Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Kūčios, Kalėdos – tai yra pagoniškas šventimas, bet jeigu tą daryti Širdimi prasmingai, jis pakylėja, ugdo – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2022 12 24

Taip, dabar trupučiuką judesio, nes kamera mano yra per toli, aš turiu apeit stalą. O kodėl taip padariau? – štai dabar ir vyks trupučiuką išorinis spektaklis.
Na, pirmiausia parodau tą nuostabų – Apreiškimą – pavadintą – URANTIJOS KNYGA. Stengiuosi prie kameros arčiau, kad būtų matomas tiems, kurie žiūrės yuotub‘e vaizdo įrašą. Tai štai – URANTIJOS KNYGA – yra vienintelis Šaltinis iš kurio mes sužinome apie Kristaus gimimą, ne tą biblinį, bet – tikrąjį – tą tikrąjį, kuris iš tikrųjų faktas dviejų tūkstančių metų praeityje įvykęs. Ir tas faktas mums yra nebeiškreiptas, o toks, kokį pateikia šitas nuostabus – Epochinis – URANTIJOS KNYGOS – Apreiškimas.
Štai prakartėlė – mėginu vėl arčiau parodyti per kamerą, tikiuosi, kad pataikau, nes aš iš kitos pusės žiūriu prieš kamerą. Tai štai prakartėlė taip pat yra dviejų tūkstančių metų istorinis faktas. Tai nėra sugalvota, nėra ritualas, nėra dogma – tai įvykęs faktas iš tikrųjų. Mūsų Vietinės Visatos vienas iš dviejų Sukūrėjų – Sūnus Kūrėjas – buvo Marijos pagimdytas bejėgiu Betliejaus kūdikiu – Jėzumi iš Nazareto. Tais metais įvyko trys – net trys konjunkcijos – Saturno ir Jupiterio – gegužės 29-ąją dieną, rugsėjo 27-ąją ir gruodžio 5-ąją dieną – kada Jupiteris sutapo su Saturnu buvo daug ryškiau suspindėjusi žvaigždė. Tai yra istoriniai faktai taip pat perteikti šitame Epochiniame Apreiškime. Tačiau atsirado, kaip dažnai mėgsta Rytų tautos kurti legendas, atsirado legenda sukurta apie Betliejaus Žvaigždę. Štai Betliejaus Žvaigždė, jinai buvo sukurta žmonių būtent dėl to, kad suspindo iš tikrųjų ryškiau danguje Saturnas su Jupiteriu, kada sutapo jie vienas su kitu – vienas užklojo kitą. Bet tuometinis protas buvo įpratęs bet kokiam žymiam žmogui gimus, suteikti gimimą taip pat išoriniu, įspūdingu reiškiniu – žvaigždės pasirodymu. Atsirado legenda apie Betliejaus Žvaigždę, ir dar ne bet kokia, o kad ji parodė kelią, kur gimė tas mažylis kūdikėlis, kur.
Iš tikrųjų Apvaizda veikia. Informaciją pateikė Uro šventikams vienas religinis mokytojas, kuris na, sakykim, gavo Žinią iš Apvaizdos, kad pasirodys Dvasinis Mokytojas – Išlaisvintojas iš tamsos – žmonijos Išlaisvintojas. Ir štai tie trys religiniai šventikai iš Uro, Mesopotamijos, iš to religinio mokytojo sužinojo, kad tai gali būti gimęs kūdikis Palestinoje – jie išvyko ieškot, jie išvyko ta kryptimi. Ir Jeruzalėje, jau buvo pavargę nuo ieškojimų, kada sutiko Zakarijų, Elžbietos vyrą. Ir būtent Elžbieta, kuri taip pat šitoje istorijoje nėra pašalietė, kuri pagimdė būsimą Joną Krikštytoją ir kuriai buvo apsireiškęs Gabrielis, vėliau jis apsireiškė Marijai – ir štai Zakarijas, Elžbietos vyras, jis žinojo šitą, kad gims tas mažylis pagimdytas Marijos, ir galbūt tai gali būt tas kūdikis, kurio ieško šitie šventikai iš Uro, iš Mesopotamijos. Štai jisai ir nurodė, kad panašu, kad jie ieško to kūdikio, kuris gimė Betliejuje ir buvo pavadintas Jėzumi. Tuo metu Jėzui buvo apie tris savaites.
Štai susipynusios istorinių faktų pynės kartu su vaizdingu ir ypač išmoningu legendų kūrimui rytietišku žmogiškuoju protu sukūrė tą legendą apie Betliejaus Žvaigždę – apie tai, kad Betliejaus Žvaigždė parodė būtent tą vietą, kur atėjo Trys Karaliai – kaip mes dabar vadiname Lietuvoje ir bus sausio 6-ą dieną žymima Trijų Karalių šventė. Tai štai tie trys šventikai paliko dovanas, taip, jie aplankė Jėzų, jau buvusį trijų savaičių amžiaus. Aišku, prie to prisideda dar ir tokie dalykai kaip, sakykim, žmogaus evoliucinis proto vystymasis. Dabar aš uždegsiu žvakę.
Tais laikais buvo – dar daug laiko iki tų metų, kada gimė Jėzus – buvo manoma, kad žvakės šviesa, ji gali apsaugot žmogų nuo piktųjų – piktųjų dvasių, nuo tai, kad žmogus nebūtų piktųjų dvasių pasiglemžtas – pasiglemžtas į dvasių pasaulį. Jie net budėdavo prie numirusiojo žmogaus visą naktį degindami žvakes, kad neateitų tos piktosios dvasios. Kada Jėzus gimė, niekas ir nemąstė, kad bus Jėzaus švenčiamas gimtadienis. Tarp kitko gi Jėzus gimė tai rugpjūčio 21-ą dieną – tai karštymetis, ypač Palestinoje karšta. Tačiau Kalėdos atsirado praėjus po Jėzaus gimimo daugybei šimtmečių. Tai yra pagoniška šventė. Tiksliau pasakius, laukimas tų Kalėdų – Kūčios – tai yra šio vakaro bendras stalas šeimoje. Čia yra pagoniška šventė, kadangi mes daugiausia laukiam ko? – na, turi būt eglutė. Aš eglutės neturiu, tai čia krisdamas suledėjęs sniegas nuo namo stogo nulaužė mano vienos tujos šakelę, tai aš ją kaip simbolį pamerkiau į vazelę – ir štai šita vazelė su tuja dabar bus vietoje eglutės. Tarp kitko, čia tie, kurie žiūrite yuotub‘e, čia yra mažytė Kūrėjo Vėliava, simbolinis – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – vaizdas, o už manęs yra ištisa Vėliava. Tokia pat kabo prie namo ant stiebo – šešių metrų aukščio stiebo – Kūrėjo Vėliava – vienintelė – visame pasaulyje. Tiesa, turiu pripažint – dvi Vėliavas išsiunčiau į Ameriką. Laima iškabino prie savo namo, ir Daniel – Danielius – taip pat turi šitą Vėliavą, iškabino, kaip ir ant mašinos, ant stiklo, ant lango pritvirtinamą Vėliavą, jie galbūt irgi panaudoja. Tai štai čia yra vietoje eglutės, sugalvojo ją puošt – čia irgi pagoniškas paprotys papuošt. Ir aišku, yra natūralu – sveikinimai – pasipylė sveikinimai. Štai aš nulipdžiau porą sniego senių prie namų, kadangi šalia yra – mes čia šeši pasistatėm vienodus namus, tarp mūsų yra bendras kiemas. Ir vienoje šeimoje yra dvi mažytės dvynukės gal šešerių metų, kiti kaimynai turi vyresnius du sūnus – vienas gal aštuonerių metų, devynerių metų, kitas jau vyresnis, gal kokie dvylika-keturiolika metų. Tai štai aš visiems kaimynams sugalvojau padovanoti dovanų. Ir aš rinkau gal kokį pusantro mėnesio, ką jiems padovanoti. Surinkau tas dovanas ir pakabinau ant durų rankenos kiekvienam – kiekvienam – ir vaikams – parašė – Algimantai, ačiū Kalėdų Seniui. – Aš jiems parašiau – Taip ir mane pasveikino Kalėdų Senis. – Aš ir sau pasikabinau dovaną ant durų. O kaimynai, kurie čia turi vyresnius du vaikus, parašė man tokį sveikinimą – Gražių ir jaukių jums švenčių, Algimantai – kaimynai – Tomas, Eglė, Matas ir Lukas. – Ir štai toks sveikinimas. Žodžiu, atsirado toliau žmonių tradicijos pasveikinti vieni kitus, palinkėti Šviesos, palinkėti Ramybės. Taip. Bet vaikai laukia ir tokių dovanų. Man jie irgi padovanojo – kaimynai – šokolado. Žodžiu, eglutė buvo puošiama ir dedamos dovanos po eglute. Štai toji tradicija dabar šį vakarą bus vėl eilinį kartą pakartota.
Atrodytų, gražu – bet kiek prie stalo, kur suvažiuoja na, šeimos nariai, artimiausi žmonės, kurie myli vieni kitus – aš tikiuosi, kad jie myli vieni kitus – kiek jie paskiria minčių gimusiam Betliejaus kūdikėliui, kiek jie samprotauja apie gyvenimo prasmę, apie savo ateitį pašvęstą Kūrėjui, apie savo gyvenimą kurti Brolystę atradus Kūrėją savo viduje, vaikus ugdyti kaip Kūrėjo sūnus ir dukras, kad jie taip pat taptų tie dvasiniai broliai ir sesės, kurie Brolystėje bendradarbiaudami, jau suaugę kurtų Gėrį – Visumai – visai žmonijai?
Štai šito labai pasigendama – tokio požiūrio – nes tokio požiūrio nemoko bažnyčia, tokio požiūrio nemoko mokykla, tokio požiūrio nemoko šeima. Negali mokyt, nes nėra sugebančių tą padaryt, nes nebuvo ankstesnėje kartoje tokių Dvasinių Mokytojų, kurie būtų paaiškinę, kokia yra gyvenimo prasmė, kokia yra mūsų priedermė kaip žmogaus, kokia yra priedermė šitame pasaulyje – atrasti Kūrėją savo viduje – Širdimi patirti tą nuostabią būseną liudijant – Kūrėjas – Realus, Tikras, Gyvas – ir jau atrastas – ir gyventi gyvenimą taip, kaip veda Kūrėjas, ir Meilės motyvu kurti drauge su Kūrėju – kaip Bendrakūrėjams – Gėrio veiksmus Visumos Gerovei, Visumos labui. Štai kokia yra žmogaus priedermė! Tai yra Kūrėjo Evoliucinis Planas! Jis nėra sumanytas kažkam abstrakčiam – jis sumanytas man ir tau, ir jam, ir jai – kiekvienam iš mūsų.
Mes turime įnešti Indėlį – kiekvienas asmeniškai – ne konkrečiu vienu epizodu, ne vienu Gėrio darbo atlikimu – savo gyvenimu – savo darbų kaskadomis ir tuo pačiu savo šviesėjimu, ir augimu – charakterio brandinimu ir požiūrio plėtimu, ir patyrimu – patyrimu viduje būsena, kiek tai – kiekvienas darbas – mums teikia energinio sustiprinimo, viduje pasitenkinimo, ir tuo pačiu augančio pasitikėjimo ir Kūrėju, ir savimi, ir natūralu, paliudijimu – tai yra gyvenimo prasmė, tai yra, ko Kūrėjas iš kiekvieno Savo mylimo sūnaus ir dukros laukia, nes Jis žino, kad tas vaikas yra pajėgus atlikti Gėrį tiek savo darbe, tiek savo namuose, savo mieste, savo aplinkoje, tiek ir bet kur atsidūrus. Gėris neturi sienų. Gėriu tu gali laimėti daug daugiau negu didžiausiais, galingiausiais postais, frazėm, net ginklais nelaimėsi, kaip gali laimėti drauge su Kūrėju – Gėriu Meilės Galia! Tai yra pati galingiausia Kūrėjo mums suteikta – Dovana – asmenybei veikti Meilės Galia jaučiant Kūrėjo vedimą iš vidaus, ir tuo pačiu atsiduodant šitam vedimui. O Kūrėjas – Tobulumo Šaltinis ir Centras – Asmenybės Šaltinis ir Centras – dėl to Jis yra – Tėvas ir Motina – Keturiose Asmenybėse – Trys Rojaus Trejybės Šaltiniai ir Centrai, ir Visuminės Dievybės AŠ ESU – Šaltinis ir Centras. Jisai tobulai jums yra parengęs kiekvienam – ir visiems kūrinijoje – Savo Evoliucinio Plano visą perspektyvą per visą amžinybę. Net ir kaip jus suvest, ir kaip šituos suvestus vaikus – Brolystėje – bendrais veiksmais įgyvendint Evoliucinį Planą. Kūrėjas numatė viską! Ir Jis mato amžinybę! Sakoma – Jis viską mato nuo pabaigos. O juk pabaigos niekada nebus – amžinybė! Todėl Jo matymas yra amžinybės laikymas Savo Glėbyje, kurį visą laiką Jis plečia ir plečia, ir plečia, dėl to kūrinija visą laiką plečiama.
Tai štai, mano mylimieji, tokie mano pamąstymai šią dieną. Čia daugiau aš pasakyčiau tinka lenkams, lietuviams. Ta šventė yra įspūdinga, kada susėda šeima valgyti Kūčių vakarienės. Ji skirta laukimui Kristaus gimimo, bet ji yra, kaip aš jau mėginau parodyt – pagoniškas šventimas. Bet jeigu tą daryt Širdimi prasmingai, jis pakylėja, ugdo, nes Kūrėjas veikia, kada viskas atliekama nuoširdžiai, nesvarbu, koks yra išorinis šventės apvalkalas. Jeigu jis pripildytas Širdies, jis turi prasmės. Dėl to aš ir linkiu visiems – visiems – mūsų pasaulyje, kurie šiandien sėdės prie Kūčių bendro stalo – nuoširdaus, gyvo ryšio – bent jau, sakykime, tarpusavyje nuoširdaus. O aišku, mažytė kibirkštėlė vilties yra, o gal ir su Kūrėju bus tada tas ryšys greičiau užmegztas? O urantams aš linkiu ir toliau būti Kūrėjo sūnumis ir dukromis labiau pasitikinčiais – ir savimi, ir Kūrėju – ir veikiančiais taip, kaip Kūrėjas veda – ir kasdien – neatidėliojant nuo pirmadienio.
Pasimatysim rytoj Kaune per gyvąsias pamaldas, Kalėdų pirmąją dieną, kas atvažiuosit. Laukiu visų. Amen.

Komentarai