Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Ir, kada Eberis ateina į sinagogą, jis mato, kaip minios su džiaugsmu klausosi Jėzaus – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2023 02 25


Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus visai planetai, pradėjęs nuo Lietuvos, ir tuo pačiu sakau dvasinius mokymus gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, vienintelėje pasaulyje, neturinčioje ritualų, dėl to yra – gyvoji komunija, tai yra – gyvas bendravimas su Kūrėju.
Mes iš to nuostabaus Epochinio Apreiškimo, pavadinto Urantijos Knyga, turime nuoseklų Jėzaus gyvenimo ir mokymų aprašymą. Šitame Apreiškime yra daugiau negu du tūkstančiai puslapių, ir beveik aštuoni šimtai puslapių yra skirti Jėzaus gyvenimui – kiekvieneri metai aprašyti. Ir, kada aš dabar jau daug kartų skaitęs Urantijos Knygą, ir dabar vėl nuosekliai skaitau garsiai angliškai, priėjau tą vietą, kur Kristus jau ruošiasi iškeliauti iš šito pasaulio, ir jis žino, kad jis iškeliaus per nukryžiavimą – jis bus nužudytas! Jis šito neslepia, jau atvirai sako, ir sako dėl to, kad apaštalams, kada bus sunkios dienos, kad jie žinotų, jog apie tai jis kalbėjęs. Jisai stengėsi stiprinti apaštalus. Ir štai, kada įvyko vienas paskutinių Jėzaus mokymų sinagogoje, kada jisai drąsiai kalbėjo, kad jis atėjo nuo Tėvo, bet tie, kurie netiki juo, netiki ir tuo, kuris pasiuntė jį į šitą pasaulį – netiki Tėvu. Jis sako – Tas, kas matė mane, matė Tėvą! Kas netiki manimi, tas netiki Tėvu!
O tuo metu Jeruzalės sinagogas valdė tokia, sakykime, panašiai į tarybą, pavadintas Sanhedrinas, kuriame buvo ir fariziejai, ir rabinai, sedukėjai, žodžiu, buvo tas tuometinis turtingųjų sluoksnis. Ir jie pamatė, kad Jėzaus mokymai patraukia daugybę žmonių, ir kelia jiems, kaip tai viršūnei, tiesiog pavojų – jie neteks savo valdžios, savo populiarumo, neteks valdžios, kurią jie – buvo įsitikinę – gavo iš Dievo. Net ir Jėzus sakydamas, kad – Mane dabar nori sunaikinti, ir tie, kurie nori sunaikinti, jie mano, kad jie daro gerą Dievui! – Štai tokia tamsa, kada ji pamato sau betarpišką pavojų iš Šviesos mokymo, ji tampa arši, negailestinga, žiauri, ji nebesiskaito su priemonėm, ir iš tikrųjų tada mėgina susidoroti su tuo žmogumi. Tai štai, Sanhedrinas be jokių ypatingų, sakykime taip, nuostatų nusprendžia, kad Jėzų reikia nužudyti, nors dar teismo neįvyko, nėra pateikta jokių įrodymų, jokių argumentų, jokių liudininkų neturi tas, kurį teisia myriop, nors pagal to paties Šventojo Rašto – kurį žydai laikė svarbiausiu – nuostatas turi būti bent du liudininkai, kuriuos gali pasikviesti ir tas teisiamasis. Tai štai, tokios procedūros nebuvo įvykdyta! Ir štai Sanhedrinas priima sprendimą suimti Jėzų! O Sanhedrinas turėjo milžinišką religinę valdžią Palestinoje, ir nors kitos sinagogos ir buvo laisvos nuo Sanhedrino juridinių veiksmų – tiktai Jeruzalės sinagogos pakluso Sanhedrinui – tuo tarpu kitos sinagogos jos gi taip pat turi savo žmogiškus vadovus, ir tie vadovai nenori pyktis – nenori pyktis su galingesne religine jėga iš Jeruzalės, ir, natūralu, kad jie laikosi tų nuostatų, kurias išreiškia Sanhedrinas. Ir štai, kada Sanhedrinas jau nusprendęs visiškai, kad reikia suimti Jėzų, jis pasiunčia savo atitinkamo laipsnio pareigūną, kad jį suimtų. Ir, kada Eberis – jo vardas, to pareigūno – kada Eberis ateina į sinagogą, jis mato, kaip minios su džiaugsmu klausosi Jėzaus, neišdrįsta suimti Jėzaus. Jis atėjo su Sanhedrino ir kareiviais, bet jis neišdrįsta suimti, nes jis mato, kokia yra milžiniška žmonių minia, kuri bus sukiršinta, jeigu tokioje aplinkoje Jėzus bus suimtas. Ir, kada Eberis sugrįžta į Sanhedrino susirinkimą, kur jo laukė, kad štai dabar atves suimtą Jėzų, jis grįžta vienas be Jėzaus. Natūralu, klausia, kodėl nesuėmė Jėzaus? Eberis aiškina, kad – Jūs išgirskite, ką jis šneka žmonėms! Jis šneka, kad sustiprintų palūžusius, kad pakylėtų tuos nusiminusius, kad suteiktų džiaugsmą vargšams! Ir žmonės tiki juo! Tai – nepaprastas žmogus! – ir sako – Gerai jūs padarytumėte, jeigu ir jūs nueitumėte jo pasiklausyti. – Jūs tik įsivaizduokite, išdrįsta Sanhedrino nariams pasiūlyti patiems eiti klausyti Jėzaus, kurį jie nori sunaikinti Tai yra įžūlumas! Ir aišku, Sanhedrino kai kurie nariai neištveria, puola tą Eberį įniršę, įtūžę, ir sako – Pasiskaityk tu Raštą, ir pamatysi, kad ten parašyta – iš Galilėjos nebuvo nė vieno pranašo! Tai jau nekalbant apie mesiją! Gal tu pats esi iš Galilėjos, jeigu tu juo tiki?! – Žodžiu, yra siekis sumenkinti ir tą Eberį, kuris pajuto – pajuto – Šviesą Jėzaus žodžiuose. Ir aš manyčiau, kad jis gavo Minties Derintoją būtent tuo metu, kada jis nuėjo į sinagogą, ir, kada jis priėmė sprendimą, išgirdęs Jėzaus mokymą, kuris paveikė jo protą iš vidaus, sustiprino, apramino, ir jis priėmė moralų sprendimą – nesuimti Jėzaus. Štai toks moralus sprendimas – nors jis buvo tarnaujantis Sanhedrinui, kuris eina tamsos ir ritualizmo keliu, jis neina gyvosios Evangelijos keliu – bet vis tiek jo lygiu tai buvo moralus sprendimas nesuimti Jėzaus. Tai – nepaklusimas tai komandai, kurią jis gavo iš Sanhedrino. Net Jėzus, pamatęs ateinantį Eberį, jam pasakė girdint visiems – Taip, ateik, nebijok, eik prie manęs! – sako – Nieko su manimi neatsitiks, kol bus tokia mano Tėvo Valia! Tu gi nesi laisvas žmogus, tu vykdai įsakymą. Širdyje tu šito nenori. – Štai Jėzaus tas vidinis įžvalgos matymas – matymas Eberio vidaus, jo Širdies, ir jo toks neryžtingumas, kad jis nedrįsta prieiti, jis pats, Jėzus, kviečia prie jo prieiti, ir tuo pačiu įvertina Eberio viduje besikeičiančias mintis, kad jis priverstas vykdyti įsakymą, o pats tai jis nėra toks, kokie yra šitą įsakymą jam davę. Tai dėl to, mano supratimu, tai buvo moralinis sprendimas Eberio asmenybės nesuimti Jėzaus, ir tuo pačiu grįžus dar taip – Sanhedrino narių nuomone – įžūliai juos pamokyti, kad ir jiems vertėtų pasiklausyti Jėzaus! Įsivaizduokite! Jiems, mokytojams, ir tiems, kurie išmano tą tariamąjį Šventą Raštą, siūlo kažkoks pareigūnas, kuris buvo nusiųstas Jėzaus suimti, siūlo eiti pasiklausyti šito žmogaus, kurį jie ketina sunaikinti!
O Jėzaus ta mintis iš tikrųjų yra labai gili, nors ji prasprūdo neišgirsta – tol, kol Tėvas neišreikš Savosios Valios, kad jau Jėzus turėtų būti atiduotas į Sanhedrino rankas, nieko neatsitiks Jėzui, ir dėl to nereikia pergyventi nei apaštams, nei bet kam kitam. Tai yra – gili mintis! Kol nebus tokia Tėvo Valia, Jis – Jėzus – yra ramus ir laisvas, nes jis vykdo Tėvo Valią, ir kiek Tėvas yra numatęs, kad jis turi vykdyti Tėvo Valią, tiek jis ir bus laisvėje ir ją vykdys! O, kada net jį suima ir, kada įvyksta Poncijaus Piloto pseudoteismas, ir, kada jis atiduoda paskutinį sprendimą priimti miniai, kada teisiami trys – Jėzus ir dar du plėšikai – tai Perėjimo šventės proga buvo tradicija vieną teisiamųjų paleisti, dovanoti, nuteistų net mirties bausme. Ir Poncijus Pilotas klausia – Tai, kurį dabar paleisti? – nes sako – Aš nematau kaltės Jėzaus, nėra argumentų! – O minia iš pradžių šaukė Jėzų paleisti, bet paskiau padaroma pertrauka, ir Sanhedrino šnipai per tą pertrauką paveikia žmogaus, minios, protą taip, kad priešingas yra nuosprendis – paleisti Barnabą – vieną iš plėšikų.
Minia valdoma, minia labai lengvai manipuliuojama, nes minioje yra skirtingų supratimų protai, turi skirtingas problemas, turi skirtingą priespaudą – nebūtinai fizinę – gali būti intelektuali, gali būti konflikto, net ir viduje kylančio konflikto. Ir štai iš tokių individų suėjusi minia, neturinti jokio supratimo, kas yra Kūrėjo atradimas viduje, ji mąstyti laisvai nepajėgi, nesvarbu, kur bus toji minia bet kokiame pasaulio kampelyje, ir nepriklausomai nuo to, kokia rasė bus, kokia tauta. Žmogiškasis gyvulinės kilmės protas yra vienodas, nesvarbu, kad patyrimai yra skirtingi, jis elgiasi taip kaip ir žvėrys – bijo – bijo – kas nesuprantama, kas nepažinta. O, kadangi suėjusi minia yra labai įvairiapusė, ir nemokyta, natūralu, ją galima nuvesti ten, kur žmogaus gražbylystė patraukia nemąstantį žmogų. O gražbyliavimas – tai yra būtent įsiteikimas tiems, kurie nemąsto, kad jie paremtų gražbyliaujantį, turintį savų savanaudiškų interesų. Dėl to Jėzus įspėjo ir apaštalus niekada negražbyliauti siekiant, kad žmogus įkurtų Dangaus Karalystę savo Širdyje – negražbyliauti, negąsdinti žmogaus, kad jis bus prakeiktas, ir į pragarą pateks, jeigu jis neįkurs Dangaus Karalystės Širdyje. Neapiberti kažkokiom fantazijom ir nepelnytom viltim, nes tai yra dvasinė – dvasinė Šviesa – dvasinė – kuriai reikia dėti pastangas, reikia peržengti per savo vidų, kuris iki tol buvo tamsoje, o tamsa turi milžinišką baimės galią per kartų kartas perteiktą.
Ir dėl to mes turime ir dabartinę padėtį, kai mes saugome kažkokią praeitį, ir gyvename praeitimi, visiškai nesirūpindami šia diena, ir kokią mes sėklą sėjame rytdienai! Mes – visa galva atsukta – mėginame žiūrėti į praeitį, ir tada siekiame išsaugoti tą praeitį, kuri iš tų laikų, kai buvo vyrai-mūrai-ąžuolai. O, šiandien kas yra? Nebėra tų vyrų-mūrų-ąžuolų, nebėra! Tai kodėl mes turime gyventi praeitimi? Mums reikia dabar kurti, kad būtų vyrai-mūrai-ąžuolai! Tačiau tai įmanoma tiktai su atrastu Kūrėju Širdyje, ir Širdimi. Nėra kito kelio! Kitaip gyvulinis protas juk iš baimės nori išlaikyti praeitį, visas tas įvairias ritualines šventes – tiek bažnytines, tiek pseudovalstybines – kurių niekas ir nešvenčia Širdimi – išlaikyti tokią praeities būseną. Žodžiu, mes turime vienintelę galimybę apskritai išlikti šitame pasaulyje tiktai atradę Kūrėją iš vidaus. Tada Kūrėjas iškelia mus virš aplinkos audrų, kurias sukuria tie gyvuliniu protu mąstantys, turintys savanaudiškų siekių, ir jie sukelia milžinišką audrą stiklinėje! Taip, kaip sukelta audra, sakykime, Putino Ukrainoje. Čia audra stiklinėje, ir tiek, bet daugybę žmonių protų – gyvulinių protų – paveikia, kad mane net stebina, kaip žmogus nemąsto ir nemato – nemato priežasčių, kad manipuliuoja valdžia jų protu!
Renka pinigus! Aš išgirdau, pasakė karo ministras – kaip jis vadinasi? – jau dabar beveik keturi šimtai ar devyniasdešimt milijonų eurų išnaudota Ukrainai paremti! Beprotybė! Nesuprast! Lietuva gyvena – skurdžiausia Europoje šalis, ir iššvaistyti į kairę, į dešinę, taškyti tiesiog ginklams! Tai yra beprotystė! Dėl to, kad nėra tų vyrų-mūrų! O jie kuo pasižymi? Ne fizine galia, ne ginklais, o Kūrėjo Atvaizdu, kada myli visus Širdimi ir iš Širdies – ir Putiną, ir Zelenskį, ir Baideną, ir kinų lyderius, ir tą patį korėjiečių, kaip jie vadina, diktatorių, turintį iš tikrųjų nukrypimų savo pastangų, bet tiems veiksmams – tas mylintis asmenybes – nepritaria veiksmams tų asmenybių. Reiškia, tos asmenybės klysta! O, kad jos galėtų neklysti, reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kad paaiškintų – paaiškintų – ir tiems, kurie priima tokius politinius sprendimus taškyti pinigus ir skurdinti savo šalį, savo tautą. Štai nėra tų vyrų-mūrų dėl to, kad visą laiką Lietuva gyveno praeitimi ir saugojo štai šitą šaltinį – Bibliją.
O turi saugoti Širdyje Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU! Bet Ją iš pradžių reikia atrasti! O tam reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kurie ir parodytų Kelią, kaip šitą Kūrėjo atradimą įgyvendinti kiekvieno mirtingojo Širdyje. Be šito mulkinimas tiktai stiprės, gyvenimas prastės, tarpusavio santykiai žiaurės, ir bus daugiau ašarų, sukrėtimų, ir konfliktų, atvesiančių į tragedijas, kol jūs neišgirsite mano žodžių! Nes mano žodžiai yra – Jėzaus žodžiai! Mano žodžiai yra – Rojaus Trejybės-AŠ ESU Žodžiai! Aš į jus jau kreipiuosi daugybę metų! Dvidešimt devyneri metai, kai aš esu šitame Gyvajame Kelyje, viešai skelbdamas gyvąjį Kūrėjo Žodį! Dvidešimt devyneri metai! O norinčių klausyti – vienetai. Kitiems kas lieka? Būti mulkinamiems – jų pasirinkimas toks. Amen.

Telydi mus Kūrėjo Meilė, Ramybė, ir Palaima.
Su Meile

Violeta
2023-03-05 19:05:39

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal