Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Pati brangiausia Dovana – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2023 02 05

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Sakau jums, kurie žiūrite yuotub‘e, o čia esantiems gyvojoje šventovėje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje – man savo vardo nereikia sakyti – seniai pasakytas, ir ne vieną kartą. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus, pradėjęs nuo Lietuvos visai planetai. Tą kartoju visąlaik, nuolat, nes yuotub‘e žiūri žmonės galbūt pirmą kartą, kad jie žinotų – atstovauju Kūrėjui, kaip Kūrėjo Ambasadorius šitoje planetoje.
Tai štai, dabar mes esame gyvosiose pamaldose. Gyvosios pamaldos dėl to, kad nėra ritualų, nėra jokių išorinių veiksmų, yra Širdies – Širdies – atvėrimas pačiam Kūrėjui, kuris jau yra atrastas mūsų Širdyje ir mūsų Širdimi. Tai tas patyrimas būsena ir liudijamas, kad Kūrėjas yra realus, tikras, gyvas – o tada jau nebereikia išgalvot, net iš Knygų nebereikia atpasakot kažkokių tai epizodų ar citatų pateikt. Viskas eina iš vidaus – iš Kūrėjo Dvasios – nes gi Kūrėjas suteikė Savo Dalelę – Savo Dvasią, pavadintą – Minties Derintoju. Tai ne šiaip pavadintą – Minties Derintoju – dėl to, kad jis derina mūsų mintis! Mūsų mintys laksto – jos negali nustygt, nekantrios, o Kūrėjo Dvasia – Minties Derintojas – derina į harmoningą minčių pasireiškimą sąmonės lygiu. Ir štai, tas Gyvasis Kelias turėtų būti mūsų Gyvenimas. Ir tas Gyvenimas yra teikiantis pasitenkinimo – Palaimą – kada viską tu darai su Kūrėju – viską – net kvėpuoji su Kūrėju kiekvieną kvėpsnį! Ta – būsena – turi liudyti gyvą – gyvą – buvimą Kūrėjo kas akimirką, ne šiaip sau, kad dėl tos akimirkos tu ir esi toks, koks esi šitą akimirką, ir kitą akimirką tu jau esi kitoks! Tavo tapatybė kinta kas akimirką – bet ji turi kist į ryškesnį sušvytėjimą, į ryškesnį Kūrėjo būsenos pajautimą. Ir kada šitaip gyveni, tai tada kiekviena akimirka yra tiesiog Palaima – Palaima – ir tu esi tas, kuris dėkoji nuoširdžiai, kad tu esi toje akimirkoje – dėkoji Kūrėjui – nes Jį jauti viduje. Tau gera net būnant vienam, tau gera, kad tu esi kartu su Juo – tu nesi vienas – esi su Juo. Ir šitoji būsena stiprina – stiprina tave, kaip asmenybę, kad tu galėtum drąsiai, ryžtingai gyventi gyvenimą, kuris atspindėtų Kūrėjo gyvenimą! Kaip gi pasireikš, pavyzdžiui, ryškesnė Šviesa, jeigu mes patys susitrauksime, susilenksime – ir tada bus toji tamsa mūsų viduje. Mes galim būti drąsūs tiktai jausdami tą būseną su Kūrėju.
Kada sako – pati brangiausia dovana, kokią žmogus gali suteikt kitam, tai gyvybė – savo gyvybę paaukot. Tai nėra didžiausia dovana – nėra – nes gyvybė, tai yra, ką žmogus supranta, tik tas materialus pavidalas – bet gi gyvybė, tai yra tas, kas yra šitame pavidale – dvasinė asmenybė! Tai kaip tu gali paaukot dvasinę asmenybę kaip gyvastį? Reiškia tada tu turi atsisakyt Gyvojo Kelio, kad tave Kūrėjas, na, patenkindamas tavo laisvos valios sprendimą tavo tapatybę ir sunaikintų. Tai čia kvailystė! Tau gi duota gyvastis, kad tu kurtum drauge su Kūrėju gražesnę aplinką, daugiau Šviesos paskleisdamas – paskleisdamas Gėrio, Meilės, Tiesos. Tai tu negali paaukot tos gyvybės, nes ne tu esi tos gyvybės Šaltinis, ne tu gali atimt sau gyvybę. Tu gali sunaikint materialų kūną, kuris turi tiktai pradinį pasireiškimą šitame pasaulyje – bet tai čia gi ne gyvybės sunaikinimas! Gyvybė – tai yra tavo asmenybė! O ji yra amžina – bet ją tu gali, taip, kaip tapatybę, bet ne kaip visą asmenybę – tik tapatybę – kuri pasireiškia aplinkoje laisva valia. Ir pati asmenybė niekada nebūna kintanti – kinta tik jos tapatybė – o mūsų tas pats asmuo išliks per visą amžinybę, koks šiandien čia yra, šitoje gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje.
Man suėjo septyniasdešimt metų prieš tris dienas. Po dvejų metų tylėjimo, aš iš savo vaikystės draugo gavau tokią sveikinimo žinutę, ir išsivystė toks mūsų, na, sakykim, taip, pasikeitimas arba apsikeitimas žinutėmis, štai jis taip pasveikino –
Su garbingu jubiliejum... Sveikatos, laimės ir taikos...
Viskas. Tada aš jam parašiau –
Ačiū tau už pasveikinimą ir linkėjimus. Būtent mano veikla ir nukreipta, kad tokie linkėjimai taptų Tikrove kiekvienam visoje mūsų planetoje, ir visiems gyvenimas ir veikla teiktų pasitenkinimą su savyje atrastų Kūrėju.
Ir maždaug po poros valandų aš gaunu iš jo tokią žinutę –
Niekada nepritariau šiai tavo veiklai. Suklydęs pats ir klaidini kitus. Nubrauk miglą nuo akių! Koks gražus gyvenimas! Esi katalikas nuo gimimo, tai ir gerbk tą dovaną. Krikščionių, pasaulyje yra daugiau negu du milijardai du šimtai milijonų, musulmonų apie du milijardai, o tu drįsti mūsų tikėjimus vadinti sektomis. Tik beprotis taip gali mąstyt. O savo veiklą vadini tikėjimu. Nonsensas! Niekindamas kitus, save „padedi‘‘ dar žemiau. Pabrėži, jog neturi ritualų ir relikvijų. Netiesa. Tas audeklas, kurį pasikabinai ant stulpo prie namų, o ir viduje jo fone sėdi. Ženkliukai, tavo spalvingi kostiumai (?) savotiškos relikvijos, o „pamaldos‘‘, tai tikras ritualas, o tariamas „bendravimas‘‘ su kūrėju irgi ritualas. Savo naujus namus pavertei sektos buveine. Nepagarba namams. Taigi sugrįžk į pilnavertį gyvenimą, nebesvaičiok. Būtent šis jubiliejus tau sako, jog pasiekei maksimalią brandą. Nė viena sekta į gerą neveda, tik į nuklydimus. Grįžk į platų kelią ir laimingai eik, kiek tau dar skirta. Anksčiau ar vėliau tai turėjau tau išsakyt, tikiuosi, jog dar nepavėlavau. Gražios ir prasmingos šventės! Sudie.
Aš jam parašiau tokią žinutę –
Kaip gi tu gali sakyt apie mane nepatyręs Gyvojo Kelio ir Tėvo atradimo savyje, kai tavo požiūris yra intelektualus ir išorinis, bet ne gyvas ir dvasinis, todėl tau atrodo kitaip. Tačiau, kodėl tu pats nepaanalizuoji net logišku samprotavimu? Evoliucija yra augimas ir vystymasis sumanytas kūrinijai – visai – iš Kūrėjo – o Kristaus įsikūnijimo planeta yra tik mažytis grūdelis kūrinijoje. Ir būtent Kristus ir buvo atėjęs į planetą, kad apšviestų žmones, išlaisvintų iš ritualų baimės, kad jie galėtų atrasti Tėvą Širdyje, o tuo pačiu ir Tėvo Šviesą. Ir būtent apaštalai jo mokymų nesuprato, iškraipė, ypač Paulius ir Pertas – ir sukūrė prieš Kristaus Valią ne Dangaus Karalystę Širdyje, o bažnyčią! O tai jau degradavimas nuo Jėzaus Šviesos nupuolant į žydiškus ritualus, kurie ir dabar dar išlikę, tik pridengti Jėzaus vardu ir dar papildyti pagoniškais ritualais. Dabar motininių, grynų religijų nebėra. Tiek musulmonų, tiek krikščionių, tiek budistų yra vien tik sektos. Ir katalikai, stačiatikiai, babtistai, jahovistai, mormonai, evangelikai, ir dar daugiau kaip keturiasdešimt vienas tūkstantis krikščioniškų sektų naudojasi ta pačia Biblija – tuo pačiu šaltiniu – bet laikosi skirtingų ritualų. Beje mormonai dar papildomai turi pranašo Džozefo Smito Jaunesniojo apreiškimų Knygą, kurios neturi kiti krikščionys. Tokie tiesiog yra faktai, o ne kitų sumenkinimas ar įžeidimas. Aš juk studijavau ir dabar studijuoju – ir Bibliją, ir Koraną, ir Mohameto gyvenimą, ir Bhagavad-Gitą – ir žinau, ką sakau – ir net geriau žinau negu katalikas, stačiatikis, musulmonas, jahovistas ar krišnaitas, ar budistas. Tuo tarpu – Kūrėjo Vėliava – yra simbolis, kuriame yra daug informacijos ir apie Kūrėją, ir kūriniją. Mano drabužiai yra ne apeigų drabužiai, o mano dėvimi drabužiai. Ir apeigų mes neturime jokių, nes mūsų yra gyvoji komunija su Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU – atrastu savyje. O štai bažnyčios komunija yra ritualas, kada materialų objektą – ostiją – deda į burną, tuo tarpu Širdyje nėra nei gyvo Tėvo realiai atrasto savo Širdyje, nei Jėzaus. Tad dvasia – asmenybė – lieka nenumalšinusi dvasinio troškulio, nors proto intelektas ir apramintas – bet tai neveiksmingas savęs apgaudinėjimas. Ir dėl to ir kariauna tarpusavyje krikščionys žudydami vieni kitus. Būtent dėl to, kad eitume pirmyn į gyvąjį nušvitimą gimstant iš dvasios, aš ir ruošiu Dvasinius Mokytojus.

Į šitą žinutę aš atsakymo jau nebesulaukiau. Tai štai kada – kada gavau iš jo tokią žinutę, man buvo liūdna – liūdna, kad jis prabilo po na, sakykim, daug metų, bet išsiliejo jau, kiek jisai nebeištvėrė savo viduje. O juk anksčiau jis klausydavo, kai aš dar verčiau Urantijos Knygą – ir dar net nebuvau pradėjęs versti Urantijos Knygos, juk tada angliškai skaičiau – aš jam pasakodavau – ir jis taip įdėmiai klausydavosi, ir klausdavo, ir atsakymų taip pat klausydavosi labai įdėmiai. Tai truko ne vienerius metus. Kada išėjo jau lietuviškas leidimas Urantijos Knygos, taip pat domėjosi, ir įsigijo šitą Knygą – bet neskaitė. Kada buvo Kristaus apreiškimų Knyga – Kalbu Jums Vėl – pirmas leidimas išleistas – aš jam padovanojau. Štai tada jam nepatiko jinai, sako – Čia tavo svaičiojimai. – Ir tada pradėjo jo susitraukimas, susigūžimas ir užkirtimas sau pačiam Gyvojo Kelio platesnio supratimo. Ir tas susitraukimas, žodžiu, pavirsdavo į mūsų tokias nemalonias akimirkas, kai nebegali kalbėt apie esminius dalykus, tada belieka tiktai vaikystės prisiminimai. Bet kiek tu gali vien prisiminimais iš vaikystės gyventi, juk aplinkui vyksta tamsos darbai. Ir tada, kad sužinotum vis tiktai, kokios priežastys tų tamsos darbų, koks išėjimas iš jų, iš to tamsos labirinto, vis tiek turi viską atskleist per Kūrėją! Be Jo niekaip neapsieisi, na kaip nori rangykis! Bet jau tada šitų temų nebegali nagrinėt, aiškint, ir tada susitikimas jau nebetampa prasmingu – jis tiesiog yra laiko gaišinimas. Ir štai po kelerių metų tylos sulaukiau šito laiškelio – žinutės. Ir tai tik parodo, kad žmogus per tuos metus, kada buvo ir pandemija, ir karantinas, ir štai dabar Ukrainos padėtis – ir vis tiek jo niekaip negali supurtyt – vis tiek jisai kaltina mane, kad tu pats tamsoje paklydęs ir dar kitus klaidini. Reiškia, tu nekalbėk, kas yra Tikrovė, kas yra Tiesa, kas yra Teisingumas – būk katalikas – štai eik ir mušk į savo krūtinę – aš kaltas, aš kaltas – gulk kryžium bažnyčioje, atlik ritualus!
Tas simbolis – audeklas ant stulpo kaip jis sako – mano yra Kūrėjo Vėliava! Ir štai jinai – Septyni Žiedai – aš jums jau esu pasakojęs – tai yra Centrinė Dieviškoji Amžinoji – Havonos Visata – apglėbusi Rojų. Ji neturi irgi įrašų, kada ji buvo sukurta, dėl to ir vadinasi – Dieviškoji Amžinoji. Ir toliau į Kosminę Erdvę jau yra evoliucinės Visatos, Supervisatos. Štai čia – Trys Asmenys Rojaus Trejybės – tie apskritimai – Trys. Jie Lygiaverčiai, Jie Egzistencialūs – be pradžios, be pabaigos. Visa Energija iš Jų pasklinda. Ir Jie vienodai taip išreikšti, nė vienas nėra svarbesnis už kitą – dėl to yra Jie štai taip Trise parodyti. O Jų čia – baltas skritulys – tai yra Jų – Rojuje – dvasinis – Trijų Asmenybių susiliejimas į Absoliučią Dvasinę Vienovę, kuri ir yra ta Tyrastis balta – nesuteršta niekuo, nė mažiausiu krisleliu. Ir visa tai Savajame Glėbyje laiko, štai šita šviesi tokia melsva spalva – tai yra Visuminė Dievybė AŠ ESU! Ir Jos Glėbyje yra ir Absoliutai – Absoliutai – Dievybės Absoliutas – iš kurių Energijos kyla gyvastis – ir Beribis Absoliutas – iš kurio Energijos kyla per pasireiškimą Rojaus Trejybės per kitus vaikus – kyla kūrinijos materiali išraiška iš Kūrėjo Energijos – iš Kūrėjo Energijos virpesių – transformuojant juos į pasaulius. Yra kategorijos Kūrėjo vaikų, kurios šitą gali atlikt! Ir štai AŠ ESU turi dar ir kitą – Trečią Absoliutą – tai yra Visuotinis Absoliutas, kai gyvastis materialioje kūrinijoje ir palaiko tą santykį, ryšį, kad ta aplinka, kurioje jie – gyvena, veikia – ji būtų visą laiką ir gražinama, ir atspindėtų – kuo arčiau Centrinės Havonos Visatos – Dieviškosios Visatos – atspindėtų jos Grožį – tų Pasaulių, kurie sudaro Septynis Havonos Žiedus – milijardas Pasaulių! Per juos mes pereisim visus, nė vieno nepraleisim – ir mokysimės tenai, kaip ir iki to laiko mokysimės ir Supervisatose, ir arčiau mūsų – Vietinėse Visatose. Tai štai Havonos tie Pasauliai, kuo eina arčiau Rojaus, į vidinį Žiedą iš išorinio, tuo kiekvienas Pasaulis jau artėja prie Kūrėjo Buveinės – Rojaus – Grožio išraiškos. Rojaus – Grožio – negalima nukopijuot – kaip ir Čiurlionio negalima nukopijuot paveikslų – muzikinio lygio paveikslų – kada jis kūrė paveikslus išreiškiančius muziką. Tai čia toks palyginimas, kai aš, sakykim, kai aš sakau, kad Čiurlionis nenukopijuojamas. Ir štai, tie Pasauliai yra realūs, tikri – ten yra Kūrėjo vaikai, ten jų yra atitinkamas dvasinis švytėjimas. Ir mes, perėję per visus – milijardą Pasaulių – iš vidinės Grandinės arba Žiedo-Apskritimo – būsim perkelti Angelų – Supernafimų-Transportuotojų – į Rojų – į Tą Amžinybės Žydinį! Ten mes būsime savo Namuose – Tikruosiuose Namuose – be jokio pragaro, kuriuo gąsdina bažnyčia, be jokios skaistyklos, be jokio kankinimo, be jokių Kūrėjo bausmių. Viskas yra tik švytėjimas ir to Šviesos ryškėjimas – Meilės – pasireiškimu iš kiekvieno Kūrėjo sūnaus ar dukros.

Ir tą, ką jūs sužinot iš Urantijos Knygos Epochinio Apreiškimo, ką jūs sužinot iš Kūrėjo Apreiškimų-Knygų, taigi jūs galit tą patikrint savuoju lygiu. O kad mus stiprintų, tai duoda tų patyrimų, jūs jau dabar ne vienas esat patyrę. Ir aš dabar pasakysiu du, kurie man visiškai neseniai buvo, neseniai, vienas, tai vakar. Aš vaikštau Romainiuose, užsidėjęs tokią ant rankovės atspindinčią juostelę, o rankoj dar nešuosi mažą prožektorių, nes nėra šviesos gatvėje, ir šaligatvių nėra, tai tu eini prieš tas mašinas važiuojančias tamsoje. Ir štai, reikia išėjus iš parduotuvės jau užsidėt tą juostelę – nėra juostelės! Kišenėje tiktai mažas prožektorius ir juostelė – ir visąlaik ten, toje pačioje kišenėje. Kita tuščia, šitoj irgi, tik prožektorius, na, ką, na, neradau, dvi kišenės – dvi kišenės, o ten buvo dar pirštinės, galvoju – gal iškrito prie parduotuvės, kai pirštines traukiau iš kišenės. Bet niekur, apsidairiau, nėra tos juostelės. Na tiek to – prožektorių turiu, einu. Pareinu namo. Vis tiek aš dar tas kišenes ieškau čiupinėdamas, na nėra, nėra. Turėjau aš atsarginę, tada jau kitam kartui pasiruošiau atsarginę, įsidėjau. Na, iš parduotuvės išeinu, užsidedu tą juostelę, imu prožektorių, o ten – kita juostelė yra jau! Tos, kurios ieškojau kelias dienas – nėra – o dabar – yra – kai aš jau kitą, atsarginę pasiėmiau! Tai štai čia buvo šypsnys, kuris patvirtina, kad štai aš esu šalia jūsų.
Vakar buvo vėl... Bet šito nepasakosiu, šitas neigiamas – bet teigiamas sustiprinimu, kai galima dematerializuot – štai, išnyksta! Bet mokymas – jisai praplečia požiūrį. Na, visko tai negalima išsakyt, jau ir laikas eina – gyvosios pamaldos.

Komentarai