė pati turėtų pirma APKABINTI SIELOS BROLĮ ARE SESĘ IR PASIKALBĖTI LABAI NUOŠIRDŽIAI ATSAKYDAMA Į VISUS KLAUSIMUS. LYGIAI TAIP TĄ TURI DARYTI IR KUNIGAI, VYSKUPAI, KARDINOLAI, POPIEŽIAI. JUK JIE MOKO KITUS KELIO PAS TĖVĄ. TAI IR PATYS JIE TURI BŪTI TĖVO MEILĖS IR ŠVIESOS ŠVYTURIAI PIRMIAU UŽ VISU KITUS, KURE YRA JŲ MOKOMI IR VEDAMI.
Pasižiūrėkite į kunigų, vyskupų, kardinolų, popiežiaus aprangą, tai net ir aukso siūlais išsiuvinėti meno kūriniai, kuriuos jie dėvi per savo atliekamus ritualus tikinčiųjų akyse. Ir dar kiekviena proga vis kitokios spalvos – Kalėdoms vienokie drabužiai, Velykoms, kitokie, dar kitų progų metu dar kitokie. Bet ar nors VIENAS KUNIGAS MELDŽIASI IŠ ŠIRDIES, VISA SAVO ATSIVĖRUSIA SIELA, KAD MALDA LIETŲSI KAIP TYRAS ČIURLENANTIS UPELIS, O JO MATERIALIOS AKYS PAČIOS UŽSIMERKTŲ, KADA KALBA SIELA.
Atsivėrusiai sielai nereikia jokių ritualinių drabužių, jokių auksu siuvinėtų meno kūrinių, kurie juos tik ATITOLINA NUO TĖVO IR KITŲ SIELOS BROLIŲ.
Jėzus niekada nė žodžiu neužsiminė net apie menkiausius ritualus, tų ritualų atlikimui sugalvotus žmonių prabangius drabužius. Tai iš kur dabar jie tiek išbujojo kaip daržininko apleistame ir nenuravėtame sielos darže?
Taip yra vien tik dėl to, kad SIELA YRA UŽŽĖLUSI PIKTŽOLĖMIS, O AUKSO RŪBAI TIK ATITRAUKIA IR PAČŲ PARAPIJIEČIŲ DĖMESĮ NUO TĖVO VIEN TIK Į POMPASTINIŲ DRABUŽIŲ SPINDESĮ IR NEGYVŲ RITUALŲ ATLIKIMĄ. DĖL TO IR YRA PIKTOS VIENUOLĖS, PIKTI VIENUOLIAI, PIKTI KUNIGAI, PIKTI VYSKUPAI, PIKTI KARDINOLAI, PIKTI POPIEŽIAI.
Ir tada prisiminiau, kaip po Rusijos prezidento Medvedevo inoguracijos jam buvo surengtos mišios ir Visos Rusijos metropolitas Sergijus II įteikė jam cerkvės dovaną – “ŠVENTĄ“ ĮKONĄ AUKSO RĖMUSOE. Ir paties Metropolito ritualiniai drabužiai taip pat buvo visi auksu siuvinėti. Ištisas aukso kalnas, bet balsas kraupus, nė lašelio meilės virpesio. Tik išorinė RITUALINĖ GALIA.
Katalikų bažnyčia yra labai panaši į Rusijos cerkvę – savo ritualinių drabužių puošnumu ir negyvų ritualų gausa.
Jeigu tik nuo jų priklausytų ĮTIKĖJIMAS, tai Lietuva ir Rusija jau seniai būtų perkeltos į ROJŲ.
Laimei, kad Tėvo išmintis yra tobula ir vien tik ĮTIKĖJIMU MIRTINGASIS ATRAKINA SAVOSIOS SIELOS ŠIRDĮ IR SUSIJUNGIA SU TĖVO DVASIA, GYVENANČIA KIEKVIENO IŠ MŪSŲ VIDUJE. Toji pati Tėvo dvasia gyvena ir kuniguose, vyskupuose, popuose, kardinoluose, metrapolituose, popiežiuose, vienuoliuose, vienuolėse, kiekviename žmoguje.
Tėvas pasiekiamas yra KIEKVIENAM TIK PER ĮTIKĖJIMĄ, BE NE AUKŠTOMIS PAREIGOMIS, NE PINIGAIS, NE MATERIALIAIS TURTAIS, NE POPASTINIAIS IR NEGYVAIS RITUALAIS, NE AUKSO RŪBAIS.
Ir kuo išskirtinesnis drabužis, liudijantis priklausymą vienam ar kitam šventikų sluoksniui, tuo labiau tokių šventikų ar vienuolių širdys yra užsivėrusios Tėvui.
Ir labai džiaugiuosi, kad mes turime GYVĄSIAS PAMALDAS MŪSŲ DIEVO TĖVO IR JO SŪNAUS JĖZAUS ŠVENTOVĖJE, KUR MALDA ATEINA IŠ TĖVO DVASIOS GYVAI. KIEKVIENĄ KARTĄ VIS KITOKIA, TIEK GARBINANT TĖVĄ, TIEK MELDŽIANTIS UŽ VISUS, IR UŽ VISĄ KŪRINIJĄ.
Dėl to ir nesvarbu, kokius drabužius dėvi kūnas, nes būtent pati siela kalba savo atsivėrimo Tėvui MEILĖS VIRPESIAIS, O AKYS IŠ VISO UŽSIMERKIA PAČIOS, IR JOKŲ DRABUŽIŲ, NET JEIGU JIE IR BŪTŲ AUKSINIAI AR DEIMANTAIS DABINTI, VIS TIEK JI NEMATO.
Ir tik per gyvąsias pamaldas siela vis labiau ima patirti, kaip sielai reikalingos GYVOSIOS PAMALDOS ir Tėvo garbinimas ir meldimasis ne tik individualiai, bet BŪTINAI IR KOLEKTYVE, SU SIELOS BROLIAIS IR SESĖMIS, IR BE JOKIŲ NEGYVŲ RITUALŲ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2008-05-10 23:42:26
Komentarai
Aciu Algimantui ir uz skleidziama neapykanta ir tamsa.Lionas
2008-05-13 13:57:12
Aciu Algimantui uz skleidziama MEILE SVIESA IR TIESA.
Lione
2008-05-13 10:29:13
Algimantai, kiekvienas žmogus yra savaip unikalus, nors visi esam ir panašūs. Ir dėsniai galioja visiem vienodai, ir psichologija veikia visiems vienodai. Ir jei tu manai, kad tau tai negalioja, tai jau yra tavo paties problemos, ir niekas čia tavęs nepuola. Žmogus pats išprovokuoja konfliktą, o paskui rėkia: "PIKTOS VIENUOLĖS, PIKTI VIENUOLIAI, PIKTI KUNIGAI, PIKTI VYSKUPAI, PIKTI KARDINOLAI, PIKTI POPIEŽIAI." "Kodėl tu TYLI APIE ESMINIUS DALYKUS, O PUOLI MANO ASMENĮ?"
O dėl tų drabužių - tai tu pats matai ką nori matyti - juk kaip pats sakei, tau iš pat pradžių "viskas aišku" ir nereikia jokių atsakymų. Aš asmeniškai manau, kad tai tiesiog pavydas, kuris erzina, provokuoja ir neleidžia su meile žiūrėti į žmogų, kuris liudija savo pašaukimą net ir savo drabužiu.
Jonas
2008-05-13 10:02:37
Mielas Jonai, juk epizodą su vienuole papasakojau ne šiaip sau. Nejaugi taip ir nesugebi suvokti DVASINĖS JO PRASMĖS?
Kad būtų LENGVIAU JĮ SUVOKTI IR TAU, IR KITIEMS MANO SIELOS BROLIAMS IR SESĖMS dar juk pridėjau ir kunigų drabužius, ir Medvedevui metropolito įteiktą auksinę ikoną ir pačiam metropolitui vilkint auksu siuvinėtus drabužius. Štai kur yra TEMA - NEGYVI RITUALAI IR PUOŠNŪS DRABUŽIAI, O SIELOS UŽŽĖLUSIOS PIKTŽOLĖMIS TŲ, KURIE SAVE LAIKO DVASINIAIS MOKYTOJAIS IR TAM TURI NET DVASINIŲ SEMINARIJŲ SUTEIKTUS MATERIALIUS DIPLOMUS. Tik kas iš TO? Štai kur tema.
Kodėl tu TYLI APIE ESMINIUS DALYKUS, O PUOLI MANO ASMENĮ?
iŠ VISO AŠ JUS VISUS MOKAU, NIEKADA NEMENKINKITE KITO ASMENS. VISADA ATSKIRKITE ASMENĮ NUO ASMENS ATLIEKAMO VEIKSMO - ASMENĮ MYLĖKITE, KAD IR KOKS BŪTŲ JUMS NEPATINKANTIS JO VEIKSMAS, O PATĮ VEIKSMĄ VERTINKITE TIK ŽINODAMI JO MOTYVUS. IR JOKIU BŪDU NE ANKSČIAU.
Labai atidžiai, ir ne kartą, pasiskaityk Petro parašytą atsakymą. Štai Petras mato tai, kas yra toliau negu mato TAVO MATERIALUS ŽVILGSNIS, KURIS YRA ARBA AKLAS, ARBA KURČIAS, ARBA NEBYLUS.
Aš ir TAVE MOKAU, IR ŠITĄ DĖKIS Į GALVĄ, NES ATEIS TOKIA AKIMIRKA, KADA ŠITAS MOKYMAS PRAVERS IR TAU, IR TAVO VAIKAMS - ATSIVERK TĖVUI IR ATRASK TĖVĄ SAVO VIDUJE, O TADA PATIRSI, KAD RITUALINIAI IR BET KOKIE IŠSKIRTINIAI DRABUŽIAI, LIUDIJANTYS IŠSKIRTINUMĄ KOKIAM NORS TIKĖJIMUI IR YRA PUIKYBĖ ŽMOGAUS GYVULINIO EGO.
Tik jis apie tai net nesusimąsto ir iškreiptai vertina tai, kaip savo artumą Dievui.
O kada atrasi Tėvą SAVYJE, TADA GALĖSI ŠITĄ ŠVIESĄ PERTEIKTI SAVO VAIKAMS, KAD JIE NEAUGTŲ NAŠLAIČIAIS, KAIP IŠAUGAI, IR DAR TEBESI IKI ŠIOL, TU.
Mano mielieji, jūs turite suvokti, kad neieškodami Tėvo savyje, savais žodžiais, savomis mintimis su Juo nebendraudami, tik LABAI NUOŠIRDŽIAI, jūs niekada neišspręsite SAVO ŽEMIŠKŲ PROBLEMŲ, SAVO SVEIKATOS PROBLEMŲ, SAVO BUITINIŲ PROBLEMŲ, SAVO VERSLO PROBLEMŲ, SAVO ATEITIES PROBLEMŲ, IR NIEKADA NEGALĖSITE PALIKTI GERESNĖS APLINKOS SAVO VAIKAMS, KAD JUOS SAVO RUOŽTŲ IŠMOKYTUMĖTE PALIKTI GERESNĘ APLINKĄ JŲ VAIKAMS.
To, ko mokau jus aš, jūsų NEMOKO NIEKAS - NEI BAŽNYČIA, NEI ŠEIMA, NEI MOKYKLA, NEI GATVĖ - VISI, VISA KŪRINIJA ESAME VIENA ŠEIMA IR TIK ATRADĘ TĖVĄ SAVYJE, KIEKVIENAS, PATIRSITE SAVO GYVENIMO DVASINĘ TRANSFORMACIJĄ. Jūsų gyvenimas iš KIEKYBINIO - VISKAS TIK MAN IR MANO ŠEIMAI - pavirs į KOKYBINĮ GYVENIMĄ - KIEKVIENA AKIMIRKA BUS PASKIRTA TĖVUI IR KŪRINIJAI IR TOLIAU DIRBANT KASDIENIUS DARBU, TIK VADOVAUJANTIS KITOKIAIS MOTYVAIS IR PATIRIANT KITOKIUS, TEIGIAMUS, REZULTATUS, O TAIP PAT IR GYVENIMO KOKYBĘ IR PRASMĘ.
Ir jūsų gimusi iš DVASIOS SIELA GIEDOS ŠLOVĖS HIMNUS TĖVUI IŠ MEILĖS JAM IR VIENŲ KITEMS.
Tokia yra TIKROVĖ VISOJE KŪRINIJOJE. URANTIJA NĖRA IŠIMTIS.
IR KADA MES RINKSIMĖS Į TĖVO GARBINIMO GYVĄSIAS PAMALDAS MŪSŲ ŠVENTOVĖJE - DIEVO TĖVO IR JO SŪNAUS JĖZAUS - TAI RINKSIMĖS IŠ MEILĖS TĖVUI.
Ir mūsų nesutalpins jokie stadionai, jokie parkai, nes mūsų bus visa žmonija ir visa kūrinija.
JUMS ŠITUO SUNKU PATIKĖTI DABAR. TAČIAU GYVENS TOS KARTOS, KURIOS NEGALĖS PATIKĖTI JŪSŲ BUVUSIU DVASINIU TAMSUMU IR UŽSISPYRIMU, BUKU NUSIGRĘŽIMU NUO TĖVU IR UŽSIDENGIMU NEGYVAIS RITUALAIS IR ĮMANTRIAIS RITUALINIAIS DRABUŽIAIS.
Mano kreipimasis yra skirtas tiems, kuriems ne vis tiek, kaip gyvens mūsų sielos broliai po kelių šimtų ar tūkstančių metų.
Būtent nuo kiekvieno ASMENINIO sielos pažadinimo ir priklauso, kada gyvens geriau DVASINGA IR ŠVIESI, TĖVO MEILĖS SPINDULIUS PATIRIANTI IŠ MŪSŲ ATSIVĖRUSIŲ TĖVUI SIELŲ, LIETUVA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2008-05-12 23:55:15
Tą pasyviai agresyvų elgesį dar kartą paliudijo Algimantas savo komentaru. Standartiškai pasyviai agresyviai besielgiantis asmuo provokuoja, stengiasi kitą išvesti iš pusiausvyros, nuliūdinti ar supykdyti. Ir mes iš jo komentaro matome, kad būtent toks ir buvo Algimanto tikslas - jis iš pat pradžių nenorėjo jokio atsakymo, jo tikslas buvo tik sukelti konfliktą, išprovokuoti, ir tai jam iš dalies pavyko. Komentare jis tarsi apsimesdamas kvaileliu dėsto, neva jis nieko neįžeidinėjo ir nesistengė sumenkinti. Bėda ta, kad pats Algimantas adekvačiai nesupranta savo elgesio, ir užslėptą savo paties agresiją pateikia kaip dvasinį mokymą.
Ech, sunku tokiems "mokytojams" - jie net nesuvokia, kokie jie yra akli. Algimanto atveju pasyviai agresyvus elgesys manau tiesiog užprogramuotas, nes "mokytojas" susikūrė tokį gyvenimo modelį, kad atvirai reikšti pykčio ir agresijos jis negali, tačiau išsikerojus puikybė ir pavydas ją sukuria. Štai jums ir prašom.
Jonas
2008-05-12 23:05:37
Kas yra DVASINIS MOKYTOJAS? Tas, kuris gyvena ir dalinasi didesne dvasine šviesa su savo sielos broliais iš MEILĖS JIEMS, ir visą laiką DRĄSINA JUOS ŽENGTI PIRMYN, NEBIJOTI NAUJO PATYRIMO, KURIO SIELA DAR NEPATYRĖ IR DĖL TO JI BIJO ŽENGTI.
DVASINIS MOKYTOJAS GYVENA KITŲ LABUI, TĖVO LABUI, NE SAVO LABUI. Dėl to jis ir gali MOKYTI TO, KO JĮ MOKO TĖVAS, NESIEKDAMAS JOKIOS NAUDOS SAU.
Dvasinis mokytojas yra TIK TIEMS, KURIE NUOŠIRDŽIAI TROKŠTA DVASINĖS ŠVIESOS, o tiems, kurie nėra ATSIVĖRĘ TĖVUI, dvasinis mokytojas atrodo keistas ir nesuprantamas, netgi juos erzinantis, nesvarbu, kad jie gali turėti DAUG IR ĮVAIRIŲ ŽINIŲ, TAČIAU JIE NĖRA ASTIVĖRĘ TĖVUI DVASIOJE, NEJAUČIA RYŠIO SU TĖVU, DĖL TO IR NESUPRANTA DVASINIŲ MOKYMŲ IR NEJAUČIA JO MEILĖS VIRPESIŲ, PASIEKIANČIŲ IR DVASINĮ MOKYTOJĄ IR JUOS IŠ TO PATIES VISŲ TĖVO.
Kadangi jie yra užsidarę nuo Tėvo, tai jie yra užsidarę ir nuo dvasinio mokytojo mokymų, kurie yra iš TĖVO. Dėl to JŲ PROTAS JO MOKYMŲ NEGALI SUPRASTI.
Tačiau nuoširdūs sielos broliai ir sesės jo mokymus patiria savo VIDUMI IR PATVIRTINA JUOS SAVO GYVENIMO EPIZODAIS, NES TOKIA YRA TĖVO VALIA, KAD KIEKVIENAS DVASINIS MOKYMAS, KURIS YRA NUO TĖVO, PATIRIAMAS TOS SIELOS, KURI IRGI YRA TĖVUI ATSIVĖRUSI.
Tai aukštesnio negu žmogaus GYVULINIO PROTO PATYRIMAS.
Tai žmogaus dieviškojo aš, padovanoto Tėvo kaip amžinosios asmenybės dovanos, pabudimas sielos morontiniu protu dar žmogiškuoju pavidalu.
Būtent dėl to, toks dvasinis mokytojas MATO IR JAUČIA TOLIAU NEGU APLINKINIAI JO SIEOS BROLIAI IR SESĖS, ŽVELGIANTYS TIK MATERIALIU ŽVILGSNIU IR JAUČIANTYS TIK MATERIALIU POJŪČIU. DVASINIS MOKYTOJAS MATO MORONTINIU PROTU, KURĮ SAVO VIRPESIAIS PRIPILDO TĖVO DVASIA, MONTIES DERINTOJAS, KURIO TAIP BIJO NUO TĖVO ATSITVĖRĘ SIELOS BROLIAI IR SESĖS.
Kad pajustumėte mano dvasinių mokymų gelmę ir prasmę, jūs turite ATRASTI TĖVĄ SAVYJE. JEIGU ŠITO NESIEKSITE KASDIEN IR DVASINIO RYŠIO SU TĖVU NEUŽMEGSITE, MANO JUMS SKIRTŲ MOKYMŲ JŪS NESUPRASITE, IR JUOS VISADA IŠKRAIPYSITE.
Aš jums kartoju, jų prasmė yra giluminė, o ne vien tik parašyti ar pasakyti žodžiai, kuriuos skaitote akimis ar klausotės ausimis.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2008-05-12 22:58:30
šalia iš tikrųjų šviesaus žmogaus gera būtų būti net ir "tamsuolėms" vienuolėms :)
būsena
2008-05-12 19:14:53
Išankstinės nuostatos nulemia nenorą suprasti kitus. Akivaizdu. Ir vėl skirstymas į tik ir ne tik. Baikit. Tėvas myli visus savo vaikus besąlygiškai, o "mokytojas" - nepajėgia. Tai kodėl jis "mokytojas"?
Taip
2008-05-12 19:10:35
Kartais būna, kai nekokia nuotaika, kai tiesiog norisi prie kažko prisiknisti. Kartais tai vyksta nesąmoningai. Iš tikrųjų tai yra viena iš taip vadinamų pasyviai agresyvaus elgesio formų, atsirandanti dėl to, kad lieka nerealizuotas ir neišreikštas susikaupęs pyktis. Pyktis pats savaime yra emocija, jausmas, o emocijos ir jausmai yra nevertintini. Tai, ką jauti, reikia išreikšti. Ir kai to tiesiogiai padaryti dėl vienų ar kitų priežasčių nepavyksta, ieškoma alternatyvių išeičių, dažnai paslėptai ir nesąmoningai. Tai, ką aprašė Algimantas, yra gana iliustratyvus jo paties paslėpto pykčio išreiškimas per pasyviai agresyvų elgesį. Panašių pavyzdžių ir forume pilna, kai susikaupusi agresija liejasi komentaruose. Jo atveju, tai manau yra normalu, ir nereikėtų to labai sureikšminti. Aišku, vienuolėms buvo tikrai nemalonu susitikti su tokiu tipu. Bet jos, tikėkimės, atleido :)
Mielieji, išmokim nevertinti savo ir kito jausmų, geriau stenkimės suprasti to priežastis.
Jonas
2008-05-12 18:24:40
Mielieji, nejaugi jūs tokie DVASIŠKAI AKLI, KAD NET NESUVOKIATE, JOG ŠITĄ EPIZODĄ AŠ SPECIALIAI SUKŪRIAU JUMS, KAD GALĖTUMĖTE PATYS ĮSITIKINTI, JOG TĖVO TIKROVĖJE, IR MŪSŲ GYVENIME, JOKIE DRABUŽIAI NEATSTOJA RYŠIO SU TĖVU?
Nejaugi jūs tikrai manote, kad dar net nepaklausęs tos vienuolės klausimo, aš NEŽINOJAU, KOKS BUS ATSAKYMAS IR KUO PASIBAIGS POKALBIS? Žinojau.
Tačiau šitas epizodas buvo reikalingas JUMS KAIP VAIZDINĖ PRIEMONĖ MOKYME.
Man jis tikrai NEBUVO REIKALINGAS, nes aš ir taip žinau VISŲ VIENUOLIŲ IR KUNIGŲ DVASINĮ LYGĮ. Kaip ir jūsų. VISŲ. Nors tai jums ir nepatinka, ir dėl to susierzinate ir pykstate, iš kur aš tą galiu žinoti. O žinau iš TĖVO ir iš jūsų BAIMĖS SKLEIDŽIAMŲ VIRPESIŲ. Ir tai nėra nei gerai, nei blogai. Tiesiog tai - FAKTAS.
BŪTENT DĖL TO, KAD JUMS GALĖČIAU pateikti ne tik savo mintis ir teiginius, kuriuos dauguma iš jūsų vis iškraipote, nes jų nesuvokiate savo atsivėrusia siela, tai jums ir sukūriau epizodą, kad patvirtinčiau savo daugybę kartų jums kartotus teiginius - RYŠĮ SU TĖVU UŽMEZGA TIK ATSIVĖRUSI SIELA, O NE KAD IR KOKIE IŠSKIRTINIAI DRABUŽIAI būtų dėvimi, ir kad ir kokius išradingus ritualus jie atlikinėtų.
Ir jeigu jūs nesuvokiate net ir šito epizodo prasmės, tai tiesiog rodo jūsų dvasinį aklumą.
Epizodą aš jums atpasakojau su jo visa vystymosi dramaturgija. Bet jūs gi net nesuvokėte šito epizodo VYSTYMOSI PROCESO.
Dėl to jūsų akiračiui išplėsti ir atkreipti jūsų dėmesį, kad mano mokymus skaitytumėte ne paviršiniu žvilgsniu, bet visa savo sielos atsivėrusia GELME, KAD MATYTUMĖTE DAUGIAU, NEGU SKAITO JŪSŲ AKYS.
Aš jums iš pradžių pateikiau, kaip vienuolė į mano klausimą, kodėl jos dėvi tokius vienuolių drabužius, atsakinėjo MIELAI, SU UŽSIDEGIMU, be susierzinimo, be jokių manęs sumenkinimų, kurie buvo jau vėliau, kad šitaip ji nori parodyti, kad tiki į Dievą, yra Jam atsidavusi. Tada aš vėl PAKLAUSIAU, NIEKO NEKOMENTUODAMAS JOS ATSAKYMO - ar ne geriau TĄ parodyti ATVERTA ŠIRDIMI DIEVUI, o ne išoriniu DRABUŽIU? Toks buvo klausimas, ir mano netiesioginis jos vedimas prie minties, ar ne geriau atverti Dievui ŠIRDĮ?
Kur čia MATOTE VIENUOLĖS ĮŽEIDIMĄ IR RĄSTĄ MANO AKYJE, KURĮ MAN SIŪLOTE, KAI KURIE, IŠSIIMTI?
Mano šitas pats klausimas tuo pačiu yra ir VIENUOLĖS POŽIŪRIO IŠPLĖTIMAS, KAD JI PAGALVOTŲ, KADA BUS VIENA - KAS SVARBIAU DRABUŽIS AR ATVERTA DIEVUI ŠIRDIS?
Ir šitoji sėkla nusės į jos PASĄMONĘ. IR JI TIES ŠITA MINTIMI TIKRAI SUGRĮŠ VĖLIAU, NET IR PAMALDOSE.
Jos atsakymas buvo toks pat, kaip ir iš pradžių - ji yra vienuolė ir toks yra jų drabužis.
Bet jos tonas jau buvo nebe meilus. Bet pats jos atsakymas nieko neatsakė į klausimą, ar ne geriau atverti širdį Dievui, o ne drabužiu išsiskirti.
Todėl aš vėl paklausiau iš esmės vieną ir tą patį klausimą, tik kita forma - Kodėl reikalingas jų toks išsiskiriantis iš kitų drabužis, ką jis turi bendro su Dievu, kuris yra viduje? Kuo šitas klausimas, JŪSŲ NUOMONE, yra ĮŽEIDŽIANTIS VIENUOLĘ? Kuo jis vienuolę SUMENKINA?
Tačiau vienuolė jau piktokai reagavo į iš esmės tokį patį klausimą, į kurį iš pradžių atsakinėjo MIELAI ir ENTUZIASTINGAI. Jeigu jis būtų ją kuo nors įžeidžiantis, tai nuo pirmos akimirkos ji būtų ĮSIŽEIDUSI. Bet ji atsakinėjo iš pradžių NORIAI ir DIDŽIUODAMASI SAVO IŠSKIRTINUMU DĖL TOKIŲ DRABUŽIŲ. Tačiau man jos KLAUSIANT, O NE TEIGIANT - ar ne svarbiau širdis ir vidus, o ne išorė, jos NUOTAIKA NIAUKĖSI ir jos susierzinimas jau užgriuvo mano galvą. Ta, kuri SAVO IŠORINIU DRABUŽIU DEMONSTRUOJA SAVO ATSIDAVIMĄ DIEVUI PIKTOKU TONU PAKLAUSĖ - "O kodėl jūs vaikštote apsirengęs šitaip, o ne kažkaip RAUDONAI?" Mano klausimas buvo, ką jų išorinis drabužis turi bendro su Dievu, tuo tarpu jos pateiktas atsakymas buvo ne atsakymas į mano klausimą, bet piktokas ir kandokas klausimas "O kodėl jūs vaikštote apsirengęs šitaip, o ne kaip nors RAUDONAI?" JUK MANO APRANGA NETURI SĄSAJOS SU TIKĖJIMO Į TĖVĄ DEMONSTRAVIMU, todėl jos klausimas buvo tiesiog tik jos susierzinimo išraiška. Tačiau aš jai kuo nuoširdžiausiai ATSAKIAU Į JOS KLAUSIMĄ - RENGIUOSI TAIP, KAIP MAN PATINKA, BET SAVO DRABUŽIAIS NEIŠSISKIRIU IŠ KITŲ, KAD TUO RODYČIAU SAVO TIKĖJIMĄ KITIEMS.
Kadangi ji į mano klausimą neatsakė, todėl jos paklausiau TĄ PATĮ JOS NEATSAKYTĄ KLAUSIMĄ - KAM VIENUOLĖMS REIKALINGI IŠSKIRTINIAI DRABUŽIAI, JUK ĮTIKĖJIMAS PRIKLAUSO NUO VIDINIO ATSIVĖRIMO TĖVUI, BET NE NUO NEŠIOJAMO DRABUŽIO. Kur jūs šitame klausime matote ĮŽEIDIMĄ, AR MENKINIMĄ?
TUO TARPU VIENUOLĖ JAU PATI ĖMĖ MANE KALTINTI: "KO JŪS ČIA KABINĖJATĖS PRIE MŪSŲ? KO JŪS NORITE?" Vienuolei paaiškinau, kad nesikabinėju, tik KLAUSIU, NES MAN ĮDOMU, KODĖL REIKALINGI VIENUOLES IŠSKIRIANTYS DRABUŽIAI, KAM TAS IŠORINIS DEMONSTRAVIMAS DRABUŽIAIS, KO DIEVUI NEREIKIA, KADA ĮTIKĖJIMAS YRA SIELOS VIDUJE. Kuo šitas, iš esmės tas pats, klausimas yra ĮŽEIDŽIANTIS AR MENKINANTIS VIENUOLĘ. Jos balse prasiveržė jau PYKTIS: "Kiekvienam aš čia neaiškinisiu, kodėl." Tai buvo ne tik menkinimas, tariant žodį "Kiekvienam" ir "neaiškinsiu aš čia, kodėl" - žvelgimas į mane jau iš aukšto. Ir jai aš labai nuoširdžiai, kaip tikrai savo sielos sesei ir paaiškinau, kodėl ji TURĖTŲ MAN PAAIKŠINTI, nes mes gi esame sielos brolis ir sesuo, ir sielos brolis KLAUSIA PAAIŠKINIMO, tai kodėl gi sielos sesuo negali PAAIŠKINTI? Į tai atsakyti jai pritrūko žodžių ir jau reikėjo jai išlipti. Kur jūs matote mano šituose žodžiuose ĮŽEIDIMĄ AR MENKINIMĄ? Tuo tarpu aš puikiai ne tik girdėjau būtent tos vienuolės balse manęs menkinimą ir žeminimą, ir jutau jos žemus virpesius, sklindančius iš jos šaltos ir baugščios sielos. Ji tiesiog manęs nelaikė savo sielos broliu, nors Dievui save laiko atsidavusia. O juk Tėvas vienas ir jai ir man, tai net logišųkai esame TO PATIES DIEVO VAIKAI - sielos broliai ir sesės.
Tačiau ŠITĄ GALI PATIRTI TIK TĖVĄ ATRDUSI SAVYJE SIELA IR GIMUSI IŠ DVASIOS.
Ir tik tada dingsta baimė, kuri kausto ir jus, VISUS TUOS, kurie BIJOTE net savo vardą pasirašinėti.
Tai - tiesiog faktas. Ir jums augant dvasiškai, ir atradus Tėvą savyje ir gimus iš dvasios BAIMĖ IŠGARUOS IR JĄ PAKEIS TĖVO MEILĖ NE TARIAMAIS ŽODŽIAIS, BET GYVENIMU SU TĖVU. KASDIEN IR VISUR. Ir tada pajausite, kad matote visus savo sielos brolius ir seses ir nebebijote jiems siųsti meilės ir šviesos pasirašydami savo vardą. Tai jums yra lakmuso popierėlis, kaip nuo ŠIANDIEN GALITE PATYS PASITIKRINTI SAVO AUGIMĄ DVASIOJE PER BAIMĖS ATSIKRATYMĄ IŠSIŽADĖJUS SAVOJO VARDO.
Taigi epizodo dramaturgija yra tokia, kad nuo meilaus VIENUOLĖS pradinio aiškinimo, perėjimas į jos atšalimą, nuo atšalimo į susierzinimą, nuo susierzinimo - į pyktį. O klausimas taip ir liko tas pats - KAM REIKALINGI DIEVUI IŠSKIRTINIAI VIENUOLIŲ DRABUŽIAI, KAI ĮTIKĖJIMAS YRA VIDINIS DALYKAS? TAI KUR JŪS MATOTE ĮŽEIDIMĄ, AR VIENUOLĖS, AR VISŲ VIENUOLIŲ, MENKINIMĄ ŠITUO KLAUSIMU? Tuo labiau, kad aš visiškai nesikišau į jos vidinio tikėjimo sampratas ir nieko nekomentavau nė VIENU ŽODŽIU nei kaip ji supranta Tėvą, Jėzų, kaip ji tiki ir t.t.. Tai kur jūs matote vienuolės įžeidimą mano klausime apie drabužius?
Ar tik jūs nemanote, kad toks klausimas TABU? Kad iš viso jo niekas neturi klausti?
Jeigu jūs šitaip manote, tai reiškia, kad jūs nesate ĮTIKĖJĘ Į TĖVĄ IR VIENUOLIŲ AR KUNIGŲ NELAIKOTE SAVO SIELOS SESĖMIS IR BROLIAIS, o į juos žiūrite kaip į išskirtinius žmones, kaip į atskirą luomą, kastą, sluoksnį visuomenėje.
Kada ATRASITE TĖVĄ SAVYJE, TIK TADA PATIRSITE, KAD VISI YRA SIELOS BROLIAI IR SESĖS - POPIEŽIAI IR VIENUOLIAI, VYSKUPAI IR POPAI, KUNIGAI IR RABINAI, KARALIAI IR KARALIENĖS, PREZIDENTAI IR PREMJIERAI, MINISTRAI IR BENAMIAI, IR JŪSŲ DRAUGAI, IR VISIEMS GALITE PATEIKTI SAVO RŪPIMUS KLAUSIMUS,KAIP MYLINTIEMS SAVO SIELOS BROLIAMS IR SESĖMS, NET IR TAIP, KAIP JUOS PATEIKIATE SAVO ŽEMIŠKOSIOS ŠEIMOS MYLIMIEMS BROLIAMS IR SESĖMS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2008-05-12 18:41:13
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]