Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Gyvajame Kelyje yra – Kūrėjo Laiptai! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2023 01 28


Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš rengiu Dvasinius Mokytojus, vedu gyvąsias pamaldas gyvojoje šventovėje, Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, vienintelėje pasaulyje, neturinčioje ritualų, dėl to ir vadinu gyvąja šventove. Ir dabar vyksta gyvosios pamaldos – per Skype prisijungiame – ir sakau šitą mokymą. Koks tai mokymas? Mokymas – atskleidžiant Tikrovę platesniu požiūriu, tolimesne perspektyva į ateitį.
Todėl man dabar kilo mintis, išgirdus per garbinimo komunijos dalį, kad viena garbinanti, sako – šito trokšta mano Širdis, mano siela. – Širdis trokšta? Siela tavo trokšta? O tu pati netrokšti garbinti Kūrėją? Aišku, trokšti – tu gi asmenybė! Tai kam tada reikalinga iškelti Širdį aukščiau savęs? Kam reikalinga atskirti sielą nuo savęs? Jeigu sakai – mano siela – tai reiškia tu esi kažkas dar kitas. Jeigu siela priklauso tau, reiškia tu atskyrei save nuo sielos! O kas tu esi tada? Asmenybė – dvasia – dvasinė asmenybė – amžina! Siela bus tiktai mūsų dvasios atsiskleidimo etapas po prisikėlimo Morontijoje, bet asmenybė tai bus ta pati dvasia! Tai tu negali atsiskirti nuo savęs, kada tu žengi, pavyzdžiui, vidurinėje mokykloje žengi, įgydamas išsilavinimą, kad vėliau galėtum įstoti į universitetą. Tai iš ten štai ta pakopa mokyklos yra sielos pakopa, kad galėtum pereiti į dvasios universitetą, bet gi asmenybė yra ta pati dvasia ir mokykloje, ir universitete, tik kitas išsilavinimas bus – aukštesnis – universiteto – bet, kad pasiektum universiteto lygį, reikia įgyti mokyklos išsilavinimo lygį. Todėl negalima skaidyti asmenybės sakant – mano siela, mano Širdis trokšta garbinti Kūrėją. Aš trokštu – aš – kaip asmenybė! Tai – pastaba po to, ką aš išgirdau per garbinimą išsakytą mintį. Tarp kitko, aš esu jau kalbėjęs apie tai ir anksčiau, kad mes negalime sakyti, skaidant asmenybę – mano siela. Tai yra – aš, aš pats – mano dvasia – tai yra – aš! Nes, jeigu sakai mano, tai tu išreiški priklausomybę – kas, ką tu įvardini, priklauso tau. Tai štai, tu ir esi ta asmenybė. Neatsiskirk atskirai nuo tų tavojo lavinimo etapų, pakeičiant tuos etapus į kažkokią tau priklausomybės dalį.
O dabar aš noriu persikelti į tolimą ateitį, papasakoti koks bus gyvenimas šitoje planetoje tolimoje ateityje, kada nebus pinigų, kada bus laisva valia labiau išlaisvinta. Dabar mes turime, taip, Kūrėjo suteiktą laisvą valią, bet ji yra santykinė – jūs nė vienas negalite pasireikšti laisva valia taip, kaip norėtumėte pasireikšti. Jūsų vidus, štai ta dvasinė asmenybė, trokšta daug daugiau negu jam leidžia pasireikšti aplinka, nes ypač tada, kada jūs žengiate į Gyvąjį Kelią, ir, kada Gyvajame Kelyje vis labiau panyrate į Kūrėją, atrastą savo viduje – viduje atrastą – asmenybė atranda savo viduje, būdama dvasia, atranda Dvasios Šaltinį. Tai štai, toji laisva valia – ji nori pasireikšti, kaip veda Kūrėjas, kuo gausiau, kuo plačiau išsiskleisti Gyvais Sparnais ir sklęsti dvasiniame skrydyje, kuriant drauge su Kūrėju Gėrio darbus visumos Gaivai, visumos Gerovei! Dabar Sparnai yra daugiau suglausti, nėra jų išskleidimo visu mostu. Jie yra apriboti labai smarkiai aplinkos – aplinkos tamsumos. Tada kyla nepasitenkinimas, kad tu negali išsiskleisti, kaip tu turi jau tą, viduje sukauptą Tikrovės pažinimą, Kūrėjo, atrasto viduje, patyrimą, ir tu nori tai perteikti aplinkai, o ji tave atstumia. Reiškia, tavo laisva valia yra labai smarkiai apribojama. Tada tu negali išsireikšti niekur, net kūryboje, kur pati