Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Mūsų pamatas yra – Kūrėjas, ir mūsų gyvenimas yra kuriamas drauge su Kūrėju! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2022 12 31

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Sakau dvasinius mokymus, ruošiu Dvasinius Mokytojus. Lietuviškai mokymus sakau gyvojoje šventovėje, turinčioje Kūrėjo Vardą, Rojaus Trejybės-AŠ ESU Vardo šventovėje, vienintelėje pasaulyje gyvojoje šventovėje. Ir dabar vyksta gyvosios pamaldos. Per Skype šiuo metu mes prisijungiame. Gyvosios pamaldos – tai yra pamaldos be ritualo, atvėrus save, kaip asmenybę, Pačiam Asmenybės Šaltiniui – Kūrėjui. Štai ir yra tas Gyvasis Kelias, kada mes gyvename Kūrėju, nesvarbu, kokia mūsų profesija, ką mes dirbame, kuo užsiimame, ką veikiame, bet pamatas visuomet išlieka Kūrėjas viduje – Širdyje. Mūsų pamatas yra – Kūrėjas, ir mūsų gyvenimas yra kuriamas drauge su Kūrėju! Mes esame bendrakūrėjai su Kūrėju, ir tas mūsų gyvenimas tampa iš tikrųjų tikras, realus, gyvas! Jis yra toks Kūrėjo sumanytas, kaip Evoliucinis procesas.
Planeta yra materiali, visa kūrinija yra materiali. Tuo tarpu asmenybė yra – dvasia. Mes esame asmenybės. Reiškia, mes esame dvasinės asmenybės, nes asmenybės dovaną gavome iš Paties Kūrėjo, Kuris yra Rojuje, visos kūrinijos viduryje. Kūrinija į išorę kosmose plečiama, bet Kūrėjo virpesių sutelkimas yra pačiame kūrinijos viduryje – Rojuje – ir Rojus yra statika – jis nejuda – viskas juda Rojaus atžvilgiu, aplink Rojų.
Štai, kada mūsų Vietinės Visatos – Nebadono Vietinės Visatos – vienas iš dviejų kūrėjų ir vadovų – Sūnus Kūrėjas – save padovanojo prieš du tūkstančius metų mūsų planetoje Jėzaus tapatybe, jis apaštalus mokė, pasirinkęs savo dvylika apaštalų, ir lygiai taip pat evangelininkus. Jų skaičius buvo didesnis – maždaug šimtas trisdešimt, vėliau liko septyniasdešimt, kuriuos Jėzus įšventino – ir dvylika moterų – apaštalių korpusas – o tais laikais moteris buvo labai užguita, atstumta, jokia moteris negalėjo vyro viešai užkalbinti. Tarp kitko, jeigu jūs įdėmiau paskaitytumėte Naująjį Testamentą, jūs pamatytumėte, kokia yra nuostata moters atžvilgiu, ir Pauliaus laiškuose tai kartais yra išreiškiama – moteris negali ir žodžio pratarti, ji turi sėdėti, tylėti, ir klausyti vyro. Seimo kontrolieriui lygių galimybių abiejų lyčių atžvilgiu, seimo kontrolieriui anais laikais būtų ką veikti. Tai štai, Kristus visą laiką mokė ir visus mokinius, ir savuosius apaštalus, su kuriais gyveno daugiau negu trejus metus, kad Dangaus Karalystė tai yra – dvasinė. Ji yra kuriama Širdyje – kuriama Meile, Gėriu. Tai nėra materiali karalystė. Tai atrodo labai paprasta atskirti, bet tuo metu buvo sunku tą padaryti dėl to, kad Izraelis buvo pajungtas romėnų – pajungtas, nors ir turėjo didžiulę autonomiją, bet vis tiek jis buvo valdomas romėnų. Tuo tarpu religine prasme, romėnai nesikišo į žydų tikėjimą. Čia pirmuoju smuiku griežė Sanhedrinas, nors, aišku, jis kontroliavo Jeruzalės sinagogas, ir dar dalis buvo irgi Sanhedrino kontrolėje kitų miestų sinagogos, bet šiaip sinagogos turėjo irgi autonomiją, bet Sanhedrino poveikis religiniame gyvenime tarp žydų buvo labai stiprus. Tai natūralu, kad per daugybę metų, šimtmečių žydai turėjo savo sampratą, kas yra Dievas, Jahvė, Izraelio Tėvas. Jie turėjo savo maldų formas. Mozė buvo uždraudęs bet kokius atvaizdus, kad jie nepavirstų stabais, ir žmonės vietoj Jahvės nepradėtų garbinti stabų. Todėl menas kaip toks nesivystė, iš esmės neegzistavo. Ir dabar atskirti, kad tai yra Dangaus Karalystė, na, dvasinė, kažkokioje Širdyje turi būti kuriama, o ne čia – materijoje. Juk laisvas karaliaus Dovydo sostas, ir laukiamas Mesijas, kuris bus kaip karžygys ir išlaisvins judėjus iš pagonių priklausomybės jungo! Šai tokiam Mesijui nusilenks visa tauta – nusilenks – iškels jį ant pjedestalo, išaukštins, ir jam tarnaus!
Tai įsivaizduokite, kada Jėzus išgydo žmones, vienais atvejais tai iš tikrųjų yra toks beveik stebuklas, ta žmogiškąja prasme tai yra stebuklas, nes matoma pasekmė – pagijimas – bet nematoma viso to proceso, pašalinus laiko elementą, kai įvyksta akimirksniu, natūralu, žmonės laiko stebuklu. Bet yra kita pusė, kai žmogus netenka sveikatos dėl įvairių savo centrinės nervų sistemos įtampos, streso, ir kitokių sutrikimų, ir tada apraminus jį, atsistato energinė pusiausvyra žmogaus kūne. Čia jau nebėra tas, sakykime, stebuklo įgyvendinimas, bet mirtingiesiems tai vis tiek matomas akivaizdus galutinis rezultatas, ir tai irgi priskiriama stebuklingam Jėzaus veikimui, nors iš tikrųjų šalia Jėzaus, kaip Sūnaus Kūrėjo, atėjusio į šitą pasaulį pačiu žemiausiu savo paties sukurtu pavidalu – žmogiškuoju Jėzaus tapatybės pavidalu – jo energinė galia vis tiek išlieka, kaip vieno iš dviejų Vietinės Visatos sukūrėjų ir vadovų, kaip Sūnaus Kūrėjo galia – virpesių galia. Dėl to jam ir buvo pasakyta prieš atvykstant į šitą planetą, Emanuelis perteikė tam tikrus Rojaus Trejybės nurodymus, kaip jis turi elgtis savęs padovanojimo misijos vykdymo metu mūsų planetoje – Urantijoje. Jam buvo nurodyta – kadangi jis kilęs iš amžinybės – visą laiką sąmoningai sekti laiko tėkmę. Žmogus gyvena visą laiką neatsiplėšdamas nuo laiko tėkmės. Jis skaičiuoja – metai. Štai mes dabar laukiame Naujų Metų! Šiąnakt prasidės Nauji Metai! Tas laukimas! Įsivaizduokite, žmonės organizuoja įvairius susiėjimus, sutikimą Naujų Metų – šventė! Tikisi stebuklo! Kažkoks turėtų įvykti virsmas! Štai dvyliktą nakties įvyksta kažkoks tai peržengimas į naują kokybę! Čia tas pats, kaip Kristaus skelbta Dangaus Karalystė Širdyje, čia įvyksta laukimas kažko, bet laukimas iš tikrųjų tai ne materijoje, bet toje laiko atkarpoje, perkeliančioje mus į kitus metus. O, juk nieko nevyksta! Ta akimirka tai – nauja sekundė, bet ji jau žymi du tūkstančiai dvidešimt trečiuosius metus po dvyliktos nakties. Reiškia, ten tas laukimas yra, nors ir materialių smegenų dėka, bet laukimas – dvasine prasme – kitokio, geresnio gyvenimo, kitokios ateities, lūkesčių išsipildymo, vilčių patenkinimo. Tai yra laukimas persikeliant net neryškiai į ateitį, kurioje bus geriau. Bus geriau, jeigu bus iš tikrųjų atrastas Kūrėjas savo Širdyje ir savo Širdimi. Bus geriau, jeigu kiekvienas pabus, kaip asmenybė – pabus viduje – viduje! Pabudimas tai nėra šiaip sau materiali kategorija. Tai – nauja kokybė – gimimas iš dvasios – kada ydos tarsi išgaruoja, atsiranda Šviesa, atsiranda Įžvalga, atsiranda Meilė – būsena tą patvirtina. Toks paliudijimas yra pats gyvybingiausias! Ir dėl to Dangaus Karalystės įkūrimą Širdyje mes galime kurti tiktai Kūrėjo atradimu savo Širdyje. Ką mes atrandame savo Širdyje, tas ir atsiranda viduje, toje Širdyje – metaforiškai aš tai pasakau – Širdyje. Tai yra mūsų sąmonėje ir pasąmonėje. Kas įsiviešpatauja mūsų viduje, yra kaip indas – jame yra turinys. Dabar tas turinys pilnas pripildytas baimės, įvairių materialių siekių, intelektualių siekių, bet motyvas yra, kad geriau būtų kiekvienam. Tai yra tas, kuris tą mąsto, kad ne apskritai visiems būtų geriau, bet jam būtų geriau, jo šeimai, jo draugams, jo giminei. Motyvas yra – savanaudiškas. Tai nėra Dangaus Karalystė apie kurią kalbėjo Jėzus. Dangaus Karalystė yra, kada motyvas pasklinda visumai – aš atiduodu save visumai, aš viską darau visumos Gerovei, mano gyvenimas pašvęstas visumai! Tai yra ne intelekto, bet dvasios ir poreikis, ir priedermė – atiduoti viską visumai. Kada mes kuriame visumai, kiekviena mintis, kiekvienas žodis skleidžia atitinkamus virpesius, ir, jeigu mes tą darome jausdami Kūrėją viduje, tie virpesiai pakyla į daug aukštesnį energinį dažnį, ir jie apramina – apramina aplinką, o pasklinda po visą kūriniją. Tai 5sivaizduokite, jeigu mes raminame taip aplinką, patys pirmiausia įkurdami Kristaus skelbtą Dangaus Karalystę savo Širdyje, reiškia, iš mūsų Širdies pasklinda tie virpesiai. Būtent, ką mes įkuriame Širdyje, iš jos tas ir pasklinda energiniais virpesiais, o, kadangi mes atrandame Kūrėją, tie virpesiai turi didžiausią Meilės Galią! Ji pranoksta bet ką, kas yra kūrinijoje! Kūrėjo Meilės Galia – pati stipriausia, ir tuo pačiu labiausiai apjungianti visus, kurie taip pat yra nuoširdūs, kurie taip pat yra atsigręžę į Kūrėją. Tie, kurie nusisukę nuo Kūrėjo, tokie virpesiai nepriimtini jiems – juos erzina, jie gali tapti net mūsų priešaisĄ Jie gali tais priešais tapti, taip, bet tokį sprendimą priima jie, ne mes – ne mes – urantai. Mes jiems siunčiame Kūrėjo Meilės virpesius – siunčiame tam, kad jie galėtų nusiraminti, patirti, kokia yra Kūrėjo Meilės Galia. Dėl to mes ir mylime visus be išskaičiavimo, net ir tuos, kuriuos kiti vadina priešais. Nėra Meilės skirstymo! Mylintis neturi neapykantos! Nėra taip, kad aš myliu tėvynę, o neapkenčiu priešo. Tada tiktai pasako liežuvis.

Jėzus sakė – Mylėkite visus! Mylėkite net ir taip, kaip mylėjau jus aš! – Jis neskirstė žmonių į priešus ir draugus. Visi yra – Kūrėjo Sūnūs ir Dukros! Visiems Kūrėjas lygiai tiek paskleidžia saulės spindulius, atneša lietaus lašų! Meilę Jis lieja visai kūrinijai!

Todėl tas, kuris nuoširdus, jis geria šitą Gyvąjį Vandenį. Tas, kuris nusigręžęs, turi savų interesų, savų siekių, kurie svarbūs tik jam vienam, tuomet jis nejaučia tų visumai liejamų Kūrėjo Meilės virpesių. Jam tie virpesiai neegzistuoja, jis nieko apie juos nėra nei girdėjęs, nei žino. Bet, jeigu mes siunčiame Meilės virpesius – o tai paties aukščiausio energinio dažnio virpesiai – ir jiems visiems, jų protą mūsų virpesiai veikia raminančiai – raminančiai. Ir žinokite, kad tie, kurie kuria keršto planus, naikinimo planus, jie taip pat jaus mūsų virpesių poveikį apraminimui jų sąmonės ir pasąmonės lygiu kiekvieno iš jų proto.
Kūrėjo virpesiai yra skvarbesni už rentgeno spindulių virpesius! Jie yra skrodžiantys visą kosminę erdvę! Rentgeno spindulys per atstumą veikia silpniau. Kūrėjo Meilės virpesiai neturi atstumo jokio blokavimo! Jie sklinda per visą kosminę erdvę, ir sugrįžta Pačiam Kūrėjui, bet tuo pačiu pereina per tuos, kuriems mes pasiunčiame tuos virpesius – perskrodžia juos, perskrodžia jų Širdį! Tai nereiškia, kad kiekvieno Širdį suvirpina. Jau aš prieš tai sakiau, jeigu jis nėra nuoširdus, ir neatsigręžęs į Kūrėją, jo Širdies tie virpesiai nesuvirpins, bet jo protui tai bus apraminantys energinio lauko virpesiai. Jis nepriims tokio žiauraus sprendimo naikinti kitą, kaip be šitų virpesių, jis priimtų tokį sprendimą. Todėl Meilės Galia yra daug stipresnė negu materialus ginklas. Meilės Galia mes galime apraminti – jau urantai tą žino – stichines jėgas, audras, žaibus, griaustinius, potvynius, sniegus. Tą mes galime padaryti! Ir tuo pačiu mes galime padaryti milžinišką poveikį tiems, kurie kerštauja žmonijai, kerštauja Kūrėjui, siekdami savanaudiškų ir labai skaudžias pasekmes žmonijai teikiančių sprendimų interesų patenkinimo, siekių. Dėl to aš jus visą laiką raginu – pajauskite Kūrėjo vedimą iš vidaus – pajauskite – ir jūs žinosite, ką reikia jums kiekvieną akimirką daryti, ir tą darysite, nes Meilės Galia jūsų viduje, vis daugiau įsiviešpataujanti, apšvies jūsų sąmonę, ir jūs jau neabejosite ar tai yra sprendimas jūsų asmeniškas, ar Kūrėjo jums teikiamas, kaip naujas iššūkis.

Būkite su Kūrėju! Kas akimirką! Per visą amžinybę! Nuo šios akimirkos! Amen.

Telydi mus Kūrėjo Meilė, Ramybė, ir Palaima.
Su Meilę

Komentarai