Forumas: temos peržiūra
Suteikiu jums, Tėvo, A,mžinojo Sūnaus, Begalinės Dvasios vardu, mokymą - Tėvo ATLEIDIMO PRAŠYTI NEREIKIA, NES JO NĖRA IŠ VISO.TĖVAS VIEN TIK MYLI, IR DĖL TO NEŽINO, KĄ REIŠKIA NUODĖMĖ IR ATLEIDIMAS.
Mielieji, tai, ką dabar jums pasakysiu yra nuo Tevo perduota man, kad savais žodžiais Jo mokymą perteikčiau jums.
Daug kam šis mano mokymas bus nepriimtinas ir apakinantis, net ir tuos, kurie skaito Urantijos Knygą ar Jėzaus Krisataus apreiškimą KALBU JUMS VĖL jis gali apakinti. TAčiau nebijokite, aš jums sakau TIESĄ, nes jus mokau ne iš savęs, o Tėvo, Amžinojo Sūnaus-Kūrinijos Motinos-Brolio, ir Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Sesės vardu, perteikdamas jų man suteikiamus mokymus, kad šviesėtumėte ir dvasingėtumėte, net ir taip, kaip šviesėju ir dvasingėju nuo jų aš.
Būtent dėl to kai kuriems iš jūsų šis mokymas bus dar vienas žingsnis pirmyn. Ir milžiniškas žingsnis pirmyn, kokio jūsų siela jau seniai laukė.
Panašu, kad šis mokymas man buvo suteiktas dėl to, kad pastaruoju metu mūsų Forume vis daugiau pateikiamos tokios sampratos, kokių dėl evangelijų autorių neišmanymo ir Pauliaus laiškų tamsos pilna palikta ir Naujajame Testamente, kur jie kalba apie pragarą, apie nuodėmę, apie Jėzaus kraujo auką atperkant žmonių nuodėmes, apie atgailą, apie Jėzaus įkurtą bažnyčią, apie tarnavimą bažnyčiai, ir panašius dalykus, kurie neturi nieko bendro nei su Jėzumi, nei su Tėvu.
Nuodėmė - tai yra toks veiksmas, arba mintis, kuri taip pat prilygsta veiksmui, kada darai, arba galvoji, sąmoningai ką nors blogai. Sakykim, pyksti ant žmogaus, kai žinai, jog tai negerai, o vis tiek pyksti. Kai jauti norą, kad kitam būtų blogiau, kai sieki karjeros apgaule ir nustumdamas kitus, tai taip pat yra nuodėmė. Ir daugybė kitų dalykų.
Net ir dabar, kada Urantijos Knygos svetainėje lankosi tie mūsų sielos broliai ir sesės, kurie nenori net prisiliesti prie Urantijos Knygos giluminės šviesos, bet mus nuolat puola, priekabiauna, ir tuo jie daro nuodėmę. Nors jie gali kalbėti prisidengdami Jėzaus vardu, tačiau jie vis tik daro nuodėmę, nes sąmoningai trukdo svetainės paskirties darbą – studijuoti Urantijos Knygos apreiškimą ir žengti dvasiniu keliu šito trokštantiems savo laisva valia, gauta iš Tėvo.
Tokie mūsų sielos broliai ir sesės, kurie priekabiauna, ne tik gyvena NUODĖMĖJE, bet ir gyvena VAKARYKŠČIA DIENA.
Kol jie šito NEŽINOJO iki apsilankymo mūsų svetainėje, tol jie gyveno KLAIDOJE.
Tačiau dalyvaudami mūsų Forume, ir jau sužinoję daug didesnių dalykų negu žinojo iki tol, ir vis tiek likdami savo TAMSOJE, IR DAR NET TRUKDYDAMI KITIEMS SIEKTI ŠVIESOS, IR NET ŠITOJE DVASINĖS ŠVIESOS SVETAINĖJE, JIE SAVO KLAIDĄ PAVERTĖ NUODĖME. Ir toks jų žingsnis yra sąmoningas apsisprendimas. Todėl jis nebėra iš nežinojimo. Būtent dėl to jis iš klaidingo žingsnio pavirto į NUODĖMINGĄ.
KLYDIMAS BŪNA TIK IŠ NEŽINOJIMO. IR ŠITAIP DAROMAS BLOGIS.
Tačiau blogis nėra blogai savaime. Blogis yra mūsų augimo neatsiejama dalis. Tik ROJUJE NĖRA BLOGIO, NES TEN VYRAUJA TOBULUMAS. Viskas, kas yra mažiau negu tobulumas yra BLOGIS. Bet dar tai nėra NUODĖMĖ.
Sakykim kali vinį į sieną. Išėjo prastai jį įkalti, kad tarkim būtų pakabintas paveikslas. Prastai įkalei dėl to, kad neturi patyrimo ir nemoki įkalti geriau. Tai yra klaida. Gali pamėginti ją ištaisyti, pasipraktikuoti kalti vinį, o tada jau kalti dar kartą, kad būtų taip įkaltas, kaip gali geriausiai įkalti tokiomis sąlygomis.
Šitaip BLOGĮ PAVERTI DIDESNIU GĖRIU DIDESNIO PATYRIMO DĖKA ATLIKDAMAS TĄ PATĮ DARBĄ.
Tačiau jeigu net ir galėdamas įkalti vinį gerai, jį įkali prastai, ir numoji ranka, bus gerai ir taip, jau šituo bolgį paverti SAVO ASMENINE NUODĖME. Įkaltas vinis blogai, paveikslas kabo kreivai, bet tu vis tiek numoji ranka.
Kiekvieno ASMENINIS SANTYKIS SU BLOGIU, ASMENINIS POŽIŪRIS Į BLOGĮ IR PAVERČIA JĮ NUODĖME ARBA KLAIDA.
Per klaidas mes TOBULĖJAME, per nuodėmes mes DEGRADUOJAME.
DABAR, KADA TIE MŪSŲ UŽSISPYRĖLIAI SIELOS BROLIAI SUŽINOJO IŠ MŪSŲ, KAD YRA GYVAS TĖVAS, IR YRA JŲ VIDUJE IR NENORI JO ATRASTI, O VIS PERŠA NEGYVAS CITATAS APIE NEEGZISTUOJANTĮ VELNIĄ, NEIGIA NET PATĮ TĖVĄ, TĄ JAU JIE DARO ŽINODAMI, IR TUO PAČIU SĄMONINGAI PASIRINKDAMI TAMSĄ, O NE ŠVIESĄ, TUO JIE DARO NE VIEN TIK NUODĖMĘ, BET JAU KELIA MAIŠTĄ PRIEŠ TĖVĄ.
Jėzus nemirė už jokias nuodėmes, nes niekam nereikia jokio atleidimo už jokias nuodėmės.
Tėvas niekada neatleidžia už jokias nuodėmes, nes jis atleisti tiesiog negali. Tėvas yra TOBULUMAS IR MEILĖ. Dėl to jis net nežino, kas yra NUODĖMĖ, NES TOBULUME NĖRA JOKIO NETOBULUMO ŠEŠĖLIO, DĖL TO JAME NĖRA NUODĖMĖS NET IR ŠEŠĖLIO.
Tai, kaip gi Jis gali atleisti nuodėmes, kai Jis pats tegali MYLĖTI, MYLĖTI, IR DAR KARTĄ TIKTAI MYLĖTI.
Atleisti gali tik tas, kuris gali įsižeisti, užpykti, o kai praeina pyktis, tada ir ištaria, “na, gerai, atleidžiu jau tau.”
Tėvas niekada neturi NETOBULŲ JAUSMŲ IR PASIREIŠKIMŲ, DĖL TO JIS NEGALI TURĖTI IR SAVO SANTYKIO SU NUODĖMĖ KOKIO NORS KITOKIO, KAIP TIK TOKĮ, KAD TĖVUI NUODĖMĖ IR ATLEIDIMAS UŽ NUODĖMES NEEGZISTUOJA.
Jam egzistuoja tik nuodėmę darantis ar nedarantis tvarinys, kurį Jis MYLI, MYLI, IR TIK MYLI.
Tai kaip Jis, net TEORIŠKAI, galėtų atleisti darančiam nuodėmę tvariniui, kada to tvarinio daroma nuodėmė Tėvui neegzistuoja, nes Jam yra tik tai, kas TOBULA, O TOBULUME NUODĖMĖS NĖRA, o tvarinį Jis tegali tik MYLĖTI IR NIEKO DAUGIAU, KAIP IR NIEKO MAŽIAU.
Todėl Tėvui, kaip ir AMŽINAJAM SŪNUI-KŪRINIJOS MOTINAI-BROLIUI, IR BEGALINEI DVASIAI-KŪRINIJOS MOTINAI-SESEI nei nuodėmė, nei atleidimas neegzistuoja ir egzistuoti negali, nes tik jie trys visoje kūrinijoje yra lygiaverčiai ir amžini be pradžios asmenys ir asmenybės gyvenantys vien tik meilėje ir meile.
Būtent ir jūs atradę Tėvą savyje, prisipildote Tėvo meilės virpesių ir gimstate iš DVASIOS, ir nustojate daryti NUODĖMES, TAMPATE NEBENUODĖMINGI KAIP JĖZŪS KRISTŪS.
Ir tik tada suvokti imate, kad ATELIDIMO BŪTI TIESIOG NEGALI, KUR VIEŠPTAUJA TĖVO MEILĖ.
Yra klaidos, yra nuodėmės, yra net maištai PRIEŠ TĖVĄ, bet atleidimo NĖRA JOKIO VISOJE KŪRINIJOJE.
Kūrinijoje veikia priežasties-veiksmo-pasekmės dėsmis. Ir jeigu tvarinys daro nuodėmę, tai jo vidus jaučia nerimą. Tik pats tvarinys ima prašyti atleidimo iš Tėvo, net nežinodamas, kad Tėvas atleisti tiesiog negali, nes Jis MYLI, IR TIK MYLI.
Dėl to, kad žmonija yra tamsi, tai ji iš pradžių mėgino su Dievu derėtis dėl savo blogų darbų rezultatų-pasekmių sušvelninimo, vėliau mėgino save kankinti pasninkavimais ir kūno pjaustymais, papirkinėti aukomis, užkalbėjimais, o tada tam tikromis maldomis.
Kol galų gale Jėzus atnešė mylinčio Tėvo simbolį. Mylinčio visus vienodai. Ir pagonis ir žydus. Ne nirštančio, ne kerštaujančio Dievo, kokį skelbia Biblija, bet mylinčio ne tik Izraelį, bet ir kiekvieną asmenį ir kiekvieną vienodai.
Ir Jėzus mokė, kad visi vienas kitą mylėtų taip, kaip mylėjo jis.
Urantijos Knygos apreiškimas perteikė dar didesnę Tėvo šviesą. Jis paaiškino, kad Tėvas atleido nuodėmę padariusiam savo vaikui dar net nespėjus paprašyti tam vaikui atleidimo. Tačiau tas vaikas PAJAUS TĄ TĖVO JAM SUTEIKTĄ ATLEIDIMĄ TIK PATS ATLEIDĘS KITIEMS, IR TAPĘS NUOŠIRDUS.
Dabar aš jums sakau dar didesnę šviesą – TĖVO ATELIDIMO NĖRA IŠ VISO DĖL TO, KAD TĖVAS IR YRA MEILĖS ŠALTINIS, BEGALINĖS MEILĖS ŠALTINIS, KAD NĖRA JOKIO JO ATLEIDIMO, NES JIS NIEKADA NEI SUSIERZINA, NEI MENKIAUSIA DALELE NUSIMENA, KAD KAŽKAS JĮ AR KĄ NORS KITĄ ĮŽEIDŽIA, NES JIS NEŽINO, KĄ REIŠKIA ĮSIŽEISTI, NES JIS VIEN TIK MYLI.
IR JIS LYGIAI TAIP PAT MYLI IR TĄ ŽMOGŲ, KURIS ĮŽEIDĖ KITĄ ŽMOGŲ, IR TĄ, KURĮ ĮŽEIDĖ, IR ABU MYLI VIENODAI. IR VISĄ LAIKĄ.
Dėl to Tėvas net nežino, kas yra ATLEIDIMAS. JIS ŽINO TIK KAS YRA MEILĖ, IR VIEN TIK MEILĖ.
Dėl to Tėvas niekada nei pyksta, nei baudžia, kad reikėtų Jo prašyti ATLEIDIMO.
Kaip tu gali prašyti atleidimo Tėvą, jeigu jis Tau nuolat sako: "mano mylimas vaikeli, Aš tave myliu ir vien tik myliu, ką tu bedarytum, tave myliu vienodai ir visada. Tik tu pats save nubaudi, jeigu su Manimi nepalaikai nuoširdaus ir gyvo ryšio, tada tu pats ir nejauti nei ramybės, nei palaimos, ir tik dėl to tau atrodo, kad Aš užpykau, kada tu padarei nuodėmę, ir dėl to prašai atleidimo. Aš nemoku pykti net tada, kada tu padarei nuodėmę. Aš visada tik myliu. Ir visus vienodai. Ir kada tu atsiveri Man, tada ir pajunti pats palengvėjimą savo sieloje. Ir tu palaikai tą klaidingai mano tau suteiktu atleidimu. Taip tave iki šiol klaidingai mokė, kad Manęs reikia prašyti atleidimo. O tu ne atleidimo prašyk, o visą laiką būk nuolatiniame ir nuoširdžaime ryšyje su Manimi. Ir tada pats pajausi, kad ne tik dingo baimė, kad Aš užpyksiu dėl tavo padarytos nuodėmės ir taip pat dingo ir pats noras prašyti atleidimo iš Manęs, nes atpuolė pats poreikis, kada tu jauti nuolatinį Mano meilės tekėjimą, gyvą tekėjimą iš Manęs į tavo atsivėrusią sielą, kuri ir nebedaro nuodėmių iš viso."
Ir būtent šitaip žmogus ir pajunta Tėvo vadinamąjį atleidimą, kurio net prašyti NEREIKIA.
Būtent dėl to aš jus DABAR PRADEDU MOKYTI TĖVO PRAŠOMAS - NUODĖMIŲ ATLEIDIMO NĖRA IR BŪTI NEGALI.
Tai tik žmogaus susigalvotos baimės, kad Tėvas užpyksta, ir tada reikia žmogui prašyti iš Jo atleidimo. Ir Tėvas atsileidžia savo įniršiu ir teikiasi atleisti tau nuodėmes.
TOKIO TĖVO NĖRA. TAI SENAS ŽYDŲ KERŠTINGAS IR PYKSTANTIS IR RITUALINIS JAHVĖ.
Atėjo laikas nustoti iškraipyti Tėvą, MYLINTĮ TĖVĄ, KURIS NIEKO NIEKADA NEBAUDŽIA. Tik žmogus baudžaui pats save nusigręždamas nuo Tėvo ir nuo Jo meilės pajautimo, ir laikydamasis negyvų ritualų ir dogmų.
Štai kur yra ATLEIDIMO PRAŠYMO IŠTAKOS – negyvi ritualai ir dogmos, reikalaujančios tą daryti, muštis į krūtinę ir kalte kalti sau, vaikams, anūkams, kaimynams, bendradarbiams, visiems - “kaltas, kaltas, esu kaltas, esu nusidėjėlis, nevertas Tavęs.”
Jus prigąsdino Biblija, įskaitant ir Naująjį Testamentą, kad dabar daugelis neįsivaizduiojate savo kasdienybės be velnių, demonų, Šėtono, ir nuodėmių ir save kankinate nuolat, kada tik jums bažnyčioje kemša į galvą, o pasąmonė dar giliau prisikemša į save šito paties AŠ KALTAS, AŠ LABAI KALTAS, AŠ NUSIDĖJAU.
Taip jūs patys įsivarote ne tik psichines ligas, bet ir nuolatinį NEPILNAVERTIŠKUMO KOMPLEKSĄ, KĄ KASKART IR PADEMONSTRUOJA Naujojo Testamento mėgėjai, kada jie net nesuvokia, kas yra didžiavimasis, puikybė, kas yra nuolankumas, kas yra žmogiškasis orumas, kas yra užtikrintumas, kas yra tikėjimas, kas yra įtikėjimas.
Dėl to jūs NEgyvenate, jūs tik EGZISTUOJATE kaip ŽMOGUS FULIARE, KURIO DANGTIS YRA RITUALAI, O VIDUS - DOGMOS.
O juk Jėzus atėjo IŠLAISVINTI žmogų iš TAMSOS IR BAIMĖS VERGYSTĖS, IŠ ŽYDŲ PRIETARŲ IR DOGMŲ PANČIŲ, IŠLAISVINTI IŠ NUODMĖS IR PADARYTI ŽMOGŲ NEBENUODĖMINGĄ PER TĖVO ATRADIMĄ SAVYJE. Ir tą užduotį jis įvykdė. Jis savo gyvenimu demonstravo kaip šiandien turime gyventi MES.
Jūs visi tie, kurie 21-ajame amžiuje tebemosuojate Naujojo Testamento citatomis apie Jėzaus kraują, esate akli dvasios regėjimu. Jūs neišlaisvinate savo sielos, kad ji galėtų skrieti Tėvo meilės laisvame skrydyje.
Dėl to jums reikia nrgyvų CITATŲ. Tačiau jums nereikia GYVO JĖZAUS. Jums nereikia GYVO TĖVO, kurį Jėzus ir APREIŠKĖ SAVO KASDIENIU GYVNIMU IR MOKĖ TAIP GYVENTI VISUS.
Ir jokio Naujojo Testamento tuo metu nebuvo, o jis mokė gyvo BENDRAVIMO SU TĖVU, KOKIO NEMOKO NĖ VIENA JŪSŲ CITATA.
Tai kodėl kai kurie iš jūsų mėgaujatės citatomis, patys būdami negyvi dvasia, nors kūnas ir vaikšto po žemę, bet nesuvokia KO JIS ČIA DAR VAIKŠTO.
Atsukta galva į vakarykščią dieną nematote kur žengti šiandien, tuo labiau nežinote, kur sukti į rydieną.
Dėl to tokiems mūsų sielos broliams ir telieka NEGYVAS NAUJASIS TESTAMENTAS IR JO CITATOS, KAD NUMALŠINTŲ SIELOS ŠŪKSNĮ - IŠLEISK MANE IŠ NUODĖMIŲ PRIETARŲ IR DOGMŲ NARVO, NORIU LAISVO SKRYDŽIO SU TĖVU IR JO MEILĖS ORO SROVĖSE, NORIU LAISVĖS DARYTI GĖRĮ VISIEMS IŠ MEILĖS JIEMS SU TĖVU ATRASTU SAVYJE, JOKIO TĖVO ATLEIDIMO NĖRA IR BŪTI NEGALI, NES TEN KUR YRA MIELĖ, TEN NĖRA NUODĖMĖS, TEN, KUR NĖRA NUODĖMĖS, TEN NĖRA IR ATLEIDIMO.
O NUODĖMĘ TIRPDO NE ATLEIDIMAS, KURIO TĖVAS TIESIOG NEGALI SUTEIKTI, NES JIS IR TAIP VISĄ LAIKĄ VIEN TIK MYLI VISUS VIENODAI, BET ATSIVĖRIMAS TĖVUI, JO ATRADIMAS SAVYJE, IR GIMIMAS IŠ DVASIOS.
Štai ko melskite – Tėvo meilės pajautimo savyje. Ir tada dings bet kokios nuodėmės, kada jūsų viduje viešpataus Tėvas su savo meilės virpesių harmoningomis melodijomis.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2008-07-09 15:11:02
Komentarai
Jonai nesi tų bažnyčios agentas esi tamsios bažnyčios vaikas . Intelektualios autoriteto teologijos atstovas. Ir nieko daugiau tu ir neieškai , nes esi tiek savimi tiek aplinka patenkintas ir dvasinio skurdo nei savyje nei aplinkoje nematai ,o tik tai ir atstovauji , tai yra autoriteto intelekktualios teologijos religiją ir nieko daugiau. Ir ja visomis išgalėmis gini. Iš baimės ir nenorėjimo keistis. Kaip tą ir daro kol kas didžioji žmonijos dauguma. Nes juk yra aišku , kad negyvenai o egzistavai. Štai didžiosios žmonijos daugumos religija.2.Civilizacijos religija. Besivystančių rasių besivystančios religinės sampratos ir papročiai – proto religija – sukurtų religinių tradicijų autoriteto intelektuali teologija. Bet ji nieko bendro su tikrąja religija su patiriama kosmine tikrove neturi. Tai yra baimės religija.Kuri yra užvaldžiusi dabartinės daugumos žmonių pasamonę ir sąmonę. Ir nėra jokių urantų ta prasme kaip supranta tai tavo ir daugumos tokių žmonių kaip tu materialus protas tai yra jokios bendruomenės nėra, kaip kad katalikų ,protestantų ar kitų kriščionybės sektų bendruomenė. Tai reikia patirti Jonai , kaip ir Tėvo - Rojaus Trejybės meilė yra patiriama, vis labiau jai atsiveriant. Nes tai yra tiesa ir tikrovė ir ji yra patiriama, todėl ir argumentas yra patyrimas. Kaip ir šios temos tiesa yra patiriama , ir yra argumentas po kuria mes rašome dar vis savo komentarus. Bet tik patiriantiems tai yra argumentams. O nepatiriantiems pilniems baimėms protams vis dar reikia autoriteto intelektualių išvedžiojimų. Jie ir toliau užsispyrusiai siūlo tenkintis tik tuo tai be svarstymų priimant, ir jiems , kad pamilti vis dar reikalingas atleidimas evoliucinio žmogaus proto sukurtas produktas. Kaip ir Dievo sužmoginimas. Bet toji i siela kuri yra kartą ragavusi gyvo ir tikro dvasinio patyrimo sustoti nebegali. O tu visa tai stabdai savyje ir kituose , ir tai jau darai sąmoningai ir šitaip artėji prie kosminės beprotybės, kuri ir baigiasi ne kuo kitu o savęs sunaikinimu. O tu klaidini dar ir tuos ,kurie dėl savo neišmanymo ir netvirto įtikėjimo atsivėrimo Tėvui - Rojaus Trejybei dėka tavo vingrybių ir velkasi vėl būtent tuos tramduomuosius marškinius,kuriuos jau lyg ir buvo nusivilkę. Tu labai subtiliai tai darai, ir daug kas to net nepastebi. Tau kaip ir visiem yra duota laisva valia iš paties Tėvo ir ja pasinaudomas tu gali susitapatinti su kosmine tikrove ir eiti su ja koja kojon, bet lygiai taip ta pačia laisva valia pasinaudodamas tu gali ir naikinti save iki visiško susinaikinimo. Tą tu labai sėkmingai ir darai . Tą kol kas daro ir didžioji žmonijos dauguma. Tam ir yra šis forumas,kad šį naikinimasį pristabdyti.rimantasKaunas
2011-11-24 22:50:23
rimantai, tu mano įrašus turbūt žinai geriau už mane patį, tai kam dar klausinėji? Juk mano atsakymas sau pačiam? ką turėčiau atsakyti? viskas turbūt jau išsakyta. Bet parašysiu tau.
Kažkada paskaitęs ir parašęs pirmuosius komentarus forume, susidūriau, kaip man atrodė, su sektantišku požiūriu, ir tai man sukėlė abejonių ir įtarimų, kad kažkas čia ne taip. Ypač tas "neklystančio guru" Algimanto statusas, su kuriuo aš iš pradžių nesutikau. Kažkada pradžioje netgi galvojau kaip dauguma atsiskyrusių urantų - kad Algimantas savinasi ir diskredituoja Urantijos knygą. Toliau skaičiau UK, bet jau kritiškiau, nepriimdamas visko už gryną pinigą, galvojau kodėl Algimantas tapo toks, paskui radau, mano požiūriu, klaidų, išsakiau forume, susidūriau su priešiškumu ir nenoru tų klaidų matyti, susidūriau su elgesiu, kurie mano supratimu, gerokai prasilenkia su deklaruojamais dvasiniais dėsniais, bandžiau perprasti jūsiškį mąstymo šabloną, sąsajas, priežastingumus, savo pastebėjimus rašiau forume... taip ir atsitiko. Savo laiku buvo labai įdomu pažinti urantinę mintį ir savo mintį, konfliktuojančią, iš to susidūrimo gimė ir diskusijų, ir dvasinių įžvalgų, buvo tikrai naudinga, įdomu perprasti daugelį tiek dvasinių, psichologinių, patirtinių dalykų. Ir dabar lieku prie tos nuomonės, kad UK nėra apreiškimas, tik falsifikatas, nors ir gana gudriai suregztas, o Algimantas ir kiti urantai yra tų mokymų aukos, arba jei nenorite to žodžio, tai vadinkim "užburti", tik kiekvienas savaip, pagal savo asmenybės ir charakterio sąrangą. Kažkam tai galbūt netgi į naudą, kažkam žalinga.
Bet jei kelti giluminį klausimą KODĖL? gal man dvasiniuose dalykuose trūko kažko naujo, šviežio, gal aš kažko labai tikėjausi rasti čia. Tai buvo panašu į Dievo ieškojimą, kai tu kažko tikiesi, ir paskui pamatai - ne, čia ne tas. Ir paskui kai radau ne tai ko tikėjausi (nors buvo ir gerų dalykų), matyt norėjosi toliau eiti tiesos paieškų keliu ir kažką įrodyti. Įdomiausia buvo toks dalykas - kai tu matai, kad urantų teiginys iš esmės neteisingas, tu stengiesi tai parodyti, ir žiūri, kokiais argumentais jie atsako. Būdavo tokių absurdiškų dalykų... Juk ir su šita tema panašiai išėjo.
Bet galiu tikrai užtikrinti, kad niekas niekada forume manęs neverbavo, jokių užsakymų tikrai nevykdžiau ir nieko neatstovavau. Bet būna kažkam užeina idėja fix - pvz. rimantas įsikala kad Jonas yra katalikų bažnyčios agentas! Manau tavyje ši idėja fix dar gyva ir dabar, gal todėl ir uždavei šį klausimą?
Tai ką tu mini, kad tipo aš čia kažką nenuosekliai per 5 metus esu prirašęs, tai gali būti, bet šiaip jau manau kad aš buvau gana nuoseklus. Nors mano požiūris irgi keitėsi, pvz. tikėjimo dalykuose dabar turiu prisipažinti apskritai esu nežinia kur, nes kaip ir nebelaikau savęs krikščioniu, jaučiuosi netgi praradęs turėtą tikėjimą o naujo neįgavęs. Galiu netgi pasakyti daugiau- mano skeptiškumas, kuris įgavo stiprumo besiginčijant su jumis, galbūt atsiliepė ir kitur.
Tačiau jei dar kartą grįžtant prie šios atleidimo temos - jei aš neturėčiau atleidimo, ir būčiau tuo požiūriu toks kaip tarkim tu, man turėtų būti labai sunku, aš ginu atleidimą, nes žinau kad žmonėms ir man pačiam jo reikia.
Kita vertus - aš nesijaučiu esąs prie suskilusios geldos, ir tikrai nesigailiu to, kaip pasisuko mano tikėjimas ar netikėjimas, nes nei širdis, nei protas, nei jausmai juk neatsijungė.
Savo ruožtu kreipiuosi ir į rimantą - o tu, ar tu galėtum aprašyti savo dvasinę kelionę, kas būtent tave pastūmėjo tapti urantu, kas buvai ankčiau, todėl čia prigijai, kas atliepė tada ir dabar, koks dabar tu esi žmogus? Teoriškai tu atrodai išnaršęs UK skersai išilgai, bet kaip tai veikia asmeniškai tavo gyvenime? Ar iš tikro esi toks šaltas ir bejausmis, kaip kartais atrodo, ar turi šilumos? ar tiesiog viską slopini?
Jonas
2011-11-24 21:00:21
Tai taip sau į klausimą Jonai ir neatsakei. Svarbiausia sau, kitiems gali ir neatsakinėti.Tik kiek gi per tuos tavo buvimo metus čia jau buvo sukurta variantų beje tavo paties ir kodėl čia esi ir ką čia veiki , kaip ir su atmetimo reakcija kiek jau buvo tavųjų versijų, kurias kaip nepatogias sau esi labai greitai linkęs forume pamiršti. Ir, kad Urantijos Knygos vertimas yra blogas, bet vertėjas Algimantas visai nieko žmogus, paskui jau viskas apsiversdavo ir būdavo atvirkščiai ir Urantijos Knyga gera ir vertimas geras bet Algimantas blogas žmogus ir t.t visų jų čia nėra reikalo ir vardinti.O vienas pirmųjų juk tavo pareiškimų forume dartais pačiais 2006 metais ir buvo būtent galiu pacituoti iš atminties " mes jums įrodėme , kad Urantijos Knyga nėra joks apreiškimas" taip ir liko neaišku Jonai , kas tie mes, ir kam įrodėte. Visada mėgdavai daugiskaitą .Dar kartą sakau sau į klausimą neatsakei, kaip ir kam gi tapai skeptiku man , Algimantui ar Urantijos Knygai .Kaip ir kam ir kodėl įvyko atmetimo reakcija .Ar visiem ją priimantiems savo vidumi siela dvasia. Cituoju tave šioje temoje "Urantijos knyga man žinoma ir skaityta nuo 1991, nors ir ne visa, o forume aš nuo 2006. Vienintelė bėda, o gal laimė, kad aš tapau skeptiku. "
rimantasKaunas
2011-11-24 18:55:16
Pamiršai, rimantai. Urantijos knygą skaičiau ir buvo įdomu, ir į forumą atėjau vedinas pozityvių nuostatų, o atmetimo reakcija įvyko 2006, kai forume susidūriau su Algimantu ir tavim :)
todėl tave drįstu vadinti vienu iš pagrindinių savo įkvėpėjų.
Save irgi priskiriu prie tų tiesos ieškotojų, kurių, kaip sakai visada buvo Lietuvoj.
Jonas
2011-11-24 18:01:11
Kokiai savo paties čia ir išvardintų žmonių kategorijų priskiri save. Neapibrėžtų, blogų, dvasingų.
rimantasKaunas
2011-11-24 13:10:14
Tai pat juk nereikėtų pamiršti , kad atmetimo reakcija , kurią taip Jonai mėgsti taikyti kitiems, tau asmeniškai yra įvykusi dar 1991 metais. Kaip čia vaikiškai pasigyrei , kad bene pirmasis Lietuvoje pačiupinėjai Urantijos Knygą, bet ją atmetei. Tuomet dar nebuvo nei šio forumo, nei lietuviško Urantijos Knygos vertimo. Bet dvasinių tiesos ieškotojų jau buvo. Forumas atsirado 2005 metais. Pats atsiradai forume 2006 metais, kokių savo širdies nuostatų vedamas čia nuo to meto ir esi. Jeigu atmetimo reakcija taip anksti tau yra įvykusi .Ar sau bent nuoširdžiai esi atsakęs į šį klausimą. Ar žinai atsakymą ? Kaip ir kodėl tau įvyko atmetimo reakcija ar žinai tikslų atsakymą. Gali tvirtai ne lūpomis , nevinguriuodamas kaip žaltys pasakyti " Aš žinau ".
rimantasKaunas
2011-11-24 13:01:21
reikėtų dar nebent pridurti, kas ir anksčiau buvo žinoma, kad šitie ieškantys žmonės (be Balio ir Naglio buvo dar daugelis kitų, bet jie išėjo) yra normalūs tipiniai urantai, kurie tam tikram etape aišku turės pasirinkti - ar lįsti į tuos marškinius ar ne. Nes marškiniuose irgi galima gyventi, tik jau visiškai visiškai kitaip - taip, kaip gyvena Arūnas, rimantas, ir kiti.
Čia turbūt kiekvienas pagal savo širdies nuostatas ir nusprendžia kur eiti. Yra dar ir kita neapibrėžta kategorija, kurie lieka čia dėl to, kad jiems priimtina ta "dvasingoji" pusė, kuria jie linkę vadovautis, o "blogąją" pusę ignoruoti. Bet tokių yra visur, ir matyt taip reikia.
Jonas
2011-11-24 12:21:28
Mielieji,
Dėkoju Jums, kad reaguojate į mano mintis ir jas komentuojate. Šiuo metu esu laikinai nedarbingas, todėl, kaip pastebėjote, dažniau drįstu skirti sau laiko komentarų rašymui. Kitu laiku tikrai neturiu laiko tokioms ilgoms diskusijoms...Noriu atkreipti Arūno dėmesį į tai, kad praeitame savo komentare naudojau tik alegoriją (perkeltinę prasmę) apie mokyklą. Paprastą, valstybinę mokyklą su budinčiu darbuotoju arba sargu, kuris atsakingas, kad pašaliniai asmenys netrukdytų mokyklos darbo. Ją (alegoriją) reikėjo suprasti teisingai. Todėl man truputį keistokai atrodė atskirų mano sakinių komentavimas pamiršus kontekstą. Kaip tai pavadino Jonas? Demagogija?...Apgailestauju, kad nesupratai ir kai kurių teksto vietų, dėl ko turėjai gaišti savo laiką kritikai, su kuria negaliu sutikti... Nenorėčiau, kad pasiekęs kada nors Arūno dvasinio tobulėjimo lygį, pradėčiau panašiai komentuoti kitų brolių pasisakymus
Man labiau patinka prasmingi Balio žodžiai ir kai kurios taiklios Jono pastabos. Tiesiog prisiminkime, kad svarbiausias šiandieną yra Pasirinkimas. Pasirenkame Kelią link Tėvo-Rojaus Trejybės į Amžinybę, ar ne. Jei taip - turėsime labai labai daug laiko iki tapimo tokiu tobulu kaip ir pats Tėvas. O kokį dvasinio tobulumo lygį pasieksime būdami šiame fiziniame pavidale, priklauso nuo kiekvieno mūsų asmeninio Šviesos Poreikio. Aš, pavyzdžiui, siekdamas savo dvasinio tobulumo, nesiruošiu suteikti skausmingų išgyvenimų nei vienam savo artimam žmogui ar sielos broliui, nors ir jaučiu didelį Šviesos Poreikį. Ir tikrai, mielas Jonai, nesijaučiu praradęs Dvasios laisvę. Be to, turiu ne vien tik urantinius "marškinius" . Jie - tik naujausi.
Naglis
2011-11-24 10:19:50
Tema yra išsemta dėl vienintelės priežasties.Nes pati tema - mokymas yra tiesa ir kartu argumentas.Kadangi tiesa yra patiriama , ne įrodoma, o argumentas yra teiginio patyrimas tai yra temos patyrimas. Bet tik patiriantiems temą ir jos jos teiginius ji ir yra pats tiesos argumentas.
rimantasKaunas
2011-11-24 10:07:12
tikrai reikia būti gerokai suluošintu, kad savo noru lįstum į tramdomuosius marškinius ir įsivaizduotum ten esąs kone dievas.
Yra tokia Džeko Londono knyga "Žvaigždžių klajūnas", bet ten kita situacija.
Man tai labai įdomu stebėti kaip apysveikiai žmonės, patekę į urantinius marškinius, reaguoja, kaip susiduria su pasimetimu, kaip patys reaguoja į savo sveiko proto apraiškas ar likučius, kurie yra slopinami, kabinėjantis prie kiekvienos frazės, pasitelkiant demagogiją ir dar standžiau užveržiant tramdomuosius. ir kaip aršiai už juos kaunasi urantinio fronto kariai.
Laisva dvasia to nesupranta, ir aš tiesą sakant vis dar iki galo nesuprantu. Gal todėl man ir yra įdomus šis fenomenas. Beje ar pastebėjote - tema jau kuris laikas išsemta, argumentai kiek jų buvo, visi išsakyti, muštynės baigėsi, o kumščiais vis dar tebemojuojama. Tai vis dėl jūsų, mielieji Baly ir Nagli :)
Beje, noriu pasakyti vieną svarbų dalyką, kas dėl skaitymo - kiek suprantu, nei vienas tikrai dvasinis mokymas nereikalauja nuodugniai ir kelis kartus perskaityti jo raštų, o neperskaičiusių nelaiko menkesniais. Sektos - taip. Minčių vertė nėra matuojama perskaitytų puslapių skaičiumi :)
Jonas
2011-11-24 08:14:35
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]