Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Ir Viešpats sako Mozei – Tavoji tauta yra piktavalė! Jinai neklauso mano žodžio! Aš ją sunaikinsiu! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2022 11 05


Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus, sakau dvasinius mokymus tiek lietuvių kalba, tiek anglų. Lietuviškai sakau juos per gyvąsias pamaldas mūsų gyvojoje šventovėje, turinčioje Kūrėjo Vardą – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje – gyvojoje, nes čia yra šventovė be ritualų, nėra išorinių ritualų. O kas yra tie ritualai? Yra atitinkami matomi veiksmai – tai ir smilkalai, įvairūs drabužiai, įvairios skirtos religinės šventės, kur kiekvienai šventei savotiškos spalvos drabužiai.
Tarp kitko, dabar, kai aš vėl pradėjau iš naujo studijuoti Senąjį Testamentą – Bibliją – tai štai, vienas epizodas, kada Viešpats – Kūrėjas – pasikvietė Mozę ant Sinajaus kalno ir perdavė jam savo įsakymus, jis pasakė Mozei – Tu vienas užlipsi ant šito kalno, kiti, kurie tiktai mėgins lipti į Sinajaus kalną, jie bus užmušti! Neleisk nė vienam lipti – nei gyvuliui, nei žmogui! Tegul laukia, kol tu nusileisi! – Ir Mozė prabuvo tenai keturiasdešimt dienų – nei valgė, nei gėrė – bendravo su Viešpačiu. Ir per tą laiką Mozės brolis Aaronas, likęs su visais žmonėmis apačioje, susilaukė priekaištų, sako – Tai kur tas žmogus, kuris nuėjo ant Sinajaus kalno? Kur jis dabar? Mes gi nežinome ar jis grįš, ar ne! Padaryk tu mums Viešpaties stabą, kad mes žinotume, kam turime melstis! – Ir Aaronas, Mozės brolis, paprašė visus sunešti aukso dirbinius – auskarus, žiedus, įvairias sages, papuošalus – išlydė tą auksą, ir padarė aukso veršį – tokią skulptūrėlę – ir žmonės puolė melstis. Aišku, šalia to buvo ir siautulingų žmonių, gėrė alkoholį, ir Viešpats sako Mozei – Tavoji tauta yra piktavalė! Jinai neklauso mano žodžio! Aš ją sunaikinsiu! Grįžk pas tą tautą, bet aš ją sunaikinsiu! Ir kuo skubiau grįžk! – Ir Mozė pradėjo prašyti Viešpatį – Taigi tu pasirinkai šitą tautą! Čia gi tavo tauta! Na, būk gailestingas, nesunaikink jos! – Ne, aš ją sunaikinsiu! – sako Viešpats. O Mozė pasirodo gailestingesnis už tą Viešpatį, kuris jam perdavė nurodymus-įsakymus ant Sinajaus kalno, ir jis grąsina išnaikinsiąs tokią tautą – kietaširdę, kietasprandę! Ir galų gale Mozei pavyksta išprašyti iš Viešpaties gailestingumą nesunaikinti šitos, jo paties pasirinktos, tautos, kurią Mozė ir išvedė iš Egipto vergovės. Tai štai, toks Dievas yra vaizduojamas Senajame Testamente – kuris įniršta, kuris naikina tautas, kuris duoda įsakymus, ir reikalauja paklusti! Jeigu nepaklus kas nors, mirties bausme bus baudžiamas!

Bet juk tokio Viešpaties neegzistuoja!

Bet kiek šitas žydų vadinamas Šventasis Raštas – o dabar juo seka ir kiti krikščioniškų pakraipų sektantai – ar bus katalikai, ar protestantai, ar stačiatikiai, ar mormonai – jie gi naudoja tą patį Senąjį Testamentą, ir vadina jį Šventuoju Raštu. Reiškia, ir jie pripažįsta, kad yra toks baudžiantis, naikinantis Dievas – Kūrėjas toks! Ir, jeigu ne Urantijos Knygos Epochinis Apreiškimas, apšvietęs žmoniją pirmaisiais dar tiktai spinduliais, nebūtų jokios kitos knygos, kuri galėtų atsverti tokias nesąmones, prirašytas Senajame Testamente! Nėra tokių argumentų, kuriais patikėtų bet koks kunigas arba tikintysis, nes jie turi užblokuotą, siaurapradį mąstymą. Jis yra užblokuotas ir nukreiptas viena kryptimi – tas, kas yra Šventajame Rašte! Tegul tai bus logiškai ir, na, prieštaraujantys dalykai, bet jie yra teisingi, ir tai yra tiesa – nėra aukštesnės, didesnės, gilesnės knygos kaip Šventasis Raštas. Ir, kadangi tai tęsiasi per tūkstančius metų, natūralu, tautose, kurios puoselėjo šitą vadinamąjį Šventąjį Raštą, kolektyvinė sąmonė yra tiek iškreipta, ir mąstymas nukreiptas taip iškreiptai ir sulaužytai nuo Tikrojo Kūrėjo į tą išgalvotą Kūrėją, koks iš tikrųjų neegzistuoja, bet tautos kolektyvinė sąmonė įtikinta, kad būtent tai toks Kūrėjas ir egzistuoja! Ir, jeigu yra ten kažkokia, sakykime, ar karo grėsmė, arba jau karo pasireiškimas, tai štai, už nuodėmes baudžia Dievas! Tai yra – bausmė, Dievo rykštė! Tai yra žmonėms priimtinas paaiškinimas, tai yra argumentas – argumentas, kuris prieštarauja Kūrėjo sumanymui, prieštarauja pačiam Kūrėjui, kuris yra – Meilės Šaltinis – Meilės! Jis neturi nė menkiausio deguto šaukštelio medaus statinėje, to gadinančio visą medaus statinę blogio priemaišos šaukštelio – blogio! Jau nekalbant apie tai, kad pasireikštų kokia nors baudžiančia jėga-galia, ir dar išnaikintų tautas, rases! Visa tai padaro žmogus dėl to, kad jis yra nusigręžęs nuo Gyvojo Kūrėjo, neatradęs Kūrėjo savo Širdyje, ir savo Širdimi, nes jo niekas nemokė. Tokie raštai, kaip Senasis Testamentas, jie moko kitokių netiesų, aš pasakysiu. O Tiesos, kurią atskleidžia Urantijos Knyga, nepripažįsta toji aplinka, kuri išauginta per kartų kartas klaidingų nuostatų pagrindu. Ir tos kartos tada tarpusavyje gali kariauti, kas dabar ir paliudijama – Europoje dabar vyksta karas tarp Rusijos – slavų tautos – ir Ukrainos – kitos slavų tautos – kurie yra stačiatikiai – ir vieni, ir kiti išpažįsta tą patį Šventąjį Raštą – tariamą Šventąjį – ir patys vieni kitus žudo! O jų popai – iš vienos pusės, ir iš kitos pusės – laimina ginklus! Tai, kaip pasirinkti tam Viešpačiui? Kurią pusę paremti? Ir vieni, ir kiti žudo! O juk Jėzus atnešė tą Naująją Evangeliją – Gyvąją Evangeliją – Dievo Tėvystę, ir žmonių Brolystę – ir atskleidė Meilės Tėvą – Tėvą – kuris dalina Meilę visiems! Ir tas pasakymas – Nežudyk! – tai galioja ir tiems, kurie dabar kelia ginklą vieni prieš kitus, ir dar tą ginklą, kuris prieš tai buvo pašventintas. Kaip galima ginklą šventinti, jeigu jis skirtas žudimui?! O tai reiškia pažeisti vieną iš tų dešimties Dievo įsakymų, kuriuos, tarp kitko, gavo ir Mozė. Tai štai, sukurti tie netikri stabai, bet jie iškelti iki Viešpaties lygmens, iki Kūrėjo lygmens, klaidina žmoniją. Lygiai tas pats yra su musulmonais. Koranas taip pat klaidina, kada kalba, kad tas, kas vardan Alacho nužudo kitatikį, čia nėra net nuodėmė. Kitatikis tai nėra toks jau lygiareikšmis musulmonui asmuo-žmogus. Bet ir ten gi kariauna musulmonai prieš musulmonus – šiitai žudo sunitus, ir atvirkščiai! Reiškia, susiskaldymas ir neapykanta pasireiškia per išorinius ritualus, ir tie ritualai atskiria, nors naudojasi ir vieni, ir kiti tais tariamais šventaisiais bendrais šaltiniais.
Tai štai, dabar mes turime Gyvąjį Kelią, Gyvąją Šventovę, kurioje nėra ritualų – yra Širdies atvėrimas Kūrėjui, ir tuo pačiu Kūrėjo atradimas savo viduje. Juk Kristaus Evangelija – Dievo Tėvystė ir žmonių Brolystė – tai yra ta Gyvoji Evangelija, bet prieš šitai Kristaus Evangelijai tampant Tikrove, reikia atkreipti dėmesį į mano Evangeliją, ir ją įprasminti. O ji skamba irgi paprastai – Kūrėjas yra Realus, Tikras, ir Gyvas, ir yra kiekvieno viduje, ir Jį galima atrasti! Štai, atradus Kūrėją savyje, ne tolimose kokiose nors Himalajų vietovėse, ne už vienuolyno mūrų, ir sienų, bet savo Širdyje atradus Kūrėją, įvyksta vidinė, milžiniška transformacija! Ir tada yra pojūtis, kad visi yra tarpusavyje dvasiniai broliai ir sesės. Štai tada Jėzaus Evangelija tampa jau įprasminima Tikrovėje – Dievo Tėvystė, žmonių Brolystė – visa žmonija Broliai ir Sesės tarpusavyje, ir Dievas visiems yra Tėvas! Dabar gi aš ją praplėčiau iki visos kūrinijos Brolystės! Tai yra bendra Šeima To Paties Kūrėjo, Kuris yra ne tik Tėvas, bet ir Motina. Ir tik tada dingsta visos problemos, kurios šiandien kamuoja žmoniją. Įsivaizduokite, šitos dvi Evangelijos, įprasmintos ir tampančios Tikrove kiekvieno viduje, išsprendžia visas problemas, kurias, nusigręžę nuo Kūrėjo – nors liežuviu išpažįstantys Kūrėją, bet Širdimi Jo neatradę savo viduje – tas problemas ir sukuria, ir staiga visos problemos dingsta, tiesiog išgaruoja!

Ir tada prasideda žmogaus gyvenimas vardan visumos Gerovės!

Aš dabar skaitau Maironio poeziją, ir mane tiesiog liūdina. Maironis rašė apie tai, kad Lietuva nuostabus kraštas, bet pilnas skausmo, pilnas kančios, pilnas vargo, nes ją skriaudžia vis – skriaudžia ir viduje, ir buržujai, paprastą žmogų, ir žmonės bėga į Ameriką! Jis savo posmais prašo – Nebėkite iš Lietuvos! – Maironis! O šiandien kas? Taip pat ta pati problema – bėga iš Lietuvos – bėga! Bet posmais nepriversi žmogaus likti Lietuvoje, jeigu jam sunku gyventi čia. Žmogus tikisi, kad kitur bus lengviau. O kodėl jiems čia sunku? Todėl, kad vėl tie, kurie yra visuomenės vedliai, jie klysta, nes jie nežino į ką remtis, jie neturi atramos, jie neturi viduje to pamato, kurį teikia Kūrėjas. Jie nežino, kad Kūrėjas yra jų viduje, kad jie gali Jį atrasti, nes jie neturėjo tokių Dvasinių Mokytojų. Biblija jie netiki! O ir Biblijoje nėra nė žodžio apie tai, kad Kūrėją galima atrasti savo Širdyje. Ten reikalaujama paklusimo, paklusimo, ir visų ritualų atlikimo! Toks šaltinis negali pakylėti dvasios, atskleisti Kūrėjo savo viduje. Tą gali padaryti tiktai Dvasiniai Mokytojai – urantai. Kitų kol kas nėra, ir jų nebus! Dėl to aš ir ruošiu Dvasinius Mokytojus, pradėjęs nuo – A, B, C – nes aš suvokiau ir iš Kūrėjo gavau tą misiją ruošti Dvasinius Mokytojus visai planetai. Tai yra vienintelis būdas, kaip suvaldyti tą visą jovalą, kuris dabar vis tirštėja, vis klampėja, ir jis pradeda pasireikšti vis skaudžiau visos žmonijos mastu.

Be Dvasinio Mokytojo šito jovalo negalima iššluoti!

Štai, mano mylimieji, esame tokioje planetoje, kur turime puikias, nuostabias, aplinkybes, kurios kelia, deja, daug liūdesio, bet grūdina charakterį, ir tuo pačiu reikalauja ištikimybės Kūrėjui, kantrybės, ir atsidavimo Kūrėjo vedimui iš vidaus visumos Gerovei. Ir šito aš jums linkiu, kad jūs būtumėte visą laiką Gyvąjame Kelyje su Kūrėju, kad jūs patirtumėte Kūrėją dar stipriau Širdimi, ir Širdyje. Tai – vienintelė garantija jums – kiekvienam – asmeniškai. Kuo stipriau jausite Kūrėją, ir su Juo veiksite visumos Gerovei – išliksite Gyvajame Kelyje. Kitaip jūs galite apleisti tą Kelią savo sprendimu, kuris bus klaidingas, bet jums tą akimirką atrodys, kad jis teisingas. Amen.

Telydi mus Kūrėjo Meilė, Ramybė, ir Palaima.
Su Meile

Violeta
2022-11-23 13:30:01

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal