Forumas: temos peržiūra
Suteikiu jums, Tėvo, A,mžinojo Sūnaus, Begalinės Dvasios vardu, mokymą - Tėvo ATLEIDIMO PRAŠYTI NEREIKIA, NES JO NĖRA IŠ VISO.TĖVAS VIEN TIK MYLI, IR DĖL TO NEŽINO, KĄ REIŠKIA NUODĖMĖ IR ATLEIDIMAS.
Mielieji, tai, ką dabar jums pasakysiu yra nuo Tevo perduota man, kad savais žodžiais Jo mokymą perteikčiau jums.
Daug kam šis mano mokymas bus nepriimtinas ir apakinantis, net ir tuos, kurie skaito Urantijos Knygą ar Jėzaus Krisataus apreiškimą KALBU JUMS VĖL jis gali apakinti. TAčiau nebijokite, aš jums sakau TIESĄ, nes jus mokau ne iš savęs, o Tėvo, Amžinojo Sūnaus-Kūrinijos Motinos-Brolio, ir Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Sesės vardu, perteikdamas jų man suteikiamus mokymus, kad šviesėtumėte ir dvasingėtumėte, net ir taip, kaip šviesėju ir dvasingėju nuo jų aš.
Būtent dėl to kai kuriems iš jūsų šis mokymas bus dar vienas žingsnis pirmyn. Ir milžiniškas žingsnis pirmyn, kokio jūsų siela jau seniai laukė.
Panašu, kad šis mokymas man buvo suteiktas dėl to, kad pastaruoju metu mūsų Forume vis daugiau pateikiamos tokios sampratos, kokių dėl evangelijų autorių neišmanymo ir Pauliaus laiškų tamsos pilna palikta ir Naujajame Testamente, kur jie kalba apie pragarą, apie nuodėmę, apie Jėzaus kraujo auką atperkant žmonių nuodėmes, apie atgailą, apie Jėzaus įkurtą bažnyčią, apie tarnavimą bažnyčiai, ir panašius dalykus, kurie neturi nieko bendro nei su Jėzumi, nei su Tėvu.
Nuodėmė - tai yra toks veiksmas, arba mintis, kuri taip pat prilygsta veiksmui, kada darai, arba galvoji, sąmoningai ką nors blogai. Sakykim, pyksti ant žmogaus, kai žinai, jog tai negerai, o vis tiek pyksti. Kai jauti norą, kad kitam būtų blogiau, kai sieki karjeros apgaule ir nustumdamas kitus, tai taip pat yra nuodėmė. Ir daugybė kitų dalykų.
Net ir dabar, kada Urantijos Knygos svetainėje lankosi tie mūsų sielos broliai ir sesės, kurie nenori net prisiliesti prie Urantijos Knygos giluminės šviesos, bet mus nuolat puola, priekabiauna, ir tuo jie daro nuodėmę. Nors jie gali kalbėti prisidengdami Jėzaus vardu, tačiau jie vis tik daro nuodėmę, nes sąmoningai trukdo svetainės paskirties darbą – studijuoti Urantijos Knygos apreiškimą ir žengti dvasiniu keliu šito trokštantiems savo laisva valia, gauta iš Tėvo.
Tokie mūsų sielos broliai ir sesės, kurie priekabiauna, ne tik gyvena NUODĖMĖJE, bet ir gyvena VAKARYKŠČIA DIENA.
Kol jie šito NEŽINOJO iki apsilankymo mūsų svetainėje, tol jie gyveno KLAIDOJE.
Tačiau dalyvaudami mūsų Forume, ir jau sužinoję daug didesnių dalykų negu žinojo iki tol, ir vis tiek likdami savo TAMSOJE, IR DAR NET TRUKDYDAMI KITIEMS SIEKTI ŠVIESOS, IR NET ŠITOJE DVASINĖS ŠVIESOS SVETAINĖJE, JIE SAVO KLAIDĄ PAVERTĖ NUODĖME. Ir toks jų žingsnis yra sąmoningas apsisprendimas. Todėl jis nebėra iš nežinojimo. Būtent dėl to jis iš klaidingo žingsnio pavirto į NUODĖMINGĄ.
KLYDIMAS BŪNA TIK IŠ NEŽINOJIMO. IR ŠITAIP DAROMAS BLOGIS.
Tačiau blogis nėra blogai savaime. Blogis yra mūsų augimo neatsiejama dalis. Tik ROJUJE NĖRA BLOGIO, NES TEN VYRAUJA TOBULUMAS. Viskas, kas yra mažiau negu tobulumas yra BLOGIS. Bet dar tai nėra NUODĖMĖ.
Sakykim kali vinį į sieną. Išėjo prastai jį įkalti, kad tarkim būtų pakabintas paveikslas. Prastai įkalei dėl to, kad neturi patyrimo ir nemoki įkalti geriau. Tai yra klaida. Gali pamėginti ją ištaisyti, pasipraktikuoti kalti vinį, o tada jau kalti dar kartą, kad būtų taip įkaltas, kaip gali geriausiai įkalti tokiomis sąlygomis.
Šitaip BLOGĮ PAVERTI DIDESNIU GĖRIU DIDESNIO PATYRIMO DĖKA ATLIKDAMAS TĄ PATĮ DARBĄ.
Tačiau jeigu net ir galėdamas įkalti vinį gerai, jį įkali prastai, ir numoji ranka, bus gerai ir taip, jau šituo bolgį paverti SAVO ASMENINE NUODĖME. Įkaltas vinis blogai, paveikslas kabo kreivai, bet tu vis tiek numoji ranka.
Kiekvieno ASMENINIS SANTYKIS SU BLOGIU, ASMENINIS POŽIŪRIS Į BLOGĮ IR PAVERČIA JĮ NUODĖME ARBA KLAIDA.
Per klaidas mes TOBULĖJAME, per nuodėmes mes DEGRADUOJAME.
DABAR, KADA TIE MŪSŲ UŽSISPYRĖLIAI SIELOS BROLIAI SUŽINOJO IŠ MŪSŲ, KAD YRA GYVAS TĖVAS, IR YRA JŲ VIDUJE IR NENORI JO ATRASTI, O VIS PERŠA NEGYVAS CITATAS APIE NEEGZISTUOJANTĮ VELNIĄ, NEIGIA NET PATĮ TĖVĄ, TĄ JAU JIE DARO ŽINODAMI, IR TUO PAČIU SĄMONINGAI PASIRINKDAMI TAMSĄ, O NE ŠVIESĄ, TUO JIE DARO NE VIEN TIK NUODĖMĘ, BET JAU KELIA MAIŠTĄ PRIEŠ TĖVĄ.
Jėzus nemirė už jokias nuodėmes, nes niekam nereikia jokio atleidimo už jokias nuodėmės.
Tėvas niekada neatleidžia už jokias nuodėmes, nes jis atleisti tiesiog negali. Tėvas yra TOBULUMAS IR MEILĖ. Dėl to jis net nežino, kas yra NUODĖMĖ, NES TOBULUME NĖRA JOKIO NETOBULUMO ŠEŠĖLIO, DĖL TO JAME NĖRA NUODĖMĖS NET IR ŠEŠĖLIO.
Tai, kaip gi Jis gali atleisti nuodėmes, kai Jis pats tegali MYLĖTI, MYLĖTI, IR DAR KARTĄ TIKTAI MYLĖTI.
Atleisti gali tik tas, kuris gali įsižeisti, užpykti, o kai praeina pyktis, tada ir ištaria, “na, gerai, atleidžiu jau tau.”
Tėvas niekada neturi NETOBULŲ JAUSMŲ IR PASIREIŠKIMŲ, DĖL TO JIS NEGALI TURĖTI IR SAVO SANTYKIO SU NUODĖMĖ KOKIO NORS KITOKIO, KAIP TIK TOKĮ, KAD TĖVUI NUODĖMĖ IR ATLEIDIMAS UŽ NUODĖMES NEEGZISTUOJA.
Jam egzistuoja tik nuodėmę darantis ar nedarantis tvarinys, kurį Jis MYLI, MYLI, IR TIK MYLI.
Tai kaip Jis, net TEORIŠKAI, galėtų atleisti darančiam nuodėmę tvariniui, kada to tvarinio daroma nuodėmė Tėvui neegzistuoja, nes Jam yra tik tai, kas TOBULA, O TOBULUME NUODĖMĖS NĖRA, o tvarinį Jis tegali tik MYLĖTI IR NIEKO DAUGIAU, KAIP IR NIEKO MAŽIAU.
Todėl Tėvui, kaip ir AMŽINAJAM SŪNUI-KŪRINIJOS MOTINAI-BROLIUI, IR BEGALINEI DVASIAI-KŪRINIJOS MOTINAI-SESEI nei nuodėmė, nei atleidimas neegzistuoja ir egzistuoti negali, nes tik jie trys visoje kūrinijoje yra lygiaverčiai ir amžini be pradžios asmenys ir asmenybės gyvenantys vien tik meilėje ir meile.
Būtent ir jūs atradę Tėvą savyje, prisipildote Tėvo meilės virpesių ir gimstate iš DVASIOS, ir nustojate daryti NUODĖMES, TAMPATE NEBENUODĖMINGI KAIP JĖZŪS KRISTŪS.
Ir tik tada suvokti imate, kad ATELIDIMO BŪTI TIESIOG NEGALI, KUR VIEŠPTAUJA TĖVO MEILĖ.
Yra klaidos, yra nuodėmės, yra net maištai PRIEŠ TĖVĄ, bet atleidimo NĖRA JOKIO VISOJE KŪRINIJOJE.
Kūrinijoje veikia priežasties-veiksmo-pasekmės dėsmis. Ir jeigu tvarinys daro nuodėmę, tai jo vidus jaučia nerimą. Tik pats tvarinys ima prašyti atleidimo iš Tėvo, net nežinodamas, kad Tėvas atleisti tiesiog negali, nes Jis MYLI, IR TIK MYLI.
Dėl to, kad žmonija yra tamsi, tai ji iš pradžių mėgino su Dievu derėtis dėl savo blogų darbų rezultatų-pasekmių sušvelninimo, vėliau mėgino save kankinti pasninkavimais ir kūno pjaustymais, papirkinėti aukomis, užkalbėjimais, o tada tam tikromis maldomis.
Kol galų gale Jėzus atnešė mylinčio Tėvo simbolį. Mylinčio visus vienodai. Ir pagonis ir žydus. Ne nirštančio, ne kerštaujančio Dievo, kokį skelbia Biblija, bet mylinčio ne tik Izraelį, bet ir kiekvieną asmenį ir kiekvieną vienodai.
Ir Jėzus mokė, kad visi vienas kitą mylėtų taip, kaip mylėjo jis.
Urantijos Knygos apreiškimas perteikė dar didesnę Tėvo šviesą. Jis paaiškino, kad Tėvas atleido nuodėmę padariusiam savo vaikui dar net nespėjus paprašyti tam vaikui atleidimo. Tačiau tas vaikas PAJAUS TĄ TĖVO JAM SUTEIKTĄ ATLEIDIMĄ TIK PATS ATLEIDĘS KITIEMS, IR TAPĘS NUOŠIRDUS.
Dabar aš jums sakau dar didesnę šviesą – TĖVO ATELIDIMO NĖRA IŠ VISO DĖL TO, KAD TĖVAS IR YRA MEILĖS ŠALTINIS, BEGALINĖS MEILĖS ŠALTINIS, KAD NĖRA JOKIO JO ATLEIDIMO, NES JIS NIEKADA NEI SUSIERZINA, NEI MENKIAUSIA DALELE NUSIMENA, KAD KAŽKAS JĮ AR KĄ NORS KITĄ ĮŽEIDŽIA, NES JIS NEŽINO, KĄ REIŠKIA ĮSIŽEISTI, NES JIS VIEN TIK MYLI.
IR JIS LYGIAI TAIP PAT MYLI IR TĄ ŽMOGŲ, KURIS ĮŽEIDĖ KITĄ ŽMOGŲ, IR TĄ, KURĮ ĮŽEIDĖ, IR ABU MYLI VIENODAI. IR VISĄ LAIKĄ.
Dėl to Tėvas net nežino, kas yra ATLEIDIMAS. JIS ŽINO TIK KAS YRA MEILĖ, IR VIEN TIK MEILĖ.
Dėl to Tėvas niekada nei pyksta, nei baudžia, kad reikėtų Jo prašyti ATLEIDIMO.
Kaip tu gali prašyti atleidimo Tėvą, jeigu jis Tau nuolat sako: "mano mylimas vaikeli, Aš tave myliu ir vien tik myliu, ką tu bedarytum, tave myliu vienodai ir visada. Tik tu pats save nubaudi, jeigu su Manimi nepalaikai nuoširdaus ir gyvo ryšio, tada tu pats ir nejauti nei ramybės, nei palaimos, ir tik dėl to tau atrodo, kad Aš užpykau, kada tu padarei nuodėmę, ir dėl to prašai atleidimo. Aš nemoku pykti net tada, kada tu padarei nuodėmę. Aš visada tik myliu. Ir visus vienodai. Ir kada tu atsiveri Man, tada ir pajunti pats palengvėjimą savo sieloje. Ir tu palaikai tą klaidingai mano tau suteiktu atleidimu. Taip tave iki šiol klaidingai mokė, kad Manęs reikia prašyti atleidimo. O tu ne atleidimo prašyk, o visą laiką būk nuolatiniame ir nuoširdžaime ryšyje su Manimi. Ir tada pats pajausi, kad ne tik dingo baimė, kad Aš užpyksiu dėl tavo padarytos nuodėmės ir taip pat dingo ir pats noras prašyti atleidimo iš Manęs, nes atpuolė pats poreikis, kada tu jauti nuolatinį Mano meilės tekėjimą, gyvą tekėjimą iš Manęs į tavo atsivėrusią sielą, kuri ir nebedaro nuodėmių iš viso."
Ir būtent šitaip žmogus ir pajunta Tėvo vadinamąjį atleidimą, kurio net prašyti NEREIKIA.
Būtent dėl to aš jus DABAR PRADEDU MOKYTI TĖVO PRAŠOMAS - NUODĖMIŲ ATLEIDIMO NĖRA IR BŪTI NEGALI.
Tai tik žmogaus susigalvotos baimės, kad Tėvas užpyksta, ir tada reikia žmogui prašyti iš Jo atleidimo. Ir Tėvas atsileidžia savo įniršiu ir teikiasi atleisti tau nuodėmes.
TOKIO TĖVO NĖRA. TAI SENAS ŽYDŲ KERŠTINGAS IR PYKSTANTIS IR RITUALINIS JAHVĖ.
Atėjo laikas nustoti iškraipyti Tėvą, MYLINTĮ TĖVĄ, KURIS NIEKO NIEKADA NEBAUDŽIA. Tik žmogus baudžaui pats save nusigręždamas nuo Tėvo ir nuo Jo meilės pajautimo, ir laikydamasis negyvų ritualų ir dogmų.
Štai kur yra ATLEIDIMO PRAŠYMO IŠTAKOS – negyvi ritualai ir dogmos, reikalaujančios tą daryti, muštis į krūtinę ir kalte kalti sau, vaikams, anūkams, kaimynams, bendradarbiams, visiems - “kaltas, kaltas, esu kaltas, esu nusidėjėlis, nevertas Tavęs.”
Jus prigąsdino Biblija, įskaitant ir Naująjį Testamentą, kad dabar daugelis neįsivaizduiojate savo kasdienybės be velnių, demonų, Šėtono, ir nuodėmių ir save kankinate nuolat, kada tik jums bažnyčioje kemša į galvą, o pasąmonė dar giliau prisikemša į save šito paties AŠ KALTAS, AŠ LABAI KALTAS, AŠ NUSIDĖJAU.
Taip jūs patys įsivarote ne tik psichines ligas, bet ir nuolatinį NEPILNAVERTIŠKUMO KOMPLEKSĄ, KĄ KASKART IR PADEMONSTRUOJA Naujojo Testamento mėgėjai, kada jie net nesuvokia, kas yra didžiavimasis, puikybė, kas yra nuolankumas, kas yra žmogiškasis orumas, kas yra užtikrintumas, kas yra tikėjimas, kas yra įtikėjimas.
Dėl to jūs NEgyvenate, jūs tik EGZISTUOJATE kaip ŽMOGUS FULIARE, KURIO DANGTIS YRA RITUALAI, O VIDUS - DOGMOS.
O juk Jėzus atėjo IŠLAISVINTI žmogų iš TAMSOS IR BAIMĖS VERGYSTĖS, IŠ ŽYDŲ PRIETARŲ IR DOGMŲ PANČIŲ, IŠLAISVINTI IŠ NUODMĖS IR PADARYTI ŽMOGŲ NEBENUODĖMINGĄ PER TĖVO ATRADIMĄ SAVYJE. Ir tą užduotį jis įvykdė. Jis savo gyvenimu demonstravo kaip šiandien turime gyventi MES.
Jūs visi tie, kurie 21-ajame amžiuje tebemosuojate Naujojo Testamento citatomis apie Jėzaus kraują, esate akli dvasios regėjimu. Jūs neišlaisvinate savo sielos, kad ji galėtų skrieti Tėvo meilės laisvame skrydyje.
Dėl to jums reikia nrgyvų CITATŲ. Tačiau jums nereikia GYVO JĖZAUS. Jums nereikia GYVO TĖVO, kurį Jėzus ir APREIŠKĖ SAVO KASDIENIU GYVNIMU IR MOKĖ TAIP GYVENTI VISUS.
Ir jokio Naujojo Testamento tuo metu nebuvo, o jis mokė gyvo BENDRAVIMO SU TĖVU, KOKIO NEMOKO NĖ VIENA JŪSŲ CITATA.
Tai kodėl kai kurie iš jūsų mėgaujatės citatomis, patys būdami negyvi dvasia, nors kūnas ir vaikšto po žemę, bet nesuvokia KO JIS ČIA DAR VAIKŠTO.
Atsukta galva į vakarykščią dieną nematote kur žengti šiandien, tuo labiau nežinote, kur sukti į rydieną.
Dėl to tokiems mūsų sielos broliams ir telieka NEGYVAS NAUJASIS TESTAMENTAS IR JO CITATOS, KAD NUMALŠINTŲ SIELOS ŠŪKSNĮ - IŠLEISK MANE IŠ NUODĖMIŲ PRIETARŲ IR DOGMŲ NARVO, NORIU LAISVO SKRYDŽIO SU TĖVU IR JO MEILĖS ORO SROVĖSE, NORIU LAISVĖS DARYTI GĖRĮ VISIEMS IŠ MEILĖS JIEMS SU TĖVU ATRASTU SAVYJE, JOKIO TĖVO ATLEIDIMO NĖRA IR BŪTI NEGALI, NES TEN KUR YRA MIELĖ, TEN NĖRA NUODĖMĖS, TEN, KUR NĖRA NUODĖMĖS, TEN NĖRA IR ATLEIDIMO.
O NUODĖMĘ TIRPDO NE ATLEIDIMAS, KURIO TĖVAS TIESIOG NEGALI SUTEIKTI, NES JIS IR TAIP VISĄ LAIKĄ VIEN TIK MYLI VISUS VIENODAI, BET ATSIVĖRIMAS TĖVUI, JO ATRADIMAS SAVYJE, IR GIMIMAS IŠ DVASIOS.
Štai ko melskite – Tėvo meilės pajautimo savyje. Ir tada dings bet kokios nuodėmės, kada jūsų viduje viešpataus Tėvas su savo meilės virpesių harmoningomis melodijomis.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2008-07-09 15:11:02
Komentarai
Tai kodėl man trukdai , jeigu aš tau netrukdau. Ir kodėl savosios evangelijos neskelbi svetainėje kurios ne tik domenas, bet ir pilnas adresas yra www.biblija.lt .Ar lietuviai tokie tamsūs, kad nežino kur jiems ieškoti biblijos ir begalės jos dukterinių svetainių tiek lietuvių tiek nelietuvių kalba. Čia gi pats sakai ir domenas lt. , bet ir priekyje domeno žodis ne biblija. Ar esi sumaišęs svetaines.Bet matyt sumaišęs nesi. Tą darai samoningai trukdai ir man ir kitiems nuoširdiems ieškotojams. Prastai su tavąja evangelija, kad savo broliams ją reikia brukti svetimoje svetainėje.Nors jos pilnas internetas ir bibliotekos ir knygynai ir bažnyčios jos pilnos ir metų jai nemažai o vat bėda neima jos lietuviai ir gana.Sakai mažu čia paims.rimantas ( Kaunas )
2008-07-11 22:50:07
Tai ko gi pats Jonai lindi šioje pasak tavęs pelkėje, ar gelbėtoju dirbi, kiek kartų esi atsakęs , kad ne. Tai kas tada. O gal žmonės nori pasak tavęs toje pelkėje gyventi ar jie prašo tavęs iš ten juos traukti.Ką tu čia ir tavo kolegos veikiat šioje pelkėje kas jus taip traukia į šią pelkę o gal ir nesuvokiat.
rimantas ( Kaunas )
2008-07-11 12:36:33
tai, apie ką kalbam - visai ne sąmonės evoliucija. Evoliucija vyksta natūraliai ir palaipsniui, nereikalingi dalykai atkrinta, reikalingi atsiranda. O čia greičiau noras padaryti kažką panašaus į REvoliuciją, kuo greičiau ir išmetant dirbtinai sukurtus pseudokozirius. Bet gaunasi degradacija. O į bažnyčią tau Rimantai manau visai neverta kreipti dėmėsio, nes tai tikrai neaktualu, tik apsunkina temą. Kalbam apie asmens dvasinę kelionę, kurią Algimantas veda į pelkę, ir tiek.
Jonas
2008-07-11 11:55:54
Ir būtent bažnyčia ir religinė valdžia kaip aišku ir dabartinė pasaulietinė labiausiai ir serga ir toliau visus sargdina būtent savimeile.Nei viena iš jų būti tikra meile žmogaus nemokė ir nemoko po šiai dienai.Nes nei viena iš jų nežino ir net nesistengia žinoti kaip tą daryti ,o jeigu kažką ir žino tai labai jau bijo nes tas sužinojimas sunaikins jas pačias , jų papraščiausiai nereikės.
rimantas ( Kaunas )
2008-07-11 11:53:49
Aš siūlau žiūrėti į viską blaiviau: pagrindinis kriterijus yra tai, prie ko veda atgaila ir atleidimas mūsų gyvenimo situacijose, ir prie ko veda atgailos ir atleidimo ignoravimas. Kas padeda ir kas trukdo tobuliau mylėti.
Jūs esate netiesiogiai Algimanto raginami elgtis neadekvačiai, tiesiog priešingai natūraliam meilės požiūriui. Apsidairykite, su kuo ir prieš ką jūs einate. Tikrai ne prieš bažnyčią ir ritualus, bent jau ne tai esmė, nes bažnyčia nuo jūsų tikrai nenukentės. Jūs einate prieš savyje Dievo įdiegtą meilę, atleidimą, supratimą, prieš harmoningus santykius su savimi ir su kitais žmonėmis, prieš natūralų Dievo vaiko ryšį su Tėvu. Jūs, kaip ir rašiau, pamažu vis silpninate savo meilės ryšius su žmonėmis ir su Dievu, nes jumyse kerojanti savimeilė juos kol kas atstoja, ir kai kas nors jūsų santykiuose su žmonėmis nepavyksta, kaltas bus kas tik nori, bet ne tu pats. Ar ne taip yra su Algimantu? Jo namuose yra pragaras, bet jis įsivaizduoja kad gyvena savo rojuje. Tai yra logiška pasekmė gyvenimo be atleidimo, be atgailos, ir be meilės, nes tai, kas jūsų vadinama meile, yra tik tam tikra savimeilės forma.
Jonas
2008-07-11 11:11:17
Kad bažnyčia nuo kažkokių asmenų konkrečiai nenukentės tai savaime aišku. Ji nukentės pati nuo savęs . Ji kokia yra dabar išnyks pati savaime nes ji yra dirbtinė. Jos iš viso Tėvo plane nėra.Tai dirbtinis produktas.Nes žmogaus samonės evoliucija tesiasi ir ji tesis ir toliau. Tik prie jos prisidėti galima arba aktyviai ar pasyviai.Ir Algimantas čia prie ko yra tiek kiek jis ragina tai daryti aktyviai ir drąsiai ką ir be jo jau seniai patiria žmonės ir ne tik čia Lietuvoje , bet visoje mūsų planetoje.Ne Algimanto sumanymas yra samonės evoliucija.Ir tai pajunta žmonės ir be Algimanto ir be Urantijos Knygos.O pajunta todėl , kad tai yra tikra.
rimantas ( Kaunas )
2008-07-11 11:41:22
Mielas "čiatų " meistre ir šį žodį tikriausiai su klaida parašysiu tai tu jau pasistenki ištaisyki. Tik nesikelk dėl tų mano gramatinių klaidų tokį ankstų rytmetį.Ar mano gramatinės klaidos tam neduoda ramiai ilsėtis.O ir pagalvok ko tavyje daugiau gramatikos mokytojo ar daktaro. Kaip į gramatikos mokytoją tai gal ir kreipčiausi , bet kaip į daktarą tai ne ,labai jau man primeni henriką ir daktarą turėjau galvoje. I r kur pats esi dakateresnis ar naktiniuose "čiatuose" ar čia prabėgom vis užbėggdamas į palatą gramatinių klaidų taisyti ir gydyti.Žiūrėk susirgsi dar , užsikrėsi nuo ligonių.
rimantas ( Kaunas )
2008-07-11 10:30:39
"Bet visų pirma yra meilė"...Visa širdimi pritariu tau,Vita,gaila,kad šitą dalyką sąmoningai suvokiau visai neseniai.Iš tiesų, ir Bažnyčios lankymas,ir Tėve musų malda,ir Himnas meilei,ir atgaila, man nepadėjo jaustis laimingai,nes nemokėjau nesavanaudiška meilę dalinti kitiems,nes sąmoningumas,suvokimas buvo žemame lygyje.Jeigu prie tų ,aukščiau paminėtų maldų ir veiksmų bučiau įdėjusi visa savo širdį,veiksmais bučiau patvirtinusi maldų žodžius,tikrai mano gyvenimo kokybė būtų buvusi visai kitokia.Mielieji oponentai,būkite,kaip sakoma,biedni bet teisingi,net ir jūs,kurie lankote Bažnyčia,laikotės jos ritualų,atliekat išpažintis,darydami atgailą mušatės į krūtinę,jeigu visa tai nepatvirtinat veiksmais,nėra jums atleidimo ir jūs negalit jaustis laimingi,gyvendami su mintimi,kad JAU,ir VISAM LAIKUI esat nuodėmingi,kad jums nėra prasmės net STENGTIS būti kitokiais.Pagal jus gaunasi taip,jog visas jūsų gyvenimas turi būti pašvestas tam,kad visas dvasines problemas galėtumėte užkrauti Jėzui,svarbiausia yra laiku nueiti į Bažnyčia ir priminti Jėzui,kad Jis nepamirštu už jūsų nuodėmes prieš Dievą atsiteisti.
Vienas senas kunigas per savo pamokslą Bažnyčiuoje yra pasakes:"Mielos moterėles,jūsų rožančiai iki kelių,o liežuviai iki kulnų".O ko jis stebisi,tai Bažnytėlės auklėtinės jos supranta,kad išėjus iš Bažnyčios iki kitos išpažinties,iki kitos komunijos galima ir toliau liežuvauti.O jeigu,kartais kunigas per pamokslą pacituoja iš Šv.Rašto,kad Dievas prašo savo vaikų buti tokiais tobulais,koks JIS yra tobulas,tai gerbiamieji bažnytininkai šito visai nesureikšmina.
Tai tokie būtų mano pasąmprotavimai.
Linkiu visiems geros dienos.
Su meile
IRENA
2008-07-11 07:50:34
Kad agapės būtų dauK, todėl ir rašau su ta pačia klaida, nes idiotui kartais norisi pasijusti išminčiumi. Nors galvoje sukasi įrašytas tik kvailinimo programos fragmentas, pacientas iš paskutinųjų stengiasi atskirti tai, ko nėra ir niekada nebuvo.
pripYldytas
2008-07-11 04:12:25
Nepykit urantastai bet aš netikiu, kad Algimantas išvis gali mylėti. Turiu mintyje, tikrą meilę - "agape". Na žinoma "fileo" gal ir myli, kaip ir pvz., lietuviai myli krepšinį, arba gal ir buvo kada "eros", bet Dievo meilės - ne.
Nors Vita čia visiems siūlo "Mylekit taip visus ir viska, kaip myli Algimantas" !? Atsiprašau, bet nejau rimtai jūs tikit, kad jis myli visus ir viską? Dievo Žodis labai aiškiai įtikėjusiems žmonėms sako: "Nemylėkite pasaulio, nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės, nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo išdidumas, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio." (Biblija, 1Jn 2,15-16)
Jei jūs laisvai patikite tuo melu, kurį skleidžia ši pasaulio sistema, kurioje klesti neapykanta, šmeižtas, ištvirkimas ar veidmainystė, kaip tada gali tokiame tikėjime būti Tėvo meilė?
Alxnis
2008-07-10 22:41:16
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]