Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Gyvieji Dvasiniai Mokytojai – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose 2022 10 15

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Aš sakau dvasinius mokymus, ruošiu Gyvuosius Dvasinius Mokytojus. Gyvuosius – pasakiau. Kokie gali būti negyvi Dvasiniai Mokytojai – formalistai – kurie turi daug žinių, bet dvasia nepatiria gyvojo Kūrėjo, neatranda. Intelektas trokšta pasidalinti patyrimais, pasidalinti žiniomis, nustebinti kitus. Čia yra dvasinis mokytojas – negyvas, nors jisai yra gyvas žmogus. Tai štai, aš ruošiu – Gyvus – Dvasinius Mokytojus, kurie Širdimi – Širdimi – atiduoda save. Kadangi juos ruošiu visai planetai, tai natūralu, tai ilgas procesas – labai ilgas – nes prieiti iki tokios būsenos, kada tu Širdimi dalini save – yra ilgas patyrimų kelias iki šitos būsenos, bet be šitos būsenos neįmanoma būti Gyvuoju Dvasiniu Mokytoju. Ir iš tikrųjų, kada mes Širdimi gyvename, tai yra, gyvename Kūrėju, tuomet yra mūsų kita samprata. Išvis, matymo diapazonas yra milžiniškas. Aišku, milžiniškas žmogiškąja prasme, bet jis yra realus, tikras, gyvas. Tu matai virpesiais ateitį, matai kokia bus žmonija, kokia bus aplinka, net šalia – šalia, kur mes esame, tie pasireiškiantys Dvasiniai Mokytojai, savąja Širdimi, savąja Šviesa, kurią mes ir gauname iš Kūrėjo, virpesiais. Ir tie virpesiai, iš tikrųjų, atitinka mūsų panirimo į Kūrėją gelmę, nes Kūrėjo virpesių gama yra ne plokščia, ji yra – kaip dabar madinga sakyti – 3D – sferinio matymo, panirimo – ir kuo giliau panyri, tuo aukštesnio energinio dažnio virpesiai patenka į mūsų vidų, ir tuo plačiau išsiplečia matymo diapazonas, suvokimo gelmė, ir tada mes galime numatyti daugybę ateities veiksmų ir pasekmių, tų veiksmų pasekmių. Tai aišku tinka ir mūsų asmeniniam gyvenimui ir mūsų sprendimų priėmimui.
Kada būna sunkios akimirkos, iškyla protui – mūsų žmogiškajam protui – ne dieviškajam – noriu pabrėžti – tam materialiam protui, kurį valdo smegenys – iškyla daugybė abejonių. Reiškia tas panirimas į Kūrėją – susilpnėjo, iškilo į paviršių, ir tada toji asmenybė dairosi aplinkui ir ją ima vis labiau užvaldyti nepasitikėjimas. Abejonės kelia nepasitikėjimą ir tuo pačiu ateina galbūt net ir baimės akimirka. Tai ji dar labiau užgožia iš Kūrėjo gaunamus aukšto energinio dažnio virpesius. O baimės akimirkoje teisingo sprendimo neįmanoma priimti – jis bus klaidingas – nes Kūrėjas diktuoja, ir mums reikia tą diktavimą pajausti virpesiais, o baimė nustelbia būtent Kūrėjo siunčiamus virpesius, kuriuos gali patirti dieviškasis protas tomis pačiomis smegenimis, kurios valdo materialų, žmogiškąjį protą. Bet tos pačios smegenys yra panaudojamos ir Kūrėjo dieviškajam protui mūsų asmenybėje, vis stipriau pasireikšti ir net pasireikšti taip, kad dieviškasis protas nustelbtų tą materialų-žmogiškąjį protą. Tai yra milžiniškas išmėginimas ir iššūkis žmogui. Šito niekas nemokė, nemoko, be manęs. Ir natūralu, nėra tokių patyrimų, todėl aplinkoj yra visą laiką klaidingi sprendimai. Ir tie klaidingi sprendimai duoda karčių pasekmių – ir vis tiek kartojami nauji sprendimai, kurie yra klaidingi. Savaime suprantama, kad tos pasekmės bus dar kartesnės už anas, karčias pasekmes, kurios jau ir taip skaudžiai įsminga aštriais kampais į žmogiškąjį patyrimą. Ir tada tu matai, kad pabaigos klaidingiems sprendimams niekada nebus, kol materialus protas juos priiminės be Kūrėjo atrasto savo viduje, ir kol tas dieviškasis protas nenustelbs materialaus proto.
Bet tai nereiškia, kad štai, Algimantas kalba apie proto užtemimą, jo atsisakymą. Ne, mano mylimieji, dieviškasis protas tai yra kosminė Įžvalga, tai yra Kūrėjo mums suteikiama ir informacija, kurią dieviškasis protas ir sugeba viršsąmonės kanalo dėka pajausti ir tuo pačiu apvalyti pasąmonę, ir iškelti tuos virpesius iki sąmonės lygio, ir sąmonės lygiu priimti sprendimą. Ir to sprendimo kryptis yra viena – visumos labui – visumos – ir tuo pačiu Meilės Galia, iš Kūrėjo, kurią patiri. Tai va šita Meilės Galia, kuri diktuoja sprendimą, tai yra Varomoji Jėga, Meilės Galia. Ir vėl, kuo giliau nyri į Kūrėją, tuo stipriau jauti Meilę ir ji pasireiškia tada ir sąmonės lygiu, Visumos Gerovei, teisingais sprendimais – ne klaidingais. Kūrėjas yra be klaidų – mes darom klaidingus sprendimus – dėl to ryšio, kuris svyruoja, o svyruojantis ryšys, kuris yra gyvas – ne ritualinis – svyruojantis ryšys su Kūrėju, tiesiogine prasme leidžia tam, materialiam žmogiškajam protui vėl, akimirkomis, nustelbti dieviškojo proto pasireiškimą. Ir tada jisai iškart iškelia abejones į pirmą planą ir sprendimai jau yra nebe tokie, kokius diktuoja Kūrėjas, jie yra – kaip medus su deguto šaukšteliu. Jau yra klaidingo sprendimo priemaišos ir aišku, tada būna pasekmės.
Tai štai, mano mylimieji, mes esame Gyvieji Dvasiniai Mokytojai. Mes, patirdami Kūrėją savo Širdimi, Meilės Galia, kurią gaunam taip pat iš Kūrėjo ir atiduodam savo Širdį šviesindami aplinką – šviesindami vardan kosminės Įžvalgos pasireiškimo visoje žmonijoje, kiekviename mūsų dvasiniame brolyje ir sesėje. O kosminė Įžvalga yra, kaip jūs žinote – iš Kūrėjo. Ir šita Įžvalga nenumato piktų žodžių, kaip ir – skaudžių pasekmių. Čia žmogus, dėl neišmanymo priimdamas ne tokius sprendimus, kokius diktuoja Kūrėjas, patiria tuos skaudžius patyrimus. Kūrėjo Evoliucija tai yra nuostabus bendradarbiavimas su Kūrėju. O juk Kūrėjas nėra kančios Šaltinis. Jis yra Palaimos Ir Ramybės Šaltinis ir Centras, ir ne tiktai mums, bet visai kūrinijai, nes Jis iš tos nuostabios Meilės Galios ir sukuria kūriniją ir joje visą esančią Gyvastį, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai, per savuosius kitus sūnus ir dukras. Tai štai, mes ir esame Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU panaudojami kaip Gyvieji Dvasiniai Mokytojai, šviesinant šitą žmoniją šitame amžiuje, šitoje vietoje, tokie, kokie mes esame savuoju atsivėrimu, savuoju gyvybingumu, kuris ateina iš Kūrėjo į mūsų asmenybę. Amen.

vvita
2022-10-18 21:21:51

Komentarai

Miela Adolfina, tu ir pati gi žinai – jauti – kaip gera viduje, kai mūsų Forumas atgyja, t.y. koks svarbus kiekvieno mūsų indėlis įneštas į jį. Nuostabu, kad jame reikšti savo mintis galime kiekvienas, nuoširdžiai trokštantis gyvosios Šviesos. Tas bendravimas tarp mūsų, Forume, kad ir retokas, bet jis palieka savo antspaudą kiekvieno iš mūsų Širdyje, ir padeda mums, nes kiekvienam reikia bendravimo ir šilumos, patiriamos iš draugo ar draugės arba – dvasinio brolio ar sesės. Tą mes ir surandame čia, Forume. Dėl to čia ir sugrįžtame.
Puikiai suprantu tave, patiriančią savyje Kūrėjo Meilės virpesių galią, ir ypatingai gyvojoje šventovėje. Iš teisų – gyvai – dalyvauti šventovėje, tai yra tas patyrimas, kuris niekada neatstos kito, lengvesnio kelio, kai mes galbūt tik jungiamės į gyvąsias pamaldas, skype‘o pagalba, arba jau tik klausome įrašų, įrašytų gyvųjų pamaldų metu. Tai toli gražu ne tas pats, kas gyvas ir mūsų tarpusavio bendravimas garbinant Kūrėją, jaučiant vienas kitą šalia – žvilgsnį, tam tikrą gestą, žodį – tiesiog buvimą – virpesius. Tačiau net ir techninių priemonių pagalba vykstančios gyvosios pamaldos yra – kuo Gyviausios. Viską lemia dalyvaujančiojo – būsena. Tikrai, tikrai, jeigu dalyvauji gyvosiose pamaldose net ir per skype‘ą – jauti aukšto energinio dažnio virpesius, Dvasinio Mokytojo žodžių Gelmę, bet kurio dvasinio brolio ar sesės būseną, kurią kuo aiškiausiai išspinduliuoja – žodis. Tai yra gyvi virpesiai. Iš savo patyrimo žinau, kiek daug tavo pačios ar pačio būsenai reiškia – dalyvauji ar ne, tu pats, gyvosiose pamaldose, kas kad – skype‘u. Garsu prabilęs, įveikęs baimę savyje, drauge su Kūrėju, tu kitaip ir jautiesi gyvosiose pamaldose – būtent tada ir junti jų – gyvumą, gyvybingumą, gyvastį. O štai tyla ir pasyvumas – graužia kaip rūdys iš vidaus, ir tas pasyvumas neša tave į dar aktyvesnius išsisukinėjimus nuo iššūkių tų, kuriuos tau paruošė Kūrėjas, bet taip jų gali ir likti nepažinęs, nes – tyli tada, kai iš tikrųjų vidus – nori kalbėti, dalintis, gerti aktyviau bendravimo ir bendradarbiavimo vaisius, kurie dar tik, puikiai visi jaučiame – tik be pradedą nokti. Žodžiu, tik pasireikšdami aktyviu asmenybės tapatybės lygiu, gyvojoje šventovėje, mes išlaisvinsime save iš to vidinio sąstingio, kuris, tikrai ydingas.
Tačiau, šiandien dar kartą perskaičiau, neseniai, gyvojoje šventovėje suteiktą Tėvo mokymą – Kaip apraminti žmogiškąjį, materialų protą. Mokyme Tėvas mus moko – Jūs dar tiktai lyžtelėjote Įtikėjimo patyrimo. Net ir jūsų susirinkimai į bendrą Mano Asmenybės garbinimą, tai yra lyžtelėjimas jūsų gyvosios komunijos. Jūsų gyvoji komunija gali būti platesnė ir labiau pasireiškianti kiekvieno iš jūsų asmenyje, viduje. Ir kada tas pasireiškimas apima jūsų visą vidų, savaime Mano virpesiai priplūsta jūsų asmenybę ir asmenybė negali būti be jai suteikto dieviškojo proto pasireiškimo.
Štai ir tas atsakymų atsakymas kiekvieno mūsų Širdžiai – kiekvienas galime padaryti daugiau, nei padarėme vakar. Kiekvienas galime atsiverti giliau, nei atsivėrėme šiandien.

Telydi jus mylimieji urantai, Kūrėjo Ramybė, Vita

vvita
2022-11-04 22:08:08



Miela Vita, manau neprieštarausi, jeigu aš pratęsiu tavo išsakytas šviesias mintis apie Gyvuosius Dvasinius Mokytojus mums perduotus Algimanto mokyme Rojaus Trejybės –AŠ ESU šventovėje spalio trisdešimtą dieną. Nuoširdžiai pritariu, kad kiekvienas mokytojo Algimanto pasakytas žodis mokyme yra patvirtinamas mūsų kiekvieno patyrimais. Tiesa ir ta, kad Gyvosios Rojaus-AŠ ESU šventovėje dalyvaudami Gyvojo Garbinimo maldose, mes stiprėjame dvasine prasme. Manęs taip nestiprina nei individuali malda, nei maldos per skaipą. Be Gyvosios Rojaus Trejybės–AŠ ESU šventovės sunku Širdimi patirti Kūrėjo skleidžiamus virpesius techninių priemonių pagalba. Būsena jaučiu - jie negyvi, tačiau nieko geresnio nenusimato. Šiuo metu sudėtinga buvo skleisti ir Kūrėjo Šviesą, kai dauguma artimųjų susirūpinę kapinių lankymu. Visuotinis kapų puošimas žvakelėmis ir dirbtinėmis gėlėmis, netrukus tik pagausins šiukšlynus, su kuo sunkiai tvarkosi sostinės savivaldybė. Viskas, kas negyva, man nepriimtina ir banalu. Pritariu ir Algimanto mokymo teiginiui, kad daugelis urantų susiduriame ir ateityje susidursime su įvairiausiais iššūkiais. Kartais pagalvoju apie save, kas aš būčiau šiuo metu, jeigu ne sudėtingos ir kartais skausmingos patirtys ir iššūkiai? Manau, nebūčiau Gyvąjame Kelyje, kaip tie, kurie pasitraukė iš šio vienintelio Tikrovės Kelio. Urantai taip pat skirtingai priima ir įveikia jiems teikiamus iššūkius ir problemas, jau neminint neįtikėjusius. Aš suprantu, kad problemos ir iššūkiai verčia mus susimąstyti apie netinkamus mūsų sprendimus ar neadekvatų elgesį be Kūrėjo Širdyje. Mokyme teigiama, kad tik su Kūrėju Širdyje ir Jo Šviesa išliksime verti Kūrėjo vaikai. Kol dieviškas protas nenustelbs materialaus proto, mes nepatirsime dieviškos Ižvalgos. Tik patirdami Kūrėją savo Širdimi, Meilės Galią gauname iš Jo, o savo Širdį atiduodame kitiems šviesindami savo dvasinius brolius.
Vakar prisiminusi savo labai artimą ir mylimą biologinę sesę Oną, prieš porą metų išėjusią į morontinius pasaulius, mintimis permąsčiau ir apie tarp mūsų buvusius urantus. Tuo pačiu pagalvojau,o gal būtų įkūręs urantų grupę, o ir šventovę Vilniuje dvasinis broils Aleksandras, jeigu nebūtų palikęs šio pasaulio. Kito tokio aktyvaus, ryžtingo ir kompetetingo uranto kaip Aleksandras tuo metu nebuvo ir šiuo metu nematau mūsų aplinkoje. Kai dvasinis mokytojas Algimantas išvyko gyventi į Kauną, Vilniuje liko tuštuma šia prasme – nei dvasinio mokytojo, nei urantų nebeliko. Žinau, kad ne kiekvienam lemta tapti kompetetingu tikru dvasiniu mokytojų, tad lieka retorinis klausimas, ar kada turėsime sostinėje Dvasinį Mokytoją? Sakykime – viskas Kūrėjo Valioje….
Su Kūrėjo Meile.

adolfina
2022-11-03 20:21:11



Mes, urantai, patiriame Gyvojoje šventovėje, kaip kiekvienas Algimanto lūpomis pasakytas, Rojaus Trejybės-AŠ ESU mokymas, tiesiog įsminga mūsų Širdin, savo Gelme. Mes ne vienas sakome – na jau šitas mokymas, tai kaip tik man. Mes geriame kiekvieną mokymo žodį ir patvirtiname, kad mokymas – teisingas, nes daug ką mes galime jau paliudyti savuoju patyrimu. Diena iš dienos mes kaupiame patyrimą, savuoju gyvenimu, kuris mes trokštame, kad būtų kuo giliau – būsena – gyvenamas net ir tada ir kai mes išsiskirstome, po gyvųjų pamaldų – bent jau taip turėtų būti. To mes siekiame, to mes mokomės – to mes meldžiame.
Mane sužavėjo mokymas – Gyvieji Dvasiniai Mokytojai. Taip, aš jį studijavau vėl, ir vėl. Tai tas pamokomasis žodis, kuriame pasakyta – Nes niekas kitas nemokė ir nemoko to, be manęs. – Ir iš tiesų, kur gi mes dar rasime mokymą tokį, kuriame taip nuosekliai ir aiškiai perspėjama apie sunkumus ir iššūkius, kai dieviškasis protas mes trokštame, kad įsiviešpatautų gyvulinio proto atžvilgiu – bet tai nėra vienos dienos akimirksninis patyrimas, o būtent tas žmogiškasis protas dažnai šoka savo šokį.
Vis tik mes, būdami šeimininkai, turime norus ir troškimus tokius, kokius turime. Savo Širdies neapgausi, savo vidinio balso nesuvaidinsi, bet nieko nedarydamas ir tapdamas vis labiau ir labiau neveikiantis – gali greitai pasyvumu prislopinti vidinio Tyro Balso kuždesį, ir tada atsistoti net ir ant to laiptelio, ant kurio stovėjai dar taip neseniai – atrodys sena, maloni, bet jau kone, svaja.

Ir vis tiktai – būtent tam ir yra šis mokymas, būtent tam ir yra Gyvoji Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovė, kurioje mes stiprėjame. Taip, tai yra toji Gyvoji Kūrėjo Meilės virpesių arena, kuri sukurta mums net ir tam, kad tai, kas buvo patirta – niekada nebūtų užmiršta, kad tam kas buvo patirta ir galbūt šiandienos sunkumų prislopinta – būtų su Meile ir Ryžtu vėl atstatyta. Nieko negali būti maloniau už Kūrėjo, kaip Asmens, patyrimą. Tik, kad Kūrėjas nėra užgaidų tenkintojas, Jis nebus Širdimi patirtas, jeigu prašysi tikėdamasis, kad viskas bus kaip ant lėkštutės atneša – netoks Kūrėjo Evoliucinis Kelias, kuriame mes žengiame. Kūrėjo Evoliucinis Kelias yra tas Kelias, kuriame tu – veiki. Gal pamažu, bet – veiki. Tu studijuoji, mokaisi, tu pritaikai visas tas žinias savo praktikoje, tu galbūt klysti, bet taip pat ir ištaisai, tu atveri Nuoširdžiai save Kūrėjui ir kiek esi Nuoširdus, tiek ir atpildo gauni – dar net ir daugiau.
Taip, urantas susiduria su iššūkiais. Taip, jis patiria kas yra dieviškojo proto įsiviešpatavimo atgarsiai ir kas tai yra tas gyvulinis-žmogiškasis protas, kuris taip įnirtingai nori diktuoti savo sąlygas. Bet būtent urantas žino, kokia to kaina, nes mato giliau ir skvarbiau, dėl to ir Siekinys jam yra Vienas – Kūrėjas. Urantas žino, kad atliktas veiksmas Visumos labui, atneša saldžius vaisius, ir jis visomis išgalėmis siekia išlikti – savimi, kad taptų Kūrėjo visumos neatsiejama dalimi. Išlikti savimi net ir tokioje aplinkoje, kokia mus supa šiandieną. Tas visapusiškas susvetimėjimas gali pavirsti į nuostabiausią šiltą bendravimą ir bendradarbiavimą, kai bus ištirpdyta baimė, Kūrėjo Meilės virpesiuose ir tik – didesnių – pastangų dėka. Visi mokymai moko apie pastangų svarbumą, visi mokymai akcentuoja tai, kaip pamatą siekiant ryškesnio, vidinio dvasinio nušvitimo, o mes ir liudijame, kiekvienas savuoju lygiu – tai yra Tikrovės Kelias – Kūrėjo Evoliucinis Kelias. Tai – Gyvųjų Dvasinių Mokytojų Kelias, kuris dar tik sėja savo sėklas, bet kurios vieną dieną sudygs, ir atneš nuostabų derlių – derlių tokį, kokį ir sumanė Kūrėjas, per mus, savo vaikus.

Telydi jus mylimieji, Kūrėjo Ramybė, Vita

vvita
2022-10-30 20:53:17



[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal