Forumas: temos peržiūra
Vieno iš fariziejų, šnipinėjusių Jėzų, klausmas, mėginant priekabiauti: “Tu mums sakai, jog esi toji gyvenimo duona. Kaip gi tu mums gali duoti savo materialų kūną, kad jį valgytume, arba savo kraują, kad jį gertume? Kokia gi nauda iš tav
153 DOKUMENTAS
KRIZĖ KAPERNAUME
3. SUSIRINKIMAS PO VISKO
Jėzui buvo užduota daug klausimų per šitą susirinkimą po visko. Kai kuriuos klausimus pateikė pasimetę jo mokiniai, bet daugiau klausė priekabių ieškantys netikintieji, kurie stengėsi tiktai jį sugluminti ir pagauti į spąstus.
Vienas iš atvykusių fariziejų, užlipęs ant šviestuvo stovo, šaukdamas klausė: “Tu mums sakai, jog esi toji gyvenimo duona. Kaip gi tu mums gali duoti savo materialų kūną, kad jį valgytume, arba savo kraują, kad jį gertume? Kokia gi nauda iš tavojo mokymo, jeigu jo negalima įgyvendinti?” Ir Jėzus atsakė į šitą klausimą, pasakydamas: “Aš gi nemokiau jūsų, kad šitoji gyvenimo duona yra mano materialus kūnas, o taip pat, kad šitas gyvenimo vanduo yra mano kraujas. Bet aš tikrai sakiau, jog manasis gyvenimas materialaus kūno pavidalu yra dangiškosios duonos padovanojimas. Dievo Žodžio faktas, padovanotas materialaus kūno pavidalu, ir Žmogaus Sūnaus, pavaldaus Dievo valiai, reiškinys sudaro patyrimo tokią tikrovę, kuri prilygsta dieviškajam maistui. Jūs negalite valgyti mano materialaus kūno, taip pat jūs negalite gerti ir mano kraujo, bet dvasioje jūs galite su manimi tapti vienove, net ir taip, kaip dvasioje aš esu vienovė su Tėvu. Jūs galite būti maitinami amžinuoju Dievo žodžiu, kuris iš tiesų ir yra toji gyvenimo duona, ir kuri buvo padovanota mirtingojo materialaus kūno pavidalu; ir jūs galite būti sieloje pagirdyti dieviškąja dvasia, kuri iš tiesų ir yra tas gyvenimo vanduo. Į šį pasaulį Tėvas mane atsiuntė tam, jog parodytų, kaip jis nori apsigyventi visų žmonių viduje ir vadovauti jiems; ir aš šitą gyvenimą materialaus kūno pavidalu gyvenau taip, jog įkvėpčiau visus žmones, kad ir jie lygiai taip visą laiką stengtųsi pažinti ir vykdyti jų viduje gyvenančio dangiškojo Tėvo valią.
Tada vienas iš Jeruzalės šnipų, kuris stebėjo Jėzų ir jo apaštalus, tarė: “Mes pastebime, kad nei tu, nei tavo apaštalai tinkamai nenusiplaunate rankų prieš valgydami duoną. Tau turi būti gerai žinoma, jog tokia praktika, kada valgoma suterštomis arba neplautomis rankomis, yra senolių įstatymo pažeidimas. Taip pat jūs deramai neišsiplaunate ir savo puodukų, iš kurių geriate, ir indų, iš kurių valgote. Kodėl gi jūs rodote tokią nepagarbą tėvų tradicijoms ir mūsų senolių įstatymams?” Ir kada Jėzus jį išklausė, tada atsakė: “Kodėl gi jūs savo tradicijos įstatymais pažeidžiate Dievo įsakymus? Įsakymas sako, ‘Gerbk savo tėvą ir motiną,’ ir liepia, kad jūs, jeigu reikia, savo turtu pasidalintumėte su jais; bet jūs įvedate tokį tradicijos įstatymą, kuris leidžia nepareigingiems vaikams sakyti, jog tie pinigai, kuriais buvo galima paremti tėvus, buvo ‘atiduoti Dievui.’ Šitokiu būdu senolių įstatymas išlaisvina tokius nenuoširdžius vaikus nuo atsakomybės, nežiūrint to, kad tie vaikai visus tuos pinigus vėliau panaudoja savo pačių malonumui. Kodėl gi yra šitaip, kad jūs savo pačių tradicijos pagalba šį įsakymą padarote tuščią? Iš tikrųjų Isajas gerai išpranašavo jūsų apgavystes, sakydamas: ‘Šitoji tauta mane gerbia savo lūpomis, bet jos širdis yra toli nuo manęs. Tuščiai jie garbina mane, mokindami žmonių priesakų kaip savųjų doktrinų.’
Jūs galite matyti, kaip gi čia yra taip, kad jūs apleidžiate įsakymą, nors imate labai greitai laikytis žmonių tradicijos. Jūs iš tikrųjų norite iš viso atstumti Dievo žodį, tuo tarpu savo tradicijas jūs palaikote. Ir daugeliu kitokių būdų jūs iš tiesų išdrįstate savo pačių mokymus iškelti virš įstatymo ir pranašų.”
Tada Jėzus savo pastabas nukreipė visiems susirinkusiems. Jis sakė: “Bet gi išgirskite mane jūs visi. Žmogų dvasiškai suteršia būtent ne tai, kas į burną patenka, bet vietoje šito tai, kas iš burnos ir iš širdies pasklinda.” Bet net ir apaštalai jo žodžių prasmės iki galo nesuvokė, nes Simonas Petras jo taip pat paklausė: ”Kad be reikalo kai kurie tavo klausytojai nebūtų įžeisti, ar nepaaiškintum mums šitų žodžių prasmės?” Ir tada Jėzus tarė Petrui:
“Argi tau taip pat sunku suprasti? Argi tu nežinai, jog kiekvienas augalas, kurio nepasodino manasis Tėvas, tikrai bus išrautas su šaknimis. Dabar atkreipkite dėmesį į tuos, kurie norėtų žinoti tiesą. Jūs negalite priversti žmonių mylėti tiesą. Didelė dalis šitų mokytojų yra akli vedliai. Ir jūs žinote, jeigu aklą ves aklas, tai tikrai į duobę įkris abu. Bet gi išgirskite, kai aš jums sakau tiesą apie tuos dalykus, kurie žmones suteršia moraliai ir supurvina dvasiškai. Aš pareiškiu, jog žmogų suteršia būtent ne tai, kas į kūną patenka per burną ar protą pasiekia per akis ir ausis. Žmogų suteršia tiktai tas blogis, kuris gali kilti širdies viduje, ir kurį išreiškia tokių nešventų asmenų žodžiai ir darbai. Argi jūs nežinote, kad blogos mintys, žmogžudystės, vagystės, ir svetimavimo nuodėmingos užmačios, drauge su pavydu, pasididžiavimu, pykčiu, kerštu, keiksmais, ir melagingu liudijimu kyla būtent širdyje? Ir žmogų suteršia būtent kaip tik tokie dalykai, o ne tai, kad duoną jie valgo ritualo požiūriu nešvariomis rankomis.”
Jeruzalės Sanhedrino atsiųsti fariziejai dabar buvo beveik įsitikinę, kad Jėzus turi būti suimtas, pateikiant jam kaltinimą šventvagyste arba žydų šventojo įstatymo išniekinimu; todėl jie stengėsi įtraukti jį į diskusijas apie kai kurias senolių tradicijas, arba vadinamuosius nacijos žodinius įstatymus, ir į galimą jų užsipuolimą. Nesvarbu, kad ir kiek mažai būtų vandens, šitie tradicijai vergaujantys žydai, niekada nesielgdavo taip, kad prieš kiekvieną valgį nenusiplautų rankų, kaip to reikalavo ritualas. Jie laikėsi tikėjimo, jog “geriau jau mirti negu senolių įsakymus pažeisti.” Šnipai paklausė šitą klausimą, nes buvo pranešta, kad Jėzus buvo sakęs, “Išgelbėjimas yra švarių širdžių, o ne švarių rankų reikalas." Bet tokių įsitikinimų labai sunku atsikratyti, kada jie tampa žmogaus religijos dalimi. Net daug metų praėjus nuo šitos dienos Apaštalą Petrą vis dar tebekaustė baimė daugeliui šitų tradicijų apie švarius ir nešvarius dalykus, iš šito jis galutinai išsivadavo tiktai susapnavęs nepaprastą ir ryškų sapną. Visa tai galima suprasti geriau, prisiminus, jog šitie žydai į valgymą neplautomis rankomis žiūrėjo taip, kaip į bendravimą su prostitute, ir tiek už vieną, tiek už kitą turi būti vienodai baudžiama ekskomunikacija.
Tokiu būdu Mokytojas iš tikrųjų nusprendė aptarti ir demaskuoti visos taisyklių ir reguliavimų rabinų sistemos, kurią išreiškė žodinis įstatymas – senolių tradicijos, kurios visos buvo laikomos šventesnėmis ir labiau suvaržančiomis žydus net ir už Raštų mokymus – kvailystę. Ir Jėzus kalbėjo mažiau save varžydamas, nes jis žinojo, kad toji valanda atėjo, kada jis daugiau nebegali padaryti nieko dėl to, jog užkirstų kelią atviram ryšių su šitais religiniais lyderiais nutraukimui.
4. PASKUTINIEJI ŽODŽIAI SINAGOGOJE
Šito baigiamojo susirinkimo diskusijų įkarštyje, vienas iš Jeruzalės fariziejų prie Jėzaus atvedė sutrikusio proto jaunuolį, kurį buvo apsėdusi nesuvaldoma ir maištinga dvasia. Atvedęs šitą išprotėjusį vaikiną prie Jėzaus, jis tarė: “Ką gi tu gali padaryti dėl tokio negalavimo, kaip šitas? Ar tu gali išvaryti velnius?” Ir kada Mokytojas pažvelgė į jaunuolį, tada jį užliejo užuojauta ir, parodęs ženklu vaikinui prieiti prie jo, paėmė jį už rankos ir pasakė: “Tu gi žinai, kas aš esu; išeik iš jo; ir aš įpareigoju vieną iš tavo ištikimų bičiulių žiūrėti, kad tu nebesugrįžtum.” Ir nedelsiant vaikinas tapo normalus ir jam sugrįžo sveikas protas. Ir tai yra pirmasis atvejis, kur Jėzus tikrai išvarė “blogą dvasią” iš žmogiškosios būtybės. Visais ankstesniais atvejais buvo tiktai tariamas velnio apsėdimas; bet šitas demono apsėdimas buvo tikras atvejis, net ir toks, kaip kartais atsitikdavo ir tomis dienomis, ir iki pat Pentakosto dienos, kada Mokytojo dvasia buvo išlieta visiems materialiems kūnams, ir dėl to visiems laikams tapo nebeįmanoma, kad šitas nedidelis skaičius dangiškųjų maištininkų šitaip pasinaudotų kai kuriais nestabiliais žmogiškųjų būtybių tipais.
Žmonėms stebintis, vienas iš fariziejų atsistojo ir apkaltino Jėzų, sakydamas, jog šiuos dalykus jis gali padaryti dėl to, kad yra susidėjęs su velniais; kad jis tą pripažino ir savo žodžiais, kuriuos tarė išvarydamas šitą velnią, kad jie vienas kitą pažįsta; ir jis toliau pareiškė, kad religiniai mokytojai ir lyderiai Jeruzalėje nusprendė, jog savo vadinamuosius stebuklus Jėzus padarė velnių princo Belzebubo suteikta galia. Fariziejus sakė: “Neturėkite nieko brendro su šiuo žmogumi; jis eina išvien su Šėtonu.”
Tada tarė Jėzus: “Kaip gi gali Šėtonas išvaryti Šėtoną? Susiskaldžiusi karalystė išsilaikyti negali, jeigu šeima yra susiskaldžiusi, tai netrukus ji suirs. Argi miestas gali atlaikyti apgultį, jeigu yra nevieningas? Jeigu Šėtonas išvaro Šėtoną, tai jis pats veikia prieš save; kaip gi tada iš tiesų išsilaikys jo karalystė? Bet gi jūs turėtumėte žinoti, jog niekas negali įeiti į stipraus vyro namus ir pagrobti jo turtą kaip nors kitaip, bet tik iš pradžių nugalėjęs ir surišęs šitą stiprų vyrą. Ir tokiu būdu, jeigu aš velnius išvariau Belzebubo suteikta galia, tai kieno gi suteikta galia juos išvaro jūsų sūnūs? Todėl jie iš tikrųjų bus jūsų teisėjai. Bet jeigu aš, Dievo dvasios suteikta galia, išvarau velnius, tuomet iš tikrųjų Dievo karalystė yra atėjusi pas jus. Jeigu jūs nebūtumėte apakinti prietarų ir suklaidinti baimės ir pasididžiavimo, tai lengvai suvoktumėte, jog tas, kuris už velnius yra didingesnis, stovi tarp jūsų. Jūs verčiate mane pareikšti, jog tas, kuris nėra su manimi, yra prieš mane, tuo tarpu tas, kuris nerenka su manimi, tas išbarsto toli. Leiskite man rimtai įspėti tuos iš jūsų, kurie norėtų išdrįsti, žiūrėdami atmerktomis akimis ir turėdami iš anksto apmąstytą piktą valią, Dievo darbus sąmoningai priskirti velnių poelgiams! Tikrai, tikrai aš jums sakau, iš tiesų jums bus atleista už jūsų visas nuodėmes, net ir už visas šventvagystes, tačiau, kas tik šventvagiaus prieš Dievą tyčia ir turėdamas piktą užmačią, tas išgelbėjimo negaus niekada. Kadangi tokie užkietėję piktybinio blogio darbininkai niekada neieškos ir negaus atleidimo, tai jie yra kalti dėl tos nuodėmės, jog dieviškąjį atleidimą atstūmė amžinai.
“Šiandien daugelis iš jūsų iš tiesų esate priėję prie kelių sankirtos; jūs esate priėję prie tokios pradžios, kad neišvengiamai turite rinktis tarp Tėvo valios ir savojo aš pasirinktų tamsybės kelių. Ir kaip dabar pasirinksite, galiausiai iš tikrųjų tokie ir būsite. Jūs turite arba medį išauginti tokį, kad jis būtų geras ir kad vaisius būtų geras, arba šis medis taps sugedęs ir vaisius bus sugedęs. Aš pareiškiu, jog manojo Tėvo amžinojoje karalystėje medis yra pažįstamas iš jo vaisių. Tačiau kai kurie iš jūsų esate kaip angys, kaip gi galite jūs, jau pasirinkę blogį, duoti gerus vaisius? Galų gale, kai tiek daug blogio yra jūsų širdyse, tai tą kalba ir jūsų lūpos.
Tada atsistojo kitas fariziejus, kuris tarė: “Mokytojau, mes norėtume, jog tu parodytum iš anksto nulemtą ženklą, kuris būtų mums suprantamas, jog rodo tavo valdžią ir suteikia tau teisę mokyti. Ar tu sutiktum su tokia sąlyga?” Ir kada Jėzus tai išgirdo, tada jis pasakė: “Šitoji įtikėjimo neturinti ir ženklų ieškanti karta stengiasi pamatyti ženklą, bet jums tikrai nebus duota jokio kito ženklo be to, kurį jūs jau turite, ir kurį jūs tikrai pamatysite, kada Žmogaus Sūnus paliks jus.”
Ir kada jis baigė kalbėti, tada jo apaštalai jį apsupo ir išvedė iš sinagogos. Tylėdami jie parėjo su juo į namus į Betsaidą. Jie visi buvo nustebinti ir kažkiek išsigandę dėl to, kad netikėtai pasikeitė Mokytojo mokymo taktika. Jie buvo visiškai neįpratę matyti jį veikiantį tokiu karingu būdu.
-----
Šią ištrauką parinkau jums dėl to, kad ir šiandien, po dviejų tūkstančių metų, save laikantys Jėzaus tikinčiaisiais, dangstydamiesi citatomis, bet taip ir neparagavę gyvosios duonos ir gyvojo vandens negėrę, kuriuos siūlė, ir siūlo, Jėzus, priekabiauja prie šitą gyvąją duoną valgančių ir šitą gyvąjį vandenį geriančių mūsų sielos brolių.
Kaip prieš du tūkstančius metų fariziejai ir raštininkai mosavo raštų citatomis, patys būdami sausi ir nederlingi meilės ir gėrio dvasinių vaisių vedimu, kaip naikinanti žalią meilės ir gėrio oazę dykuma, taip ir šiandien dabartiniai fariziejai - kunigai ir vyskupai, kardinolai ir popai, popiežiai ir metrapolitai, teologai ir fanatikai tikintieji, kai kurie iš jų per klaidą užklydę ir į mūsų svetainę ir neturintys jėgų iš jos išeiti, dėl to tik savo pseudovardus iš baimės pakeičiantys, bet priekabiaujantys viena ir ta pačia maniera, kaip ir anų Jėzaus laikų fariziejai, kurie nužudė ir jį patį.
Šitą mokymą iš Urantijos Knygos pateikiu ne tiems priekabiautojams svetainės lankytojams, bet nuoširdžiai einantiems TĖVO GYVUOJU keliu ir pradėjusiems garbinti Rojaus Trejybės visus Tris ASMENIS - Tėvą, Amžinajį Sūnų-Kūrinijos Motiną-Brolį,ir Begalinę Dvasią-Kūrinijos Motiną-Sesę, kuriuos vienintelius garbina ir mūsų Vietinės Visatos Sutvėrėjai ir Valdovai - Sūnus Kūrėjas-Jėzus ir Visatos Motina Dvasia-Šventoji Dvasia. Ir pateikiau šią ištrauką būtent dėl to, kad padėčiau jums atskirti ir tikrąjį Jėzaus mokymą ir priekabiautojų braižą, kuris VISADA YRA TOKS PAT, IR VISOSE VALSTYBĖSE - KALTINTI MEILĘ, ŠVIESĄ, IR GYVYBINGUMĄ GAUNANČIAS IŠ TĖVO ATSIVĖRUSIAS SIELAS VISOKIAIS NEBŪTAIS DALYKAIS, KAD TIK BŪTŲ IŠSAUGOMOS DOGMOS IR PRIETARAI, KURIAIS TIKI JIE.
Taip ir mūsų Forume elgiasi tie SAUSUOLIAI, NEPATYRĘ NEI GYVOJO VANDENS, NEI GYVOSIOS DUONOS SKONIO.
Šitaip fariziejiškai jie negyvomis citatomis ne gąsdina, bet juokina jau pabudusius Tėvo sūnus ir dukras ir JAU RAGAUJANČIUS TĖVO MEILĖS GYVĄJĮ DVASINĮ MAISTĄ, apie kurį ir kalba Jėzus.
Dėl to tik gyvas ryšys su Tėvu ir leidžia ragauti Tėvo gyvąją duoną,ir gerti Jo gyvąjį vandenį, kad siela būtų nuolat maitinama ir girdoma vis labiau ir labiau. Ir tik toks patyrimas leidžia pamatyti, kokioje TAMSOJE gyvena tie dvasiškai išsekę mūsų sielos broliai ir sesės, kurie puola mus dabar lygiai taip, kaip Jėzų puolė fariziejai, nors šiandieniniai fariziejai mus puola savo išdžiuvusiomis lūpomis tardami Jėzaus vardą, bet JO NEMYLĖDAMI IR NET NESUPRASDAMI NEI JĖZAUS, NEI TUO LABIAU TĖVO MOKYMŲ.
