Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Žmonijos civilizacijos statinio griūtis – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2022 09 04

Mano vardas – Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus visai planetai – Urantijai – pradėdamas nuo Lietuvos, nuo urantų štai, kurie čia susirinkę gyvojoje šventovėje. Vyksta gyvosios pamaldos be ritualų – yra vienintelė tokia šventovė visame pasaulyje. Ateis akimirka, kada šitoji šventovė apims visus kraštus, dabar musulmonų, budistų – susiskaldžiusių įvairių sektų – ir bus gyvasis Įtikėjimas, gyvasis Tavęs išpažinimas, gyvasis Tavęs garbinimas, kaip ir mes dabar garbiname Tave!
Ir man džiugu, džiugu, kad mes turim šventovę, kuriai sueina šiomis dienomis dvidešimt metų – dvidešimt metų! O dar iki to, apie aštuonetą metų aš vedžiau užsiėmimus Vilniaus Mokytojų Namuose, Kauno Žinijoje, važinėjau po Lietuvą su savo Mokymais remdamasis Urantijos Knygos Epochiniu Apreiškimu. Ir štai atėjo akimirka, kada atsirado gyvoji šventovė! Dabar joje yra tų dvasinių brolių ir sesių, kurie tada prieš dvidešimt metų nežinojo, kad tokia šventovė egzistuoja – ji jau egzistavo, o jie šito nežinojo! Šiandien jie yra kai kurie čia, o kai kurie, ir jų, deja, dauguma ir toliau nežino, kad yra gyvoji šventovė – vienintelė pasaulyje – o jie nežino, kad yra tokia gyvoji šventovė. Jie nuskriaudžia save, ir ne tik save, nuskriaudžia žmoniją – žmoniją, kurioje dabar yra milžiniškas plyšys – statinys įskilęs labai smarkiai. Bet jie šito nepastebi, jie nepastebi, kad civilizacijos statinys yra griūvantis, ir šitas griuvimas prispaus juos pačius griuvėsiais. Mes šventovėje meldžiam, kad būtų švelnesnės pasekmės, meldžiam norėdami – Širdimi norėdami – kad žmonės nepatirtų kančių. Kūrėjas nesikeičia, Jis į mūsų maldas nereaguoja, Jis turi Sumanymą – Evoliucinį Planą – ir nė vienos išimties jame nėra!
Juk įsivaizduokit, kada Kristus, jau į savosios Misijos pabaigą – buvo vienas, ir laukė ateinančių kareivių jo suimti – jį užvaldė nerimas viduje – tas žmogiškasis, materialus protas išsiveržė. Ir jisai kreipėsi į Tėvą – Negi Tu nori, kad įvyktų tai? – taip, kad jis patirtų klaikią mirtį – fizinę mirtį – su prievarta. Ir kada jis gavo žinią, kad Tėvas nori, kad visi įvykiai vystytųsi natūraliai, reiškia Tėvui neįsikišant, Tėvui nepadedant, kad išlankstyt, kad geriau būtų štai tam materialiam protui – Kristaus materialiam protui – kuris prasiveržia savo baime nustelbdamas Dieviškąjį Protą – ir kada atėjo žinia, kad Tėvas nori, kad visi įvykiai natūraliai vystytųsi, jis nurimo – nurimo – ir tada įsigalėjo vėl dvasinio Jėzaus Proto viešpatavimas materialaus proto atžvilgiu, ir jis ramiai laukė tų ateinančių jo suimti kareivių.
Štai ir mes dabar esam panašioj padėty, kada žmonija ritasi į bedugnę, kada dabar čia vyksta žaidimai savanaudiškų žmonių, kurie neturi jokio supratimo, kas yra Kūrėjas, kas yra Gėris, Grožis, nes jų viduje nėra Minties Derintojų! Jie pasmerkė save išnykimui. Bet jie turi valdžią – turi finansus, turi dominavimą mūsų materialių kūnų atžvilgiu! Yra tokia aplinka! Ir Kūrėjas nesiruošia keisti Savo Plano, kad mūsų materialiam protui įtiktų, kad Jis padarytų kompromisą dėl to, kad mes meldžiam ne tokių žiaurių pasekmių, skaudžių patyrimų, didelių tokių kančių. Kada mes žvelgiam šitos akimirkos požiūriu ir šito konteksto žvilgsniu, mums atrodo, kad vyksta baisūs dalykai, bet kada mes imame žvilgsnį Paties Kūrėjo, apimame visą kūriniją – tai čia, kaip mažas, mažas aguonos grūdelis visa mūsų žmonija, visa planeta – yra Šviesa aplinkui! Šitas aguonos grūdelis tamsos kosmose – tamsos taškelis – jame yra savanaudiškumo žmonija pasėjusi vartotojiškumo civilizaciją – ir yra tie, kurie pabudome mes – urantai – yra tas spindėjimas silpnas, bet jis prasiveržia pro tą tirštą tamsą – kaip ir Kristaus spindėjimas prasiveržė pro tą kareivių tamsą, bukos minios tamsą, kuri po akimirkos nuteis Kristų nukryžiavimui, o plėšiką-žudiką paleis! Štai kokia yra pamišusi minia! Šiandien tokie pat pamišėliai yra valdžioje – Baidenas, Putinas, Nausėda, Šimonytė – kokie ten dar yra tie pamišėliai? Daug jų yra. Dvasine prasme žvelgiant į juos, jie yra kaip nenormalūs, dėl to jie – jie save pasmerkia iš tikrųjų didelėms kančioms. Ir Kūrėjas leidžia ir dabar vystytis įvykiams natūralia vaga, kad tas pastatas, kad tas civilizacijos statinys vis labiau ir labiau skiltų, ir tada žmogus pastebėtų – pastebėtų, kad griūna tai, kas yra aplinkoje iki šiol sukurta – kad jis ieškotų išeities nebe remdamasis tais pamišusiais, politiką vykdančiais, iš tikrųjų pseudo politiką, nukreiptą prieš Kūrėją, prieš Evoliuciją, bet kreiptųsi tada į Aukštesnę Jėgą pagalbos – į Kūrėją – nes į ką nors remtis daugiau nėra!
O mes išreiškiam Kūrėjo Valią – mes, jau dabar būdami toje tirštybės tamsoje, mes esame ta Šviesa, kurią mes geriame, ir gėrėme, ir gersime iš Paties Kūrėjo! Štai yra kokybiškas skirtumas! Ir mes esame, kaip tas Kristus apraminęs savo protą, gavęs žinią, kad tegu įvykiai vystosi natūralia vaga – mes dabar gaunam žinią, kad Kūrėjas nesikiš į įvykius – tesivysto natūralia vaga, kad daugiau pamatytų griūvantį statinį žmonijos, kad jie susimąstytų – kažkas negerai. Dabar, kol kas, materiali gausa užtemdo tą plyšį, kuris yra, jau milžinišku dvasiniu Įžvalgos Žvilgsniu žvelgiant – jisai griauna tas sienas, statinį patį žlugdo. Bet jo kitaip pakeist negalima. Tai štai, kada mes žvelgiam Kūrėjo Žvilgsniu – jis apima visą amžinybę, ir begalybę – ir šitoji akimirka perkeliama dešimtis tūkstančių metų į ateitį. Mums šitame taškelyje šiandien gyvenant atrodo ta kančia dabar mus spaudžia, bet jūs persikelkite į ateitį dešimties tūkstančių metų – jeigu šitas statinys neturi sugriūti dabar – jį išsaugoti – tai po dešimt tūkstančių metų bus kitos kartos, kurios gyvens dar labiau iškreiptą, korumpuotą melagystėm, narkotikais, nusikaltimais, karais apipintą pasaulio iliuzinį gyvenimą, kuriame taip pat bus tie patys vergvaldžiai neturintys Minties Derintojų! Jie žmoniją, kaip vergus valdo! Bet jie yra gudrūs – neišmintingi, bet gudrūs – jie skaldo pasaulį, kad pasaulis tarpusavyje nesusieitų, kad nebendrautų ir nebendradarbiautų, o tai dar atsiras tarp kažkokių, žinai, grupuočių ir protingų, išmintingų – pradės mokyti – o suskaldžius, tuomet galima kontroliuoti tas suskaldytas grupes!
Tai štai politinės valstybės yra pirmasis darinys, kuris yra suskaldantis žmoniją – politinės sienos, vizos. Jie gi žaidžia tą žaidimą – ir tas žaidimas yra prieš Kūrėjo Valią, prieš Evoliuciją – ir tą ateities tarpsnį, kuris išsitęs į šimtus metų! Tai nebus akimirka! Ištvert galima tiktai atradus Kūrėją savyje arba tapus tos sistemos, kuri griauna viską, eina prieš Kūrėjo Valią – sraigteliu, ir dalimi. Bet tada užmirškit save, užmirškit savastį, užmirškit Kūrėją, užmirškit Evoliucinį Planą, net Darviną užmirškit, nes jis tai siekė iš Širdies Evoliucinės Šviesos – o dabar viskas yra sujaukiama, kad net ir tos Evoliucinės Šviesos nebeišliktų – nekalbu apie dvasinę Šviesą, kuriai jokių daigelių neleidžia prasiskverbti nei į radiją, nei į televiziją, nei į mokyklą – niekur.
Dėl to, mano mylimieji, maldose būkite skalsūs, netuščiažodžiaukite, bet nuoširdūs, ir tikintys vidumi giliai. O šitaip apmąstę mano šituos jums sakomus žodžius, jūs žinosite vardan ko melstis, vardan ko? Vardan savęs, kad jūs ištvertumėte, kas laukia, ir tuo pačiu, kad išliktumėte su Kūrėju – nepabėgtumėte iš Gyvojo Kelio, kaip pabėgo šimtai, kurie šventovėje buvo, kaip praeiviai. Jų buvo šimtai, o per mano rankas perėjo tūkstančiai, kurie lankė užsiėmimus – bet jie pabėgo visi, pabėgo. Tai jiems ne priekaištas – jie save nuskriaudė, žmoniją nuskriaudė. Ir kita vertus, mes atsakingi tik už save – kiekvienas asmeniškai už save – mes neatsakom už kaimyną, už sūnų, dukrą, tėvą, motiną, seserį ar brolį, tik už save. Rūpinkitės savimi, tada jūsų gyvenimas bus toks, kokį jums diktuoja iš vidaus Kūrėjas. Ir tada Evoliucija vystysis vis tvirčiau Gyvuoju Keliu su jūsų asmeninių Indėliu. Ir šventovė bus jums pirmoji priedermė – neapleisti šventovės – joje krautis tą gyvybinę Energiją kolektyvinėje Komunijoje, ir ją panaudoti gyvenime. Įsivaizduokit, kada, kada reaguoja gėlės žiedas arba augalas, nesvarbu, koks – daržovė, vaisius – jis reaguoja į jus, į jūsų Meilę – bet jis neturi to proto, bet jis reaguoja į virpesius – į virpesius, kurie sklinda iš jūsų. Kūrėjas sumanė Evoliucinį Procesą, kad išsiskleistų augalo žiedas arba suaugtų vaisius, daržovė tokie, kokia yra sumanyta pagal savo geriausios išraiškos savybes – skaniausia, saldžiausia, pati sultingiausia – kada yra Kūrėjo numatyti išorės virpesiai tai pačiai augmenijai. Ir kada jūs būnate šventovėje, jūs prisipildote tų, būtent, aukščiausio energinio dažnio virpesių, kaip jūs niekur kitur negalit prisipildyt – ir jūs galit ateit, ir tų augalų nekalbint, o paprastai, tai jūs ir kalbinsit juos, kada jūs į juos žvelgiat kaip į gyvus, bet jeigu ir nekalbinsit – iš jūsų sklis tie virpesiai – ir tos daržovės bus skanesnės, vaisiai saldesni, ir sultys bus sveikesnės, nes jos atitiks tą Kūrėjo Evoliucinį Sumanymą – augmenija, kaip ir gyvūnija reaguoja į virpesius – jie neturi abstraktaus mąstymo. O išgirdo ten žodį – myliu, myliu – ir jau atseit, reaguoja gėlė. Reaguoja į virpesius – o virpesiai yra jūsų būsena!
Tai štai jūs gyvojoje šventovėje gaunate iš manęs visą, ką jūs galite tiktai sugerti, gaunate tai – aš atiduodu visą save. Ir taip pat prašau iš jūsų, kad atiduotumėt visą save šventovėje, o paskiau jūs pagirdot savimi kitus, ir tie kiti neša vėl savo būseną į aplinką ar jie važiuotų autobusu, troleibusu, ar eitų gatve – virpesiai sklinda – susidaro bendras Laukas. Ir mes šitaip veikiame tą tamsą – mes veikiame tai, kas yra pikta – apraminam tą piktumą, kad jis nebūtų toks piktas – bet jis bus, bet jis nebe toks aštrus bus. Štai kokia yra jūsų priedermė!
Ir Kūrėjas neduoda įsakymų. Įsakymas – tai, kai privalu vykdyt. Štai Dešimt Dievo Įsakymų – tai klaidinga nuostata. Kūrėjas nurodo – nurodo Vektorių – ką jums reikėtų daryt, kad būtų Jo suplanuoto Evoliucinio Plano kuo geresnis įgyvendinimas jūsų dėka. O nurodymas – tai yra, na, noriu klausau, noriu neklausau – tai nėra įsakymas, tai nėra komanda! Net ir Urantijos Knygoje štai tie pasakymai, čia įsakymas – Būkite Tobulas net ir Toks, koks esu Tobulas Aš – tai yra ne taip, kaip turėtų būt! Tai yra nurodymas – tai yra mūsų labui pasakymas, o jau mes turim laisvą valią iš Kūrėjo patikėt tuo ar ne, pasinaudot tuo ar ne, gyventi tuo ar ne! O ten, kur yra įsakymas, jau tu negali šito rinktis.
Tai štai mes irgi turim, kaip aš sakau, ir garbinime girdėjau – Na, Tu esi Tėvas, net kaip ir mūsų tikras tėvas iš kurio mes gavom gyvybę. Tėvas yra Tikras tiktai vienas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – ir Motina viena – Rojaus Trejybė-AŠ ESU! O šitie mūsų tie giminiški, biologiniai gimdytojai, jie ir yra tiktai rūšies pratesėjai! Bet tai yra patogiausia gyvent šeimos ląstelėje, nes ten gali modeliuot tą gyvenimą, kai netrukdo tau aplinka – tu ten turi tą erdvę, kurioje tu gali būt, kaip Kūrėjas. Ir tave apriboja, kad tu nesikištum į kitos šeimos gyvenimą, nes ten kuriama taip pat kita nuostata, net ir suprantant tą patį Kūrėją, bet kiekvienas turim savo protą – ir ten kuriamas jau kitoks erdvės Laukas. Jie yra tik giminės pratesėjai, kaip ir mes esam giminės pratesėjai savo atžaloms! O Tėvas yra vienas vienintelis! Nors ir Kristų vadina Vietinės Visatos Dievu-Tėvu. Ne! Tėvas yra tiktai visiems – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – Motina yra visiems – Rojaus Trejybė-AŠ ESU! Kristus yra mūsų Vyresnysis Brolis! Bet jis turi Statusą Sūnaus Kūrėjo, dabar – Šeimininko Sūnaus Kūrėjo – jo Partnerė – Dukra Kūrėja. Tas Statusas, jisai dabar yra toks, vėliau jis bus pakeistas galbūt, aišku, bus pakeistas, kai bus tolimesnės Visatos išorinėje Erdvėje. Mes turim ir dabar jau statusą, kaip tie žengiantys į savojo Likimo įgyvendinimą Rojaus Tėvų vaikai. Bet kokios mūsų bus atitinkamos pareigos, mes dar nežinom – ir niekas nežino visoje kūrinijoje. O Tėvus turi visi tuos pačius – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – ir nemažinkit Jų – o save vertinkit, kaip prie Tų Vienintelių Tikrųjų Tėvų. Amen.

Komentarai