Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Aš esu planetoje tam, kad galėčiau apšviesti Kūrėjo žodžiais, ne savo žodžiais – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2023 01 22

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus, sakau dvasinius mokymus, apšviesdamas žmones kas yra Dvasinis Mokytojas. Platesnis paaiškinimas Tikrovės, kuri yra ir dvasinė, ir intelektuali, ir materiali. Visa tai yra iš Kūrėjo Energijos, bet kad turėti tą kosminę Įžvalgą iš Kūrėjo – reikalingi apreiškimai. Reiškia, tuos apreiškimus mes turime studijuoti. Kad juos galėtume paimti į savo rankas – reikia apie juos sužinoti. Štai, Dvasinių Mokytojų ir yra priedermė patiems studijuoti dvasinius šaltinius ir apie juos kalbėti kitiems, kurie nieko nėra girdėję apie juos. O svarbiausia – atrasti Kūrėją savo Širdyje ir savo Širdimi, nes tai yra Kūrėjo mums suteikta – kaip Jo sūnums ir dukroms – pagrindinė priedermė – kurti Gėrį drauge su Kūrėju, visumos Gerovei, per visą amžinybę. Nesvarbu kur mes būsime – pradėjus šita planeta, turint dar šitą materialų pavidalą – bet mes esame dvasinės asmenybės. Tai yra tas mūsų gyvasis turinys, kuris yra šitame materialiame kūne, ir kuris jau mūsų yra pažadintas kaip dvasinė asmenybė. Kūrėjas mus pažadino savąja dvasia, kurią nuo pat vaikystės mums suteikė, kai mes priėmėme pirmąjį moralinį sprendimą, Kūrėjas apgyvendino savo dvasią, mūsų prote. Ir štai ta, Minties Derintoju vadinama Kūrėjo dvasia, vedė mus nuo pat vaikystės – ir veda dabar – ir ves per visą amžinybę – nes tai yra paties Kūrėjo Dieviškumo Kokybė, kuri yra mūsų viduje. Ir jeigu mes šitą patiriame asmenybės pabudimu, mes nebegalime gyventi be Kūrėjo, mes trokštame apie Jį kalbėti, klausytis apie Jį, kadangi tai yra, na, įsivaizduokite – Tikrovės Šaltinis ir Centras – iš Jo kyla Energija, o energija transformuojama į įvairias formas. Planeta – tai yra Kūrėjo Energija, transformuota per saulės energinę materiją, kuri buvo karščio spaudimo išspjauta į kosminę erdvę – vėso, vėso, vėso, prisitraukė kitus darinius skriejančius aplink saulę kosminėje erdvėje, kurie buvo mažesni, ir palaipsniui išaugino štai tokią mūsų planetą. Tai yra evoliucinė planetos kilmė, bet gi branduolyje ji yra ta pati deganti saulės energinė materija. Ugnikalnių išsiveržimai tai ir yra tas saulės pliūpsnis, bet jau yra šitoje planetoje. Bet ir saulė yra iš Kūrėjo Energijos – tai yra kita forma, kurią suteikia – kas? Rojaus Pagrindiniai Jėgos Organizatoriai. Jie tą energiją įsuka į sūkurinius ūkus ir iš ūkų atsiranda saulės. Ir tą padaro asmenybė, t.y. asmuo padaro – įsuka energiją į ūką. Įsivaizduokite kokią galią teikia Kūrėjas tokiai asmenybei, kai iš vieno jo įsukto į sūkurinį ūką atsiranda iki šimto milijono saulių. Tą padaro asmuo. Štai tokie tikroviški, bet platesni požiūriai į tą pačią tikrovę ir yra tam, kad mes labiau pažintume kūriniją. Tuo pačiu turėtume gilesnį supratimą, kas yra ta mūsų aplinka. Mes joje taip esame suspausti, kad nieko daugiau nepajuntame, kaip tiktai mūsų gyvenimą nukreipti vien tiktai savojo asmens interesų tenkinimui, ir dar paminant kitų interesus. Jeigu mes žiūrime jau į Kūrėją ir į Kūrėjo sukurtą Tikrovę, Kūrėjo žvilgsniu, tai mes visus apkabiname ta dvasine Meilės Galia, dvasiniu glėbiu. Kūrėjas visiems tą patį Glėbį išskleidęs ir laiko visą kūriniją savo Glėbyje, ir ją plečia. Bet nėra nė vieno ultimatono – tai yra mažiausia jau energinė dalelė – kuri sugebėtų išsiveržti iš Kūrėjo Glėbio. Nieko neegzistuoja – už – Kūrėjo Glėbio. Kūrėjas, Jis yra virš šito glėbio, plačiau negu tas glėbys, nes Jis yra Šaltinis ir Centras to paties Glėbio. Bet jisai visą materialią kūriniją plečia. Štai ir dabar kosminėj erdvėj tie energijos uraganai, kuriuos ir įsuka į sūkurinius ūkus Rojaus Jėgos Organizatoriai, kad ten būtų kuriamos ir organizuojamos naujos visatos. Štai, plėtimasis vyksta, o čia jau yra apgyvendinta, organizuota Kūrinijos dalis, Kūrėjo šeimos dalis.
