Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Dvasinis Mokytojas – vienintelis – žino tikrąją kryptį – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose 2023 02 19

Mielieji, mano vardas Algimantas. Sakau aš dvasinius mokymus Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, per gyvąsias pamaldas. Šįkart mes susirinkome pas mane, Kaune, Romainiuose. Ir aš džiaugiuosi matydamas tiek daug mūsų dvasinių brolių ir sesių, ir šitas mūsų gyvas bendravimas su Kūrėju, gyvas ryšys, ta ir yra ta dvasinė komunija. Juk mes esame ne šitas materialus pavidalas, tai yra forma. Arba žmonės įpratę vadinti – kūnas, bet jame yra mūsų tikrasis asmuo. Tai štai, tas tikrasis asmuo, ieško – ieško – jis nežino ko ieško. Mes perėjom per tą ieškojimų kelią, kol atradom Kūrėją savo viduje. Bet, net ir tas, kuris yra pikta darantis – jis ieško, nes jis nežino į ką atsigręžti, nes nėra Dvasinių Mokytojų, kad jam paaiškintų kryptį. Tai jis savo ieškojimuose įkliūna – įkliūna – į žabangas kitų savo draugų, daro nusikaltimus. Tai yra vien dėl to, kad ieškojimai neturi krypties. Jis neturi tikslo. Jis yra kaip laivas be navigacinių priemonių. Tai štai, Dvasinis Mokytojas ir suteikia kryptį. Aš nekalbu apie guru. Guru yra įvairiausių, jie krypties nesuteikia. Bet Dvasinis Mokytojas atradęs Širdyje ir Širdimi Kūrėją, štai jis vienintelis – vienintelis – žino tikrąją kryptį.
Atrodytų, na, čia per daug puikybės yra. Kaip čia gali būti – aštuoni milijardai žmonių, ir tiktai vienintelis Dvasinis Mokytojas žino kryptį. Taip. Kūrėjas sumanė Evoliuciją, tą Procesą, kuriame yra Šviesa iš Kūrėjo, Meilė, Tiesa, Gailestingumas, Teisingumas. Ir žmonės siekia tokių dalykų. Juk žmonės kodėl kreipiasi į teismą? Dėl to, kad jis patiria neteisingumą. Ir žmonės tikisi rasti teisingumą. Klysta jisai. Teisme negali būti teisingumo, nes pirmiausiai teisėjai turėjo turėti savo gyvenime Dvasinį Mokytoją, kad juos būtų išmokę kur žvelgti jų gyvenime, į ką žvelgti, kokia kryptimi mąstyti. Ir tas Dvasinis Mokytojas būtų padėjęs atrasti Kūrėją savo Širdyje ir Širdimi. Štai toks teisėjas – ir tik toks teisėjas – atradęs Kūrėją savo Širdyje ir Širdimi – yra teisingas, nes teisingumas yra Kūrėjo Charakterio Savybė. Teisingumas yra Gyvas. Jo negalima interpretuoti pagal įstatymą. Įstatymus kuria žmogus, taip pat neatradęs Kūrėjo savo širdyje ir širdimi. Dėl to įstatymai varžo žmogaus laisvę ir jie yra ribojantys žmogaus žengimą Gyvuoju Keliu į Šviesą, kadangi nėra Dvasinio Mokytojo. Nėra tiems pseudopolitikams – kaip aš juos vadinu – nurodoma kokia kryptimi turi vystytis šalis. Dabar visa šalis taip pat neturi kompaso, neturi idealo. Dėl to yra tiek daug skriaudos, tiek daug neteisingumo, tiek daug kančios, skausmo.
Per garbinimą aš girdėjau kaip sako – aš noriu priklausyti kosminei šeimai. Žmogus sako supranta priklausomybes na, kita prasme, tai priklausomybė nuo alkoholio, nuo narkotikų. Ji norinti priklausyti nuo, kosminės šeimos. Aš norėčiau, patikslinti. Nereikia priklausyti nuo kosminės šeimos. Priklausymas tai tarsi reikštų, kad tu nesi viduje, tu tik priklausai tam dariniui. Jeigu aš sakyčiau – aš priklausau lietuviams. Bet aš sakau – aš esu lietuvis. Tai ir šiuo atveju – aš nepriklausau kosminei šeimai – derėtų sakyti, o – aš esu kosminėje šeimoje. Aš esu ta kosminė šeima, nėra už manęs kažkokios stebuklingos šeimos. Mes visi sudarom kosminę tą šeimą – visi esame Kūrėjo sūnūs ir dukros. Juk ir Lietuvoje, kas yra valstybė? Tai tie žmonės, kurie šitoje teritorijoje gyvena – nėra priklausymas Lietuvai – esame – mes – Lietuva. Todėl ir mes esame ta kosminė šeima. Mes esame dar daugiau – kosminėje šeimoje atradę patį Kūrėją Keturiose Asmenybėse, ir esame Jo sūnūs ir dukros. Tai aš esu toje šeimoje – aš ir esu ta šeima. Juk mes ir sakome, kad žmonija tai yra mes kiekvienas. Mes gi nepriklausome žmonijai – mes esame ta žmonija. Mes esame patys, sudarantys žmoniją. Todėl priklausomybės jau nebėra, nuo žmonijos, arba nuo kūrinijos dvasinės šeimos. Mes padedame tai dvasinei šeimai būdami pilnateisiai šitos šeimos nariai, jau dabar. Bet mūsų indėlis, asmeninis indėlis, priklauso nuo mūsų gyvosios komunijos su Kūrėju. Juk įsivaizduokit, ta komunija, kurią dalina bažnyčioje – tai yra ritualas. Mūsų komunija – tai yra ne tiktai gyvas bendravimas su Kūrėju, bet tai yra ir mūsų mokymas. Juk kiek mes jau dabar daug žinome apie gyvąją komuniją. Ar kunigas žino tokią nuostatą, kas yra gyvoji komunija? Reiškia jis tokių mokymų nėra girdėjęs. O mes per gyvąją komuniją jau turime platų ir vis platėsiantį supratimą apie mūsų asmeninę komuniją – komuniją su Kūrėju. Apie mūsų asmeninį bendravimą dvasiniu ryšiu su mūsų dvasine šeima, kuri yra, taip, įvairiose planetose. Bet yra mūsų šeima. Mes nesame už tos šeimos ribų. Ir ką mes darome – mes darome Šviesos darbą. Ir palaikydami gyvąją komuniją su Kūrėju ir tuo pačiu būdami patys – būsena jausdami – kad esame pilnateisiai kūrinijos šeimos nariai. Tą mums nuolat pabrėžia ir Kūrėjas per savuosius apreiškimus, kad pakeltų mūsų orumą-savigarbą, kad mes ne šiaip esame kažkokie našlaičiai, pamestinukai. Ne. Mes esame toje šeimoje jau dabar pilnateisiai. Tik mūsų supratimas bus išplėstas, patyrimai bus išplėsti, bet nuo to mūsų statusas nesikeis. Mes būsime tos pačios dvasinės Kūrėjo šeimos pilnateisiai nariai. Bet kaip ir mokykloje, mes juk žinome, yra klasės, bet visi yra mokyklos mokiniai – ar pirmokas, ar dvyliktokas – jis yra tos mokyklos mokinys. O mes visoje kūrinijoje Kūrėjo Šeimos Pilnateisiai nariai, dabar esame. O šeima juk plečiama.
Juk jūs puikiausiai žinote kaip vyksta energiniai uraganai-viesulai išoriniame kosmose. Kuriamos naujos visatos, ten bus nauja mūsų dvasinių brolių ir sesių dar didesnė darinių visa sistema, bet ta pati šeima išliks, tik išplėsta, ir mes ten turėsime galimybes pasireikšti. Tai štai, man tokias mintis padiktavo šitas išgirstas teiginys, apie priklausomybę. Tiek, užteks. Amen.

Komentarai