Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Kodėl žmogus gyvenime ieško lengvesnių kelių; kodėl daugiau linkęs pasinaudoti kitais negu pats duoti kitiems?

Kodėl žmogus gyvenime ieško lengvesnių kelių; kodėl daugiau jis linkęs pasinaudoti kitais negu pats duoti kitiems? Kodėl jis siekia kaip gauti daugiau, o duoti mažiau, ir dar kuo mažiau įdedant savo paties pastangų? Kaip tai suderinti su Dievo Tėvo, su Jėzaus požiūriu, kada Jis atiduoda visą save, kad tik visai kūrinijai būtų geriau? Kodėl mes esame ne tokie, kaip Jėzus? Ir kada tapsime panašūs į Jį?


Algimantas
2005-10-30 16:27:33

Komentarai

Todėl, kad mes užsidarę, įrėmine save ir visiškai nenorim keistis. Mes pasimetę savo supratime kas tai yra vertybės, prasmės ir siekiai. MINTIES DERINTOJAS ir kviečia mus ativerti JAM visiškai JUO pasitikėti gimti iš dvasios ir vesti dvasios vaisius.

rimantas
2005-11-03 09:31:41



As manau, kad mes visi daugiau ar maziau esame egoistai. Reikia pastebeti, kad vargu ar mes galime jais nebuti del Liuciferio maisto, Kaligastijos isdavystes,Adomo ir Ievos misijos nesekmes, dvasiniu saitu su Dievu nutrukimo. Taciau Dievas dave mums valia, vidine jega, kuri leidzia mums, igalina mus jei ne atsikratyti egoizmu tai bent kovoti su juo, su tuo vidiniu blogiu. Igalina pasijausti kariais del savo gerio, esancio mus viduje realizacijos, bei blogio pazabojimo. O Jezus yra tas matas, kuriuo galime matuoti savo gerojo prado sklaida. Mes netapsime panasus i Jezu, bet Dievas dave schansa mums pabandyti tapti pansiais i Jezu, o panasumo, nors nevisisko, mes tikrai, budami kariais savo sieloje, galime pasiekti. Ir dievas tai ivertins, galu gale nors mes ir nepasieksime tobulo panasumo, jis gi atlaidus tevas ir zino musu situacija. Galiausiai Urantijos knygoje Jezus tarsi sako (kalbose apie seimioninka ir tarnus, padauginusius jo pinigus), kad zmogus dorybes pletojime buti aktyviu. Tad, daugiau dorybinio veikimo, daugiau kovos ir maziau melancholijos, dusavimu, kad zmones blogi ir egostai. Jei esi bedoje, vis vien kazkaip turi is jos suktis

Haris
2005-11-02 14:51:06



Aš visada stebėjausi savo vienu benradarbiu. Jisai sakydavo ,o ir dabar sako tą patį, jam padaryti gerą darbą žmogui, kuom nors jam padėti yra kaip didžiulė privilegija. Jis džiaugiasi, kad būtent jis gali kažkuo padėti žmogui visiškai nesavanaudiškai ir tai jam suteikia didžiulę palaimą ir tai gaunasi visiškai natūraliai .Aš vis susimastydavau ar galima šito išmokti. Dabar, kai vis daugiau ir daugiau įsigilinu į URANTIJOS knygą suprantu, kad šito išmokti neįmanoma.Galima tai daryti dėl to, kad esi taip išauklėtas, bet tai nabus darymas iš meilės, jis bus kažkoks negyvas.Tam reikia visiškai atsiverti DIEVO paskleistai meilei, gimti iš dvasios ir tada tai bus natūrali tavo būsena.Tas mano bendradarbis nėra skaitęs URANTIJOS knygos, nemanau, kad jis yra giliai tikintis ar įtikėjęs, bet kažkur pasamonėje pats to nesuvokdamas yra visiškai atsivėręs DIEVUI ir JO dvasiai -DERINTOJUI.

rimantas
2005-11-02 10:09:08



[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal