Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Mano pamąstymai stačiatikių Kalėdų dieną – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2023 01 07

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus visai planetai, ne tik Lietuvai, tuo tarpu pradėjau nuo Lietuvos. Sakau dvasinius Mokymus savo įkurtoje šventovėje, ir religijoje, pavadintoje Kūrėjo vardu – Rojaus Trejybės-AŠ ESU vardu.
Šis laikmetis yra ritualinių, religinių švenčių. Kalėdos – simbolinis Kristaus gimimas. Šiandien Kalėdas švenčia stačiatikiai, tai daugiausia rusai, ukrainiečiai, baltarusiai. Nors jie nėra taip tikintys, sakykim, pagal gyventojų skaičių tose vietovėse proporcingai palyginus su Lietuva, kaip katalikai, tai, aišku, Lietuvos procentas tikinčiųjų yra didesnis. Taigi aš pasižiūrėjau yuotube tokią laidą Rusijos televizijos pirmojo kanalo. Jau ją daug metų žiūrėjau, dabar pora metų jau nustojau žiūrėt, nes nematau programų, bet buvo įdėta yuotube vakarykštė, man atrodo, laida – Polie Čiudies – Stebuklų Laukas. Ir ji paskirta Kalėdoms. Tai man ir buvo įdomu pažiūrėti Kalėdoms skirtą tokią laidą. Ir klausia vedėjas žmonių, kurie yra jau prie to apskrito stalo, kur pilna įvairių valgių – tas stalas pasukamas, iškrenta ten kokie nors, sakykim, taškai, kur sustoja tas besisukantis stalas prie atitinkamo skaičiaus, na, o paskiau prizai ir t.t., tai sako – Ką jūs darot prieš Kalėdas? – Natūralu, man buvo mintis, kad turėtų atsakyt – meldžiamės, meldžiamės – na, pasakė, kad einam į pirtį. – Na gerai, na, einam į pirtį, o toliau? – Bet ten visa valandos laida skirta pirčiai, tai kokios yra ten tradicijos ir t.t. Tai prie ko čia Kalėdos? Į pirtį eina ir be Kalėdų! Tai ar negalima apie pirtį pakalbėt kitu metu, o dabar yra proga supažindint žmones, su tokia gausia auditorija – su Jėzumi, su tuo – gyvuoju Jėzumi – tegul ir simbolinė jo gimtadienio šventė! Bet apie Jėzų nė žodžiu neužsiminta. Aišku, dabar kilo mintis, kodėl šitaip yra. Juk Rusija – tai yra didžiulė šalis – daugiau negu 140 milijonų žmonių, o savo plotu, tai jinai pati didžiausia pasaulyje, turi gal devynias laiko juostas, užima beveik 10 000 kilometrų. Tokia milžiniška pasaulio dalis yra nenorinti kalbėt apie Jėzų! Na, ką ten Rusija, apie Jėzų nekalba nei Baltarusija, nei Ukraina, nei kiti pasaulio kraštai. Kodėl? Todėl, kad nėra gyvosios apreiškimo religijos, nėra, kad būtų pažadinta dvasinė asmenybė per atsivėrimą Kūrėjui gyvojoje komunijoje. Štai mes dabar turime tą – gyvąją, apreikštąją – Kūrėjo vardo religiją – gyvąją – Kūrėjo vardo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – šventovę. Bet mūsų yra na, keliasdešimt. Aštuoni milijardai planetoje turi evoliucinių žmonių sumanytas religijas.
Ir kada aš skaitau Urantijos Knygos Apreiškimą, dabar skaitydamas apie Jėzaus gyvenimą ir Mokymus – jisai kalba apie religiją apaštalams – kalba apie religiją, ir aiškina, kad užtenka cituoti vien tiktai praeities pranašus iš tų Šventųjų Raštų, reikia atrasti Dievą savo viduje – viduje atrasti Dievą – tą amžinybės Dievą!
Ta autoriteto religija, kuri yra tradicinė, kuri yra pilna ritualų, dogmų, ji yra vakar diena – vakarykštė diena – praeitis. Negalima praeitimi gyventi, reikia kurti dabartį vardan ateities! Ir štai, Kristus aiškina apaštalams – Jūs esat tie – gyvieji – Dievo sūnūs, jūs esate – Dievo sūnūs – jūs turite rodyti savuoju gyvenimu, kas yra ta atrasta Dievo dvasia viduje – jūs turite gimti iš dvasios! Tai yra kita kokybė – religija įgyja gyvybingumą! Apreikštoji religija yra suvienijanti tikinčiuosius, bet nesuvienodinanti. Jėzus aiškina – Nebus vienodo mąstymo, nebus vienodų standartų, bet bus – dvasinė Vienovė – o kiekvienas galės turėt savo požiūrį, savo pasaulėžiūrą, savo laisvos valios pasireiškimą, bet dvasioje bus patyrimai Vienovėje dvasios išraiška – dvasine išraiška. Tuo tarpu autoriteto religija – evoliucinė žmogaus religija – ji iš žmogaus reikalauja nedaug – atlikti ritualą. Protas apraminamas, bet dvasia nepažadinama – nėra Meilės pojūčio, nėra Brolystės pojūčio – nėra asmenybė uždegta daryti Gėrį kitiems! Ir natūralu, tokios evoliucinės religijos viena su kita susipriešina ir kariauna. Apreikštoji religija apjungia – apjungia dvasioje. Kiekviena tauta išlieka savo tauta, bet dvasioje, tai yra suartinimas – gyvas suartinimas – įvairių kultūrų, įvairių tautų, įvairių šalių, nes dvasinė Vienovė – tai yra Gyvastis iš Kūrėjo! Kūrėjas tampa tąja pagrindine jungtimi, kad apjungtų – japonus, kinus, rusus, ukrainiečius, lietuvius, estus, latvius, švedus, vokiečius, prancūzus – kad apjungtų per dvasinį atsivėrimą ir Kūrėjo atradimą savo Širdyje, ir savo Širdimi – ne protu atliekant ritualą – štai dabar yra kažkokia religinė šventė, na, šiuo atveju kalbu apie Kalėdas. Nors Kristus gimė rugpjūčio 21-ą dieną, bet be Urantijos Knygos mes tokio Kristaus gimimo laiko net ir nebūtume sužinoję. Tai štai tos religinės šventės gausiai švenčiamos – cerkvės, bažnyčios – pilnos žmonių! Baigiasi šventės, jos ištuštėja, jau nebegali prisiprašyt, kad būtų tos pačios minios iki kito religinių švenčių pasirodymo per Velykas.
Ir kada aš žvelgiu į tą aplinką, kuri bijo kalbėti apie Dievą, bijo kalbėti apie Jėzų – visam pasauly bijo – tai kaip galima kurti aplinką Tikrovėje neatradus Tikrovės Šaltinio ir Centro savo viduje? Taigi Jis yra Energijos Šaltinis ir Centras! Mes kuriam įvairius produktus, auginam įvairias kultūras – tai yra Kūrėjo Energijos transformavimas. Tai jeigu mes turėtume tą transformuotą Energiją – su Kūrėju atrastu savyje – mes visiškai kitaip žvelgtume į pasėlių lauką, į grūdą, kuris duoda derlių, į duoną iš to paties grūdo, ir į tą darbą, kurį mes turime padaryti, kad užaugintume derlių, kad gautume iš tikrųjų tą išraišką Energijos, kuri būtų ant stalo, maitintų fizinį pavidalą. Bet, kokioj visoj aplinkoj mes tą darytume atradę Kūrėją savo Širdyje, ir Širdimi? Tai būtų Draugystės, net Brolystės aplinka! Tai sakydamas – Brolystės – aš turiu minty, kad net blogo žvilgsnio kito atžvilgiu nebūtų – nebūtų – nes būtų jungtis iš Kūrėjo visų.
Aš vakar atsidūriau – maxima – parduotuvėje, Romainiuose, ir mane nustebino, kaip suįžūlėjo tie ukrainiečiai, kurie gauna darbą. Ir jie nesiruošia keistis, jie keičia jau mus, deja, keičia. Stoviu prie kasos, žiūriu užrašas – čia ukrainietė pardavėja, vardas, pavardė – eilėje gal keturi žmonės. Šneka rusiškai – ukrainiečiai – kurie kovoja prieš Rusiją kaip savo priešą, ne ukrainietiškai šneka, bet rusiškai – priešo kalba! Jau yra nebe logika, nesiriša. Bet mane nustebino požiūris tos pardavėjos. Prieš mane stovėjo aukštas, jaunas vaikinas. Jis labai, labai blogai supranta rusų kalbą, kažką aiškinasi, tada ta kasininkė į mane pažvelgė ir sako rusiškai – Jūs čia tik turit vieną prekę, tai – sako – tai aš jus dabar aptarnausiu. – Aš jos klausiu – Kodėl jūs nesimokot lietuvių kalbos, kodėl jūs čia, nemokėdama lietuvių kalbos? – Bet ji nesupranta mano lietuviškai pasakyto žodžio, sako rusiškai – Tai žiūrėkit, ten gi parašyta – čia ukrainietiška kasa. – Tada aš jau perėjau prie rusų kalbos, sakau – Nesvarbu, kad čia ukrainietiška, bet jūs gi dirbat su žmonėmis, jūs turit mokėti šitos tautos kalbą, šitos šalies kalbą – yra šalies įstatymas valstybinės kalbos – kas dirba su pirkėjais, turi mokėt valstybinę kalbą. – Tai kur man dirbt? – klausia. – Sakau – Na, sandėly kur nors jūs turit dirbt, bet kaip jūs sėdit čia, kai jums reikalinga ta kalba tiesiogiai?
Tai štai, kada aš galvoju, aišku, jinai ne kalta, kad yra tokia, nes kalta yra valdžia, kad leidžia šitaip pasireikšti tikrai ateityje – štai, žiūriu tas vaikinas, jis nemoka tos rusų kalbos, ir jisai negauna paslaugos, kuri turi būti elementari – jis kažko negali nusipirkt, tada atsivertė telefoną, mėgina ten surasti vertimą – t.y. Lietuvoj lietuviškai nebegalima susišnekėt – net Romainiuose, toje maximos parduotuvėje, kai pakabinta lentelė – čia ukrainietė dirba – ir viskas, daugiau nėra jokio paaiškinimo. Ir man taip liūdna darosi, kada Lietuvos valdžia, kuri išnaudoja žmones, iš jų tyčiojasi, surado dar vieną būdą, kaip sukurti lietuvių tautai nepakenčiamas aplinkybes – pasodinti žmones nemokančius lietuvių kalbos, kurie turi suteikti paslaugas lietuviams. Aš bandau įsivaizduoti tokią padėtį na, Londone kur nors centre, parduotuvėje, arba Niujorke, Vašingtone, kad nemokanti angliškai sėdėtų kasoje. Nemanau, kad ten išdrįstų ukrainietė ar ukrainietis, tarp kitko, nežinau, kodėl ukrainiečių aš nematau sėdinčių, vien tik ukrainietės – tai štai aš nemanau, kad jos išdrįstų nemokėdamos anglų kalbos sėstis į šitą, sakykim, vietą, nes ten amerikonas ar anglas rusų kalbos nemoka ir neieškos telefone, kad ką nors rusiškai sugebėtų paprašyti. Lietuvio-baudžiauninko sulinkimas, ir štai, to jauno, sakau, jis toks aukštas, tai jis pasilenkęs ten ieško telefone kažko – tai štai lietuvio jauno baudžiauninko stuburas, jisai vietoj to, kad sakytų – tau ne vieta čia – jisai sulinksta. Reiškia, lietuvių tauta yra nusilenkianti tauta stipresniam, o tas stipresnis tada jaučia, tada jis pradeda siekti išsipūsti, ir jau meta tokią, kaip sakyt, žestą – va, žiūrėk, čia yra parašyta viskas ir prašom čia jokių pretenzijų man nereikšt.
Taip yra supriešinamos tautos, taip pažeidžiamas lietuvių kalbos – valstybinės kalbos įstatymas – įstatymas pažeidžiamas, ne šiaip – yra atskiras valstybinės lietuvių kalbos įstatymas – ir pati valdžia jį pažeidinėja! Jis numato, kad turi būti atitinkama kvalifikacija, ir žmonės, aptarnaujantys kitus, pirkėjus, privalo mokėt lietuvių kalbą. Žodžiu, kada nėra to gyvo Kūrėjo atradimo, tada tie lenda, kaip sakyčiau, kaip tarakonai iš plyšių ir užima visą teritoriją. Aš net pasakiau frazę, sakau – Jūs viską darot atvirkščiai, kaip tarybiniais laikais – iš pradžių užimat vietą, o paskiau sakot – mes mokysimės. Tai iš pradžių reikia išmokti, o tada užimti vietą. Logika to reikalauja – elementari logika. Bet liūdniausia tai, kad tas vyksta mažoje tautoje, kuri yra labai pažeidžiama. Tauta, neturinti dviejų milijonų lietuvių, dabar jau turi penkis procentus užsieniečių! O jie yra tiktai iš trijų vietų – iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos – trys valstybės – 5 procentai – 100 000-ių su viršum. Tai štai, kada mąstai – tokiais masteliais Lietuva labai greitai išnyks – tauta išnyks – ir tas išnykimas bus skausmingas. Vėl, nėra logikos – nori išvyti rusų kalbą iš mokyklų Lietuvos valdžia, kad ji nebūtų taip mokoma, kaip dabar, o į kasas tiesiog prikviečia rusiškai kalbančių ukrainiečių! Aš nemačiau ruso ten dirbančio, ar rusės – ukrainietės! Suteikiamos privilegijos kažkodėl, kai privilegijų neturi turėt niekas.
Štai tokie pamąstymai per rusų Kalėdų dieną po tos peržiūros – Stebuklų Lauko – skirto Kalėdoms. Nėra, deja, tų Kalėdų, yra tik ritualas.
Taip, mano mylimieji, Tarybų Sąjungos laikai grįžta. Lietuva rusinama panaudojant kitokį variantą – panaudojat apgaulingą pagalbos Ukrainai variantą. Tai yra žaidimas – banksterių žaidimas. Ir žmogus aklas būdamas dėl to, kad neatradęs Kūrėjo, jis nesuvokia, kokie čia žaidimai vyksta tarp Rusijos, Ukrainos, Europos pseudo Sąjungos, Vašingtono. Čia yra žaidimai – aukojami žmonės! O Lietuva aukoja savo tautą tiesiogine prasme – skiria skurdindama savus milijardus ginklams, vietoj to, kad klausytų mano Mokymų. Tik Apvaizda gali Lietuvą išsaugot – Apvaizda – net ir tokiomis aplinkybėmis, kad tauta išliktų, tik Apvaizdos dėka – Kūrėjo dėka – ne valdžios. Valdžia daro viską, kad šitoji tauta būtų sulieta su visa Europa – kad ji prarastų savo tapatumą, kad neliktų lietuvių kalbos, kuri jau dabar yra tokia sulaužyta, užteršta svetimybėmis, ir toliau laužoma – pats mokymo procesas yra laužomas. Dabar vaikams įveda patikrinimus kažkokius. Kvailystė, aišku, kai visas procesas yra niekam tinkamas! Ką ten tikrinti? Reikia atstatyti normalų mokyklos mokymosi procesą, normalų mąstymą reikia sužadinti vaikų – mąstymą! Informaciją susiras, kada mokės mąstyt ir žinos, ką gali jis surasti. O dabar mąstymas visiškai neugdomas, visiškai – spėlionėmis užsiima.
Ne taip gyvena Lietuva, ir negyvens taip, kol manoji Evangelija nebus išgirsta – kunigų, pseudo politikų, mokytojų, jaunų žmonių. Praraja artėja. Nejaugi jūs norit prarasti save, amžinybę savo – kaip asmenybės amžinybę norit prarasti? Nedarykit tokių klaidų. Savo atžvilgiu jūs galit taip padaryt, bet jūs užkertat kelią kitiems – kitiems eit Amžinybės Keliu – Gyvuoju keliu. Dėl jūsų mes esam tokioj padėty, kurie esate valdžioje dabar, ir neteisėtai pasiekę tą valdžią. Šitie rinkimai, kurie buvo – buvo su pažeidimais, deja. Dėl to, kad jūs turit viduje akmeninę Širdį, neatradot Kūrėjo, todėl jums tauta yra tiktai tokia į kurią galit nusivalyt savo batus, o jūs turit tarnaut tautai – tarnaut! Tauta – suverenas – šeimininkas! Jūs esat tarnas, ne vergvaldys, o dabar jūs tapote vergvaldžiu. Šitaip negražu ir šitaip prieštarauja Evoliucijai, ir Kūrėjo Valiai. Vedliai turi būti aukštesnio lygio negu aplinka, o dabar aplinka aukštesnio lygio negu jūs. Ir žmonės puikiai jaučia, kad jūs klystate, bet jie bejėgiai tą išreikšti ir jus pakeisti. Bet jūs būsit pakeisti – esat trumpalaikiai. Bet tai jūsų pasirinkimas. Mano pasirinkimas, kad Kūrėjas sušvistų Lietuvoje – gyvas ir atrandamas – kiekvieno Širdyje, ir Širdimi. Ir taip bus. Šitą aš jums garantuoju. Amen.

Komentarai