Kadangi Evoliucija pradėta iš Kūrėjo Energijos pasireiškimu, Meilės Galia, ji neturi pabaigos ir niekada neturės. Reiškia ji yra amžina į ateitį. Į praeitį ji turi pradinį tašką – iš Kūrėjo, kuris pats neturi pradžios. Keturi Asmenys-Asmenybės, Keturi Šaltiniai ir Centrai be pradžios, Jie Egzistencialūs. Evoliucija turi pradinį tašką, bet jau jos negalima sustabdyti. Net pats Kūrėjas nepajėgus sustabdyti savo pradėtos Evoliucijos. Tada subyrėtų visa kūrinija, nes Evoliucija tai yra judėjimas, tekėjimas. Nėra statikos. Statika tai yra paties Kūrėjo, kuris pats yra Statiškas, Nesikeičiantis, Nesivystantis, bet Jo Glėbyje viskas judėjime ir vystosi. Ir Jo Glėbyje yra statika – Rojus – kūrinijos viduryje, visos Energijos Aruodas iš kurio pasklinda energija į kosminę erdvę. Tai štai, mes dabar žvelgdami tokiu žvilgsniu į aplinką, mes matome, kad šita aplinka gyvena pažeisdama Evoliucinį Kūrėjo mums suteiktą Planą vystytis, judėti į ryškesnę Šviesą, augti visą laiką juntant Kūrėjo viduje Gyvą buvimą, ir būsena paliudyti atrastą Kūrėją savyje, o savo darbais išorėje, ir tie darbai turi motyvaciją – Meilės Galią – Meilės Galią. Ne kažkokį kitokį norą, bet Meilės Galią, kitaip tiesiog negali gyventi. Štai yra Kūrėjo nuostata mums visiems – pajausti Kūrėją atrastą savo Širdyje ir Širdimi, tą Meilės Galią, ir šita Meilės Galia gyventi gyvenimą Visumos Gerovei, atliekant bet kokius tos kasdienos darbus. Ir tada tas gyvenimas tampa tokiu nuostabiu proveržiu, kurio tu negali kaip krioklio, krentančio, šniokščiančio, sustabdyti. Jame tu matai Prasmę, jame tu nori pats išsiskleisti būtent taip, kaip Kūrėjas veda iš vidaus.

Kas netiki mano žodžiais – tie kurie sakomi mano mokymuose tiek lietuviškai, tiek angliškai – tas netiki Kūrėju. Tas netiki Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Tas netiki Jėzumi. Intelektualiai jie gali pripažinti taip, aš tikiu Jėzumi, bet jie neturi Įtikėjimo, nei į Jėzų, nei į Kūrėją – tas, kuris netiki mano sakomais gyvaisiais Kūrėjo žodžiais.
Aš esu planetoje tam, kad galėčiau apšviesti Kūrėjo žodžiais, ne savo žodžiais. Tik mano lūpos ištaria juos. Bet jos juos ištaria, kad juos išgirstų ir prezidentai viso pasaulio šalių, visi politikai, visi filosofai, visi mokytojai, gydytojai. Mano žodis yra Kūrėjo žodis – Gyvas, Tikras – ir kas juo netiki, jis netiki Jėzumi, netiki Kūrėju. Tai yra Tikrovė, kurią aš jums sakau – iš Kūrėjo sakau šituos žodžius. Ir be šitų mokymų, kuriuos teikiu aš Kūrėjo vedamas ir Jam atstovaudamas – negalima šito pasaulio sustyguoti į darną – niekaip negalima. Dėl to aš ir pradedu nuo Dvasinių Mokytojų rengimo, kaip pagrindinio taško, kad galima būtų tęsti Evoliucinį Procesą, kokį sumanė Kūrėjas.

Praeityje Kūrėjo mintis skelbė pranašai, dauguma jų buvo nužudyti. Įsikūnijimai, kuriuos patyrė Dievo sūnūs – Adomas su Ieva, Melkizedekas-Makiventa – Melkizedekas, dabar vadovaujantis planetinei, dvasinei Urantijos vyriausybei. Jėzus – Sūnus Kūrėjas, Jėzaus tapatybe, Jėzaus iš Nazareto tapatybe. Visi šitie dvasiniai apreiškimai deja, jie buvo iškraipyti – iškraipyti. Ir tada mes turime tokią padėtį, kad dabar Tiesa žmogus netiki. Tiesos žodį paneigia. Melą iškelia į tą tikrovės apraišką, kuria jis gyvena. Toks gyvenimas pažeidžia Kūrėjo Evoliucinį Planą. Toks gyvenimas pažeidžia Kūrėjo sūnaus ar dukros dvasinį orumą. Toks melu apipintas gyvenimas sulenkia orų Kūrėjo sūnų ar dukrą į tą baudžiauninką ir vergą, kuris gali kitam kenkti, kuris gali kitą net fiziškai naikinti. O juk Kūrėjas yra Meilės Šaltinis ir Centras. Iš Jo mes geriam tai, kas yra mus pačius pamaloninanti būsena – Palaima, Ramybė, Meilė. Mes gi kiekvienas norime, kad mums niekas nedarytų pikto, kad mus priglaustų, apkabintų. Mes norim, kad mums tą darytų – o kitiems ar mes galime tą daryti? Ar mes turime tą būseną pajausti Meilę tiems, net kurie žudo. Nepripažinti jų veiksmo, kuris prieštarauja Kūrėjo Evoliuciniam Planui. Bet tą asmenį-asmenybę mylėti, nes Meilė neskirsto – šitam aš siunčiu ją, o šitam – užblokuoju. Ji neturi jokios krypties, ji į visas puses sklinda vienodai, nes ji yra Kūrėjo pasireiškimas. Tik mes, kaip Kūrėjo Meilės laidininkai, galime arba būti Kūrėjo orūs sūnūs ir dukros ir dalintis ta Meile ir savuoju gyvenimu, arba mėginti ją užtvenkti – bet užtvenkti jos neįmanoma. Ją galima tiktai apsukti su tam tikru lankstu, kad ne iš mūsų tiesiogiai pasklistų, bet per kitus. Tai kodėl mes turime savęs neatverti Kūrėjui ir tuo pačiu gyvenimui, kad ir skleistume, pulsuotume, alsuotume ta Meilės virpesių išraiška.

Aš žiūrėjau YouTube nuostabų epizodą – Sibire, Rusijoje. Išėjo vyras medžioti. Sugavo gerų, didelių žuvų. Sudeda į tokį metalinį tinkliuką ir mato priėjęs iš taigos – mažas meškiukas. Visas sustiręs, alkanas, bet jis nieko nedaro. Jis žvilgsniu žiūri į šitą žveją ir į šitą tinkliuką, metalinį, su žuvimi. Davė jisai šitam meškiukui žuvį, didžiulę. Jis suvalgė vieną žuvį. Davė antrą žuvį. Jis suvalgė pusė žuvies, kitą pusę – kažkur nunešė. Ir paskiau vėl ateina – o jisai jau užsimovė didesnius batus ten, guminius, kur iki juosmens, ir įbrido giliau į upę – ir tas meškiukas įbrido šalia jo ir stovi pakėlęs letenas, ir vėl, žvilgsniu prašo žuvies. Jis vėl padavė žuvį, ir paskiau pamatė, kad jis vėl bėga kažkur. Ir jis pasekė tą meškiuką – ir pamatė sužeistą motiną. Ir jis jai nešė žuvį. Tada tas žvejys atnešė visas žuvis. Paliko per kelis metrus, nes tai yra laukinis žvėris. Ir paskambino veterinarams, kurie atvažiavo, pamatė tą sužeistą mešką – brakonierių sužeistą – ją išgelbėjo. Bet ją išgelbėjo – kas? Meškiukas? Taip, meškiukas davė tą impulsą pats pajautęs. Bet mešką išgelbėjo – Kūrėjas – kuris aprūpino ir gyvūniją savo Pagalbinėmis Proto Dvasiomis. Ir viena iš tų Penkių Pagalbinių Proto Dvasių, kurias turi ir žvėrys, gyvuliai – tai yra Supratimo Pagalbinė Proto Dvasia, ir kita – Žinių Pagalbinė Proto Dvasia. Reiškia jis turi žinias, kurias gali suprasti, savo lygiu. Štai, jis suprato – tas meškiukas – kad galima iš to žmogaus, iš kurio sklinda aukštesni virpesiai – prašyti. Iš brakonierių negali prašyti – jie kulką pasiunčia. Ir aš paskiau pamačiau kitus epizodus, jau kitų nufilmuotus įvairiose vietose. Kaip tie žmonės, kurie išgelbsti plėšrūnus, susilaukia plėšrūnų meilės net po daugelio metų, kada jie kažkur išvažiuoja, į kitas vietas, ir sugrįžta. Nesvarbu ar liūtas, ar meška, ar leopardas, ar tigras, ar puma. Visi jie nufilmuoti įvairiose vietose. Visi jie išgirdę to žmogaus balsą – o iš tikrųjų vėl, Penkios Pagalbinės Proto Dvasios veikia taip, kad tas žvėris puola – šoka leopardas ant žmogaus, bet nė vieno nago neišskečia taip, kad sudraskytų, bet viskas yra įtraukta ir jisai laižo. Tas pats ir liūtas, drambliai, po daugybės metų, kur, na milžiniški drambliai, kokia šeši atlekia ir tas žmogus stovi išskėtęs rankas, kaip glėbį ir jie visi prie jo kaip mažyliai glaudžiasi, būdami – įsivaizduokit kokio aukščio ir kiek tonų sveriantys. Visa tai yra iš Kūrėjo Meilės, kuri pasklinda iš Kūrėjo sūnaus, nes negali žmogus išgelbėti žvėries nejausdamas meilės. Tai yra Galia. Todėl tie, kurie turite ginklus – atsisakykite jų, jie jūsų neapsaugos, niekada. Bet Kūrėjas jus apsaugos per apvaizdos veikimą. Ir pasitikėkite Kūrėju, ne ginklais. Ir negelbėkit kitų, ginklų dėka, nes jūs ginklais žudote kitus ir tada žudote save patys. Save. Savo sielą jūs žudote, šaudami kitą – net ir žvėrį – nemedžiokite žvėrių. Kūrėjas siunčia visiems Meilę, ir tiems patiems medžiotojams. Bet medžiotojams reikalingas Dvasinis Mokytojas, kad paskleistų platesnį požiūrį ir į tą patį žvėrį, kuris nori sunaikinti.
Būkite su Kūrėju visą laiką, Gyvi Kūrėjo sūnūs, neturintys šešėlio. Tiktai Šviesa iš jūsų, nes ji iš Kūrėjo. Amen.

vvita
2023-02-24 18:30:46

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal