Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Evoliucija – tai yra sklandus, nuoseklus asmenybės vystymasis – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2022 11 26

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus – sakau dvasinius mokymus lietuviškai šventovėje – Kūrėjo vardo šventovėje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – gyvojoje šventovėje – gyvojoje, nes joje nėra matomų, materialių ritualų, kokių nors apeigų, yra Širdies atvėrimas – tai yra asmenybės bendravimas su savo Šaltiniu – Kūrėju – Tėvu ir Motina.
Ir šitą gyvenimą aš vadinu Gyvuoju Keliu. Kūrėjas yra visos kūrinijos – visos kūrinijos – Energijos Šaltinis ir Centras. Jis sumanė tokį Procesą, kurį mes, žmonės, vadiname Evoliucija. O tas žodis – Evoliucija – nelabai suprantamas žmogui, galbūt paprasčiau būtų sakyti – sklandus, nuoseklus vystymasis. Ir būtent sklandų vystymąsi ir sumanė Kūrėjas kiekvienam savo vaikui. Tačiau tas vaikas nėra izoliuotas – jis gyvena aplinkoje drauge su kitais savo dvasiniais broliais ir sesėmis tiek šitoje planetoje, tiek kitose planetose ir įvairiose Visatose. Net ir Kūrėjo pačiame Energijos sutelkimo Centre, kuris vadinasi Rojumi, yra visos kūrinijos viduryje – Centre – taip pat yra Kūrėjo vaikai. Reiškia bendravimas, bendradarbiavimas vyksta visur – nėra tos vietos, kur būtų izoliuota ir nebūtų Kūrėjo Energijos. Net ir būdamas vienas, sakykim, kaip asmuo, tu nesi vienas – tu esi Kūrėjuje! Tu gali nieko nežinoti apie Kūrėją, gali net maištauti prieš Kūrėją, bet tu esi Kūrėjuje! Iš Kūrėjo išsiveržti nė vienas negali. Kūrėjas yra Energijos Šaltinis ir Centras! Ten Jis, kur paskleidžia Energiją, Jo vaikai ją mobilizuoja į atitinkamas struktūras – ją sumoduliuoja, kad atsiranda architektūrinės sferos – milžiniško dydžio pasauliai. Juose yra veikla, juose vyksta dvasinis, intelektualus vystymasis – nuoseklus, sklandus vystymasis. Tai ir yra, ką mes vadiname Evoliucija. Ir vienatvės nėra! Visur yra vienas kito palaikymas siekiant kuo gilesnio supratimo, ir bendradarbiaujant bendro veikimo komandoje pažįstant tos komandos narius kuo geriau, kad jais atsirastų didesnis pasitikėjimas – o pasitikėjimas ateina per gilesnį atsivėrimą Kūrėjui, kuris apima visą kūriniją, kaip Energijos Centras – Asmenybių Šaltinis ir Centras. Bet tas ryšys yra per atvertą save.
Mes dabar sakom – štai mano vidinis aš, čia yra išorinis apvalkalas – mes jį pavadiname žmogaus kūnu. Bet asmuo – tai yra tas vidinis aš. Gerai. Tai šiandien tinka pasakyti, kadangi mes turime kitokį pavidalą – materialų – kuris yra mūsų išorinis apvalkalas arba forma – vidinis asmuo yra šitoje formoje. Tai tiks taip pat pasakyti ir po prisikėlimo, kada mes būsime morontiniu lygiu – aukštesniu lygiu – nes morontinė Energija yra aukštesnio energinio dažnio negu šita materija, nors tie pasauliai, kuriuose mes būsime taip pat bus materijos išraiška – Kūrėjo Energija – suformuota atitinkamų Kūrėjo vaikų į architektūrines sferas – tai yra į architektūrines planetas. Architektūrinės dėl to, kad jos yra suprojektuojamos tokios, kokios reikalingos atitinkamai funkcijai įgyvendinti – t. y., kokia veikla ten yra numatoma, ir kaip bendradarbiavimu tarpusavyje tokios veiklos mokytis. Tai štai tie pasauliai turi įvairius cheminius elementus, ir kuo arčiau Rojaus – Kūrėjo Buveinės – tuo tų cheminių elementų skaičius auga, bet vis tiek – tai yra materija! Tai kol mes būsime morontiniu lygiu, mes turėsime išorinį pavidalą, kuris bus irgi žemesnio energinio dažnio, kaip dabar yra mūsų materialus pavidalas – yra žemesnio energinio dažnio negu mūsų vidus, kuris jaučia Meilę, Gėrį, Grožį, Teisingumą, savitarpio Brolystę, kuris nenori melo, apgaulės, nenori prievartos, nenori agresijos, nenori karo, nenori žudymo. Tai štai morontiniu-energiniu lygiu sielos tapatybe žengdami, mūsų vidus bus pasireiškiantis dar aukštesniu energiniu dažniu, todėl forma skirsis, ji bus žemesnio dažnio negu vidinis asmuo toje formoje.
Ateis akimirka, kai mes užbaigsim sielos tapatybės mokymosi etapą ir paliksime Vietinę Visatą, kurią sutvėrė mūsų Šeimininkas Sūnus Kūrėjas arba mes ji geriau žinome, kaip Jėzų iš Nazareto, kada jis prieš 2 000 metų buvo įsikūnijęs mūsų planetoje. Ir jo Partnerė – Dukra Kūrėja – štai jie dviese – modeliuodami Energiją, panaudodami tam Energinius Centrus, Fizinius Kontrolierius, Energijos Prižiūrėtojus – žodžiu, šita Vietinė Visata buvo suformuota per milijardus metų, organizuota – atsirado iš mūsų Sūnaus Kūrėjo ir jo Partnerės gyvybė – užbaigtas tas modeliavimas Vietinės Visatos. Ir pagrindinė funkcija tos Vietinės Visatos, aišku, šviesint vieniems kitus – šviesint – kad būtų kuo aukštesnis energinis dažnis kiekvieno asmens bendradarbiaujant tarpusavyje ir vis stipriau pajuntant Kūrėjo teikiamą vedimą kiekvienam. Štai užbaigus visą šitą žingsnį Vietinės Visatos lavinimo etape – tai yra sielos tapatybės lavinimo etapas mums mirtingiesiems, kurie patirs prisikėlimą, kad mes galu gale taptume dvasinės asmenybės turinčios dvasinį išorinį apvalkalą. Mes ir dabar esam dvasinės asmenybės turinčios materialų apvalkalą, tuo tarpu užbaigus visą lavinimosi etapą Vietinėje Visatoje, mūsų išorinis pavidalas bus, kaip forma aukštesnio energinio dažnio! Ir tas asmuo nebeatsiskirs nuo to, ką mes dabar sakytume – štai mūsų vidinis aš – nes ir išorė bus atitinkama aukšto energinio dažnio išraiška. Todėl ir yra man noras vadinti tą, ką mes dabar sakom – vidinis aš – na, koks jis vidinis aš? Tai yra – aš! Vidinis aš yra sakoma tada, kada žmogus gyvena materialiu lygiu. Štai materija – jis mato tą kūną, tai štai šitas kūnas, t. y., jo supratimu, žmogus, tada pasako – štai mano sąžinės balsas vidinis yra. Tai yra tavo požiūris – tavo! Mano požiūris – ne mano vidinio aš požiūris! Kodėl aš turiu save skaidyt į kažką, aš gi nesu šizofrenikas – tai ir yra tai, ką aš juntu – tai ir yra tas mano tikrasis jutimas, o ne balsas kažkoks, ir panašiai. Todėl aš ir sakau – Evoliucija – tai yra sklandus, nuoseklus vystymasis – kad būtų suprantamas paaiškinimas visiems, kurie moka lietuviškai! Tai ką aš juntu, tai aš ir juntu – aš – ne kažkoks balsas, vidinis aš. Taigi aš esu vienas, tai aš ir juntu tą – aš esu asmuo, aš esu dvasia, aš noriu bendraut su Kūrėju, palaikyt gyvąją komuniją – aš – o ne mano dvasia, ne mano siela. Taigi aš ir esu – aš esu tas asmuo! Todėl atsiskirt, kad aš esu viduje kažkur – ne! Aš esu aš! Bet kada mes gyvename materialios civilizacijos, aš sakyčiau, kulminacinėje epochoje, kuri nuo savo svorio pradėjo trūkinėti ir byrėti – jinai yra pertekusi viskuo, persisotinusi, todėl visiškai priešinga kryptimi nužengusi – šiandien yra visiškai pasimetusi, neturi jokio supratimo, kas yra Tikrovė, kas yra Tikrovės Šaltinis, tada visą dėmesį skiria materijai, savo materialiam kūnui – jį puošia, jį gražina, jam kuo daugiau skiria dėmesio gerinant gyvenimo sąlygas, jau nebežiūrint, kiek jam reikia, bet kad nurungtų kaimyną, arba giminę, kad pasirodytų geresniu.
Štai, pavyzdžiui, aš dabar studijuoju Bibliją, ir priėjęs jau Kunigų knygą, čia Mozei, kur buvo perteikta – penkios knygos perteiktos – štai ką aš perskaičiau, tai yra Viešpaties, tai yra Dievo nurodymas Mozei, sako ant Sinajaus kalno – Savo kūno nežeisite įsipjovimais mirusiųjų labui, savo odos netatuiruosite jokiais ženklais! Aš esu Viešpats!
Netatuiruosite jokiais ženklais! Tai jeigu šiandien yra šitoji knyga pripažįstama katalikų kaip Šventas Raštas, tuomet reikėtų pasakyti iš sakyklų kunigams, kad Kunigų knygoje, Biblijoje, Viešpats uždraudžia tatuiruoti kūną! O žiūrėkit, kiek yra tų katalikaičių, kurios demonstruoja šitą bjaurastį – sudarkytą tatuiruotėmis kūną! O kitas nurodymas, ką sako Viešpats, kad jūs nežeisite savo kūno įsipjovimais mirusiųjų labui – ką tai reiškia – jūs jokių nedursite skylių, neversite auskarų, žiedų neversite! Štai tik šitas Apreiškimas – Urantijos Knyga – gali paaiškinti, kodėl Mozei perduotame nurodyme Viešpats aiškina, kad jūs nepjausite savo kūno, neįsipjausite jokioje vietoje. Buvo laikas, kai laukiniai bijodami, kad juos gali nusitempti į mirusiųjų šalį, darkydavo save, savo kūną subjaurodavo, supjaustydavo, paskiau atsirasdavo randai, taip jie manė, kad taip apsaugos save, kad nebūtų gražūs, nepavydėtų tos piktosios dvasios, nenusitemptų į dvasios pasaulį. Tai buvo tokia išmintis tuo metu tarp mirtingųjų. Šiandien visokie žiedai veriami bet kur ir demonstruojami. Tai yra net ir Biblijos nurodymo perduoto ant Sinajaus kalno – Viešpaties – Mozei – pažeidimas! O šitą gi Šventąjį Raštą pripažįsta Lietuvos katalikai, reiškia, ta masinė pandemija tatuiruočių yra ne katalikų. Bet žiūrėkit, bus Kalėdos labai greit, su tatuiruotėmis sugūžės į bažnyčią tie patys, bus pilna ir jaunų žmonių ten. Reiškia jie yra negyvi katalikai, vaikščiojantys šešėliai – jie neturi viduje to jausmo – gyvo Kūrėjo atradimo – nepatyrė. Bet kaip jie patirs? Jie neturi Dvasinių Mokytojų, kunigai nepaaiškina – jie net Šventojo, to tariamo Šventojo Rašto necituoja, kad tatuiruotes Viešpats draudžia, žiedus vert taip pat draudžia, kokias nors skyles durt kūne, pjaustyt kūną draudžia!
Bet ką aš jau matau, kokia yra žala tatuiruočių. Jeigu žmogus nori darkyt savo kūną, o jį Kūrėjas sumanęs tokį, koks turi būt švarus, jo nereikia niekaip gražint – jis yra toks, kokį Kūrėjas sumanęs – o asmenybė turi šitą kūną Gėrio darbams atlikti. Asmenybė yra dvasia – jinai amžina. Aš prieš tai kalbėjau, kad asmenybė, tai turi šitą kūną tiktai bendradarbiaujant su kitais asmenimis patirti Brolystę. Šioje pradinėje fazėje mes turime materialų kūną, ir jis yra toks, koks sklandžiu, nuosekliu, biologiniu išsivystymu yra pasiekęs tokią formą – ir jos nereikia nieko revoliuciniu būdu kaip nors naujai keisti nei kosmetinėmis, plastinėmis operacijomis, nei kokia ten genų inžinerija, nei tatuiruotėmis, nei žiedais nedarkyt! Bet kada yra poreikis tam, o poreikį sukelia mada, kas pradeda suteikti vektorių – štai šitaip – tai visokiausi muzikantai, kino žvaigždės – bet jie pasiima tą, kad išsiskirtų iš kitų, o visa avių ir avinų banda mėgdžioja, kaip beždžionės. Ir kada yra noras nebūti savimi, kokį sumanė Kūrėjas – individualų, originalų, nepakartojamą asmenį, o tapti pilka mase, tai pirmiausia tą masę labai lengva valdyt, ji yra amorfinė – ji visada bijo dėl savo kailio nors savo kailį visaip terioja, žudo. Bet yra dar liūdnesnis dalykas, kada yra noras priimti tokį sprendimą ir kada jis yra įgyvendinamas. Reiškia tokie žemo energinio dažnio virpesiai viešpatauja šito mirtingojo sąmonėje ir pasąmonėje, apie viršsąmonę jis ir suvokimo neturi, kad tai yra bendravimo su Kūrėju kanalas, ir iš jo šitie virpesiai sklinda – žemo energinio dažnio virpesiai sklinda. Reiškia kuo daugiau tatuiruotų, tuo toje visuomenėje bus didesnis nusikalstamumas, bus daugiau sergama, bus daugiau konfliktų šeimose, skandalai, žudynės, depresijos, savižudybės taps kasdiena tarp tų, kurie yra tatuiruoti. Jie bus nepakantūs, bet kada mėgins fiziškai susidoroti su kitu. Gyvenant tokioje aplinkoje be Kūrėjo yra tas pats, kaip gyventi tarp vapsvų – tiktai sujudėk kur nors ne taip kaip joms priimtina ir tave gels.
Štai kodėl yra perspėjimas ir Biblijoje, o aš dabar jums aiškinu platesnį kontekstą, kad Evoliucija – tai yra sklandus, nuoseklus vystymasis asmenybės, kurią suteikia Kūrėjas – tapatybės – vystymasis tapatybės į aukštesnį laiptelį. Asmenybė nekinta – ta pati. Tuo tarpu keičiasi asmenybės tapatybė – tai yra tos asmenybės tą akimirką – patyrimas, suvokimas ir veikimas su Kūrėju visumos Gerovei, ir dar ne bet kaip – Meilės Galia! O tai, kas dabar yra – tai yra revoliuciniai žingsniai tiek asmenybės, kaip individo, kuris net nežino, kad jis yra asmenybė, tuomet ir prasideda darkymai – ir kūno, ir proto – tada puola į narkotikus, į alkoholį – visą savo protą pažeidžia, pasiekia depresijos lygį, savižudybė – išeitis – praranda suvokimą, kas yra jis ir kokia yra sklandaus, ir nuoseklaus vystymosi esmė, ir prasmė – atsiduoti Kūrėjui, kaip Jis veda kiekvieną asmenį, ir veikti drauge su Kūrėju visumos Gerovei. Amen.

Komentarai