Forumas: temos peržiūra
Algimanto pamokomasis žodis – Dvasiniai teiginiai yra amžini – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2023 04 02
Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Sakau tiems, kurie žiūri You Tube. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus visai planetai – pradėjęs nuo Lietuvos. Sakau dvasinius mokymus - lietuviškai - Gyvojoje Šventovėje per gyvąsias pamaldas – vienintelėje pasaulyje Gyvojoje Šventovėje, kurioje nėra nė vieno ritualo - tik Širdies atvėrimas Pačiam Kūrėjui. Angliškai sakau mokymus bet kur - patalpose, gamtoje, mieste.
Ir dabar vyksta gyvosios pamaldos, ir šitą lietuvišką mokymą aš sakau čia – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – šventovėje, Kaune.
Man labai dabar patinka žiūrėti per You Tube 2014 metais parengtus įrašus – Violetos įrašus – kurie iš tikrųjų primena beveik dešimties metų praeitį. Ir tie mokymai labai dažnai sujaudina mane, ir labai dažnai pradėjus kokį nors teiginį, aš jį užbaigiu – ir paskiau išgirstu savo to teiginio pabaigą identišką - šimtu procentų. Praėjo beveik dešimt metų – teiginiai nesikeičia. Dvasiniai teiginiai yra amžini.
Kristus kalbėjo tą patį, ką aš kalbu. Aš tęsiu Kristaus Kelią, aš tęsiu Sai Babos Kelią, kurie žinote Sai Babą. Aš esu Kristaus apaštalas, Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Kūrėjo – ambasadorius visai planetai. Ir mano mokymai – tai yra aidas 2 000 metų praeities Kristaus mokymų. Ir Sai Babos mokymų, kuris buvo šiais laikais – prieš dešimtmetį palikęs planetą tam, kad užleistų Kelią man, kad neatitrauktų tikinčiųjų į save, į kurį milijonai pakrypo – kad eitų daugiau į Gyvąjį Kelią Kūrėjo sūnų ir dukrų.
Ir mus Kūrėjas ruošė – nuo pat vaikystės ruošė – tik mes šito nežinom, nes mums tokių dalykų neatskleidžia – atskleidžia gyvenimas. Ir jeigu mes turim gilesnę Įžvalgą, Išmintį, tada mes galim iš tikrųjų pajausti, kad pamatas yra paklotas vaikystėje kažkam, kas dabar praverčia. Ir visiškai nesvarbu, ar tėvai klojo tą pamatą, ar neklojo – Kūrėjas yra stipresnis Pamatas negu žemiškieji tėvai, net jeigu ir jie nebuvo linkę pritarti tokiai sampratai, kokią dabar mes galim išreikšti, jau būdami subrendusiu pavidalu, žmogiškąja prasme, o dvasine prasme, tai mes esam kūdikiai.
Ir štai Violeta, kuri gyveno Vilniuje, kada ir aš gyvenau Vilniuje – ji pradėjo filmuoti šituos Mokymus – dėl to mes turim tą archyvinę medžiagą. Vėl, Kūrėjas kaip rengia? Ji dirbo kino studijoje – ji montuodavo filmus. Reiškia, ta aplinka jai buvo kasdieninė duona, ir ją patraukė prie video kameros, kad ji įsigijo video kamerą. Tai iš Kūrėjo impulsas! Ir jis prasiveržė tiek, kad niekas ir nemąstė, kad ji pradės filmuoti. Pradėjo filmuoti – nuostabu! Ir dabar tie įrašai yra kaip Aukso Fondas!
Lygiai taip pat ir mane vedė Kūrėjas, kad aš netapčiau karininku, kaip norėjau tapti, ruošiausi tam, sąmoningai ruošiausi – ir rusų kalbą mokiausi, visus vidurinės mokyklos dalykus savarankiškai, dienoraštį vedžiau, rusiškus laikraščius užsiprenumeruodavau. Gyvenau Utenoje, kur nėra ten kur rusiškai šnekėtis su žmonėmis – tie vietiniai rusai lietuviškai visi šnekėdavo. Pakreipė Kūrėjas taip, kad susiejo mane su televizija, ir dar – su užsienio televizijų filmavimo grupėmis – kad kamera būtų man draugas, nekeltų įtampos, bet tai būtų natūrali aplinka. Ir štai dabar yra tie Mokymai You Tube.
Štai tas po kruopelytę rengimas atrodo nėra rengimas – jis yra rengimas – ir labai nuoseklus rengimas! Vieni tam padeda, kiti priešingai – trukdo. Violeta turi dabar gyventi Ukmergėje, aš turiu gyventi Kaune. Bankai iš jos atėmė naują butą, ir pražudė jos vyrą – žemiškąja prasme pražudė – jis niekur nežuvo – jis bus prikeltas. Bet būtent dėl bankų viešpatavimo, godumo nepasotinamo – bankas atėmė iš jų naują butą, ir jie liko be pastogės. Bet ji vis tiek filmavo, charakterį grūdino – ji nepasimetė. Visiems tiems bankininkams, kurie priėmė tokį sprendimą – atimti iš jų butą – jiems reikės atsakyt! Po prisikėlimo – iš kiekvieno pareikalauta bus – už tuos sprendimus, kurie turi milžiniškos įtakos kitų gyvenimui – už tuos sprendimus reikės atsakyt – nė vienas neišvengs atsakomybės!
Ir štai, mes esame šitame Gyvajame Kelyje – urantai – kad mes galėtume dorai pažiūrėti Šeimininkui Sūnui Kūrėjui – Jėzui iš Nazareto – į akis, jo Partnerei – Nebadonijai – kad galėtume pakelt akis, ir pažiūrėt, kada mes būsime jau Vietinės Visatos lygiu, kaip mes nugyvenome šitą gyvenimą pradiniame pasaulyje, kuris iš tikrųjų buvo pagal Kūrėjo Valią, pagal Kūrėjo Sumanymą, pagal Kūrėjo Evoliucinį Planą – mes ištvėrėme, kokia bebūtų aplinka nepalanki Kūrėjui! Dabar visa aplinka yra nepalanki Kūrėjo Šviesai, Meilei, Tiesai, Teisingumui. Žmonės yra nekalti dėl to, kad jie šitaip elgiasi, nes juos gi moko Biblija – Bijok Dievo, bijok Dievo, būk ištikimas bažnyčiai! – Ne Kūrėjui – bažnyčiai – institucijai! O institucija - tai nėra Kūrėjas! Koranas taip pat moko – Bijok Alacho, bijok! – Baimėj išugdytos kartos, negali turėt laisvės.
Meilė – tai yra Laisvė! Kūrėjas yra Meilės Šaltinis – Jisai yra ir Laisvės Šaltinis!
Mąstymas turi būt laisvas! Valstybės mąstymą, kaip instituciją, suvaržo, ir tada nuo pat vaikystės vaikai formuojami šiuolaikiniais vergais, prisidengdami pseudo teorijomis – patriotizmas! Koks gali būt patriotizmas? Tai yra iškėlimas savo kažkokio teritorinio šitoje planetoje gabalėlio virš kitų gabalėlių, apraizgytų politinėm sienom. Tai yra suvaržymas žmonių mąstymo – Laisvės! Jie yra Kūrėjo sūnūs! Jie netelpa į kokias tai politiškai apibrėžtas sienas!
Mes, kada būsim pažadinti – mes visi per visą amžinybę būsim pažymėti, iš kur mes turėjom pradinį kilmės impulsą – iš Urantijos! Niekas nesakys – iš Lietuvos, iš Vengrijos, Estijos, Rusijos, Amerikos - iš Urantijos – iš to pasaulio, iš tos planetos – nes sukuria planetas! O politines institucijas sukuria žmogaus gyvulinės kilmės protas, ne dvasinės kilmės. Asmenybės protas yra dvasinės kilmės. Tokiam protui ankšta tarp žmonių gyvulinės kilmės proto nubraižytų linijų. Jūs gi tie, kurie istoriją nors kiek skaitot, kuri yra iškraipyta – objektyvios istorijos nėra - ir niekada nebuvo – ji fiksuojama tiktai Dangiškuose Analuose, kada mus stebi iš viršaus, ir registruoja istorinius įvykius visoje planetoje. Mes sužinosime objektyvią istoriją, kada būsim jau aukštesniu statusu – sielos morontine tapatybe. Tai štai, jūs gi net ir iš tų šaltinių, kurie mums prieinami, žinot, kaip mostelėjo ranka Stalinas per žemėlapį, ir atidavė Lietuvą iš Vokietijos priklausomybės į Rusijos priklausomybę 1939 metais Molotovo-Rybentropo pakto slaptųjų protokolų išraiška – perbraukė mostu žemėlapyje, ir paskiau tą padarė tose politinėse sienose realiai.
Tai štai, mes dabar būdami palikuonys palikuonių, iš tų praėjusių laikų nuo Gedimino, nuo Jogailos, Vytauto, Vykinto, Algimanto, ir t.t. – Algimanto – Sudavijos kunigaikščio! – tai štai tų laikų palikuonys – ainiai – mes turim tokį mąstymą suvaržytą. Visą laiką mąstymas buvo suvaržytas. Varžė ir tie kunigaikščiai, varžė tie, kurie buvo aukščiau valdžioje – šiandien mus varžo tos politinės sienos. Ir tiktai atsirėmus į Kūrėją, mes pranokstam tai, ką kuria gyvulinės kilmės pseudo politikų protas. Mes išsilaisvinam Kristaus dėka! Jis kaip Išlaisvintojas atėjo! Jis atnešė Tėvo sampratą – Ir pagonys, ir judėjai yra tokie pat mylimi Kūrėjo vaikai. Ir moterys tiek pat mylimos, kiek ir vyrai – dėl to jis ir turėjo moterų evangelininkių korpusą įsteigęs, kai moterys negalėjo net užkalbint vyro viešai, jis jas padarė Dvasinėmis Mokytojomis. Įsivaizduokit, kiek jis išaukštino tą nužemintą - atseit menkesnę - lytį! O šiandien kas išvirto iš tų moterų – į ką jos pavirto? Vyrai tai, aišku, jie kaip beždžionės, ko iš jų norėt, bet moterys, kurios turi puoselėt grožį, eleganciją, subtilumą – į ką jos pavirto? Tatuiruotėm visom pasipuošė, išdarkė Kūrėjo sumanytą švarų, tyrą kūną! Reiškia, viduje yra ne tyra, viduje yra purvas – neišvalius vidaus, negali išvalyti ir išorės. Ir tada tokius labai lengva paveikti įvairiomis pseudo pandemijomis, pseudo skiepais, pseudo karais – Ukrainoj, Rusijoj – pseudo karas – sumąstytas tam, kad jus laikyt visus vergus baimėje, ir kišt pinigus į tą milžinišką karo mašiną, kurioje tarpsta tiktai tie, kurie gamina ginklus – jie tarpsta jūsų ašaromis, o kiti dar paaukoja savo fizinę gyvybę!
Ir aš išgirdau per Žinių radiją – vienas lietuvaitis rusiška pavarde, bet švariai kalba su tokiu akcentu lietuviškai, jis instruktorium dirbo Ukrainoj, ukrainiečius moko, ir sako – Aš negaliu suvokt, kaip atvažiuoja čia tie jauni ukrainiečiai, važinėja po Lietuvą – jie dezertyrai – jie nevažiuoja gint Ukrainos. – Ir jis skatina vis militaristines nuotaikas – skatina, skatina. Na, tai aš taip ir mąstau – visa televizija, radijas užgrobti yra Šėtono, Kaligastijos, Liuciferio šalininkų – jiems reikalinga iškreipti tai, kas yra Kūrėjas. Net jeigu ir yra čia katalikiška ta ritualinė visuomenė - švęs štai kitą savaitgalį Velykas, švęs – bėgs į bažnyčią – o kur Kristus – Gyvasis Kristus – jų Širdyje? O Kristus gi mokė – Mylėkite net ir priešus, kaip mylėjau jus aš. – Tai kodėl gi jūs tada propaguojat karą, jeigu jūs į bažnyčią lekiat, ir paskui čiumpat šautuvą, ir žudot kitą! Kaip jūs galit žudyt kitą? Geriau patys žūkit, bet nekelkit kitam pavojaus! Leiskit, tegu jus nušauna – bet jūs nešaukit – nes jūs turėsit amžiną gyvenimą! Jūs nebūsit atsakingi, kad atėmėt nors vienam gyvybę, nes ne jūs suteikėt gyvybę! Jūs negalit atimt kitam gyvybės, nes tik kūną galit nužudyt! Bet siela, dvasia – tai yra Kūrėjo dovana – asmenybė – jūs jos negalit sunaikint! Ir ateis akimirka, kad jūs tą, kurį nužudėte fizine išraiška, po prisikėlimo sutiksite – gyvą, realų, tikrą – ir jūsų paklaus – kodėl tu mane nužudei, kodėl, kuo aš tau nusikaltau? – Bus ta akimirka po prisikėlimo! Todėl jūs turit turėt Įžvalgą, kokį jūs atliekate veiksmą, prieš tai apsisprendę jį atlikt sąmoningai, nes jūsų visų veiksmai yra stebimi, ir registruojami – ir Minties Derintojo, ir Angelų Registruotojų – yra tokia kategorija Angelų, registruojanti mūsų veiksmus ir mintis – mums aplinkybes sudėliojanti. Bet tos aplinkybės visuomet leidžia priimt sprendimą Kūrėjo Valios vykdymo linkme, o ne prieš Kūrėjo Valią! Bet tą jūs turite pajausti savo būsena, turėti Įtikėjimo, kad galėtumėte tomis aplinkybėmis išlikti kaip Kūrėjo sūnus arba dukra. Ir išlikdami jūs patirsite – jūs ūgtelėjote dvasia – jūsų stuburas dvasine išraiška sustiprėjo, ir jis išsitiesė, jeigu buvo kur nors sulinkęs.
Evoliucija – tai yra žengimas tik į viršų vektoriumi, palaipsniui, po žingsnelį, bet į viršų. Jeigu krypt į šoną, reiškia, jau degradavimas – statikos nėra, sustojimo nėra – yra arba pirmyn, arba smukimas - degradavimas. O tada ir darbas bet kokioj sferoj – degraduojat dvasine prasme, degraduosite ir materialia prasme. Dėl to šiandien ir degraduoja žmonija! Ir be Gyvojo Kelio nėra alternatyvos - nėra! Kūrėjas tam nesumanė dviejų bėgių kelio, kad galėtumėt eiti lygiagrečiai – a, šitas lengvesnis, bet irgi Kūrėjo Kelias, šitas sunkesnis, bet arčiau Kūrėjo veda. - Ne, yra vieni bėgiai – Evoliucija! Jūs einate tais gyvaisiais žingsniais arba ritatės į bedugnę, į tamsą. Nėra kito kelio – ir laimei, kad nėra kito. Tam ir esam mes – urantai – kad galėtume paaiškint – Nerizikuokit savo ateitimi, ir kitų kartų ateitimi! Amen.
2023-04-16 20:02:21
Komentarai
Puikiai parinktas šios temos pavadinimas – dvasiniai teiginiai yra amžini. Amžini – nes Amžinas pats Kūrėjas, tai ir teiginiai iš Kūrėjo ir negali būti kitokie, kaip – amžiams gyvi – nes jie ne vienai kartai, ne trumpalaikiam patyrimui, ne akimirkos apsisprendimui, o – amžinam gyvenimui, gyvam patyrimui, nuoseklaus žengimo Gyvuoju Keliu patirčiai, kuri gal jau ir po prisikėlimo duos vaisius – priklausomai nuo įnešto asmeninio indėlio šiandieną.Dabar, kai orai kiek atšyla, nusprendžiau, kad jau laikas pradėti bėgioti didesnius atstumus, t.y. kaip aš mėgstu, kartas nuo karto bėgti palei Nerį, nors ir dviračių ir pėsčiųjų taku, bet vis tiek – gamtos bent koks kampelis šalia, pušynai, pamiškė, na ir pati Neris, prie kurios panorėjusi galiu nueiti. Taigi, užvakar išsiruošiau į savo pirmąjį bėgimą palei Nerį, pirmąjį po gero pusmečio, mat žiemą ten nebėgioju. Gan optimistiškai nusiteikusi kone atgimti iš naujo, labai greitai nusivyliau, tik ne iškart supratau kodėl tas jausmas toks viduje. Bėgu ir jaučiu – aplinka kitokia. Medžiai kitokie, kelias kitoks, nors ir tokie patys išore, bet vidumi – namai, kitokie. O kas gi kuria energinį lauką aplink tuos namus? Kas važiuoja keliu, kuriuo bėgu? Į kieno mintis ir veiksmus reaguoja augantis medis? – Į mūsų visų.
Bėgu šalikele ir jaučiuosi taip, tarsi gerčiau paskutinius gurkšnius, dar tos pakankamai malonios aplinkos. Bėgu ir negaliu patikėti, kad pusmetis taip pakeitė aplinką, iš pažiūros nepakitusią, bet energiniais virpesiais ženkliai smukusią. Taip ir grįžau namo bandydama kurį laiką save dar apgauti, kad gal tai tik mano tokia būsena, ir tai mano išsigalvojimas, bet buvo ne taip. Dar per Velykinį trumpų atostogų patyrimą, kai su dukromis išvažiavau į savo mylimą kaimą, kuris man toks artimas ir puikiai nuo vaikystės pažįstamas, dabar atrodė savo gamta ir visa išore, kurią matau – buvo toks pats vidumi pavargęs, koks ir mano kelias palei Nerį. Vadinasi, aš nepasirikau. Net ir fizinis kūnas, bėgant, jaučia pasikeitimą aplinkos, kuri negali duoti tokios atgaivos, kokia dar visai neseniai buvo galima mėgautis.
Puikūs tiek Valdo, tiek Ritos, pamąstymai šioje temoje. Džiaugiasi Širdis, matant rašančius į Forumą, mūsų Forumą.
Nors ir šeštadienio, apie kurį kalba Valdas, mokymas, atrodytų tais pačiais žodžiais Algimanto ištartas, atrodytų ne kartą girdėta ir perspėta – dvasiniai teiginiai yra amžini – bet virpesiai, jie pasako daugiau. Tikrai daugiau. Ir tikrai tik Vienas Kelias yra išlikti ir nepasiduoti, kokia bebūtų aplinka – tai gyvas ryšys su Kūrėju. Tam, kuris to sieks, pasieks ir gyvens tuo. Šiame pasaulyje, ir po prisikėlimo.
Šįkart savo pamąstymus užbaigsiu citata iš šios temos, Algimanto mokymo. Ji nuostabi, ji – urantui.
Ir štai, mes esame šitame Gyvajame Kelyje – urantai – kad mes galėtume dorai pažiūrėti Šeimininkui Sūnui Kūrėjui – Jėzui iš Nazareto – į akis, jo Partnerei – Nebadonijai – kad galėtume pakelt akis, ir pažiūrėt, kada mes būsime jau Vietinės Visatos lygiu, kaip mes nugyvenome šitą gyvenimą pradiniame pasaulyje, kuris iš tikrųjų buvo pagal Kūrėjo Valią, pagal Kūrėjo Sumanymą, pagal Kūrėjo Evoliucinį Planą – mes ištvėrėme, kokia bebūtų aplinka nepalanki Kūrėjui!
Telydi jus mylimieji, Kūrėjo Ramybė, Vita
vvita
2023-04-19 22:50:59
Apie tai, ką rašo Valdas ir kas buvo pasakyta daugybę kartų yra aišku, kad po visų buvusių įvykių griūtis tik spartės. Vakar turėjau man įdomų pokalbį su jaunu vyru, kuris labai paslaugus, man paaiškino ką man daryti, labai mandagus, bet nekantrus. O baigus pokalbį pamačiau internete kiek reikia IT specialistų, kiek yra ir kiek jų trūksta. Kaip būtų gerai, jei tai būtų visų gerovės labui. Ir didžioji masė žmonijos nesupranta kur tai veda. Tie kurie įspėja, niekas jų neklauso. Vakar taip pat žiūrėjau ir klausiau su siaubu, kaip buvo griaunami kolūkiai Rusijoje devynesdešimtais metais. Jei ūkio vadovas nori išeiti iš darbo ir paduoda pareiškimą, nes nenori draskyti, tai ką pats dešimtmečiais kūrė, tai buvo įstatymas, kuris sakė, neatleisti. Jei užsispirs ir norės išeiti, sodinti keturiems metams. Išpirkti irgi uždraudė įstatymu. Įstatymai buvo slapti, perduoti vadovams apskrities vadovų sušauktame susirinkime.
Pas mus draskė, atrodo, šiek tiek kitaip. Davė tuos baltus pinigus, investuoti leido, o paskui jokių palūkanų niekas nematė. Grietinę valgo kiti...
Šįryt meldžiausi, prisimindama, tuos aprašymus apie žmones, kurie pasiekė tokį aukštą sąmonės lygį, kad ugnikalnio drebėjimo metu, panikos metu, vienas vyras ramiai sėdėjo prie rašomo stalo, o jo žvakės liepsna nejudėjo. Degė tiesiai, o pravertas langas, griūtis už lango, nejudino nė užuolaidos, nei liepsnos ir jo gilios dvasinės būsenos. Tik toks gilus susiliejimas gali padėti mums. Atrodo, septynios minutės skirtos per dieną čia tikrai nepadės, bet reikia pradėti nuo
kažko...
Rita
2023-04-18 09:09:37
Brangieji,
Kada klausiau sestadieni Algimanto paaiskinima apie sunkius ateisiancius laikus, tai is pradziu, pasijuta gan sunkiai, ir pabandziau mintimis pajausti kaip Jauciasi zmogus kuris zino ateiti.
Na istikruju pasidare nesmagu viduje, sunku ir siek tiek beviltiska.
Mintys nukrypo i tuos laikus apie kuriuos mes skaiteme Urantijos Knygoje, kai Jezus zinojo savo likima, zinojo kokia ateitis jo laukia, ir meldesi Tevui, galvodamas ar galima tokios dalios isvengti, bet veliau nugalejes ta jausma, jis tiesiog atsidave savo dangiskojo Tevo valiai ir prieme tokia ateiti.
Ir Dvasia mano viduje nugalejo, pajauciau Kureju Meile, supratau kad esu mylimas ir esu Kurejo sunus, pajauciau, kad esu amzinas, ir kas gi gali nutikti amzinam, viskas juk yra patyrimas, ir tik reikia jausti Kureju stiprybe ir gilinti Itikejima, kad pasielgti tinkamai, kaip Kurejas veda is vidaus, bet kokioje situacijoje.
Taigi pagalvojau ir as apie laikus kokie laukia, ziuredamas i tai kas vyksta musu aplinkoje siandien ir supratau, kad zmonija istikruju yra priejusi toki taska kur yra reikalingas sukretimas, kad zmones atsibustu, juk zmogaus gyvulinis protas tapo toks subtilus, kad viskam randa pateisinima, randa budus kaip paaiskinti viena ar kita situacija, save isteisindamas ir nesiimdamas atasakomybes uz savo veiksmus ir tu veiksmu pasekmes. Jis jauciasi gerai, kai gali suversti visa beda uz visas pasekmes kazkam kitam, vyriausybei, kaimynui, draugui, priesui ar dar kam nors. Taip kaip Judas isdaves savo mokytoja, taip pat surado sau pasiteisinimus, kodel jis tai padare, taip kaip Pilotas nusiplove rankas atiduodamas Jezu i minios rankas. Taip ir siandienos mirtingasis, nekreipia demesio ir neprisiima atsaomybes, ir tuo paciu nededa pastangu nebuti vienu is tu kurie artina zmonija prie bedugnes.
Taigi sitaip pamastes, nusprendziau, kad jeigu tokia yra Kurejo valia, tai as pasiruoses pereiti per visa tai kas laukia, ir atsisuku i tai, drasiai su pasitikejimu ir Itikejimu, atsiduodu Kurejo Valiai, ji garbindamas, ir jau dabar atsiverdamas Kurejui maldoje, kuri stiprins mane, garbinime ir pasitikejime Kureju ir savimi.
Kas beivyktu ir kaip bepasisuktu ivykiai gyvenime, as tikiu ir zinau kad viskam yra priezasties veiksmo pasekmes desnis kuris veikia visoje kurinijoje ir kiekviena situacija visada desningai issiprendzia pagal sio desnio veikima.
Taigi dabar yra laikas atsiverti Kurejui vis giliau, prisiimant dali tos nastos kuria galime prisimti pagal savo pecius, dabar yra tas metas stiprinti savo Itikejima ir pasitikejima Kureju ir savimi. Ne laikas reaguoti i ivykius, kada sauktai jau po pietu. Ne laikas dalgius galasti kai raikia zole pjauti. Ir tikrai laikas yra pasiruosti bet kokiems scenarijams musu planetoje, zinant, kad netikroves griutis yra nesivengiamas kelias tikroves ir doros atstatymui sioje, tokioje svarbioje, planetoje.
Telydi jus ramybe
ValdasA
2023-04-17 23:07:47
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]