Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Kūrinijos kūrimo modelis – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2022 10 02

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus visai planetai pradėdamas nuo Lietuvos. Sakau dvasinius mokymus, kuriuos jūs girdite lietuvių kalba gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje. Angliškai sakau bet kur gamtoje, mieste, parinkęs tam tikrą foną. Dvasinis mokymas – tai yra Tikrovės platesnis paaiškinimas, kaip atrodo toji Tikrovė. Šiandien aš noriu pažvelgti Kūrėjo Žvilgsniu į kūrinijos kūrimą, kad jums būtų viduje aiškus tas modelis, kokiu būdu buvo kuriama kūrinija iki šios akimirkos.
Tai štai be pradžios ir pabaigos yra Keturios Asmenybės, Jos ir vadinasi – Kūrėju – bendru vienu žodžiu. Kūrėjas – Lygiavertės Trys Asmenybės esančios Rojaus Trejybėje, ir sudarančios Rojaus Trejybę, ir Visuminė Dievybė AŠ ESU – rašoma vien didžiosiomis raidėmis. Tai yra egzistencialūs Asmenys. Jie nėra amžini – Jie yra Amžinybės Šaltinis ir Centras – Amžinybės Šaltinis! Yra tų amžinų, kaip mes sakytume – asmenybių – tačiau jos nebus egzistencialios – jos turi pradžią, bet pradžia yra tokia tolima, kad nėra užfiksuotų dokumentų apie jų kilmę, ir ją težino Kūrėjas. Juk Kūrėjas pradeda kurti kūriniją nuo savęs – Jis yra nekintantis, Jis savyje turi viską. Tai štai nuo savęs pradėdamas veiksmą į išorę, tiksliau pasakius, iš savęs Jisai kuria Havoną – Centrinę ir Dieviškąją Visatą – iš savosios Buveinės Rojaus. O iki Havonos sukūrimo Jis sukuria dar savuosius vaikus, kurie turi tokią iš Kūrėjo teiktą Galią ir kvalifikaciją manipuliuoti Jo Energiją – pačios galingiausios išraiškos Energiją, kuri yra Kūrėjo Buveinėje, kuri vadinama Rojumi, ir kuri yra kūrinijos viduryje. Tai štai, kad Kūrėjas galėtų manipuliuoti tą visą Energiją, Jis sukuria tam savo vaikus – Rojaus Jėgos Pagrindinius Organizatorius ir Pagrindinius Architektus – nes mes čia žinome, architektas sukuria bet kokio statinio projektą – statinio nėra, jau projektas yra sukuriamas. Yra Kūrėjo tokia samprata, kad Architektai turi būti. Tą Energiją, kurią turi Rojaus Jėgos Pagrindiniai Organizatoriai – manipuliuoti, nukreipti, kaip iš jos paskiau kurt pasaulius – ne šiaip sau, kad tai būtų chaotiškai, kaip išeis taip ir išeis – ne – yra tie sukuriami Kūrėjo vaikai, kurie turi tokią Išmintį – tobulą Išmintį – toje sferoje, kaip modeliuoti Energiją, kaip Pagrindiniams Architektams tokioje apimtyje ir tokia apimtimi, kad atsirastų dieviškieji, amžinieji Pasauliai Havonos Septyniuose Žieduose – iš viso milijardas Pasaulių! Štai dėl ko Vietinė Visata arba Supervisatos yra kosminėje erdvėje, toli už tamsiųjų kūnų – ir tai yra evoliucinės Visatos, Supervisatos. Tuo tarpu Havonos Visata nėra evoliucinė – ji yra amžina. Tie Pasauliai yra sudėlioti pagal Pagrindinių Architektų planus-projektus, ir iš tos, iš Kūrėjo teikiamos per Rojų Energijos – modeliuojami – modeliuojami ir savo grožiu, kad kiekvienas, jeigu tai yra, sakykim, Septyni Žiedai, bet vidurys vis tiek išlieka Rojus. Tai tie Žiedai vienas kitą gi apglėbia, nes tas pats yra Rojus – vidurys – kiekvienam Žiedui! Tai kuo toliau nuo Rojaus, reiškia toliau nuo Kūrėjo erdvėje – kosminėje erdvėje – reiškia tas nuotolis turi atitinkamų niuansų ir kaip tie Pasauliai atrodo. Tai štai pradėjus nuo Septinto, einant į Pirmąjį Žiedą visą laiką artėjama prie didesnio panašumo į Rojų. Rojaus nukopijuoti neįmanoma, jo negalima atkurti jokiame pasaulyje, net ir amžinajame-dieviškajame Havonos bet kuriame iš vieno bendro skaičiaus milijardo Pasaulių. Rojaus Lygio pasiekti neįmanoma, bet artėti link tokio Grožio, štai ir yra tas procesas, kurį ir pradeda Kūrėjas nuo tų tobulų, amžinų Pasaulių! Bet jie turi pradžią. Jie nėra kaip Rojus – Kūrėjo energinių virpesių Buveinė – be pradžios. Rojus egzistuoja, kaip ir Kūrėjas – be pradžios – nors jis yra materialus, bet jis yra iš vienos, sakykim, taip, medžiagos, kuri yra nei gyva, nei negyva. Tokios medžiagos nėra niekur kitur kūrinijoje, tik Rojuje! Ir Rojus nėra pats erdvėje – iš jo yra paskleidžiama erdvė – kosmosas. Ir nėra Rojuje judėjimo, tiksliau pasakius – Rojus nejuda, kaip ir Pats Kūrėjas – viskas juda aplink Rojų, net ir tie amžinieji Pasauliai esantys Havonos Septyniuose Žieduose juda aplink Rojų! Bet kiekvienas Žiedas juda vis į priešingą pusę, kad nebūtų sukuriama tokia milžiniška Išcentrinė Jėga – jeigu visi Septyni Žiedai judės viena kryptimi – išsuks tuos Pasaulius, juos išmes – tereikia tą judėjimo kryptį suteikti, kad kiekvienas Žiedas judėtų į priešingą pusę aplink Rojų, ir taip sumažinama Išcentrinė Jėga. Tai yra numatyta jau Pagrindinių Rojaus Architektų ir projektuose, ir įgyvendinus juos. Lygiai tas pats egzistuoja, kada prasideda kūrimas evoliucinių Supervisatų ir Vietinių Visatų – kiekviena grandis vis juda į priešingą pusę, vėl, kad išlygint Išcentrinę Jėgą.
Ir dabar, kada mes turime Havonos Septynis Žiedus – milijardą Pasaulių – Kūrėjo jau yra sukurta Sūnų ir Dukrų kategorijos, kurios turi kvalifikaciją veikti tuose pasauliuose, kurie yra sumodeliuoti. Jie neturi evoliuciniams pasauliams būdingo vystymosi, jie yra materialūs – visa kūrinija yra materiali – bet elementai yra tokie, kokių nėra kosminiuose evoliuciniuose pasauliuose. Reiškia mes artėdami link Havonos, mes taip pat Havonoje ir matom visiškai kitokią sandarą, nors vanduo ir Rojuje yra tas pats – H2O – tas pats šlapumas, bet materija yra kitokios, kitokios išraiškos. Tai štai Kūrėjas sumano iš pradžių tuos vaikus, kurie atitinkami bus, kad sakykim, būtų ir Supernafimai – angelų kategorija – kuri gali, gali įveikti milžiniškus atstūmus, gali gabenti asmenybes, gali įveikti tokį nuotolį, kurių neįveiks Serafimai veikiantys šalia mūsų – jie yra, kaip miesto kursuojantys autobusai! O jeigu reikia kosminės raketos, lainerio, tai tas autobusas iš miesto negali pakilti į kosminę erdvę, nes jo ne ta funkcija, ne toks pajėgumas – tai štai, Supernafimai yra kaip kosminiai laivai – jie pergabena būtybes žemesnio statuso iš vieno Havonos Pasaulio į kitą – o galiausia, kai užbaigia savo lavinimą, iš Havonos Vidinio Žiedo perkelia į Rojų. Bet iki to laiko tie dvasiniai Sūnūs ir Dukros yra Kūrėjo jau sukurti – sukurti taip, kad nereikėtų jau tiems, kurie yra žemesnio statuso ir išlavinami laukt, kad štai aš jau išlavintas, jau man reikėtų persikraustyti į kitą pasaulį, į aukštesnį statusą, o čia dar nesukurtas bus Angelas, kuris galėtų mane ten nugabent. Reiškia Sūnūs ir Dukros turi būt sukuriami anksčiau, negu yra tam poreikis, o panaudojimas yra pagal poreikį, kada jau yra iš ko paimt tą Sūnų sukurtą, ar Dukrą, ir ją panaudot atsiradus poreikiui. Tai štai kada mes einam nuo Rojaus per Havoną yra kvalifikuotos jau sukurtos gausybės įvairių dvasinių Sūnų ir Dukrų kategorijos, kurios jau veikia tenai. Jos laukia ateinančių iš evoliucinių planetų, kurių dar nėra sukurta – bet jos jau laukia, jos ruošiasi – kadangi kuria Pats Kūrėjas tobulus vaikus, kada kuria betarpiškai, kaip ir Sūnus Kūrėjus sukuria Rojaus Trejybės Asmenys, kurie vėliau turi Galią kurti Vietines Visatas. Bet tas Tobulumas yra dalinis – atitinkamoms funkcijoms atlikti – Tobulumas. Bet įsiminkite, Kūrėjas yra Tobulas, bet Jis nėra Tobulumas – Jis yra Tobulumo Šaltinis – o Šaltinis visuomet turi būt aukščiau Tobulumo, nes iš Jo pasklinda Tobulumas!
Visuomet jūs turite kalbėdami apie Kūrėją sakyt – Šaltinis ir Centras – nes niekur nėra Centro kito, tik Jisai visa kam – Meilei, Gailestingumui, Teisingumui, Gėriui, Grožiui – Jis yra Šaltinis ir Centras! Jis nėra Grožis ir tik tai – Jis yra Grožio Šaltinis ir Centras! Jis yra Teisingumo Šaltinis ir Centras! Nebūtų Kūrėjo, nebūtų Teisingumo – iš Jo Teisingumas imamas! Tai štai, kada Jisai žvelgia į kūriniją, kurios dar nėra – iš savęs – Jis mato tą, kas realiai jau yra, nes Jis neturi laiko – Jis – Amžinybės Šaltinis ir Centras! Amžinybėje laiko nėra! Rojuje laiko nėra – Rojus belaikis! Tai štai dabar Kūrėjas žvelgia į tą vietą kosminėje erdvėje, bet tai yra Jo Glėbys – Jis žvelgia į savo Glėbį, ir kur Jis žvelgia? – va, štai taip, žemyn! Dar nieko nesukurta, čia prasidės Kūrybos Procesas, bet Jis žvelgia ten, kur dabar išoriniame kosmose vyksta tiktai milžiniški Energijos uraganai – Jis jau žvelgia kaip ten pasauliai veikia – kaip Jo Sūnūs ten, kuriuos sukurs dar tam, kad veiktų – jau jie veikia – nes Jis tą akimirką laiko savyje kiekvieną akimirką – visą amžinybę ir begalybę savyje laiko kiekvieną akimirką!
Nėra ir negali būti nė vienos kitos be Kūrėjo asmenybės, kuri galėtų šitaip mąstyti, žvelgti ir veikti, kaip Kūrėjas. Ir Kūrėjas nėra toks, kad pasirengęs kiekvieną akimirką veikti – Jis veikia! Jis vienintelis yra vergas niekada neturintis poilsio, bet vergas, kuris teikia džiaugsmą visiems iš savosios vergystės, nes Jam ta vergystė teikia pasitenkinimą. Jis neturi kito jausmo, kaip pasitenkinimą, nes Jame yra Meilė – Jis yra Meilės Šaltinis, štai Jis tada skleidžia tą Energiją. Bet Jisai yra Ponas. Juk gi sako – Ponas Dievas! Ko Jam ten veikti šitame kosmose, jeigu Jis turi galimybę sukurti Sūnus, kurie ten turi ir veikti, tai Jis koją ant kojos susideda, fotely sėdi, ir žiūri iš Rojaus, kaip, aha, štai sukūriau čia – Joną, Petrą – jiems daviau tą Energiją organizuoti iš Manosios Energijos, Aš žiūriu, kaip jie ten ją organizuoja – tai į kairę, tai į dešinę, tai mėgina sau į kišenę dėt – ne, mielasis, pagal Mano Valią viską daryk, tik tada Energija bus tokia, kokią Aš sumaniau! – Tai štai, kad jisai į savo kišenę nekrautų, kad jam būtų daugiau Energijos, tai reikia sukurt Tobulus Sūnus. Tobulumas atsispindi iš Kūrėjo per gyvą komuniją su Kūrėju, ir štai tada nebe sau krauni į kišenę, bet atiduodi – tau pasitenkinimas yra, kaip ir Kūrėjui, vergaujant savo Sūnui ir Dukrai. Juk ir tėvas mylinčioje šeimoje – jam gi džiaugsmą teikia daryt Gėrį savo vaikams iš Meilės. Tai iš kur tai visa tai yra? Iš Kūrėjo. Tas tėvas arba motina paima Meilę ne šiaip sau iš savęs – o aš išaugau tokioje šeimoje, tai aš Meilę jaučiu – ne, mielasis, iš Kūrėjo tai yra ta Meilė, tik tu viską paskiau savo mąstymu taip sudėlioji, kad tarsi tavo lavinimas tą suteikia tau Meilę. Šaltinis tą teikia – nebūtų Šaltinio, nebūtų ir tų sudėliojimų.
Tai štai Kūrėjas žiūri į tą kosminę erdvę, ir Jis negali sukurti materialių vaikų Pats, nes Jis yra Dvasia – Dvasios Šaltinis ir Centras – reikalingi kiti vaikai, kurie kurtų tą gyvybę, net ir materialią gyvybę – bet Jisai duoda Evoliucinį Planą! Tai štai sukuriama erdvėje galingesnė struktūra – tai yra Supervisatos. Bet jos gi turi milžinišką plotį – 500 000 šviesmečių plotis – o vienas šviesmetis, tai vienerius metus skristi 300 000 kilometrų per sekundę greičiu – tai perskrist vieną Supervisatą reikia 500 000 metų! Tai negali būti Supervisata sukuriama iškart tokios apimties – tie vaikai, kurie turi tą kvalifikaciją, Energiją, jau žemesnio statuso – Energijos Centrai, Energijos Reguliuotojai, Energijos Prižiūrėtojai – jie kuria irgi palaipsniui. Bet pradeda nuo ko? Nuo Centro – nuo Sostinės! Taip ir Supervisatai – mūsų Supervisatai – Septintojoje – tai iš Septynių – Septintojoje – pačioje jauniausioje, nes kuriama evoliuciškai nuo Pirmosios – mes esam pačioje jauniausioje. Prasidėjo kūrimas mūsų Supervisatos nuo Uversos – nuo Sostinės, kuri visuomet yra gražiausia – ne kaip Lietuvoje, kur sudarkyta yra – bet Sostinė turi būti gražiausia, harmoningiausia savo grožiu, savo architektūra, savo gamta – tai išraiška harmonizuota! Tai Centras ir turi atitikti, kad patekusiems iš žemesnių grandžių būtų milžiniškas pasitenkinimas – štai kokia yra mūsų Sostinė! Bet čia ne apie Vilnių kalba – apie Uversą! Ir tas pats yra artėjimo kelias, prasideda, sakykim, taip – nuo priemiesčių. Kas yra priemiesčiai, kas aplink tą Sostinę yra? – tai yra Didieji Sektoriai – Didieji Supervisatos Sektoriai. Ir ten vėl reikalingi atitinkamos kvalifikacijos vaikai. Tai jie sukuriami iki to laiko, kol atsiranda šitie Didieji Sektoriai, kad juose jie galėtų jau veikti. Ir yra prerogatyva Kūrėjo suteikta, kad iš Kūrėjo tiesiogiai kilę, kai kurie vaikai gali kurt kitus dvasinius asmenis, kad patenkinti tos Visatos poreikį. Tai štai, kada yra sukuriami jau Didieji Sektoriai – bet tai dar neužbaigta Supervisata – reikalingi ir Mažieji Sektoriai segmentuoti tuos Didžiuosius Sektorius – jie per daug dar neapkrauti, galima sakyti, ne iki galo panaudota Energija, tai ji susmulkinama į mažesnius Sektorius. O toliau vėl yra milžiniška erdvė, yra dar tolimesnis kosminis pakraštys, kur gauna sklypą Sūnūs Kūrėjai ir Dukros Kūrėjos – štai kosminėje erdvėje sklypas, statykit savo Vietinę Visatą – savo Namą! Ir ten prasideda, dar toliau nuo Rojaus, Energijos manipuliavimas dar mažesniu laipsniu. Tai yra sukuriamos irgi Asmenybės – Energijos Centrai – bet silpnesni negu Supervisatoje, nes Energija – yra Būtybės, kurios Energiją nužemina – transformuojančios – Transformatoriai – nužemina Energiją pagal Vietinės Visatos poreikį – ir štai tada prasideda kūrimas irgi nuo Vietinės Visatos Sostinės – nuo Centro – ir atitinkama kvalifikacija ir Galia suteikiama Sūnui Kūrėjui ir Dukrai Kūrėjai – kurt savuosius vaikus, kokie bus Vietinėje Visatoje. Jie iki Supervisatos lygio – labai daug – kurie niekada ir nebuvo toje Supervisatoje. Tai taip atsiranda ir Melkizedekai, ir Lanonandekai, ir Varonandekai, ir Materialieji Sūnūs ir Dukros, ir mirtingieji.
Bet mirtingiesiems pasauliai nesukuriami iš Energijos tiesiogiai – jie sukuriami per saulės Energiją, kuri išspjauna dėl milžiniško karščio spaudimo iš saulės milžiniškus klodus materijos į kosminę erdvę – degantys milžiniški luitai. Paskiau jie vėsta, didesni kūnai kosmose pritraukia mažesnius – įsiurbia į save dalį tokių kūnų – saulė – dėl milžiniškos apimties turi didžiulę trauką – įsisiurbia atgal – bet vis tiek dalis pabėga, ir paskiau prisitraukia mažesnius kosminėje erdvėje skriejančius kūnus, ir susiformuoja palaipsniui evoliucinės planetos tokia, kaip mūsų Urantija. Ir štai čia modeliuojama jau gyvybė – mūsų materialų pavidalą turinti gyvybė – bet dvasia apdovanotą iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU, nes Jie yra Dvasios Šaltiniai! Visą gyvybę, kurią sukuria, net ir Kūrėjo įgaliojimu vaikai, turintys tą kvalifikaciją sukurti asmenybes, vis tiek asmenybės dovaną perteikia iš Kūrėjo, ne iš savęs! Tai ir mes turim dar unikalų dalyką, kad mes esam kilę ne tiesiogiai iš įsčių – iš moters įsčių – bet kilę iš gyvybės plazmos, kuri vystėsi Evoliuciniu Keliu per kokybinius šuolius – kaip iš lėliukės atsiranda vikšras, iš vikšro – drugelis iškart skrendantis. Tai kokybiniai šuoliai – nėra jungiamųjų grandžių! Ir mes iš lemūro kilę, to žvėrelio, kurio dabar – Madagaskaro saloje yra lemūras, bet jis jau kitoks negu buvo lemūras tuo metu, kada kilo būtent iš to pirmieji žmogagyviai. Tai nėra Darvino teorija, kad beždžionė bedirbdama sukūrė žmogų, darbas padarė žmogų – ne, čia Kūrėjo taip sumanyta – bet per kitus Jo vaikus, kurie darė eksperimentus – pusę milijono eksperimentų padaroma su ta gyvybės plazma, kuri derinama prie planetos apimties, prie planetos tankio, prie atmosferinio spaudimo, prie temperatūros, ir galu gale, koks modelis bus – trijų smegenų pusrutulių, dviejų, ar vieno smegenų pusrutulio tas žmogus, kada palaipsniui iš gyvybės plazmos išsivystys mirtingasis, kuris jau turi iš Kūrėjo suteiktą laisvą valią.
Ir visa tai, jau Kūrėjas matė, kai dar nieko nebuvo, jokių Supervisatų nebuvo, tuo labiau Vietinių Visatų, net ir Havonos nebuvo – Jis jau matė mus būsiančius – urantus – po Liuciferio maišto praėjus 200 000 metų, po Jėzaus Misijos šitame pasaulyje prieš 2 000 metų nuo šios akimirkos – Jis matė mus tokius, kokius matom mes čia dabar sėdėdami. Bet Jis matė tada ir perskrosdamas mus, žinodamas, kokie mes būsime, kada pasieksime, kaip šiandien sako per garbinimą – galime stovėti Tavo betarpiškoje akivaizdoje – galime – stovėsime mes, o ne galime stovėti – stovėsime – mes stovėsime Tavo betarpiškoje akivaizdoje! Tegu jūs dabar dar nejaučiat to, bet projektuokit pasąmonę, kad tai yra ne – galime – bet stovėsime – stovėsime – tvirtumą, užtikrintumą, ryžtą! O jūs gi ryžtingi esat urantai. Su tuo ir sveikinu! Amen.

Komentarai