Būtent mūsų yra GYVASIS MEILĖS IR ŠVIESOS KELIAS, KAD JUO EIDAMI VIS LABIAU PATIRTUME TĖVĄ, IR VIS DAUGIAU ĮGAUTUME RYŽTO NEŠTI TĖVO MEILĘ IR ŠVIESĄ VISIEMS MŪSŲ SIELOS BROLIAMS IR SESĖMS, KUR BEATSIDURTUME, SU KUO BEBENDRAUTUME. VIS TIEK JIE VISI YRA MŪSŲ SIELOS BROLIAI IR SESĖS, KURIŲ SIELOS TROKŠTA TĖVO MEILĖS IR ŠVIESOS.
Dalinkime Tėvo gyvos meilės virpesius ir skleiskime Tėvo gyvą šviesą drąsiai ir ryžtingai, nes tik mums veikiant auga ir bręsta mūsų charakteris. Ir tarnystėje iš meilės jis vis labiau panašėja į Tėvo meilės, Amžinojo Sūnaus gailestingumo, ir Begalinės Dvasios išminties charakterį.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2008-07-09 00:34:53
Komentarai
Alxni, Urantijos Knyga apima visą kūriniją, planetą ir jos mokymus, kaip ir Jėzaus gyvenimą ir mokymus (trumpai ir nepasakysi kiek nuosekliai ir sistemingai aprėpta), tai kad kažkuria prasme U.K. papildo biblija man kiek neįprasta girdėti (kai pačioje U.K. sutelpa nepalyginamai daugiau), bet galima galbūt ir taip pasakyti.Urantijos Knyga nėra žmogiška, bet daug labiau dieviška (nors tokius išsireiškimus kaip kas supras), tuo tarpu biblija rašyta 40-100 metų praėjus jau po Jėzaus nužudymo, tiek pritaikyta romėnams, ir dar su Mitraizmu sumaišyta. Pats Jėzus nerašė - nes propagavo gyvą ryšį su Dievu ir nuoširdumą, kada net patys žmonės nuoširdžiai meldžiasi bet ne už juos kieno nors parašytais tekstais. Tai kaip tu gali sakyti kad koks nors tekstas yra gyvas, gyvas yra kada tu pats gauni iš sielos turėdamas ryšį su Dievu jo meilę, palaikymą ir vedimą, jo mokymus. Ir tikrai ne negyvi tekstai per "sugedusį telefoną" perėję. [tai tiek dėl GYVUMO sampratos, o ne biblija aptarinėjant]
O sielos evoliucija ar sielos tobulėjimas, ar žodžiai ne tą patį reiškia, jeigu tavo sampratoje jie skiriasi pasidalink.
Vaidas
2008-07-14 23:39:17
Rekomengacijos normalios , kiekvienam savo laikas ir kiekvienam savo žodis . Dvasingumas išauga tarp dvasingų diskusijų . Suvoktas blogis gali būti pamažu transformuojamas į gėrį , tuo tarpu jeigu jo nesuprasime ir nepasinaudosime juo , jis išliks blogiu . Svarbiausia ką reikia suprasti - nereikia kovoti .
Petras
2008-07-14 23:26:02
Petrui,
Tu čia irgi teisingai pastebėjai - "...kaip kiekviena bažnyčia nešdama Dievo žodį pas tikinčiuosius , ant tų žodžių uždeda dar ir savo konfesijos atributiką ir kitos spalvos interpretaciją .
O tai vyksta todėl , kad prie Dievo žodžio yra sukurta ir pridedama dar įvairiausių tos konfesijos ir bažnyčios dogmų ir interpretacijų.
Dievo žodis , kuris skirtas individualiai žmogaus širdžiai ir protui yra suniveliuojamas bendriniam naudojimui , minios naudojimui."
Štai čia ir sakau, kad klaidingas Biblijos interpretavimas atneša tik susisklaldymus ir kuria įvairias sektas. Todėl, aš ir linkęs pasitikėti tuo ką sako Dievas per Savo Žodį, negu pasitikėti įvairiems žmogiškiems aiškinimais. Biblijos ir Urantijos šaltiniai yra visiški skirtingi. Kiekvienas mylintis Dievą supras, ir padarys tinkamą pasirinkimą, aš šį pasirinkimą jau padariau. Tu su Algimantu gini žmonių sukurtą Biblijos "papildymą" - Urantiją, t.y, žmogišką interpretaciją, aš stoviu kitoje pusėje, t.y., pasilieku prie Gyvojo Dievo Žodžio, kuris nėra mažytis fragmentas, bet pilnas Dievo apreiškimas žmonijai.
O dėl sielos evoliucijos tai tu klysti. Evoliucija - yra tik klaidinga teorija, negyva dogma, kuri yra tik iliuzija. Jei žmogaus siela atgimsta, t.y. įgauna išgelbėjimą, ir priklauso jau Kūrėjui, taip, ji gali tobulėti Dievo Žodžio pažinime, bet nedrysčiau sakyti jog evoliucionuoja.
Alxnis
2008-07-13 17:08:37
Sveikinu tave Vaidai , gerai ir teisingai viską jauti ir rašai . Taip , iš tiesų , mūsų urantiečių gyvas ir nuoširdus bendravimas , remiantis dieviška meile , pasėta mūsų širdyse ir protuose , artina dangaus karalystę ir šalia esantiems , neįtikėjusiems , bet kada nors atrasintiems .
Alksniui norėčiau pasakyti štai ką . Tu mielas žmogau , gerai išmanantis teologinius raštus turėtum suprasti ir matyti , kaip kiekviena bažnyčia nešdama Dievo žodį pas tikinčiuosius , ant tų žodžių uždeda dar ir savo konfesijos atributiką ir kitos spalvos interpretaciją .
O tai vyksta todėl , kad prie Dievo žodžio yra sukurta ir pridedama dar įvairiausių tos konfesijos ir bažnyčios dogmų ir interpretacijų.
Dievo žodis , kuris skirtas individualiai žmogaus širdžiai ir protui yra suniveliuojamas bendriniam naudojimui , minios naudojimui .
Žmogus ieškantis Dievo tikinčiųjų minioje yra suvaržytas ir sujungtas su kolektyvine , religine psichoze , tiek gerąja , tiek ir blogąja prasme , nes praranda savo individualumą . Jis net suprasti negali , kas tai yra dangaus karalystė , iš ko ji susideda ir kas veda į ją .
Dogminėje maldoje , sutvarkyti ir surikiuoti žodžiai neveda į individualią sielos turtėjimą . Žmogaus siela buksuoja vis tų pačių ir vis tų pačių žodžių erdvėje . Sielai nėra augimo , siela daugiau neevoliucionuoja , ji užblokuota ritualiniame labirinte .
Urantijos apreiškimai , moko žmogaus sielą evoliucionuoti ir turtėti , pajungiant žmogaus protą dvasiniam darbui . Šis dvasinis , žmogaus proto , darbas tikriausiai niekada neduotų tikrų dvasinių vaisių , jeigu žmogaus prote negyventų paslaptingasis Dievo pasiuntinys , tai yra , žmogaus protui sunkiai suvokiamas reiškinys , kaip Dievo dvasios mažytis fragmentas . Kuris savo funkcija , mums žmogiškosioms esybėms yra tikras Dievas Tėvas mumyse .
Ir mes urantiečiai , visą tai žinodami ir suprasdami , norėtume , kad ir jūs užklydę pašalaičiai taptumėte Gyvojo Dievo garbinimo šalininkais , kuris yra ir jūsų prote ir sieloje , ar jūs su tuo sutinkate ar nesutinkate . Toks yra Dievo planas ir ne žmogaus valia išvaryti Dievo dvasią iš žmogaus proto . Žmogui yra duota laisva valia tik visą tai tikėti ar netikėti . Bendradarbiauti pagal Dievo planą ir valią yra kviečiamas kiekvienas žmogus , bet žmogus , šiame dvasingėjimo kelyje turi dėti nemažas savo pastangas , kad vyktų sintezė žmogaus proto su Dievo dvasia .
Visa visata ir visi jos elementai yra nuolatiniame judėjime , kuris yra nechaotiškas , bet tobulai kryptingas . Tad žmogaus protas , o juolab žmogaus siela yra įjungta į nuolatinį judėjimą , link harmonijos ir tobulybės .
Todėl , dar kartą sakau , mielas Alksnį ir kiti oponentai , nemeskite švento rašto knygų po stalu . Skaitykite , studijuokite ir mąstykite , vis naujai mąstykite . Mes atėjome ne Švento rašto sumenkinti , bet išaiškinti , kad ne tik Urantijos knygoje yra apreikšta visa Dievo kūrinija , bet jau ir Šv.rašte yra labai daug užuominų , kaip Dievas veikia ir veikė ir senovėje , konkrečiai , apsireikšdamas žmogiškąjame prote ir jo sąmonėje .
O štai Urantijos knygoje jau daug detaliau išaiškintos , taip vadinamos , dangiškos paslaptys , kurias bažnyčios laikė uždariusios po savo įtakos užraktu .
Urantijos knyga , tai kelias į naują dvasingesnę visuomenė , kurioje bus išvystytas brolybės jausmas su dieviškąja išmintimi .
Petras
2008-07-13 13:52:44
Vaidui,
Tai būtent, kaip ir tu pasakei - "Žmonės yra įpratę skaityti prieš du tūkstančius metų vykusią Jėzaus mokymų ir gyvenimo istoriją - taip tarsi tai jų neliestų, ir neįtakotų jų dabartinio gyvenimo."
Dauguma Jėzų įsivaizduoja tokį koks jiems patogus, arba išvis neįsileidžia Jo į savo gyvenimą.
Alxnis
2008-07-12 14:52:15
"priekabiauja prie šitą gyvąją duoną valgančių ir šitą gyvąjį vandenį geriančių mūsų sielos brolių." Dalyvavęs forume kelis metus, ir vakar paskaitęs Rimanto klausimus ir mintis, vis labiau suvokiu: kad tikrai tie kurie domisi ir nori būtent biblijos - gali paieškoti internete ar nueiti į tam skirtas vietas ir tuo domėtis, tie kurie domisi dar kokiais kitais mokymais - irgi gali nueiti į jiems skirtas vietas. Tuo tarpu čia, Urantijos Knygos skaitytojų svetainėje - ateina tie žmonės kurie nori geriau pažinti ir suprasti Urantijos Knygą. Jeigu jiems būtų įdomu biblijos požiūris, ar kito mokymo požiūris - tai jie nueitų į biblijos svetainę ir tenai diskutuotų. Taip ir jūs visi, kurie kišate kokias nors su Urantijos Knyga nesusijusias citatas - turėtumėte apie tai diskutuoti biblijos ar dar kitokioje savo domėjimosi srities svetainėje. Tuo tarpu jūs trukdote tiems kurie jau yra susipažinę ir su biblija ir su daug kitų mokymų, kurie ateina čia pabandyti skaityti ir suprasti kas rašoma Urantijos Knygoje.
Praėjo keli metai, Urantijos Knyga pranoksta kitus mokymus ir nieko mums nedavė citatos iš kitų šaltinių. Galbūt tai eksperimentavimas, ir spontaniškas diskutavimas su tokiais cituotojais - bet per tiek laiko darosi aišku, kad matosi žmonių motyvai ir visgi nematau prasmės, bet trukdymą ir netikslingumą, kai žmonės ateina čia ne domėtis bet trukdyti.
Tuo labiau, visiškai kvaila, kada aš esu skaitęs Urantijos Knygą - o čia ateina koksnors jos neskaitęs ir sako kad nieko gero čia. Kad būtų bent perskaitęs visą knygą, ir kanors protingo pasakytų - nuoširdžiai, tada bent galima išklausyti ir galbūt konors pasisemti. Bet ne kitaip.
Vakar skaičiau Urantijos Knygoje, kaip malda ne didina žinių kiekį, bet didina suvokimą ir įžvalgą. Ir manau tokiems atėjusiems trūksta nuoširdaus suvokimo, kuo gi jie užsiima, ką gi jie čia veikia. Jeigu jie bendtrautų su Tėvu kasdien, manau jie pradėtų suvokti savo tikslus ir vertybes, ir nebesielgtų neapdairiai. Ryšys su Dievu - yra stipriai susijęs su, ar tai pati gyvenimo esmė.
----
Kitas suvokimas apie "gerąją naujieną". Žmonės yra įpratę skaityti prieš du tūkstančius metų vykusią Jėzaus mokymų ir gyvenimo istoriją - taip tarsi tai jų neliestų, ir neįtakotų jų dabartinio gyvenimo. Žmonės yra įpratę matyti vieną išskirtinį žmogų minioje - tai yra įprasta matyti kažką keisto, numoti ranka ir toliau kaip rūkas paskęsti dieviškesnių (ir apskritai) vertybių/tikslų neturinčiame gyvenime. Ieškodamas mokymų, domėdamasis išminčiais - aš skirdavau kur yra žmonių rašyta, kur išmintingai, kur Dievo įkvėpti tekstai, tai labai matosi kur egoistiškų minčių įpainiota, o kur dieviškas tyrumas. Ir taip, susitikus Molėtuose labai buvo galima jausti meilę ir atsivėrimą žmonių, savotišką artumą. Bet ryškiausia buvo meilė ir ramybė turbūt. Ir kaip sakiau turėti kokį nors vieną Jėzų mums yra įprasta. Aš kažkada forume pamąstydamas rašiau kad ateityje vis daugės ir daugės žmonių kurie bendrauja su Dievu, bet tuomet suprantu kad visiškai neįsivaizdavau kaip tai atrodytų ir į ką tai panašu. O dabar pradedu suvokti, koks tai yra skirtumas tarp mylinčių žmonių, išmintingų, ramių ir tokių žmonių kurie bendrauja su Dievu, mokosi iš jo. Įsivaizduojant kelis ir vis daugiau tokių žmonių - apima Rojaus priartėjimo jausmas, kitaip sakant "prisiartino dangaus karalystė" kažkuria prasme. Dar kartą sakau, kad džiaugiuosi už tuos žmones kurie bendrauja su Dievu, nes matau kaip tai keičia jų gyvenimą. Su laiku, vyko keletas pokyčiu, neseniai pradėjome daugiau suprasti apie Trejybę. Bet kuomet bus grupės aiškiai su Dievu bendraujančių žmonių, manau tai bus dar vienas akinantis kokybinis žingsnis/šuolis, kuomet Rojaus ir Dievo šviesa prisiartins dar labiau. Tokie mano pamąstymai, Sudie.
Vaidas
2008-07-12 14:19:09
BB'ui,
Na perskaičiau tuos skyrius, ir 100% įsitikinau, kad ten nerašoma apie kirkšičonių Bažnyčią. Visiškai iškreipiama tai kas parašyta NT, kodėl kai kurie faktai pakeičiami kažkiais fantastiniais išsigalvojimasi?
Pvz., Urantija skelbia:
"Bet krikščionys su pagonimis sudarė gudrų sandėrį tuo, kad jie pasiėmė pagonio ritualinį iškilmingumą, tuo pačiu metu priversdami pagonį priimti Pauliaus krikščionybės helenizuotą versiją..."
1. Krikščionys (tikri krikčionys, o ne tik besivadinantys "krikščionimis) nedarė jokio sandorio su pagonimis. Šv.Rašte aiškiai daug kartų sakoma, kad tikėjimui nepaklusę žydai sukurstė pagonis prieš krikščionis.
2. Dėl Pauliaus "helenizuotos" versijos. jei atidžiau paskaitytumėt Šv.Raštą tai pastebėtum, kad Paulius iki atsivertimo buvo uolus judėjas, fariziejų fariziejus. Ir net po atsivertimo, kai jis tapo vienu iš akyviausių krikščionybės misionierių, savo laiškuose rašydavo, kad jis labai myli savo tautą ir net buvo pasiryžęs net už ją atiduoti savo gyvybę. Ir tas urantiškasis Pauliaus "helenizavimas" yra gryniausia fantazija, kuri nieko bendro neturi su Naujuoju Testamentu.
Paulius rašo: "Žydai reikalauja ženklų, graikai ieško išminties, bet mes skelbiame Kristų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, o pagonims - kvailystė. Bet pašauktiesiems - tiek žydams, tiek graikams - skelbiame Kristų - Dievo jėgą ir Dievo išmintį. (1Kor1,22)
Alxnis
2008-07-11 17:43:25
Urantijos knygoje apie krikščionišką bažnyčią rašoma 156 ir 194 dokumentuose
BB
2008-07-11 17:12:53
siūlyčiau pasitikėti Alksnio interpretacijomis, bo jos patikimos, teisingos, neklystančios :D
zyzy
2008-07-13 17:36:19
Petrui,
keletą pastebėjimų:
1. "Kai pradėjau ją skaityti supratau , kad čia ir yra ir Biblija , ir Kabala , ir Vedos ir visos kitos paslaptys , kurios tose knygose turi tik nurodomąjį požymį , bet ne aiškinamąjį ."
Biblija nieko bendro neturi su Kabala ar Vedomis. Visa Biblija yra Dievo įkvėpta. Tuo pačiu, Šv.Raštas įspėja: "Jei kas atstumia Mozės Įstatymą, tas be jokio pasigailėjimo turi mirti, dviem ar trims liudytojams paliudijus" (Hbr 10,28) Taigi, ir tu, Petrai, esi sulaužęs Dievo įstątymą, Viešpaties Jėzaus paaiškintą ir išdėstytą.
2. "Taigi gerb. Alksnį , tikrai nesuprasi visos krikščioniškos bažnyčios , jeigu gerai neišstudijuosi Urantijos ."
Klausimas, o kam man reikia suprasti krikščionišką bažnyčią?! Ar Biblija mokina, kad žmogui labai tai svarbu? Nors studijavau tiek asmeniškai Bažnyčios istoriją, tiek universitete. Taip pat esu skaitęs ir Urantiojs knygą. Bet tu man parodyk nors vieną citatą iš Urantijos, kur būtų kalbama apie krikščionišką bažnyčią? Nėra.
3. "Tikrai nenoriu nei vieno tikėjimo sumenkinti , bet taip sunku žiūrėti , kai geri ir išsilavinę žmonės tiesiog buksuoja ir nesugeba giliau išžvalgyti savo proto gelmes .'
Teisingai, nereikia "buksuoti". Šv.Rašte apie tai ir pasakyta: " Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į pasaulį. Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per Jį atsirado, bet pasaulis Jo nepažino." Jėzus Kristus gali apšviesti protą kiekvienam, kuris patiki Jo atliktu darbu Golgotoje bei Jo prisikėlimu.
4. "Urantijos knygos apreiškimai vėl iš naujo pateikia visai žmonijai pamirštą senajį , mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus , mokymą , kaip atrasti dangaus karalystę savyje."
Jau sakiau, kad Biblijos tekstai yra vienintelis tikėjimo šaltinis. Tai įkvėptas Dievo Žodis, absoliučiai teisingas ir turintis didžiausią autoritetą visiems tikėjimo ir elgesio dalykams. O urantija yra tik iliuzija, spontaniškas žmonių veikalas, klastotė...
"Bet nors ir mes patys ar angelas iš dangaus jums skelbtų kitokią evangeliją, negu mes jums paskelbėme, - tebūnie prakeiktas! Kaip anksčiau sakėme, taip ir dabar sakau dar kartą: jei kas jums skelbia kitokią evangeliją, negu esate priėmę, - tebūnie prakeiktas!' (Šv.Raštas, Galatams 1,8-9)
Alxnis
2008-07-11 12:23:12
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]