didžiausia laisvė yra, bet tau aplinka formuoja ideologiją, kokia štai čia, smegenyse, kaip ji susiformuoja į kažkokią kūrybinę mintį. Ta aplinka, nemanykite, kad ji neveikia, labai smarkiai veikia, ir ji veikia taip, kaip tramdomieji marškiniai – visuomet spaudžia. Dėl to tada ir yra mintis kūryboje, negali atsiskleisti taip, kaip trokštum atsiskleisti, nes tau reikia mąstyti apie duonos kąsnį – kuo pamaitinti šitą materialų kūną, kuo pamaitinti vaikus, kuo pamaitinti tai, kas yra materialu. Jeigu dar yra augintinių – gyvūnų arba kaime gyvulių – tada reikalingi pašarai, reikalingos trąšos įvairiems javams, įvairioms kitoms auginamoms kultūroms, ir visa tai kainuoja pinigus. Nes viskas yra už pinigus! Paslaugos už pinigus – tau reikia tiesiog visa kam materialių pinigų! Ir štai tada žmogus, suvaržęs savo laisvą valią, žiūri, kur jis gali uždirbti daugiau pingų, ir, aišku, ten, kur jis kažką sugebėtų padaryti, už ką jam tuos pinigus ir sumokėtų. Atsiranda vidinis konfliktas tarp to proto ir laisvos valios pasireiškimo – ko nori dvasinė asmenybė – pabudusi, pakilusi – ir ką suteikia aplinka. Ir tas konfliktas yra šiandien ne Šviesos sūnų ir dukrų naudai – santykinai – santykinai – ne jų naudai. Kadangi aplinka yra tokia gausi, ji savo rankose turi visas verslo rūšis, švietimo rūšis, medicinos rūšis, ir oficialią valdžią, kuri teikia įstatymus, kurie dar labiau suvaržo laisvos valios pasireiškimą. Tai Štai, toji aplinka, kada jau prasiskleidusi žydinčiu kažkokiu mažyčiu Gėrio ir Šviesos daigeliu – net jau mezgasi žiedelis – ji turi tokiomis aplinkybėmis pasireikšti ir savąja kūryba. Bet jau tai yra ne ta kūryba, kokia bus ateityje! Ji yra suvaržyta kūryba, supančiota kūryba! Jūs net neįsivaizduojate, kokia bus kūryba – meno kūryba – dailės, architektūros, skulptūros, muzikos, dainos, poezijos, literatūros. Dabar niekas apie tai net ir nesusimąsto! O bus tada išsiliejimas iš Širdies ne vardan pragyvenimo šaltinio, vardan to, kad tu jauti Kūrėją atrastą savyje, ir vedantį tave, kaip tu gali išreikšti save. Kada tu pakilai į tą dvasinę aukštumą, tu šitą nori išskleisti kūrybiniais potepiais. Ir tas pats bus su mokslu! Dabar mokslas nėra mokslas! Tai yra tariamas mokslas! Mokslininkai – tai yra vergai – vergai tų institucijų, kurios suteikia pinigus jų įvairiems moksliniams darbams, ir tada yra net ir apgaudinėjimas – apgaudinėjimas, kad toliau gautų tuos pinigus, kuriuos galėtų parnešti – parnešti – ir į šeimą, bet šitie pinigai yra nedori, tarp kitko, nes daug mokslininkų, kurie kuria įvairius projektus, mėgina juos įgyvendinti, kurie visiškai nereikalingi, pradedant visais ginklais, baigiant genetika, trąšų kūrimu – visa tai yra nereikalinga ir net kenksminga. Tai štai, tas mokslas dėl to mano lūpomis yra ir pavadinamas – tariamas mokslas, tariami mokslininkai. Šiandien mokslininkų nėra! Nes kiekvienas save suvaržo, ir jis net ir, sakykime, Širdyje jaučia Kūrėjo Dvasios kažkokį impulsą, net ir nežinodamas, bet jis turi prisitaikyti prie viršininko, kuris vadovauja tai institucijai, kurioje jis dirba, ir jam duoda tokį projektą, jis privalo jį vykdyti, nors tas projektas yra prieš Kūrėjo Valią. Savo nuomonės jis neturi, net sau pripažinti neišdrįsta, na, neturėjo Dvasinių Mokytojų, niekas jo neapšvietė. Tas pats yra ekonomikoje, versle, žemės ūkyje, tas pats yra švietime, nes visur yra pagrindinė mintis – pinigai, kaip uždirbti sau pragyvenimui. Versle tai yra pelno siekimas, žemės ūkyje pelno siekimas, mokykloje, įvairių laipsnių mene, kultūroje, įvairių konkursų, na, ir aišku, prisiderinimo prie tamsios aplinkos, kad ta aplinka suneštų pinigus už bilietus.
O mano žvilgsnis, kada krypsta į ateitį, kurioje nėra tų pinigų, kaip sutvarkyti ekonomiką, mokslą, švietimą? Štai čia yra sunkiausia, nes šitai perspektyvai turi būti Kūrėjo suteikta projekcija per Minties Derintoją, tai yra bendradarbiaujant su Kūrėju. Ir toji vizija iš tikrųjų yra tokia nuostabi, kad tu žaviesi Kūrėju, kuris sumanė tokią visuomenę, ir apskritai tokį mirtingąjį, kuris iš laukinio pats siekė tokią Šviesos – viduje – milžinišką galią, ir Meilės pasireiškimo galią, kad ir minties nebekyla, jog reikia eiti į darbą vardan pragyvenimo, vardan pinigų. Kiekvieną darbą, kada tu dirbi su Kūrėju ne vardan pinigų, nes jie tau nebereikalingi – pinigai išnykę – niekas, net nežino, kad gali būti pinigai, kažkokia popierinė priemonė, kuri įvardinta, kad štai toks popieriukas turi tokią galią nupirkti tokių atitikmenų prekių. Tai yra, sakykime, kopėčios – tie pinigai – kopėčios, kuriomis gali lipti Evoliuciniame kelyje. Gyvajame Kelyje yra – Kūrėjo Laiptai. Jeigu yra platūs, apšviesti, patogūs laiptai, tau kopėčios nebereikalingos! Tu turėjai tam tikrą etapą, kada lipai kopėčiomis, kai tu nieko nežinojai, jokių apreiškimų, išskyrus štai šitą knygą – Bibliją arba Koraną, arba Juozapo Jaunesniojo apreiškimus mormonams. Tai šitie šaltiniai yra iškraipyti – ir Jėzaus mokymai, ir Senasis Testamentas neatspindi Tikrovės – reiškia, tos knygos negalėjo atvesti į tokią visuomenę, kuri gyventų be pelno motyvo. Ta visuomenė, kuri turėjo baudžiančio Dievo supratimą, naikinantį tautas, natūralu, turėjo vystytis pagal turto standartus, nes tuo metu, sakykime, Talmudas, tai žydų to paties šaltinio – Toros – aiškinimas, kaip rabinai aiškino tą Torą. Tarp kitko Toros buvo net dvi – viena žodinė, kita rašytinė – ir žodinė Tora buvo net perteikta dėl to, kaip aiškina kai kurie rabinai, kad krikščionys, kurie jau prasidėjo tuo metu, kaip religija – bet tai ne Jėzaus religija, tai religija apie Jėzų – tai štai, kad krikščionys, turėdami tą rašytinę Torą – tai yra Mozės penkias knygas, kurios ir sudaro dalį Senojo Testamento, ir paskiau dar buvo užrašytos dvidešimt keturios knygos – tai štai, krikščionys panaudojo šitą Senąjį Testamentą – tai, kad negalėtų jie panaudoti taip, kaip užrašyta Senajame Testamente, dar buvo ir žodinė Tora, perduodama rabinų, kuri tiesiog perteikė tas sampratas. Tai šitos dvidešimt keturios knygos, manoma, kad tai ir yra toji dalis, kur buvo perteikta ir žodžiu, o Talmudas – tai jau rabinų mokymai, kaip tą Torą taikyti gyvenime. Tai štai, tokioje visuomenėje pelnas, pinigai, turtas, tai buvo tam tikra išraiška Dievo palankumo – tas, kas paklūsta Dievui, jam tarnauja, jam yra atlyginama turtu. Tai tokia šaltinių, na, sakykime taip, ano meto šviesa, pateisino, kad yra turtas kaip Dievo palankumo rodiklis. Jėzaus mokymai buvo iškraipyti tų pačių apaštalų, kurie jo mokymų esmės nesuprato, o kada atsirado Pauliaus krikščionybė sugalvota pagal graikų filosofo – Filono – sampratas, pagal net ir aplinkoje egzistavusių žydų istorinę sampratą, tai panaudojant ir tą pačią, sakykime, Torą, ir apeigas pasiėmus iš žydų, tai štai, tada vietoj Jėzaus religijos atsirado religija apie Jėzų, ir atsirado bažnyčia kaip institucija, kuri nebuvo Jėzaus nei propoguota, nei numatyta, o dabar iškeltas Jėzus, kaip bažnyčios įkūrėjas ir galva, ir šitam Jėzui, kaip centrinei figūrai, suteikiamas visas dėmesys, ir iškilo visa plejada tiek šventųjų, tiek pati Marija kaip tarpininkė. Tai tokioje aplinkoje vėl negalėjo normaliai vystytis nei mokslas, nei ekonomika, nei politika! Tai – tamsos kryptis!
Ji davė tam tikrą pakopą ant kurios buvo pateikta mums Urantijos Epochinio Apreiškimo Šviesa – Urantijos Knyga. Štai šita knyga atskleidė visą tą Tikrovę, kokia yra pačiu plačiausiu požiūriu suprantama žmogui – atskleidė tiktai tiek, kiek žmogaus protas gali suvokti. Dabar mes turime jau ir Paties Kūrėjo perteiktus Apreiškimus knygomis – Akimirkos Amžinybė, Gyvoji Tyla, Meilės Galia, Jėzaus Kristaus knygą-apreiškimą – Kalbu Jums Vėl – tiek lietuvių kalba, tiek anglų kalba, tiek rusų kalba – Akimirkos Amžinybė taip pat jau išversta į rusų kalbą, vienoje Rusijos svetainėje yra įdėta. Štai, studijuojant šituos apreiškimus, mes ir žengiame į tą ateitį, kada pinigų nebus, nebus konkuravimo tarpusavyje, nebus pelno motyvo, bus atrasto Kūrėjo viduje vedimas, ir stiprus Jo jautimas, ir tuo pačiu bendradarbiavimas su Apvaizda. Ir jeigu reikalinga, kad būtų sukurti tam tikri įrenginiai, kuriems reikalingas metalas, tam reikalinga metalo rūda, ji turi būti iškasta, ji turi būti atvežta, iš jos turi būti išlydytas metalas – visa tai bus daroma ne vardan pelno, ne vardan to uždarbio parnešimo, bet vardan to, kad viduje yra atrastas Kūrėjas, ir tu prisidedi, kadangi yra poreikis sukurti atitinkamas priemones, kad būtų gerbūvis kuriamas visumai. Ir kaip aprėpti visą planetą? Štai čia esminis bendradarbiavimas yra tarp Tarpinių Būtybių ir tų vedlių, kurie vienoje ar kitoje visuomenėje jau turės tą dvasinę brandą, kad jie matys Tarpines Būtybes, su jomis bendradarbiaus, ir žinos, kokie yra poreikiai visoje planetoje įvairiems, sakykime taip, įrengimams, kuriems reikalingi iš tikrųjų tie didžiuliai gamtinių išteklių klodai, kad jie būtų įsisavinti žmonijos labui. Bet ne vardan pinigų! Vardan pagerinimo visuose kontinentuose mirtingojo gyvenimo aplinkos, kad atsiskleistų tas mirtingasis taip, kaip sumanę Kūrėjas. Užteks per dieną atlikti darbą vieną valandą, kad būtų patenkinami poreikiai. Nebus tų, sakykime, pilių statybos, nes jos nereikalingos! Bus normalūs, patogūs namai žmonėms – ne tie dangoraižiai. Nereikalingi prašmatnūs kažkokie – dabar taip mados dalykas ten milijardieriams – kokie nors ypatingi – ypatingi – automobiliai, kur Ferrari, ten įvairūs Bentley ar dar kokie nors automobiliai, kainuojantys šimtus tūkstančių ar net milijonus. Automobilis yra judėjimo priemonė – iš vieno krašto pervažiuoti į kitą kraštą. Vardan ko? Prasmingas turi būti išvažiavimas, ne šiaip sau. Žodžiu, visa tai, kada žiūri į tolimą perspektyvą, tu matai, kad žmogus dirbdamas jau su atrastu savo viduje Kūrėju, jisai dirba kupinas Meilės galios, ir energinė išraiška yra daug stipresnė, ir tuo pačiu rezultatas išeina aukštesnės kokybės, ir jis jau žino, kam skirtas jo rezultatas, nes yra bendradarbiavimas tarp tautų, ir nėra ir minties nurungti kitą tautą. Reiškia, visa ginklų gamybos struktūra iškrenta iš viso šito ekonominio veikimo, iškrenta visos kariuomenės, iškrenta visi moksliniai tyrinėjimai ten genetikos srityje, vaistų pramonėje, nes sveikatinga visuomenė yra, ir ji – su Kūrėju, tiesiog ji sirgti nebegali, nes energiniai virpesiai yra tiek pakilę į aukštą dažnį, kad nėra kaip pasireikšti nei baciloms, virusams, bakterijoms, kurios padarytų žalos fiziniam pavidalui – žmogiškajam pavidalui. Todėl struktūrizuota visiškai kitokia yra visuomenė. Įstatymai nebetenka prasmės, kokie šiandien jie yra – viską uždrausti, bausti – nėra poreikio žmogui kitam daryti pikta, nėra kalėjimų, nėra nusikaltėlių, nėra tų didžiulių skiriamų išlaidų! Nes nėra pinigų! Visa visuomenė, bendradarbiaudama su Apvaizda, kuria Gėrį visumos Gerovei, kaip galima gyventi paprasčiau paprastesnį gyvenimą, kuris būtų sveikesnis, ir tuo pačiu suteiktų pasitenkinimą dėl bendradarbiavimo, dėl bendravimo! Bendravimas yra taip pat teikiantis energinę įkrovą – bendravimas tarpusavyje. O dabar bendravimas apskritai smarkiai apribojamas, net pačios valdžios apribojamas. Reiškia, ta valdžia nesuvokia, kad ji taip pat žaloja visuomenės psichiką, mąstymą – na, aišku, yra piktavaliai – tą daro ir sąmoningai. Bet vis tiek šitas gyvenimas tai yra toji pradinė pakopa, kada mes pasieksime gyvenimą be pinigų, be pelno motyvo, ir štai tada laisvoji valia bus daug mažiau apribota. Ir būtent tada vedliai bus tie, kuriuos vertins ir sieks iš jų išgirsti Šviesos žodį vis daugiau, ir jį pritaikyti gyvenime. Tada ateis tas tikrasis žmonijos sužydėjimas Brolystėje, kada Meilės Galia, o ne pelno motyvas ir pinigai, motyvuos žmoniją bendradarbiauti ir su Tarpinėmis Būtybėmis. Bus visa informacija, kiek reikia metalo, kiek reikia įvairių įrenginių, ir kur reikia, o darbai bus atliekami ir tą valandą, ką dabar atlieka per dvylika-keturiolika valandų ir su priespauda didžiule, su nuovargiu, o pinigų vis tiek neuždirba, kad pragyventų oriai.
Milžiniški laukia ateityje pokyčiai! Bet tą visuomenę pasiekti, mes ir esame tie pradiniai šaukliai, kad parodytume kryptį-vektorių, kur pasukti, kur yra tie Laiptai, kad nebeliptume kopėčiomis, kai yra Laiptai – nuostabūs, apšviesti, ir tiesūs, tvirti – ir jie yra mūsų viduje. Amen.

Telydi mus Kūrėjo Meilė, Ramybė, ir Palaima.
Su Meile

Violeta
2023-02-06 13:59:34

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal