Forumas: temos peržiūra
Vienuolių drabužiai, kunigų drabužiai ir Tėvas
Šiandien, kaip ir kiekvieno šeštadienio rytą, važiavau į mūsų gyvąsias pamaldas mūsų šventovėje – Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus šventovėje. Mes neturine savo šventovės pastalpų, dėl to renkamės viename bute, kurio šeimininkai taip su meile pakvietė mus pas save, kad būtent jų namuose ir vyktų mūsų gyvosios pamaldos.
Įlipęs į troleibusą Žvėryne, pamačiau dvi katalikes vienuoles, kurios iš Žvėryno, kur yra pora namų, kuriuose vienuolės gyvena, važiavo, ko gero, irgi į pamaldas, tik didinguose Katedros rūmuose, nes išlipo būtent prie Katedros.
Kol važiavome, tai aš vienos iš jų paklausiau, kodėl jos dėvi tokius vienuolių drabužius. Vienuolei, kuriai buvo gal jau arti šešiasdešimties metų, pats klausimas neatrodė nė kiek keistas. Ir ji su užsidegimu ėmė man aiškinti, kad ji šitokiu apsirengimu nori parodyti, kad ji tik į Dievą, jam yra atsidavusi. Tada aš jos paklausiau, ar ne geriau tą parodyti atvira širdimi Dievui, o ne išoriniu drabužiu? Ji truputėlį suglumo, ir vėl aiškino, tik jau be didelio užsidegimo, kad ji yra tikinti, ir yra vienuolė, dėl to yra toks jų drabužis. Tada aš vėl jai pateikiau tą patį klausimą, kodėl jis išsiskiria iš kitų žmonių drabužių, ką tai turi bendro su Dievu? Ji jau atrodė ėmė erzintis, tuomet ji manęs aštroku tonu paklausė: “O kodėl jūs vaikštote apsirengęs šitaip, o ne kaip nors raudonai?“ Aš vilkėjau tamsiai mėlyną striukę ir baltus stačia apykakle marškinius. Aš jai atsakiau, kad rengiuosi taip, kaip man patinka, bet savo drabužiais aš neišsiskiriu iš kitų, kad tuo rodyčiau savo tikėjimą. Dėl to vėl jos paklausiau, kam vienuolėms reikalingi išskirtiniai drabužiai, juk įtikėjimas priklauso nuo vidinio atsivėrimo Tėvui, bet ne nuo nešiojamo drabužio. Tada ji jau visiškai susierzino ir piktai metė man klausimą ir tuo pačiu kaltinimą: “Ko jūs čia kabinėjatės prie mūsų, ko jūs norite?“ Aš šitai suirzusiai katalikų vienuolei paaiškinau: “Aš visiškai nesikabinėju, tiesiog KLAUSIU, NES MAN ĮDOMU, KODĖL TOKIE YRA IŠSISKIRIANTYS VIENUOLIŲ DRABUŽIAI, KAI ĮTIKĖJIMAS YRA VIDINIS, KAM TAS DEMONSTRAVIMAS IŠORĖJE, KO DIEVUI NEREIKIA? Dėl to ir noriu išgirsti man paaiškinimą?“ O tuomet jos kantrybė trūko ir ji piktai atšovė: “Kiekvienam aš čia neaiškinsiu, kodėl.“ Aš jai sakau, jog mes esame sielos brolis ir sesė, juk Tėvas yra vienas, tai kodėl gi negali man kaip broliui paaiškinti? Tačiau ji nebežinojo, kaip jai atsakyti, tiesiog nuėjo jau link durų išlipti ir į DIDINGĄ, TIK ŠALTĄ KATEDRĄ, į RITUALINES NEGYVAS PAMALDAS.
Šitas mano pokalbis tik parodė, kad tol, kol siela NEATSIVĖRUSI TĖVUI, KOL JI LANKO RITUALINES NEGYVAS PAMALDAS, TAI NORS IR DEŠIMTĮ VIENUOLIŠKŲ DRAPANŲ DĖVĖTŲ VIENUOLIS AR VIENUOLĖ, PRIE DIEVO NĖ PER NAGO JUODYMĄ NEPRIARTĖJA.
Dėl to kyla ir susierzinimas, kada sielos brolis paklausia savo sielos sesę paprasčiausio klausimo. O tada atsiranda SUSVETIMĖJIMAS. O juk vienuolė pati turėtų pirma APKABINTI SIELOS BROLĮ ARE SESĘ IR PASIKALBĖTI LABAI NUOŠIRDŽIAI ATSAKYDAMA Į VISUS KLAUSIMUS. LYGIAI TAIP TĄ TURI DARYTI IR KUNIGAI, VYSKUPAI, KARDINOLAI, POPIEŽIAI. JUK JIE MOKO KITUS KELIO PAS TĖVĄ. TAI IR PATYS JIE TURI BŪTI TĖVO MEILĖS IR ŠVIESOS ŠVYTURIAI PIRMIAU UŽ VISU KITUS, KURE YRA JŲ MOKOMI IR VEDAMI.
Pasižiūrėkite į kunigų, vyskupų, kardinolų, popiežiaus aprangą, tai net ir aukso siūlais išsiuvinėti meno kūriniai, kuriuos jie dėvi per savo atliekamus ritualus tikinčiųjų akyse. Ir dar kiekviena proga vis kitokios spalvos – Kalėdoms vienokie drabužiai, Velykoms, kitokie, dar kitų progų metu dar kitokie. Bet ar nors VIENAS KUNIGAS MELDŽIASI IŠ ŠIRDIES, VISA SAVO ATSIVĖRUSIA SIELA, KAD MALDA LIETŲSI KAIP TYRAS ČIURLENANTIS UPELIS, O JO MATERIALIOS AKYS PAČIOS UŽSIMERKTŲ, KADA KALBA SIELA.
Atsivėrusiai sielai nereikia jokių ritualinių drabužių, jokių auksu siuvinėtų meno kūrinių, kurie juos tik ATITOLINA NUO TĖVO IR KITŲ SIELOS BROLIŲ.
Jėzus niekada nė žodžiu neužsiminė net apie menkiausius ritualus, tų ritualų atlikimui sugalvotus žmonių prabangius drabužius. Tai iš kur dabar jie tiek išbujojo kaip daržininko apleistame ir nenuravėtame sielos darže?
Taip yra vien tik dėl to, kad SIELA YRA UŽŽĖLUSI PIKTŽOLĖMIS, O AUKSO RŪBAI TIK ATITRAUKIA IR PAČŲ PARAPIJIEČIŲ DĖMESĮ NUO TĖVO VIEN TIK Į POMPASTINIŲ DRABUŽIŲ SPINDESĮ IR NEGYVŲ RITUALŲ ATLIKIMĄ. DĖL TO IR YRA PIKTOS VIENUOLĖS, PIKTI VIENUOLIAI, PIKTI KUNIGAI, PIKTI VYSKUPAI, PIKTI KARDINOLAI, PIKTI POPIEŽIAI.
Ir tada prisiminiau, kaip po Rusijos prezidento Medvedevo inoguracijos jam buvo surengtos mišios ir Visos Rusijos metropolitas Sergijus II įteikė jam cerkvės dovaną – “ŠVENTĄ“ ĮKONĄ AUKSO RĖMUSOE. Ir paties Metropolito ritualiniai drabužiai taip pat buvo visi auksu siuvinėti. Ištisas aukso kalnas, bet balsas kraupus, nė lašelio meilės virpesio. Tik išorinė RITUALINĖ GALIA.
Katalikų bažnyčia yra labai panaši į Rusijos cerkvę – savo ritualinių drabužių puošnumu ir negyvų ritualų gausa.
Jeigu tik nuo jų priklausytų ĮTIKĖJIMAS, tai Lietuva ir Rusija jau seniai būtų perkeltos į ROJŲ.
Laimei, kad Tėvo išmintis yra tobula ir vien tik ĮTIKĖJIMU MIRTINGASIS ATRAKINA SAVOSIOS SIELOS ŠIRDĮ IR SUSIJUNGIA SU TĖVO DVASIA, GYVENANČIA KIEKVIENO IŠ MŪSŲ VIDUJE. Toji pati Tėvo dvasia gyvena ir kuniguose, vyskupuose, popuose, kardinoluose, metrapolituose, popiežiuose, vienuoliuose, vienuolėse, kiekviename žmoguje.
Tėvas pasiekiamas yra KIEKVIENAM TIK PER ĮTIKĖJIMĄ, BE NE AUKŠTOMIS PAREIGOMIS, NE PINIGAIS, NE MATERIALIAIS TURTAIS, NE POPASTINIAIS IR NEGYVAIS RITUALAIS, NE AUKSO RŪBAIS.
Ir kuo išskirtinesnis drabužis, liudijantis priklausymą vienam ar kitam šventikų sluoksniui, tuo labiau tokių šventikų ar vienuolių širdys yra užsivėrusios Tėvui.
Ir labai džiaugiuosi, kad mes turime GYVĄSIAS PAMALDAS MŪSŲ DIEVO TĖVO IR JO SŪNAUS JĖZAUS ŠVENTOVĖJE, KUR MALDA ATEINA IŠ TĖVO DVASIOS GYVAI. KIEKVIENĄ KARTĄ VIS KITOKIA, TIEK GARBINANT TĖVĄ, TIEK MELDŽIANTIS UŽ VISUS, IR UŽ VISĄ KŪRINIJĄ.
Dėl to ir nesvarbu, kokius drabužius dėvi kūnas, nes būtent pati siela kalba savo atsivėrimo Tėvui MEILĖS VIRPESIAIS, O AKYS IŠ VISO UŽSIMERKIA PAČIOS, IR JOKŲ DRABUŽIŲ, NET JEIGU JIE IR BŪTŲ AUKSINIAI AR DEIMANTAIS DABINTI, VIS TIEK JI NEMATO.
Ir tik per gyvąsias pamaldas siela vis labiau ima patirti, kaip sielai reikalingos GYVOSIOS PAMALDOS ir Tėvo garbinimas ir meldimasis ne tik individualiai, bet BŪTINAI IR KOLEKTYVE, SU SIELOS BROLIAIS IR SESĖMIS, IR BE JOKIŲ NEGYVŲ RITUALŲ.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2008-05-10 23:42:26
Komentarai
Taip kaip mes jaučiame kitą, taip mes jaučiame ir Tėvą.Pamilk, Algimantai, žmones, ne tik urantus ir pajusi ryšį su Tėvu. Tada ir imsi suprasti prasmę to kas vyksta ir tavyje, ir aplink tave.
Su meile
švelnus juokas
2008-05-12 15:01:43
Jau nebeskanu skaityti tokius egoistinius samprotavimus. Viskas taip kategoriska, visi blogi, tik as vienas nepriekaistingas, as isrinktasis. Tik nuo to isrinktojo dvelkia ne meile, o priekabiu ieskojimas.
O gal reiketu prisiminti ir patarima “issiridenk pirma rasta is savo akies, o paskui ieskok krislo brolio akyje?”
Kaip sauksi, taip ir atsisauks. Kokiu tonu ir kokiais motyvais buvo kreiptasi i vienuole jauciasi net tekste.
Toks “dvasingas “ zmogus turetu jausti meile kiekvienam, pamokymus sakyti tada kai yra noras juos isgirsti.
Siuo atveju, kaip ir kitais, kalba egoizmas – koks as dvasingas, atkreipkit demesi i mane. O kai to demesio nera, tai pdemonstruoja save kaip kankini. Man geda del tokio elgesio.
"dvasingajam"
2008-05-12 13:06:04
Didžiosios religijos yra imperinės religijos . Jos turi bankus , saskaitas ir milijonus paklusnių tarnautojų . Tai iš tikrųjų milžiniškos valstybės valstybėse - turinčios savo įstatymus ir manifestus sureguliuotus palankiai su valstybiniais įstatymais .
Kiekviena valstybė gina ir materialiai aprūpina jos teritorijoje veikiančias didžiąsias bažnyčias . Mažieji bažnytiniai susivienijimai taip pat nėra diskriminuojami , bet jie nuo amžių neturėję valstybinės paramos gyvena kaip kas išmano . Taigi imperinės religijos yra labai turtingos , galingos ir įtakingos visiems valstybiniems aparatams ir institucijoms . Jos turi savo skiriamuosius ženklus ir uniformas , kurie ir pabrėžia priklausomybę vienai ar kitai imperinei tarnybai .
Visi ritualai yra giliai kanonizuoti ir turi būti atliekami griežta tvarka ir su tam tikra apranga . Jokių laisvų interpretacijų niekas nekuria , nes viskas yra pajungta centrinei imperinei valdžiai , kuri nustato visų ritualų tvarką. Ar tai veda gyvo žmogaus sielą į susitikimą su Dievo Tėvo dvasia ? Manyčiau , kad kiekvienas asmeniškai turi apsispręsti ir pasirinkti sąvąjį likimą .
Žmogus labai panašus į paukštį šarką , kuris kreipa dėmesį į viską kas blizga . Tai ir žmogus , didžiausią religinį malonumą - ekstazę patiria tik akytėmis . Abstraktus mąstymas , tylos meditacija , įtikėjimas į tai kas nenupiešta ir neišdrožta , eiliniam religininkui sunkiai sprendžiamas uždavinys . Todėl ir nelinksta žmonės į naują dvasinį mąstymą , nes protas , kaip taisyklė , pas visus yra tingus abstraktiems išmąstimams . Geriausia ir lengviausia protui visokią informaciją priimti per akis , kur viskas aišku ir išbaigta .
Tai tūkstantmetė gerai ištobulinta visų religijų tecnologija , kurios naudojimas duoda užtikrintą veikimą ar tai būtų Afrikoje kurioje nors gentyje , ar tai būtų prabangioje bažnyčioje , vaizdas akims visada save pateisina savo psichologiniu veikimu tiesiai į smegenis .
O čia mat mūsų Algimantas moko , kaip Dievo Tėvo dvasią surasti ir atpažinti per vidinį mąstymą ir įsiklausimą į savo sąmonės gelmę .
Kur tai matyta ? Juk taip sunku visą tai pradėti , juk taip tingisi ką nors galvoti . Visų geriausias protui komfortas - visai nieko negalvoti ir nemąstyti - tik žiūrėti ir žiūrėti , kaip visi gražiai pasipuošę vis eina ir eina pro mūsų akeles . Ir taip žiūri ir žiūri žmonės , palikę savo protą tinginiauti , kol akelės užsimerkia , o tada gyvenimas taip pat užsimerkia .
Petras
2008-05-11 23:37:22
Atskirkim vienuolius ir Bažnyčios turtus, ne apie pastaruosius mintis. Manau, kad vienuolės dėvi savo uniformas tam, kad kiti žmonės žinotų, jog va šitos panelės kabinti negalima, nes ji to nenori. Ir su vienuoliais tas pats. Šiuo konkrečiu atveju moteriškė, matyt, buvo nepasiruošusi atsakinėti į tokius "kvailus klausimus". O galbūt Algimantas ją numušė nuo kokios nors minties, besiruošiant būsimoms pamaldoms. Laikas ir Jums, Algimantai, būtų pripažinti, kad kiti žmonės taip pat turi savo įsitikinimus: Jums atrodo (jūs net esate tuo visiškai tikras), kad kitaip manantys - neišmanėliai, o jiems lygiai taip pat atrodote (ir jie tuo tikri) Jūs kaip neišmanėlis.
Aukso siūlas
2008-05-11 16:41:50
Kai buvusios katalikės mano nuomonė būtų tokia;apako mūsų ganytojai,apako avelės,o kai aklas aklą vedą abu į duobe įkrenta.Visa laimė,kad tos Aukštos Dvasinės Būtybės,kurioms yra pats didžiausias džiaugsmas vykdyti TĖVO valią,rūpinasi mūmis ir vadovauja mūsų evoliucijai per pasirinktus įrankius.Rezultatai matosi.Tegul dar daugelis dabar yra pasiklyde tarp gausybe religijų ir dvasinių srovių,bet,vieni ankščiau kiti vėliau atras TĄ, visų mūsų TĖVĄ,ir atras JĮ labai arti,savo širdyje.Stebėsis šiuo atradimu,taip kaip aš stebiuosiu.
Su meile
IRENA
2008-05-11 10:47:08
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]