Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Urantijos Knyga pakeis ir Koraną, ir Bibliją, ir visas kitas ritualines, religines knygas – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2023 03 04

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus visai planetai pradėdamas nuo Lietuvos, vedu gyvąsias pamaldas savo įkurtoje religijoje ir šventovėje – gyvojoje šventovėje – turinčioje Kūrėjo vardą – Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Ir šita gyvoji, apreikštoji religija apims visą pasaulį, apims, nes tokia yra Kūrėjo Valia. Ir šita šventovė buvo įkurta Kūrėjo Valia – Tėvo Valia – įkurta tam, kad mes galėtume patirt, ką reiškia gyvoji komunija, kolektyvinė komunija, ką reiškia šventovė apskritai. Tai ne tas, kas yra tarp musulmonų – mečetė, atliekant ritualą, tarp katalikų – bažnyčia, irgi atliekant ritualą, tarp kitų religinių tikinčiųjų, judėjų – sinagoga, taip pat atliekant ritualus. Tai yra gyvoji komunija atvėrus Širdį – atvėrus save kaip asmenybę Pačiam Kūrėjui, be baimės patiriant Meilės virpesius – tai paties aukščiausio energinio dažnio virpesiai!
Kada aš skaitau dabar studijuodamas šitą šaltinį, pavadintą – Biblija – aš daug geriau imu suvokti žydų tautą. Iš Urantijos Knygos, štai šito Epochinio Apreiškimo, aš pažinau tautos – žydų tautos – ir kitų semitų grupių aprašymą, jų istoriją. Bet iš Biblijos aš matau, kiek tai yra gerų, gražių teiginių, kurie iš tikrųjų pačių žydų ignoruojami. Taip, yra tų žydų, kurie fundamentalistai – jie laikosi tų ritualų, jie studijuoja tą šaltinį – savąjį šaltinį, kitų nepripažįsta – Bibliją – Senąjį Testamentą, Torą – tai yra Mozės Penkiaknygė – ir jie viską grindžia, būtent Tora ir Talmudu. Bet jie net ir tų teiginių, kurie gražūs ir vertingi, nesilaiko. Tame pačiame parašytame šaltinyje – Algimantas parodo Bibliją – yra teigiama, kad judėjai neskolins pinigų už palūkanas, o dabar stambiausi bankai priklauso judėjų šeimoms, ir palūkanas tokias lupa visame pasaulyje! Reiškia jiems šitas šaltinis nėra Širdyje gyvas! Ir kada Natanielius paklausė – apaštalas Natanielius – paklausė Jėzaus – Kodėl tu iš Raštų, tų žydų Raštų panaudoji ne viską, man atrodo, kad tu dalį palieki kažkur neatskleistą, kodėl? – aišku, tokį dalyką Jėzui aiškint per daug atvirai sudėtinga, nes gi apaštalai buvo žydai, jie tais Raštais arba tuo tariamuoju Šventuoju Raštu tikėjo, tai jis paprašė šito nieko kitiems apaštalams nepasakoti, ir paaiškino – Taip, aš panaudoju, kas yra gražiau kokiame nors teiginyje, o tai, kas yra ne tiek šviesu, aš atmetu tai ir suteikiu tą Šviesą, kokią aš gaunu iš Tėvo.
Šitas šaltinis – Algimantas parodo vėl Bibliją – ta ir Mozės Penkiaknygė, ir Pranašų knygos – jos nėra iš dvasios kilusios. Tie žmonės norėjo daug gero, turėjo kilnius motyvus, parašė daug gražių teiginių – bet parašė daug to, kas neegzistuoja, kokio Kūrėjo nėra! Aišku, natūralu, kad tokią Tiesą atskleist visiems apaštalams, kurie apskritai Jėzaus Mokymų nesuprato iki galo, dėl to labai greitai iškraipė, tai štai tokią pateikt tikrovišką Jėzaus nuostatą, kad šitas šaltinis, tai nėra iš dvasios gimusių žmonių sukurtas, reiškia, jis nėra tas teisingas visom prasmėm. Dabar kada aš jį studijuoju, aš matau, aišku, Kūrėjas yra pateiktas, kaip Viešpats tokiomis spalvomis, kad Jis turi ambicijas, tas ambicijas, kurios net kai kuriems žmonėms atrodo per daug žiaurios, per daug negailestingos – Ir kada Dovydas tapo Izraelio karaliumi, jis išvyko pargabenti Viešpaties skrynią – Viešpaties skrynią – o ten saugoma ir Sandora Mozės su Dievu. Tai įsivaizduokit, reiškia, pakrauta skrynia į naują vežimą – jis veža šitą Viešpaties skrynią, ir suklumpa jaučiai bevežant, tai kad skrynia neiškristų iš vežimo, vienas iš lydinčiųjų, ranka sulaiko šitą skrynią. Ir Viešpats tiek įniršta, kad jis nutrenkia šitą žmogų – kaip jis drįso prisiliesti prie jo skrynios – nes tie ritualai drausdavo bet kam paliesti šitą skrynią, tiktai levitai – kunigai – o prieš tai, kai levitai buvo įšventinti į kunigus, tik Mozės brolis – Aaronas – ir brolio du sūnūs – buvo kunigais ir galėjo paliest šitą skrynią, o taip pat ir pats Mozė – kitiems ją paliesti buvo užginta, nes grėsė mirtis. Ir Dovydas pamatęs, kaip tiesiog Viešpats užmuša tą prisilietusį prie skrynios izraelitą – jis išsigando, jis tada pajuto baimę Viešpačiui, ir tą skrynią nuvežė kitą šeimą, į kitus namus, ir ten laikė tris mėnesius. Ir kas šešis žingsnius buvo aukojami – jautis ir nupenėtas veršis – kas šešis žingsnius – vežant jau iš tos kitos šeimos po trijų mėnesių šitą Dievo skrynią į Dovydo miestą, į Jeruzalę. Tai štai, kokie ritualai aprašyti – koks negailestingas Viešpats, kad net ir Dovydas stebisi negailestingumu, ir išsigąsta to Viešpats, kad net atsisako priimti šitą skrynią. Kol atsitokėja, praeina trys mėnesiai. Tai ar gali būt toks Kūrėjas?!
Iki Urantijos Knygos pasirodymo, o tai įvyko tiktai 1955 metais Čikagoj, štai šitas šaltinis – Algimantas parodo Bibliją – buvo nenusveriamas. Nebuvo kito tolygaus šaltinio, kuris galėtų tiesiog nusverti ir atskleisti Jėzų tokį, koks jis iš tikrųjų buvo, o ne kokį mėgina pavaizduoti tiek evangelijos su klaidingomis interpretacijomis, tiek apaštalai kai kurie, ypač Paulius, kuris savo laiškuose pavadina Jėzų tuo, kuris buvo nukryžiuotas už žmogaus nuodėmes, o žmogus turi prigimtinę nuodėmę, jis prisikėlė, įsteigė bažnyčią, yra vyriausias bažnyčios kunigas – kai Jėzui buvo užginta dar prieš įsikūnijimą Rojaus Trejybės, Emanuelio perduoti nurodymai – nekurk jokios religinės organizacijos, jokios religijos. – Tai kokią jis galėjo įkurt bažnyčią, ir tapt vyriausiu jos kunigu?!
Jeigu tuo metu būtų buvęs Jėzus, aišku, jis būtų sustabdęs tokią Evoliucinio vystymosi klaidingą kryptį, bet jis jau buvo pakilęs pas Tėvą.
Štai kada viską sudėlioji kaip mozaiką iš atskyrų kruopelyčių, tada gali pažint ne tik žydų tautą, bet ir pasaulį – gali pažint tokį, koks jis yra iš tikrųjų, nes jis vadovaujasi, deja, ne šituo Apreiškimu – ne Urantijos Knyga – kurios autoriai yra Dvasinės Asmenybės, daug aukštesnio statuso negu mes esam čia, šitame pasaulyje, nes šita Knyga – tai yra Kūrėjo teikiama mums Pagalba, kad šitą knygą – Algimantas vėl parodo Bibliją – padėtume patraukę į šalį – jos yra savasis laiptelis jau, sakykim, taip, nutryptas, dabar reikalinga šios dienos Laiptelis rytdienai – Algimantas vėl pakelia ir parodo Urantijos Knygą – o kadangi šita Knyga dar tik išversta į mažiau negu į dvi dešimtis kalbų, natūralu, kad ji didžiajai pasaulio daliai neprieinama. O juk ir Koranas, ir Biblija jau turi šimtmečių istoriją! Kiek kartų buvo suklaidintos, kiek kartų buvo tiesiog paaukotos tiesiogine prasme gyventi tamsoje, ritualuose išpažįstant negyvą dogmą! Ir šiandien per yuotub‘ą aš žiūriu, Afrikoj – Afrikoj, man atrodo, Mauritanijos šalyje, dykumoje gyvenantys žmonės – vienas mokytojas, jis baigęs universitetą, bet jis vaikams kaime – dykumos kaime – dėsto visus dalykus. Mokykla nedidelė, vaikai iki paauglystės maždaug amžiaus, ir jie studijuoja na, sakykim, literatūrą arba raštą iš Korano, o Koranas yra užrašomas anglimi ant lentelių, ir tada tą lentelę prieš akis turėdami vaikai skaito. Kada išmoksta atmintinai, šitą lentelę nuplauna vandeniu, o tą vandenį išgeria – ir taip jie mano, kad tampa protingesni ir geriau įsisavina Koraną. Tai yra XXI amžius! Šitaip siekiama vaikus, kurie neturi savo dar nuostatų, nebrandūs – šitaip siekiama mokyt Korano. Tai kokia tai yra XXI amžiaus tamsa!
Ir nepaisant šito – Urantijos Knyga – pakeis ir Koraną – pakeis, nes tokia Kūrėjo Valia, kad Evoliucija sugrįžtų į Tiesos, Šviesos – Gyvąjį Kelią – kuriuo ir pradėjo žengti urantai kaip pirmeiviai, nes jie jau turi šventovę, turi gyvąją komuniją, gyvąsias pamaldas, turi apreikštąją religiją! Apreikštoji religija, reiškia perduota iš aukščiau, o ne žmonių susigalvota, kokia yra krikščionybė – tai Pauliaus religija, koks yra islamas – tai netgi daugiau negu, sakykim, Mahometo palikimas – tai jau įvairių gentinių vadų, kurie surinko, ypač vienas iš jų surinko Mahometo, kaip jis teigia, gaunamus apreiškimus iš Viešpaties – ir jie užrašyti ant kortelių, tas korteles sudėjo į vieną vietą ir taip atsirado Koranas, žodžiu, tai yra žmogaus sumanyta evoliucinė religija. Apreikštoji religija yra Kūrėjo, tai yra kūrinijos – gyvoji religija – visose planetose, visose Visatose yra gyvoji – Kūrėjo – religija!
Urantai pradėjo dar ryškesnę šitos pačios gyvosios religijos pakopą – pradėjo garbint – Rojaus Trejybę, ir net Visuminę Dievybę AŠ ESU – šitame pradiniame pasaulyje. To nedaro niekas visoje kūrinijoje, nedaro! Tik Rojuje garbinama Rojaus Trejybė! Visuminė Dievybė net Rojuje negarbinama! Štai kokia yra nuo paties pradinio laiptelio šitoje tamsos bedugnėje nušvitusių Kūrėjo sūnų ir dukrų – gyvoji Šviesa – kurią ir uždegė mūsų Širdyje – Kūrėjo Dvasia – Minties Derintojas – veikiantis gyvai kiekvieną!
Bet mes pabudome tam beldimui iš vidaus, tam impulsui, tai kibirkščiai, ir štai, įsiplieskė mūsų viduje jau Dvasinis Liepsnos Laužas – ir jis stiprėja jau priklausomai nuo asmeninių pastangų kiekvieno iš mūsų.
Štai tokia – religija – kada Širdis yra pažadinta, ritualas ištirpsta juntamuose Kūrėjo Meilės virpesiuose. Ir štai tokia religija ir gali padėti žmogui atrast Kūrėją savo viduje Širdimi. O tada visi sprendimai jau bus pagal Kūrėjo – Evoliucinį Sumanymą – konkrečiai kiekvienam iš mūsų, ir visumai planetoje, kaip ir visai kūrinijai. Štai tada Evoliucija ir bus tokia, kokią sumanė Kūrėjas – Brolystės – pasireiškimu Visumos Gerovei. Amen.

Komentarai