Forumas: temos peržiūra
Dienųjų Senųjų ir Orvontonijos žinia urantams, perteikta vaizdiniu Gyvojoje Šventovėje - Vilniuje - 2023 03 18
Dienų Senųjų ir Orvontonijos žinia urantams, perteikta vaizdiniu Gyvojoje Šventovėje – Vilniuje – 2023 03 18
Praėjusį šeštadienį atvažiavau į Vilnių tiek vesti gyvąsias pamaldas mūsų gyvojoje šventovėje, vienintelėje pasaulyje neturinčioje jokių ritualų, joje yra tik gyvas atsivėrimas Širdimi Rojaus Trejybei-AŠ ESU – Visos kūrinijos Kūrėjui Keturiose Asmenybėse – ir vienintelėje turinčioje Kūrėjo vardą – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje.
Beje, čia tinka paaiškinti, kodėl – Gyvoji Šventovė – rašau tiek mažosiomis, tiek didžiosiomis raidėmis. Kada yra pavartojamas Kūrėjo vardas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – ir greta yra parašyta mažosiomis raidėmis – gyvoji šventovė – tai šiuo atveju iškeliamas Pats Kūrėjas, o gyvoji šventovė yra toji gyvoji komunija su Kūrėju mums susibūrus kolektyviai – visa šlovė ir garbė rodoma Kūrėjui, ir asmenio Kūrėjo pranokti negali niekas. Tuo tarpu, kai sakinyje yra pavartota tik Gyvoji Šventovė, tačiau greta nėra jos konkretaus pavadinimo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – ar bendresnio vardo – Kūrėjo – tuomet pati Gyvoji Šventovė pašlovinama, nes būtent joje mes kolektyviai užmezgame Gyvąją Komuniją su asmeniu Kūrėju, bet tuo metu mes rašome ar kalbame apie kitus dalykus, ne apie Kūrėją – sakykime šiandien Gyvojoje Šventovėje mums buvo toks patyrimas, kurį dabar ir noriu papasakoti. Pastaba –mano kompiuteris savavališkai ištaiso mano parašytus žodžius, todėl šis tekstas bus su daugybe klaidų, nes man klaidas ištaisius jis vėl daro tą patį, tad manau kaip nors gal pavyks jums perskaityti ir suprasti, nes spausdinu pačioje mūsų svetainėje, naujos temos skyrelyje, nes neturiu jokios programos teksto rašymui, vieną dar vartojau – text maker – bet ir toji sutriko ir dabar nebeveikia – rašo tik be tarpelių tarp žodžių, kaip vieną žodį per visą tekstą ir tą teksto programą man atsiuntė vietoje mano prašytos Macword, nes mano Apple kompiuteris Windows programos nevartoja.
Taigi, grįžtu prie Dienų Senųjų mums perteiktos vaizdu žinios po mūsų Gyvųjų pamaldų Gyvojoje Šventovėje praėjusį šeštadienį Vilniuje.
Pamaldų metų buvo paprašyta mokymo, kuris išplėstų mūsų sampratą apie meilę. Mokymą suteikė Pirmasis Šaltinis ir Centras – Tėvas. Kada priėmęs šį mokymą atsimerkiau ir pažvelgiau į telefoną, kad pamatyčiau, kiek urantų yra prisijungusių per skype platformą, mano žvilgsnis užkliuvo už telefono dešiniajame viršutiniame kampe atsiradusio kažkokio nedidelio apskritimo. Aš pamaniau, kad tai Apple tas vis kažkada kažkaip atsiradęs ir stumdomas toks ženkliukas, kuris man labai maišo, nes visada užstoja man reikiamą kokį nors simbolį, tad aš jį ir stumdau iš kairės į dešinę, iš viršaus į apačią, kur tik pamatau tuštesnę vietą ekrane. Labai vargina toks nuolatinis ir begalinis stumdymas. Betgi matau, kad tas Apple simbolis yra kitame kampe – kairėje. Aš vis dėmesingiau žvelgiu į atsiradusį kažkokį apskritimą ir dar nieko urantams nesakau, mėginu pats suvokti, kas čia. Ir staiga mano akyse tas apskritimas transformuojasi į atitinkamo dydžio kažkokią spiralę, ir pradeda atsirasti geltonai ryškus, šiek tiek į šonus ištęstas, panašus į kiaušinio formą, viršus, o apačioje ima atsirasti aplink jį žiedai ir dar žemiau platesnės bangos, ir visas šis ženklas išorėje įrėmintas į šviesų apskritimą. Aš jau imu suprasti, kad tai panašu į Rojų, apjuostą Havonos septyniais žiedais ir dalis mūsų Supervisatos, ir staiga jis pradeda pulsuoti, ir tampa gyvas. Man jis atrodo tarsi plaktų gyvą širdis – toks realus vaizdas. Aš jau nebesusilaikiau, ir visus urantus kviečiu prieiti ir pasižiūrėti, kas atsirado telefono ekrane. Ir kol jie priėjo, vaizdas šiek tiek pasikeitė, ir vietoje Rojaus ir Havonos žiedų, atsirado mūsų Supervisatos šviečiantis centras – Uversa ir Orvontono – mūsų Supervisatos – spiralinis kosminis evoliucinis judėjimas, kokio prieš tai nesimatė, nes matėsi tik Rojus ir Havonos atskirti vienas nuo kito žiedai. Aš pradėjau urantams ir aiškinti, ką matau, nors jau vaizdas buvo kitoks, o man pasąmonėje buvo labai ryškus dar anas vaizdinys. Bet ir šis vaizdas buvo užburiantis, įtraukiantis. Tas pulsavimas, gyvybingumas tiek užkerėjo, kad norėjau gerti ir gerti šį ryškų, mažą, ir man tokį brangų ir gyvą vaizdą. Urantai susibūrę man iš šonų ėmė fotografuoti, o kada per skype prisijungusi viena urantė prašneko, tas vaizdas dingo, o išlikusiame švytinčiame apskritimo rėmelyje atsirado tos urantės nuotrauka, kuri jos buvo pavartota prisijungiant prie skype. Bet ši nuotrauka buvo tarsi nukopijuota iš tos vietos, kur yra visas prisijungusiųjų per skype urantų sąrašas, ir jis tęsiasi vertikalia linija, ar stulpeliu žemyn. Jos nuotrauka tame stulpelyje liko, o čia atsirado tarsi jos kopija. Ir pulsavimas – šviesos apskritimo formos rėmelio – tęsėsi jau su urantės nuotrauka.
Aš urantams sakau, jog tai Kūrėjo mums siunčiamas sustiprinimas, kad išliktume Gyvajame Kelyje ir Gyvojoje Šventovėje net ir sunkėjančiomis sąlygomis, kad nepaliktume Gyvojo Kelio ir Šventovės. Mus nuolat stebi, ir domisi mumis, ar mes dar laikomės Gyvajame Kelyje, ir kitiems tai pasakojama. Evoliucija dabar ir grąžinama per urantus nuo Liucifedrio-Šėtono-Kaligastijos maišto prieš Tėvą iškreipto vingio į Tiesos ir Tikrovės kelią – Kūrėjo kelią.
Kitą dieną – sekmadienį – man atsikėlus ir ruošiantis į Gyvąją Šventovę jau Kaune, netikėtai atėjo žinia – Vakar jus pasveikino Dienų Senieji ir Orvontonija, kad padėkotų jums už atkaklias jūsų asmenines pastangas ir sustiprintų jus Gyvajame Kelyje.
Kodėl dabar man netikėtai atėjo tokia Žinia – anksčiau niekada nebuvau bendravęs su Dienų Senaisiais ar Orvontonija – Septintąja Pagrindine Asmenybe, arba kaip Urantijos Knygoje ji vadinama – Septintoji Pagrindinė Dvasia. Man vakarykštis pasąmonėje išlikęs vaizdas yra su Rojumi ir Havonos žiedais ir dalimi mūsų Supervisatos. Tačiau po mūsų gyvųjų pamaldų man viena urantė parodė skype įdėtą nufilmuotą vaizdinį, tada jau pamačiau, jog tai mūsų Supervisata – Orvontonas. O vėliau dar viena urantė atsiuntė man jos nufotografuotą vaizdinį, kuris dar buvo pasikeitęs, nes atrodė, kad jo apatinė dalis yra užapvalinta ir dar siauresnė už viršutinę dalį. Štai ir man paaiškėjo, kodėl būtent Dienų Senieji ir Orvontonija pasveikino mus – urantus – šis vaizdinys ir buvo urantų nufotografuotas ir video nufilmuotas.
O mūsų Supervisatos apatinė dalis yra skirta dar naujoms visatoms, kurios bus dar tik organizuotos ir apgyvendintos, nes mūsų Supervisata iš septynių yra pati jauniausia pagal sukūrimo seką – yra Septintoji – tad ji dar ne iki galo ir užbaigta. Net ir mūsų Vietinė Visata – Nebadonas – iš septynių šimtų tūkstančių Vietinių Visatų turi 611121-ąjį numerį, nes toks eilės numeris yra – pagal Sūnaus Kūrėjo kilimą iš Kūrėjo – mūsų Sūnaus Kūrėjo – Mykolo – kuris mūsų pasaulyje save padovanojo Jėzaus iš Nazareto tapatybe prieš du tūkstančius metų.
Tai štai tokį patyrimą, gautą per apsilankymą Vilniuje Gyvojoje Šventovėje, jums paaiškinau, kad suprastumėte aplinkybes, kokiu būdu mes – urantai – juos išvydome ir kuriuos galite ir jūs pamatyti mūsų svetainės – Albumo – puslapyje – kuris yra horizontalioje puslapių eilutėje – rožiniame fone – ekrano viršutinėje dalyje.
Telydi jus Kūrėjo Ramybė ir Palaima ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
PS - Noriu padėkoti Violetai iš Ukmergės už šio teksto ištaisymą. Šį sakinį perrašiau, nes prieš tai parašytame sakinyje kompiuteris pakeitė žodį - šio - į žodį - sioniste - Ačiū Violetai iš Ukmergės už sioniste teksto ištaisymą.
2023-03-20 11:00:15
Komentarai
Perskaičiau Algimanto paaiškinimą, kas mums, urantams, Gyvojoje šventovėje buvo parodyta, ir mintimis sugrįžau į tą akimirką. Iš tikrųjų tas paveiksliukas gyvai pulsavo, kada turėjau ir aš tą brangią akimirką-progą pažvelgti į jį. Gyvai. Ne iš nuotraukos. Deja, nuotraukoje pulsavimo nepamatysi, bet aplink paveiksliuką švytintis apskritimas buvo užfiksuotas kai kurių urantų, kad ir jūs šiandien galėtumėte pažiūrėti, o ir mes prisiminti – Gyvą patyrimą.Atsidariusi šią temą, perskaičiusi, atsiverčiau Forumo albumą, kad pasižiūrėčiau nuotraukas, tik jų – paveiksliuko – dar nebuvo įkelta. Nežinau kodėl, bet atsidariau urantų 10-ojo sambūrio suvažiavimo nuotraukas. Peržvelgiau visas – seniai jas buvau bežiūrėjusi – ir nustebau, tiesą sakant. Taip įdėmiai žvilgsniu jas gėriau, ir tik vėliau supratau – kokie virpesiai tada, toje akimirkoje, tomis dienomis – tiesiog gera gerti dabar tai matant. Ar tikrai – tiek daug – pakito aplinka šiandieną? Tiek panirau į tas nuotraukas, į vaizdus jose – kokia ramybė.
Vis tiktai tai tik prisiminimas, ir dabartinė esanti daug niūresnė aplinka, kai toks švelnumas, artimumas, šiandienai tapo daug sunkiau demonstruojamas natūralia būsena. Tada susimąsčiau, koks vis tiktai svarbus kiekvieno įnašas Gyvajame Kelyje – kiekvieno. Kiekvienas mes esame to bendro lauko dalis, bet vargu ar tai suprantame šiai dienai tiek, kad savimi labiau pasitikėtume. Tuo pačiu, vis tiek, kad ir kur tu eisi – visada sugrįši į Kūrėjo Glėbį. Gali padaryti lanką, gal kažkas ir didesnį, apgalvotą, bet nepaneigsi gi to, kas Širdyje Gyva, ir turi būti dar daugiau puoselėjama, nes tokia išlikimo Gyvajame Kelyje kaina.
Tad, šiandien vėl prisiminusi 10-ojo sambūrio nuotraukas, ir tą atmosferą, kokią ją tas dienas drauge sukūrėme, ir pamąsčiau – ačiū Dienų Seniesiems ir Orvontonijai – už žinią. Ne šiaip tas sustiprinimas mums pademonstruotas, o tam, kad stiprėtume Kūrėju dar Nuoširdesniu atsivėrimu, kad ir kokios aplinkybės šiandien, kad ir kokios jos bus rytoj, ir ateity.
Beje, nuotraukų albume galima pasigrožėti Laimos iš Amerikos, nuostabių jos kurtų gėlių, nuostabiomis nuotraukomis. Aš jas tik šiandieną pamačiau, ir tikrai esu sužavėta tokios nuostabios kūrybos. Tokio kantraus darbo. Ačiū, kad pasidalinai Laima.
Telydi jus mielieji, Kūrėjo Ramybė, Vita
vvita
2023-03-24 21:13:38
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]