Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Ir štai nesant vieno Kristaus atsakymo į vieną Natanielio klausimą, tolimesnės kartos negavo esminio paaiškinimo, kad ankstesnis Raštas nėra iš dvasios, ir, kad ne visi teiginiai atitinka Tėvo Valią – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2023 01 14


Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš rengiu Dvasinius Mokytojus planetai, pradėjęs nuo Lietuvos. Sakau dvasinius mokymus lietuviškai gyvojoje šventovėje, kaip ir šį kartą, tik šį kartą mes prisijungėme per Skype iš įvairių vietų. Gyvoji Rojaus Trejybės-AŠ ESU Vardo šventovė neturi ritualų, reiškia ir pamaldos yra gyvosios, be ritualų, ir garbinimą, kurį mes teikiame Kūrėjui – tai yra mūsų pats intymiausias Meilės išraiška bendravimas su Kūrėju, tai yra komunija – atskiriu savo mokymu, o po jo eina prašymų malda. Garbinimo malda nereiškia mūsų prašymų, ji reiškia mūsų padėką, Meilę, nuostabų dėkingumą, reiškia tai yra paties aukščiausio energinio dažnio virpesiai be menkiausio šešėlio, bet kokio noro ko nors prašyti. Tuo tarpu prašymų malda jau yra žemesnio dažnio virpesių išraiška, bet taip pat yra nuoširdi, prasminga, ir reikalinga – reikalinga dėl to, kad aplinka yra – tamsi, grubi, agresyvi, kupina melo, apgaulės, savanaudiškumo, agresijos. Ir tokia yra visa žmonija – tokia yra, nes neturėjo Dvasinių Mokytojų.
Tie Mokytojai, kurie buvo šitame pasaulyje, jie buvo sutikti nepalankiai. Keista ar ne? Kada patys nuostabiausi žodžiai, išsakyti pranašų, išsakyti Dvasinių Mokytojų, apie dvasią, apie Šviesą, apie Meilę, apie Gėrį, atstumiami, o patys pranašai žudomi už Meilę – žudomi – bet kalba apie Kūrėją, apie Šviesą, apie Gėrį. Juk net Jėzus buvo nukryžiuotas už Meilę, už Gėrį, kurį skelbė žmonėms. Štai čia yra svarbiausia skiriančioji riba, kokie yra tos visuomenės vedliai. Jie duoda vektorių visuomenei, tai masei žmonių. Masė žmonių negali nušvisti! Tuo tarpu vedliai privalo būti šviesūs ir žinoti, kur jie veda. Ir natūralu, kad vedlys būdamas aklas, ir vesdamas kitus aklus, neišvengiamai papuls į prarają! Jis nemato jos! Tai štai dvasiniai vedliai atveda į aklavietę, o toji aklavietė paprastai būna agresyvi. Žmonės nejunta pasitenkinimo, nejunta vidinės ramybės, nejunta palaimos būsenos, todėl jie negali kurti taip, kaip sumanė Kūrėjas, Evoliucinio veiksmo, kokį Jis ir suteikia tam mirtingajam, bet tas mirtingasis, matydamas vedlių kitokias nuostatas, girdėdamas jų nuolatinius raginimus, jis neturi į ką atsiremti, tada jis paklūsta tiems vedliams – galbūt derėtų sakyti – tariamiems vedliams. Kol kas jie dar yra tuose postuose, bet jie yra ne vedliai, jie yra klaidintojai, na, nesąmoningi galbūt klaidintojai, nes patys yra paklydę, patys nežinantys, kur surasti tą Šviesą, bet, kada užima aukštus postus, tie postai įpareigoja – jie turi nurodyti kryptį, kokia kryptimi turi eiti visuomenė, šalis, o jie tos krypties nežino. Todėl jie yra pasimetę, ir kaitalioja savo sprendimus, o, jeigu kur nors jau uodegą įmerkę, na, tas mirtingojo egoistinis, turintis kilmę iš gyvulinio prado, protas, jis negali būti kitoks, kaip tiktai neigiantis savo klaidą. Ir nesvarbu, kad klaida yra akivaizdi, jisai dėl savosios puikybės milžiniško pasireiškimo bevelija pasilikti toje klaidoje ir kankinti visus.
Štai aš dabar, studijuodamas Bibliją, atrandu labai daug nuostabių teiginių apie Dievą, apie Viešpatį, kaip jisai skleidžia Šviesą, Gėrį. Urantijos knyga – nuostabiausias Apreiškimas, kokį žmonija yra gavusi dvidešimtajame amžiuje, jis mums paaiškina tai, ko negali paaiškinti šitas šaltinis – Biblija – turintis daug puikių teiginių. Ir dabar, kada aš studijuoju Senąjį Testamentą, Bibliją, Talmudą, aš matau lygiai taip pat daugybę teiginių atitinkančių Urantijos Knygos teiginius – Dievas yra Meilė, Gėris, reikia klausyti Dievo, vykdyti Dievo įsakymus. Juk neveltui buvo žmonijai perteikti dešimt Dievo įsakymų, bet jų niekas nesilaiko. Jeigu būtų vieno – vieno – tiktai įsakymo laikytasi – Nežudyk! – negalėtų vykti joks karas!
Ir, kada Jėzus atėjo į mūsų planetą, kada jis, kaip Sūnus Kūrėjas, vienas iš dviejų savosios Vietinės Visatos – Nebadono Vietinės Visatos – kūrėjas, įsikūnijo žmogiškuoju pavidalu ne tam, kad atpirktų mūsų nuodėmes, bet tam, kad patirtų žmogiškojo gyvenimo patyrimą – ką reiškia gyventi tokioje visuomenėje tam mažiausiam asmenybės statusą turinčiam, jo sukurtam tvariniui. Ir tas patyrimas pademonstravo mums visiems net ir šiandien po dviejų tūkstančių metų gyvenimo, skaitant Urantijos Knygą, kurioje ištisa ketvirtoji dalis beveik septyni šimtai penkiasdešimt ar aštuoniasdešimt puslapių skirta Jėzaus gyvenimui ir mokymams, smulkiai ir nuosekliai atskleidžia Jėzaus gyvenimą, kaip jis pasiekė, nuo pat vaikystės, apmąstymų dėka apie Tėvą tokios brandos, kad jo protas sugebėjo iš to mirtingojo gyvulinės kilmės proto pasiekti dvasinio Išminties ir Dieviškojo Proto lygį. Ir, kada jis pasirinko apaštalus – šešis pats, kitus šešis jis pavedė tiems pirmiesiems šešiems pasirinktiesiems surasti sau dar porą – tai vienas iš jo apaštalų, Natanielius, paklausė Mokytojo. Sako – Mokytojau, aš pastebiu, kad tu, kada pateiki kokias nors Šventojo Rašto – sakykime taip – žydų rašto – vietas, tai tu ne visą teiginį panaudoji, bet tik geresnę jo dalį, ir tarsi atrodytų, kad tu rabinų mokymų nepripažįsti? – Jis šitą klausimą pateikė Jėzui vienas, šalia kitų apaštalų nebuvo. Ir Jėzus jam atsakė, išsamiai atsakė – Taip, aš suprantu, kad tu šitą klausimą teiki, kadangi tu jau pribrendai prie tokio klausimo atsakymo, ir aš tau jį pasakysiu. Taip, iš tikrųjų šitame Šventajame Rašte yra daug tų teiginių, kuriuos užrašė Šviesūs žmonės, tačiau ne visi teiginiai yra iš Šviesos žmonių užrašyti. Yra daug teiginių, kuriuos rašė, nesupratę Šviesos, žmonės, to meto Šviesos žmonės, ir lygiai taip pat tie teiginiai užrašyti ne iš dvasios kilusių žmonių, bet norinčių Gėrio, Grožio žmonių. Bet liūdniausia, kad dabartiniai religiniai vadovai draudžia kitiems interpretuoti šitą Raštą. Jie uždėjo tokius rėmus iš kurių negalima išsiveržti. Tas, kuris nori interpretuoti, jis turi aiškinti, jis turi turėti atitinkamus įgaliojimus, baigti atitinkamas akademijas. O juk Tiesos, Šviesos negalima įrėminti! Kiekviena karta turi savo sampratas, ir dėl to iš šitų teiginių, kurie yra Rašte, paimu geresnę pusę ir išplečiu ją, pritaikydamas dabartinei aplinkai, ir ateičiai. – Maždaug tokios mintys buvo Jėzaus perteiktos, aiškinant Natanieliui. Ir po to sekė prašymas – Šito nesakyk savo kitiems dvasiniams broliams ir sesėms (dvasiniams broliams ir sesėms ta prasme, kad evangelininkės tuo metu buvo parinktos, tas dvylikos narių moterų korpusas) Nieko nepasakok apie tai, kol aš nepaliksiu šitos planetos, kol aš neiškeliausiu pas Tėvą, nes ne visi yra pribrendę tokiai Tiesai. – Natanielius iš tikrųjų, turėjęs tokį skvarbų protą, pateikė tokį klausimą, jam buvo paaiškinta, bet vėliau niekur nebuvo užrašyta jau po Kristaus pakilimo tokių minčių, kad jos būtų kažkur praslydusios apaštalų laiškuose, kad tas Raštas nėra iš dvasios kilusių žmonių, kad tas Raštas nėra vien tiktai kupinų Gėrio žmonių, kad aiškinimas negali būti – Rašto aiškinimas – negali būti įspraustas į rėmus. Štai tokių suvaržymų nebuvo atskleista, ir dėl to šitas pats šaltinis – Biblija – ir laikomas, kad tai yra Dievo Žodis. Dabar, dvidešimt pirmame amžiuje, Dievo Žodis, kada tas Dievas skelbia išžudysiąs tautas, tame kelyje, kur Mozė, keliaudamas, vedant Dievui, iš Egipto vergovės, stengėsi pasiekti Pažadėtąją žemę, ir šitame kelyje, užtrukusiame keturiasdešimt metų, buvo įvairių tautų, kurios taikiai praleisdavo per savo žemę, buvo ir tų, kurios priešindavosi – jas išnaikindavo. Tai štai, ir tas Viešpats pažada sunaikinsiąs tautas! Tokio Viešpaties būti negali! Bet nebuvo jokio kito rašto, kuris nusvertų šitą Raštą. Jeigu būtų išlikusių kokių nors užrašytų teiginių, net elementariame laiške, iš to paties Natanieliaus, kuriam Jėzus aiškino, pasaulio Evoliucija būtų įgavusi teisingesnę kryptį – nebūtų to šaltinio iškelta, kaip vienintelio, kuris yra neklystantis, ir kurio neįmanoma išplėsti, ne tai, kad neįmanoma, negalima, bet neleidžiama išplėsti, nieko nei sutrumpinti, nei papildyti! Nebūtų tada atsiradęs islamas, ir Koranas po setynių šimtų metų. Tai štai, viena, mes dabar neturime paliudijimo, tą mes sužinosime tik po prisikėlimo – ar Natanielius šitą atsakymą apaštalams perteikė, kada Kristus pakilo pas Tėvą, ar kur nors vėliau užrašė, ar kas nors sunaikino tuos jo laiškuose minimus paaiškinimus? Nes tai labai gi svarbu! Juk žydų Raštas tai buvo tas vienintelis visą gyvenimą reguliuojantis dokumentas. Žydams religiniai principai buvo patys aukščiausi! Nebuvo kitokių! Visos mokyklos – sinagogose. Ten mokydavosi skaityti iš to Rašto. Vaikai užaugdavo rašto terpėje ir toje dvasioje. Ir štai nesant vieno – vieno – Kristaus atsakymo į vieną Natanielio klausimą, tolimesnės kartos negavo esminio paaiškinimo, kad ankstesnis Raštas nėra iš dvasios, ir, kad ne visi teiginiai atitinka Tėvo Valią, Tėvo Šviesą, Tėvo Tikrovę! Ir Evoliucijos kryptis vietoje Šviesos vektoriaus buvo nukreipta į priešingą pusę, o tada jau kiti įvykiai, atvedę iki šių laikų visuomenės, pasaulio mastu tiek išsišakojusias įvairiausias kryptis religinėje plotmėje, susiskaldžiusios, ir tuo pačiu konfliktuojančios – konfliktuojančios ne tik religinėje plotmėje, bet ir ekonominėje, politinėje, šeimyninėje! Visa tai turi poveikio bendram energiniam laukui! Žemi virpesiai, viešpataudami kiekvieno viduje, natūralu, pradeda veikti aplinką, ne tiktai gyvybę, turiu minty – gyvybė, kuri turi laisvą valią, tai yra žmonės arba gyvūniją, net augmeniją.
Ir dabar aš skaitau, probėgšmais taip, straipsnį, kad nyksta Lietuvoje eglės – eglės, kurios dabar džiūsta, ir maždaug po trisdešimties metų mes jau nebematysime jų visuose Lietuvos kampeliuose. Tai aiškinama klimato atšilimu, bet aš nematau, kad tai būtų kokia nors menkiausia tikroji priežastis, nes klimato atšilimas vyksta taip, kad prisiderina augmenija, palaipsniui kisdama – palaipsniui – ji nėra tokia, sakykime, neatspari pokyčiams, žmogus greičiau neatsparus negu augmenija – ji labai gaji yra. Ir kita vertus aš, žiūrėdamas YouTube, išgirdau mintį, kurią pasakė žmogus, persikraustęs gyventi į Filipinus iš Sibiro, ir vedęs antrą žmoną jau, prieš tai išsiskyrė Rusijoje, vedė filipinietę, ir jis samprotauja, kad Filipinuose yra kitoks klimatas, ir gamta yra daug švelnesnė, dėl to žmonės yra švelnesnio charakterio. Rusijoje, sako, gamta yra labai atšiauri, ypač Sibire, ir žiauri. Jeigu tu išeisi į taigą, gali joje žūti – net vietinis gyventojas – ir gamta atitinkamai formuoja žmonių charakterį. Aš norėčiau apsukti tą teiginį – žmogaus virpesiai turi esminio poveikio gamtai, nuo mūsų virpesių priklauso, kokia gamta! Ir tai, kad eglės džiūsta, tai – išraiška tų žemo energinio dažnio virpesių, kurie sklinda Lietuvoje iš lietuvaičių. Lygiai tas pats ir jam, tam rusui, nuvažiavus į Filipinus, sako, ten švelnesni žmonės, lėtesni, jie nekovoja, jie yra tarsi leidžiantys lėčiau tekėti laikui, o Rusijoje yra viskas per jėgą daroma. Tai štai, tas totorių-mongolų jungo rezultatas rusams, kada buvo užkariavę – Čingischanas – Rusiją, jis išžudė vyrus, moteris pasiėmė į suguloves, ir štai kokia karta yra – žiauri karta, neturinti jausmo, kovojanti visą laiką! Atitinkama ir gamta dėl tokių virpesių. Filipinuose nėra šito. Geltonoji rasė – natūrali – dar išlikusi iš pirminių rasių – spalvotųjų rasių.
Tai štai, net ir aš sakyčiau, kad Natanieliaus galbūt nepaskleistas atsakymas į tą klausimą – atsakymas, kurį jis gavo iš Jėzaus – kodėl Jėzus iš Rašto panaudoja ne visą dalį teiginio, o tiktai tą, kuri teigia Gėrį – niekur – niekur – nepanaudotas tas gautas Natanielio atsakymas, o gal neišlikęs, mano samprata, turėjo irgi esminio poveikio Evoliuciniam tėkmės tekėjimui ne į tą pusę, kuri buvo sumanyta Kūrėjo, ir kurią ištaisyti dabar, po Urantijos Knygos štai to perteikto atsakymo, įsivaizduokite – iš kur gi mes galėtume dabar tokį atsakymą sužinoti? – šita Knyga jo nepateikia, šita Knyga paaiškina. Tai štai, mes esame urantai, kurie turime taip pat priedermę aiškinti – aiškinti – kodėl Jėzus panaudoja tuos teiginius ne iki galo, pasirinkdamas tiktai tą Gėrio teiginio pusę, kad tai atitinka Kūrėjo Tikrovę, Kūrėjo Tiesą, ir tiktai šitoje Tiesoje mes galime eiti toliau, žengti naują žingsnį, ištaisant ir štai šitos knygos – Biblijos – klaidingas nuostatas.

Nes žudančio – žudančio – Dievo nėra! Nėra tokio Dievo, kad jisai šventintų ginklus, tankus, lėktuvus, laivus Ukrainoje, Rusijoje! Tokio Dievo nėra!

Tai jau daro žmogus, gavęs nurodymą iš savo religinės vyresnybės, kuri gauna nurodymus iš politinės vyresnybės. Vėl mes sugrįžtame prie to, koks vedlys – jis pasuka visuomenę, pasuka minią, į kurią pusę jie turi eiti, reiškia klaidingi sprendimai aklų vedlių – religinių, politinių – veda aklą bandą! Kur? Į bedugnę!
Štai mes, praregėję dvasioje, atradę Kūrėją – Tėvą ir Motiną – savo viduje, ir turime priedermę pasukti Evoliucinę kryptį pagal Kūrėjo Kompasą, kuris yra neklystantis, jis visą laiką atsuktas į Kūrėją. O mes jau žinome – Kūrėjas atrastas Širdyje, Širdimi, viduje, nes jame yra Kūrėjo Dvasia – Minties Derintojas – ir mes jį atradome – todėl mes turime ne tik eiti su Kūrėju per gyvenimą, mes turime susilieti su Juo, kaip asmenybė su Asmenybe! Mes turime būti viena tokioje jungtyje, tokioje būsenoje – viena! Kaip ir Kristus sakė – Tėvas ir aš esame viena dvasioje – Aš sakau, kad dar daugiau – ne tik dvasioje, bet asmenybe viena! Tai yra dar gilesnis – dar gilesnis – susiliejimas! Štai tokią būseną mes turime patirti, ir gyventi šita būsena, palaikydami ją, ir tada mes būsime pajėgūs pasukti Evoliucinę kryptį iš klaidingos į teisingą, nes mes turime Kūrėją, kuris ir yra Teisingumo Šaltinis ir Centras, ir šituo pasukimu mes išaukštiname Kūrėją, ne save, sakantį tokius teiginius, bet Kūrėją – iškeliame Jį teisingu gyvenimu su Kūrėju!

Nebijokite gyventi teisingą gyvenimą! Amen.

Telydi mus Kūrėjo Meilė, Ramybė, ir Palaima.
Su Meile

Violeta
2023-01-26 18:28:33

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal