Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Mūsų pasaulyje itin svarbus, kiekvienas, net ir mažiausias, žengtas žingsnelis – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose 2022 09 03

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus mūsų planetai, visai planetai – ne vien tik Lietuvai – nors pradedu, nuo Lietuvos. Sakau dvasinius mokymus gyvojoje šventovėje ir dabartinis mokymas yra sakomas gyvojoje šventovėje, per gyvąsias pamaldas. Tokia šventovė yra Kūrėjo sumanyta, kad atsirastų pasaulyje Gyvoji šventovė, Apreikštoji šventovė, turinti Kūrėjo vardą – Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvoji šventovė. Be šventovės negali būti žmonijos evoliucinio vystymosi, šviesėjimo. Be Dvasinio Mokytojo negali būti žmogaus, kuris žengtų teisingu keliu.
Kada aš išgirdau per šios dienos Kūrėjo garbinimo gyvųjų pamaldų dalį, tokią mintį, kad mūsų gyvoje komunijoje-gyvame bendravime tiek su Kūrėju, tiek tarpusavyje, dalyvauja ir mums nematomi mūsų dvasiniai broliai ir sesės, nes mūsų regėjimas yra apribotas – ir man kilo klausimas – o kodėl mūsų regėjimas yra apribotas? Ir tą pat akimirką atėjo pamokymas iš mūsų Rojaus Tėvų – Jūs pradedate kelionę į Rojų, pas Mane, pas jūsų Tėvus, esančius savo buveinėje, kuri yra visos kūrinijos viduryje. Ir jums, pradiniame pasaulyje yra svarbus patikrinimas – patikrinimas Įtikėjimo. Dėl to jūsų materialiam pavidalui yra suteikiamas, iš tikrųjų, labai apribotas regėjimas – fizine išraiška. Jums reikia daug ką patirti ne tuo ką mato akys, ką galite apčiuopti, bet kas yra Įtikėjimu pajuntama – vidumi, Širdimi. Ne intelekto informacine gausa, bet būsena – būsena pajuntant kas yra daugiau, negu intelekto sukauptos žinios. Ir jeigu jūs matytumėte platesniu regos pasireiškimu, net pačią materialią kūriniją, kurios dabar nematote, natūralu jums būtų sunkiau pajausti tą Įtikėjimą, nes platesnis matymas jums teiktų tą, vėl, neužtikrintumą, jeigu kažko tame platesniame matyme pasigestumėte ir negalėtumėte matyti. Nes vis tiek, koks bebūtų plečiamas regos laukas, jis visko atskleisti tame pasaulyje nepajėgus. Vis tiek, dalis aplinkos ir ypač įvairių reiškinių, kurie gali būti patiriami būsena, jie būtent tos būsenos dėka ir pajuntami, kaip realiai egzistuojantys, nors nematomi regėjimui, materialia išraiška. Todėl pradiniame pasaulyje svarbu jūsų, kaip kūdikiui gimusiam materialia išraiška, kiekvienas naujas žingsnelis. Koks jis bebūtų klupinėjantis, tas mažytis, bet vis tiek stojasi ir žengia naują žingsnį – jis turi stiprėti savuoju žingsniu, turi augti. Tai ir mes turime Įtikėjimu, tuo mažyčiu impulsu, pajausti, kad tai egzistuoja iš tikrųjų, nors materialiam, apribotam regėjimui tai nėra fiksuojama, nėra matoma, bet tai yra Tikrovės dalis ir ji yra net aukštesnio laiptelio teikiamas mums Tikrovės atskleidimas, kurį mes turime priimti Įtikėjimu. Juk ir pats Kūrėjas, Jis yra Beformis, Bekūnis, bet Realus – realus virpesių pasireiškimas ir mūsų pasaulyje. Ir mes būtent Įtikėjimu – būsena – turime Jį atrasti, kad Jis taptų toks aiškus, net aiškesnis už matomą materialų daiktą, kuris yra prieš akis. Štai tas Įtikėjimas ir suteikiamas mums kaip patiriamas reiškinys, paliudijantis daug platesnę Tikrovės egzistavimo areną, negu gali fiksuoti materialus žvilgsnis.
Tuo tarpu Įtikėjimui atsiranda vis platesnė arena, kai tų būsenų niuansai plečiasi, gilėja, ir mes pradedame patirti daug dalykų, kurie egzistuoja Tikrovėje ir mes būsena tą imame patirti, kuri pereina į intelektualų mūsų tvirtą žinojimą – taigi egzistuoja kiti mūsų dvasiniai broliai ir sesės, nors jų mes nematome, bet mes žinome tą ir būsena jaučiame tą tikrumą, net ir dvasinėje komunijoje, kada mes garbiname Kūrėją yra būsena, kuri leidžia mums patvirtinti, kad tai yra kolektyvinis garbinimas, kurį stiprina ir tie mūsų dvasiniai broliai ir sesės, kurie mūsų tam materialiam regos lauke nėra užfiksuoti mūsų materialiu žvilgsniu – o jie realūs, ir mus stiprina. Ir Apvaizdos pasireiškimas įvairiais veiksmais, kurių mes nematome žvilgsniu, bet mes dažnai pajuntame būsena, kad jie egzistuoja. Net ir daug kas, kada turi jau skvarbesnį dvasinį žvilgsnį, pastebi kaip mus stiprina įvairūs skaičių-skaitmenų pasireiškimai žvelgiant į laikrodį, kur sutampa labai daug vienodų skaičių arba labai tie skaičiai yra simetriškai išdėstyti – du-du – keturi-keturi – vienas-vienas – septyni-septyni – žodžiu, simetriškai. Ir tu tada supranti, kad ne veltui tas žvilgsnis užkliūva. Materialus žvilgsnis, jis yra atskleidžiamas per matomą kažkokią priemonę, kurią mes jau savo dvasine Įžvalga galime pamatyti kaip mums suteikiamą pagalbos priemonę, kad parodytų kokia nors mūsų dvasinė būsena, kuri pasireiškia labai, labai dar nežymiai, su tam tikromis abejonėmis, bet, kad ji yra tikra, kad mes patikėtume būtent tuo Įtikėjimu, Įtikėjimo galia, mus štai sustiprina per materialų matymą atitinkamo kažkokio tai bepasikartojančio skaitmens, atitinkamomis aplinkybėmis-pasirodymu pasireiškimu. Žodžiu, tas apribotas mūsų fizinis matymas yra ne šiaip sau – yra mūsų labui, mūsų Gerovei, kad mes vis labiau stiprintume Įtikėjimą, plėstume Įtikėjimo Gelmę ir būtent galėtume Įtikėjimu daug ką paliudyti. Ir nuo to ima keistis net mūsų materialus matymas į tą aplinką, kurią fiksuoja materialus žvilgsnis. Tai tarpusavyje susieti dalykai, tai yra Kūrėjo viena, vientisa ir Gyva Sistema, kada mes papildome tai, kas yra matoma materialioms akims Įtikėjimu ir tuo pačiu Įtikėjimą mes papildome ką mes matome materialiu žvilgsniu, bet su gilesne kosmine Įžvalga.
Štai taip, mano mylimieji, vienas, atrodytų nedidelis teiginys, ištartas per gyvąjį Kūrėjo garbinimą, na, man suteikė išplėstą kosminės Įžvalgos apmąstymą ir tuo pačiu momentinį ryšį ir priimtą mokymą iš Kūrėjo, per tą patį Kūrėjo garbinimo pasireiškimą dvasioje. Tai yra vėl, nauji klodai, nauji reiškiniai, kaip visa tai vyksta. Čia reikėtų vėl, aiškinti atskirai. Amen.

Komentarai