Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Smalsumas – yra yda! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2022 08 28


Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš rengiu Dvasinius Mokytojus mūsų planetai, ne tik Lietuvai. Be Dvasinių Mokytojų neįmanoma šito sujaukto gyvenimo ištiesinti, kad jis vėl sugrįžtų į Kūrėjo sumanytą Evoliucinę Vėžę. Sakau dvasinius mokymus, ir dabar sakau lietuviškai gyvojoje, vienintelėje, Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje. Angliškai sakau šiaip, suradęs gražią vietą gamtoje, daugiausia.
Kada aš mąstau apie Kūrėją, apie Evoliuciją, apie savo nueitus žingsnius šitame pasaulyje, aš matau kaip keičiasi mano nuostatos, bet Vektorius visą laiką išlieka tas pats. Nuo pat vaikystės Vektorius yra vienas – Tiesa, Tikrovė, Realybė – be jokios, sakykime, per didelės optimizmo bangos arba pesimizmo, bet – realizmas. Mane visą laiką viduje pildė realizmo pojūtis, ir jisai išliko. Lygiai taip pat išliko ir Tiesos siekis, Tiesos išraiška, bet keitėsi tapatybės mąstymas. Jinai nuo aštrių kampų ir gan, sakyčiau, revoliucingų, perėjo prie ramių, užapvalintų, ir tuo pačiu daug didesnės kantrybės pasireiškimu.
Mane, mąstant apie urantus, žavi jų noras, kad būtų vis tiktai Kūrėjo Evoliucinis pasireiškimas aplinkoje visomis prasmėmis, kad Amžinosios Vertybės įsiviešpatautų, ir jų pastabumas, įžvalga, kaip tai neatitinka Kūrėjo Evoliucinio Plano vykstantys dabartiniai įvykiai ir sprendimai, kuriuos priima eiliniai, sakykime, mūsų dvasiniai broliai ir sesės, kurie neturi jokio supratimo apie Gyvąjį Kelią, nes niekada negirdėjo apie jį, nes dvasinių Mokytojų dar nebuvo. Tai štai, tenka dabar ruošti juos – man tenka ruošti. Ir čia mane trupučiuką nuliūdina net ir tų, žengiančių dvasiniu Keliu, ir Gyvuoju Keliu, požiūris. Aš puikiai suprantu, kad jie negali būti kitokie negu yra jų vidinė būsena. Ją diktuoja gyvas ryšys su Kūrėju. Jeigu pastangos nėra tokios intensyvios, aktyvios, nuoseklios, ta būsena nebus tokia įžvalgi. Ir tada prasideda, na, man skambinimai ir nurodinėjimai, ką aš turiu daryti, ir kaip turiu daryti. Tai štai, aš visuomet stengiuosi ir urantams sakyti – Aš negaliu jums suteikti konkretaus patarimo, ką jums reikia daryti, bet aš žinau, kad jūs turite giliau atsiverti Kūrėjui, ir pajausti Jo jums teikiamą patarimą, kaip jūs turite elgtis toje konkrečioje akimirkoje, nes Jisai gi yra jūsų viduje taip pat, kaip ir mano viduje, Jisai jums teikia asmeniškai, žinodamas jūsų aplinkybes, tą sprendimą, kurį turite jūs išgirsti ir juo vadovautis. Aš jums tokio sprendimo konkretaus negaliu suteikti, nes aš nežinau jūsų gyvenimo aplinkybių, nežinau jūsų dabartinės aplinkos, ir tuo pačiu jūsų viduje yra Minties Derintojas, kuris yra Kūrėjo Dalelė – tobula – savąja kokybe yra ta pati, kaip Kūrėjas, Dieviškumo pasireiškimo Galia, Meilės Galia, Išminties Galia. Štai jūs ir turite giliau atsiverti, žvelgdami į savo santykį su Kūrėju, ir nesirūpinkite, kad nėra daug tų žengiančių Gyvuoju Keliu. Jūs savimi susirūpinkite – savimi!
Ir čia ketvirtadienį man skambina viena moteris iš Vilniaus. Mes kalbėjomės apie daug ką. Ji pasakojo, ką ji daro šitame Gyvajame Kelyje, ir aš ją stiprinau, kad ji teisingai elgiasi, bet po to jai kilo tokia mintis, jau kurį laiką neleidžia jai ramiai gyventi – ji turi man atsiųsti kažkokią korespondentę, kad su manim padarytų interviu. Sakau – Man nereikia jokių korespondentų! Man nereikia jokių interviu! Aš žinau, ką man reikia daryti, ir kaip reikia daryti! – Bet jinai jau po gal daugiau negu po valandos ir dvidešimties minučių mūsų bendravimo telefonu, vis tiek ji perša tas mintis, negirdi, ką aš sakau. Sakau – Išgirsk! – Galų gale aš atvažiavau su mašina prie savo namo, teritorija užtverta šlagbaumu, aš sakau – Aš nebegaliu kalbėti, man reikia telefonu skambinti, pakelti šlagbaumą – telefonu jis pakeliamas – aš turiu atsijungti. – Bet ji vis tiek nenori išgirsti! Sakau – Aš negaliu toliau tęsti pokalbio! – Ir po to, kada aš jau atvažiavau prie namų, jinai parašė tokią žinutę – Sveikas, Algimantai, aš labai apgailestauju, kad vakarykštis mūsų pokalbis tau buvo neįdomus ir sukėlė susierzinimą. Aš tiesiog norėjau su tavimi pasikalbėti kaip su savo dvasios broliu, pasitarti savo patirtimi ir duoti tau pasiūlymą, kad taptum žinomas ir matomas visuomenei, nes tu sugebi išgirsti ir perduoti Rojaus Trejybės-AŠ ESU Mokymus. Jie turi sklisti plačiai, nes visi broliai ir sesės esame bendrakūrėjai, ir susivieniję per Tėvo Meilės virpesius, turime veikti visų labui. Tėvas veikia per mus, siunčia vienus pas kitus, kad įgyvendintų Savo Evoliucinį Planą. Atsiversk knygos Meilės Galia du šimtai penktą puslapį ir paskaityk penkiasdešimt ketvirtą skyrių, kur parašytas Tėvo mokymas-atsakymas į tavo paties užduotą klausimą apie kokias nors katastrofiškas nelaimes didžiuliu mastu. Ypač atkreipk dėmesį į Tėvo mokymo pradžią, kur Jis kalba apie tave. Bet, žinoma, tavo valia yra, kokių veiksmų tau imtis einant Tėvo Ambasadoriaus pareigas. Aš, ką norėjau tau patarti, tą ir padariau, nes jaučiau, kad turiu tau tą pasakyti. Algimantai, noriu tau palinkėti, kad tavo esybė kiekvieną sekundę spinduliuotų vien tik Meilės aukštus virpesius, kur bebūtum, ką beveiktum, su kuo bebendrautum, nes tiktai tai trauks žmones prie tavo gyvo Meilės ir Šviesos žodžio. Neleisk, kad buitis nuslopintų tavo aukšto dažnio virpesius, nes Tėvo Valia – būti tokiu tobulu, koks Tobulas yra Jis. Linkiu didelės sėkmės. – ir savo vardą parašo. Aš jai parašiau tokį atsakymą – Miela (ir vardą rašau) patarimo nedalink niekam be prašymo, ir susirūpink savimi, ir savo gyvenimu. Nereikia užsidėti ne savo naštos, kai savosios neneši, ir niekada nesivelk į ginčą. Telydi tave Kūrėjo Palaima, Ramybė, ir mano Broliškas, Tėviškas apkabinimas. Algimantas.
Tai tas rašymas – tos moters – iš esmės labai dažnai atsispindi net ir gyvų, tikrų urantų bendravime su manimi, kada jie man duoda įvairius nurodymus, kaip reikia, ką reikia daryti, turėdami savo sampratą, ir turėdami savo įžvalgą, ir neaprėpdami manosios įžvalgos. Ir aš dažnai sakau – aš nenoriu tęsti pokalbio, nes nematau prasmės tokiam pokalbiui toliau vystytis. Tai energiją eikvoja! Ir urantai tai – kai kurie – priima kaip mano supykimą arba susierzinimą – kaip rašo šita moteris. Tai nėra susierzinimas! Tiesiog tai yra pasakymas – nereikia beprasmiškų pokalbių. Jie nieko neduoda, o energija švaistoma! Tai geriau tą akimirką paskirti prasmingam bendravimui. Jeigu nėra minčių prasmingam bendravimui, tai gerai, palinkėkime vienas kitam Ramybės su Kūrėju, ir baikim pokalbį. Nereikia švaistyti laiko! Ir tuo labiau, kada net Urantijos Knygoje nuolat akcentuojama – nepatark kitam, jeigu tavęs neprašo patarimo, nemokyk kito! Juk yra lietuvių liaudies patarlė – Nekišk nosies į svetimą daržą, žiūrėk savojo! O smalsumas – tai būtent kaišioti nosį į kito daržą! O kam? Ravėk savąjį! Dirbk savajame darže! Smalsumas – yra yda! Visos ydos blogos, bet smalsumas – jis nuveda nuo žingeidumo – žingeidumo siekti didesnio pažinimo, kad tas žinias pritaikytum visumos gerovei.
Aš tiesiog dabar džiaugiuosi – man Veronika iš Panevėžio, na, tiesiog siunčia daugybę nuostabių knygų! Ir Daiva atveža į Šventovę. Ir, kada aš tas knygas parsivežu, aš tiesiog apkabinu jas, ir galvoju – man seilės kyla – kaip aš noriu visas jas studijuoti! Man jos reikalingos, kad aš išplėsčiau savo įžvalgą, ir tuo pačiu prisidėčiau dar geresniu veikimu visumos labui. Man nereikia, kad apie mane kažkas tai daugiau sužinotų kokių nors ar radijo programų, ar interneto puslapių dėka, ne. Aš turiu, ir žinau, ką aš turiu daryti. Juk mane taip pat veda Minties Derintojas, kaip ir jus – kiekvieną! Tai jūs ir turite savąjį gyvenimą gyventi! O kodėl jūs stengiatės – kai kurie – užsikrauti manojo gyvenimo reguliavimą? Nereikia šito daryt!i Bet tai priklauso vėl nuo jūsų įžvalgos. O įžvalga plečiama, kada yra prasmingai studijuojami šaltiniai, studijuojamos įvairios knygos, kurios turi giluminę prasmę – giluminę ta prasme, kad reikėtų studijuoti – ir Bibliją, ir Koraną reikėtų studijuoti, ir Mormono knygą reikėtų studijuoti, ir Torą reikėtų studijuoti, ir Sai Babos mokymus reikėtų studijuoti. Jums reikėtų studijuoti, kurie norite būti Dvasiniais Mokytojais. Urantijos Knyga, ir mūsų dvasiniai apreiškimai – savaime suprantama. Bet šito neužtenka! Jūs turite pažinti tuos žmones, kurie vadovaujasi tais raštais, kaip Šventaisiais Raštais, ir jiems tai yra aukščiausia tiesa, ir tikrovė. Štai dėl to, kad juos suprastumėte, jūs turite žinoti jų šaltinius, pažinti juos.
Taip, mano mylimieji, džiaugiuosi jūsų žingsniu, ir linkiu jums gilesnio ryšio ir atsivėrimo Kūrėjui, ir tuo pačiu aktyvesnio veikimo drauge su Kūrėju, bet ne kašiojant nosį į svetimą daržą, o ravint savąjį, visumos Gerovei. Amen.

Telydi mus Kūrėjo Ramybė, ir Palaima.
Su Meile

Violeta
2022-09-09 19:12:52

Komentarai

... rezervinis likimo korpusas... paminėtas Urantijos Knygoje.Gal moteris,bendravusi su Algimantu,priklausė Rezerviniam likimo korpusui?

Rimantas
2022-09-26 22:45:37



[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal