Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Mes neturim supratimo, kokią mes gaunam pagalbą iš Kūrėjo! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2022 11 12

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus – sakau dvasinius mokymus lietuvių kalba gyvojoje šventovėje – vienintelėje pasaulyje – be ritualų šventovėje, turinčioje Kūrėjo vardą – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Keturių Asmenybių vardo šventovė. Angliškai sakau dvasinius mokymus bet kur gamtoje, mieste, nes noriu, kad tie, kurie klausosi – jie yra kitataučiai, kitur gyvenantys – pamatytų fone ir Lietuvos kažkokį mažą kampelį.
Mes turim nuostabų Patyrimą. Jį mes vadiname Gyvuoju Patyrimu dvasioje. Retas, kuris suvokia, kad esame dvasios. Dvasios – tai yra energiniai aukščiausio dažnio virpesiai mūsų viduje, kai būsena mus ir suformuoja. Ir kaip mes galime sužinoti iš tikrųjų ar mes tikrai teisingai gyvename savo gyvenimą, ar mes elgiamės taip, kaip turėtume elgtis? Tai štai visa tai padiktuoja vidinė būsena – Širdimi pajutus tą būseną – tai ir yra dvasios būsena, dvasios. Mes iš Kristaus gavom Tiesos Dvasią, iš jo Partnerės – Dukros Kūrėjos – o būtent jie abu sukūrė ir Vietinę Visatą, ir joje esančią gyvastį – tai štai Jėzaus Partnerė – Dukra Kūrėja Nebadonija – ji pažymi visą šitą Vietinę Visatą savo Šventąja Dvasia. Ir Šventoji Dvasia yra visoje Kosminėje Erdvėje, ji yra ir mūsų viduje. Bet mums iškilo problema, kada ankstesnis mūsų planetos dvasinis vadovas – Kaligastija – sukurstė maištą prieš Tėvą šitoje planetoje, tiksliau, jisai prisijungė prie Liuciferio ir Šėtono maišto prieš Tėvą, nes Šėtonas ir Liuciferis buvo aukštesnio darinio – Vietinės Sistemos – Vadovai, o Vietinei Sistemai tuo metu priklausė 609 planetos, kuriose gyveno žmonės – mirtingieji. Tai iš tų 609 planetų tiktai 37 planetų vietiniai Vadovai prisijungė prie šito maišto, deja, tarp jų buvo ir mūsų buvęs dvasinis Vadovas – Kaligastija – kuris vėliau tapo velnio prototipu įvairiose pasakose. Tai štai Šventosios Dvasios grandinė, kuri jau egzistavo visą laiką nuo pat Vietinės Visatos sukūrimo, vėliau, jeigu mes būtume iš tikrųjų dvasinami – o kas yra dvasinimas? – tai apšvietimas – apšvietimas mirtingųjų proto, kad jie plačiau pažvelgtų į savo aplinką, suprastų tą aplinką, tyrinėtų ir planetą, ir save, ir tuo pačiu Kūrėją – tą, ką žmogus vadina Dievu – tyrinėtų – patyrimu gaudami mokymus iš tų pačių tuometinių planetos Vadovų – jeigu jie būtų likę ištikimi Kūrėjui. Kadangi jie prisijungė prie Liuciferio ir Šėtono maišto, deja, visi dvasiniai mokymai tada buvo nutraukti. Ir anksčiau – 300 000 metų – planeta buvo evoliuciškai šviesinama to paties dvasinio Vadovo – Kaligastijos – o po maišto – 200 000 metų – planeta buvo sujaukiama. Ir štai mes galėjome ištaisyti šitą sujauktį, jeigu mūsų planetoje buvęs Adomas ir Ieva būtų įgyvendinę savo Misiją, deja, jie šitą Misiją sužlugdė, iš pradžių – Ievos pražanga, o vėliau šitos pražangos Adomo pakartojimu. Ir kada Kristus pasirodė prieš 2 000 metų mūsų pasaulyje – tai yra Sūnus Kūrėjas – jo dvasinis statusas yra Sūnaus Kūrėjo – bet jis atėjo į planetą apšviesti žmonių – apšviesti, ir įgyti mirtingojo patyrimą, ką reiškia gyventi jo sukurtos gyvybės lygiu, statusu tais energiniais virpesiais, kai reikia balansuoti tarp Gėrio ir blogio priimant įvairius sprendimus. Tai štai jis turi sukaupti tokį patyrimą, kaip ir kiekvienas jo statuso Sūnus – o tokių Sūnų yra šiuo metu 700 000, nes tiek yra Vietinių Visatų. Tai štai Jėzaus atėjimas ir sėkmingas Misijos užbaigimas, tuo pačiu ir oficialus Liuciferio maišto užbaigimas prieš 2 000 metų, leido mums gauti ir paties Sūnaus Kūrėjo Dvasią, kuri vadinasi – Tiesos Dvasia – ir Paties Kūrėjo Dvasią, kuri vadinasi – Minties Derintoju. Kadangi žmonija nebuvo dvasinama nuosekliai ir tuo pačiu teisingai, kad tas dvasinimas būtų atitikęs Tiesą, Tikrovę – ir Kūrėją – mes neturim supratimo, kokią mes gaunam Pagalbą iš Kūrėjo! Net ir Biblijoje yra sumaišomos Tiesos Dvasia su Šventąja Dvasia, tarsi tai būtų vienas ir tas pats. Apie Minties Derintoją ten nėra kalbama, nors užsimenama apie Dievo Dvasią. Bet nesant sklandaus, nuoseklaus ir sisteminio Apreiškimo, žmonija nežinojo, kaip, kaip tą Šviesą surasti, iš kur ją gauti, jeigu nebuvo tokių dvasinių Mokytojų – nes nebuvo net ir Pranašų tokių, kurie tokią Šviesą būtų galėję paaiškint.
Kas yra Pranašas? Pranašas yra, tai tas mirtingasis, kuris gauna iš Minties Derintojo – iš Kūrėjo Dvasios – atitinkamą teiginį, atitinkamą sampratą, ir ją paskleidžia savo aplinkai. Bet ta aplinka yra tokia tamsi, kad ji negali patikėti Pranašo žodžiais, ir dėl to dauguma Pranašų būdavo ne tik atstumiami. Ir išliko iki šių dienų toks pasakymas – savo kieme pranašu nebūsi. Žodžiu, tie žmonės, kurie pažįsta artimesnius kitus žmones, jie negali patikėti, kad štai netikėtai tas žmogus gali paskleisti tokią teiginių Šviesą, kurios jie negali priimti, negali jai pritarti, negali jos suvokti, ir tada reikia su tuo žmogumi atsiskaityti – sunaikinti jį reikia – kad nebūtų tokios Šviesos. Dauguma Pranašų patyrė tokį tragišką pasitraukimą iš šitos planetos.
Tai štai mes dabar turim nuostabiausią sisteminį Apreiškimą, kuris vadinasi – Urantijos Knyga – didžiulis, sisteminis Apreiškimas, kurį perteikė kolektyvinės Dvasios – tai yra Kolektyvas iš visų įvairių Asmenybių, kurios štai tokį Apreiškimą perteikė žmonijai – daugiau negu 2 000 puslapių! Ir tik iš jo mes sužinome, kad yra ir Šventoji Dvasia visiškai ne ta, kas yra Tiesos Dvasia, ir kas yra Kūrėjo Dvasia – Minties Derintojas – ir kaip jis veikia mūsų pasąmonę, kai mūsų sąmonė yra atjungta miego metu. Ir dabar mes turim ir daugiau kitų Apreiškimų – Kūrėjo Paties Dvasinius Mokymus, turime Kristaus Apreiškimą – Kalbu Jums Vėl – yra ir mano Mokymai, kurie taip pat ateina iš Kūrėjo. Tai padeda mums suvokti. Mes, kada aš sakau – mes – turiu mintyje – urantus – kurie garbina Rojaus Trejybę-AŠ ESU – šitas Keturias Asmenybes sudarančias Kūrėją, gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, aš jau minėjau – vienintelėje pasaulyje neturinčioje ritualų – išorinių, matomų, materialių ritualų – tai štai mes, tie – urantai – jau turime nuoseklų supratimą, kokios yra Dvasios mums padedančios tiek iš vidaus, tiek iš išorės – Tiesos Dvasia, Šventoji Dvasia, Minties Derintojas, Apvaizdos įvairios Dvasinės Asmenybės. Visa tai suteikta mūsų pagalbai, kad mes nebijotume – nebijotume – žengti naują žingsnį į naują patyrimą.
Bet kaip mes galime atskirti, kada Kristus kalba apie Dangaus Karalystės įkūrimą Širdyje, kad yra visi žmonės Dievo vaikai – Dievo sūnūs, Dievo dukros. Kaip tą suvokti? Štai čia ir priklauso, koks yra mūsų vidinis ryšys su Kūrėju – vidinis – aš baksiu pirštu į Širdį, tarsi Širdis viską apspręs – ne Širdis – smegenys apsprendžia – mūsų mąstymo pultas, kontroliuojantis centrinę nervų sistemą – smegenys – materialios smegenys. Bet žmonės įpratę Širdžiai suteikti Meilės jausmą – Širdis – tai yra tas, kas tarsi sukuria Meilę, o protas – tai šaltas buhalteris, kuris išskaičiuoja viską, ir žiūri, kas yra naudinga jam. Ne! Viską apsprendžia smegenų veikla! Bet smegenų veiklą kontroliuoja dvasia – tai yra mūsų asmenybė. Jeigu mūsų asmenybė, kuri yra Kūrėjo mums padovanota dvasia – tai ne toji Kūrėjo Dvasia – Minties Derintojas – kuri mums suteikta pagalbon, kad pažadintų mūsų dvasinę asmenybę, mūsų tikrąją asmenybę – štai tada toji dvasinė asmenybė – pabudusi – ji junta savo paties būsena, kas yra tikra, kas yra klaidinga – melas, netiesa – ir ji nori būti visada savimi. Ir atsiranda troškimas atsigręžti į Šaltinį – į Tą, kuris ir suteikė šitą savastį, šitą gyvybę esančią šitame pavidale – kol kas – viduje, ir net susilieti su Šaltiniu! Ir štai šitoji būsena ir diktuoja veiksmų – mūsų veiksmų – teisingumą, tikrumą, ryžtą ir veikimą – visumos Gerovei. Ir ji žino – iš vidaus žino – kad ji yra teisi, nors visa aplinka galėtų tvirtinti – ne, šitaip negalima elgtis – bet ji žino, kad tai yra Kūrėjo jam teikiama kryptis kaip gyventi. Ir tada dvasinė asmenybė žino, kad yra pagalba iš Kūrėjo, nes ji nori studijuoti šituos Šaltinius prie kurių bijo prisiliesti tie mūsų dvasiniai broliai ir sesės, kurie domisi vien tiktai materialiais interesais ir siekia patenkinti tiktai savo poreikį – asmeninį poreikį – galbūt dar šeimos poreikį. Pabudusi asmenybė siekia patenkinti tą poreikį, kuris kyla virpesiais iš vidaus – o šitie virpesiai perteikti Minties Derintojo – Kūrėjo Dvasios. Ir būtent šitie virpesiai skatina asmenybę gyventi visumos labui – visumos – net visos kūrinijos labui.
Tai yra milžiniškas išplėtimas gyvenimo prasmės, ir tuo pačiu buvimo savimi supratimo ir prasmingumo, kokio neturi tie, kurie gyvena, na, mūsų pasaulyje, dabartinėje kartoje. Be Dvasinių Mokytojų šito sužinoti neįmanoma. Aišku, galima individualiai surasti tuos Šaltinius. Bet tai irgi bus vedimas iš Kūrėjo Dvasios, kad jis jau ieško tokių Šaltinių, jis nori gaut atsakymus į daugybę jam kylančių klausimų – ir tie klausimai yra nuoširdūs, o atsakymų jis nesuranda. Tai kad galėtų lengviau surasti tokius atsakymus, būtent jiems ir reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kuriuos aš ir ruošiu. Štai tada bus galima sistemingiau perteikti dvasinę Šviesą ir mokykloje, ir gamykloje, ir gatvėje, nes toji Galia – Energija – iš Kūrėjo – kiekvienoje asmenybėje bus nukreipiama taip, kaip Kūrėjas sumanęs panaudoti šitą sūnų arba dukrą, kaip Dvasinį Mokytoją – kokioje vietoje, kokioje aplinkoje. Ir toji asmenybė pajaus šitą vedimą, ir jam atsiduos. Štai toks Dvasinio Mokytojo pasireiškimas – ir aktyvus, ryžtingas pasireiškimas – išmintingas pasireiškimas – pirmiausia demonstruojamas Gyvenimu, nes Dvasinio Mokytojo žodžiai turi sutapti su Gyvenimu – jo paties Gyvenimu. Jis negali vienaip gyvent, kitaip kalbėt. Taip ir neišeitų, nes visa kalba eina iš to, kas yra viduje būsenos energinių virpesių pasireiškimas – jis tiesiog gyvena tuo pasireiškimu. Todėl mes ir turime galimybę dabar sugrįžti į Kūrėjo sumanytą Evoliucinio Kelio tiesę, einančią vektoriumi į viršų. Tas Kelias yra pats tiesiausias – o vingiai atsiranda tada, arba galbūt net nuopoliai tam tikri, kada trūkinėja mūsų asmeninis ryšys su Kūrėju. Bet čia yra ne Evoliucinio Kelio jau kokie nors nukrypimai – tai yra mūsų nukrypimai nuo Kūrėjo – jie sudaro tam tikrus nuopolius – asmeninius nuopolius – Gyvajame Kelyje.
Štai dėl to gyvieji Dvasiniai Mokytojai ir reikalingi, kad kuo mažiau būtų duobėtų nuopolių Gyvajame Kelyje, kad jis būtų kuo tiesesnis žengiant juo visu Nuoširdumu – kiekvienam – Kūrėjo sūnui ir dukrai – jaučiant tą vedimą iš vidaus – ir patiriant – kad jis yra Kūrėjo sūnus arba dukra – vidumi paliudijant – ir tuo pačiu žinant aiškiai, tvirtai, kad jis yra sūnus arba dukra to Paties Kūrėjo, kurio sūnumi ar dukra yra ir kitas šalia esantis – tik jis šito nežino. Būtent jam ir reikalingas Dvasinis Mokytojas. Amen.

DDaiva
2022-11-23 20:38:30

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal