Forumas: temos peržiūra
Suteikiu jums, Tėvo, A,mžinojo Sūnaus, Begalinės Dvasios vardu, mokymą - Tėvo ATLEIDIMO PRAŠYTI NEREIKIA, NES JO NĖRA IŠ VISO.TĖVAS VIEN TIK MYLI, IR DĖL TO NEŽINO, KĄ REIŠKIA NUODĖMĖ IR ATLEIDIMAS.
Mielieji, tai, ką dabar jums pasakysiu yra nuo Tevo perduota man, kad savais žodžiais Jo mokymą perteikčiau jums.
Daug kam šis mano mokymas bus nepriimtinas ir apakinantis, net ir tuos, kurie skaito Urantijos Knygą ar Jėzaus Krisataus apreiškimą KALBU JUMS VĖL jis gali apakinti. TAčiau nebijokite, aš jums sakau TIESĄ, nes jus mokau ne iš savęs, o Tėvo, Amžinojo Sūnaus-Kūrinijos Motinos-Brolio, ir Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Sesės vardu, perteikdamas jų man suteikiamus mokymus, kad šviesėtumėte ir dvasingėtumėte, net ir taip, kaip šviesėju ir dvasingėju nuo jų aš.
Būtent dėl to kai kuriems iš jūsų šis mokymas bus dar vienas žingsnis pirmyn. Ir milžiniškas žingsnis pirmyn, kokio jūsų siela jau seniai laukė.
Panašu, kad šis mokymas man buvo suteiktas dėl to, kad pastaruoju metu mūsų Forume vis daugiau pateikiamos tokios sampratos, kokių dėl evangelijų autorių neišmanymo ir Pauliaus laiškų tamsos pilna palikta ir Naujajame Testamente, kur jie kalba apie pragarą, apie nuodėmę, apie Jėzaus kraujo auką atperkant žmonių nuodėmes, apie atgailą, apie Jėzaus įkurtą bažnyčią, apie tarnavimą bažnyčiai, ir panašius dalykus, kurie neturi nieko bendro nei su Jėzumi, nei su Tėvu.
Nuodėmė - tai yra toks veiksmas, arba mintis, kuri taip pat prilygsta veiksmui, kada darai, arba galvoji, sąmoningai ką nors blogai. Sakykim, pyksti ant žmogaus, kai žinai, jog tai negerai, o vis tiek pyksti. Kai jauti norą, kad kitam būtų blogiau, kai sieki karjeros apgaule ir nustumdamas kitus, tai taip pat yra nuodėmė. Ir daugybė kitų dalykų.
Net ir dabar, kada Urantijos Knygos svetainėje lankosi tie mūsų sielos broliai ir sesės, kurie nenori net prisiliesti prie Urantijos Knygos giluminės šviesos, bet mus nuolat puola, priekabiauna, ir tuo jie daro nuodėmę. Nors jie gali kalbėti prisidengdami Jėzaus vardu, tačiau jie vis tik daro nuodėmę, nes sąmoningai trukdo svetainės paskirties darbą – studijuoti Urantijos Knygos apreiškimą ir žengti dvasiniu keliu šito trokštantiems savo laisva valia, gauta iš Tėvo.
Tokie mūsų sielos broliai ir sesės, kurie priekabiauna, ne tik gyvena NUODĖMĖJE, bet ir gyvena VAKARYKŠČIA DIENA.
Kol jie šito NEŽINOJO iki apsilankymo mūsų svetainėje, tol jie gyveno KLAIDOJE.
Tačiau dalyvaudami mūsų Forume, ir jau sužinoję daug didesnių dalykų negu žinojo iki tol, ir vis tiek likdami savo TAMSOJE, IR DAR NET TRUKDYDAMI KITIEMS SIEKTI ŠVIESOS, IR NET ŠITOJE DVASINĖS ŠVIESOS SVETAINĖJE, JIE SAVO KLAIDĄ PAVERTĖ NUODĖME. Ir toks jų žingsnis yra sąmoningas apsisprendimas. Todėl jis nebėra iš nežinojimo. Būtent dėl to jis iš klaidingo žingsnio pavirto į NUODĖMINGĄ.
KLYDIMAS BŪNA TIK IŠ NEŽINOJIMO. IR ŠITAIP DAROMAS BLOGIS.
Tačiau blogis nėra blogai savaime. Blogis yra mūsų augimo neatsiejama dalis. Tik ROJUJE NĖRA BLOGIO, NES TEN VYRAUJA TOBULUMAS. Viskas, kas yra mažiau negu tobulumas yra BLOGIS. Bet dar tai nėra NUODĖMĖ.
Sakykim kali vinį į sieną. Išėjo prastai jį įkalti, kad tarkim būtų pakabintas paveikslas. Prastai įkalei dėl to, kad neturi patyrimo ir nemoki įkalti geriau. Tai yra klaida. Gali pamėginti ją ištaisyti, pasipraktikuoti kalti vinį, o tada jau kalti dar kartą, kad būtų taip įkaltas, kaip gali geriausiai įkalti tokiomis sąlygomis.
Šitaip BLOGĮ PAVERTI DIDESNIU GĖRIU DIDESNIO PATYRIMO DĖKA ATLIKDAMAS TĄ PATĮ DARBĄ.
Tačiau jeigu net ir galėdamas įkalti vinį gerai, jį įkali prastai, ir numoji ranka, bus gerai ir taip, jau šituo bolgį paverti SAVO ASMENINE NUODĖME. Įkaltas vinis blogai, paveikslas kabo kreivai, bet tu vis tiek numoji ranka.
Kiekvieno ASMENINIS SANTYKIS SU BLOGIU, ASMENINIS POŽIŪRIS Į BLOGĮ IR PAVERČIA JĮ NUODĖME ARBA KLAIDA.
Per klaidas mes TOBULĖJAME, per nuodėmes mes DEGRADUOJAME.
DABAR, KADA TIE MŪSŲ UŽSISPYRĖLIAI SIELOS BROLIAI SUŽINOJO IŠ MŪSŲ, KAD YRA GYVAS TĖVAS, IR YRA JŲ VIDUJE IR NENORI JO ATRASTI, O VIS PERŠA NEGYVAS CITATAS APIE NEEGZISTUOJANTĮ VELNIĄ, NEIGIA NET PATĮ TĖVĄ, TĄ JAU JIE DARO ŽINODAMI, IR TUO PAČIU SĄMONINGAI PASIRINKDAMI TAMSĄ, O NE ŠVIESĄ, TUO JIE DARO NE VIEN TIK NUODĖMĘ, BET JAU KELIA MAIŠTĄ PRIEŠ TĖVĄ.
Jėzus nemirė už jokias nuodėmes, nes niekam nereikia jokio atleidimo už jokias nuodėmės.
Tėvas niekada neatleidžia už jokias nuodėmes, nes jis atleisti tiesiog negali. Tėvas yra TOBULUMAS IR MEILĖ. Dėl to jis net nežino, kas yra NUODĖMĖ, NES TOBULUME NĖRA JOKIO NETOBULUMO ŠEŠĖLIO, DĖL TO JAME NĖRA NUODĖMĖS NET IR ŠEŠĖLIO.
Tai, kaip gi Jis gali atleisti nuodėmes, kai Jis pats tegali MYLĖTI, MYLĖTI, IR DAR KARTĄ TIKTAI MYLĖTI.
Atleisti gali tik tas, kuris gali įsižeisti, užpykti, o kai praeina pyktis, tada ir ištaria, “na, gerai, atleidžiu jau tau.”
Tėvas niekada neturi NETOBULŲ JAUSMŲ IR PASIREIŠKIMŲ, DĖL TO JIS NEGALI TURĖTI IR SAVO SANTYKIO SU NUODĖMĖ KOKIO NORS KITOKIO, KAIP TIK TOKĮ, KAD TĖVUI NUODĖMĖ IR ATLEIDIMAS UŽ NUODĖMES NEEGZISTUOJA.
Jam egzistuoja tik nuodėmę darantis ar nedarantis tvarinys, kurį Jis MYLI, MYLI, IR TIK MYLI.
Tai kaip Jis, net TEORIŠKAI, galėtų atleisti darančiam nuodėmę tvariniui, kada to tvarinio daroma nuodėmė Tėvui neegzistuoja, nes Jam yra tik tai, kas TOBULA, O TOBULUME NUODĖMĖS NĖRA, o tvarinį Jis tegali tik MYLĖTI IR NIEKO DAUGIAU, KAIP IR NIEKO MAŽIAU.
Todėl Tėvui, kaip ir AMŽINAJAM SŪNUI-KŪRINIJOS MOTINAI-BROLIUI, IR BEGALINEI DVASIAI-KŪRINIJOS MOTINAI-SESEI nei nuodėmė, nei atleidimas neegzistuoja ir egzistuoti negali, nes tik jie trys visoje kūrinijoje yra lygiaverčiai ir amžini be pradžios asmenys ir asmenybės gyvenantys vien tik meilėje ir meile.
Būtent ir jūs atradę Tėvą savyje, prisipildote Tėvo meilės virpesių ir gimstate iš DVASIOS, ir nustojate daryti NUODĖMES, TAMPATE NEBENUODĖMINGI KAIP JĖZŪS KRISTŪS.
Ir tik tada suvokti imate, kad ATELIDIMO BŪTI TIESIOG NEGALI, KUR VIEŠPTAUJA TĖVO MEILĖ.
Yra klaidos, yra nuodėmės, yra net maištai PRIEŠ TĖVĄ, bet atleidimo NĖRA JOKIO VISOJE KŪRINIJOJE.
Kūrinijoje veikia priežasties-veiksmo-pasekmės dėsmis. Ir jeigu tvarinys daro nuodėmę, tai jo vidus jaučia nerimą. Tik pats tvarinys ima prašyti atleidimo iš Tėvo, net nežinodamas, kad Tėvas atleisti tiesiog negali, nes Jis MYLI, IR TIK MYLI.
Dėl to, kad žmonija yra tamsi, tai ji iš pradžių mėgino su Dievu derėtis dėl savo blogų darbų rezultatų-pasekmių sušvelninimo, vėliau mėgino save kankinti pasninkavimais ir kūno pjaustymais, papirkinėti aukomis, užkalbėjimais, o tada tam tikromis maldomis.
Kol galų gale Jėzus atnešė mylinčio Tėvo simbolį. Mylinčio visus vienodai. Ir pagonis ir žydus. Ne nirštančio, ne kerštaujančio Dievo, kokį skelbia Biblija, bet mylinčio ne tik Izraelį, bet ir kiekvieną asmenį ir kiekvieną vienodai.
Ir Jėzus mokė, kad visi vienas kitą mylėtų taip, kaip mylėjo jis.
Urantijos Knygos apreiškimas perteikė dar didesnę Tėvo šviesą. Jis paaiškino, kad Tėvas atleido nuodėmę padariusiam savo vaikui dar net nespėjus paprašyti tam vaikui atleidimo. Tačiau tas vaikas PAJAUS TĄ TĖVO JAM SUTEIKTĄ ATLEIDIMĄ TIK PATS ATLEIDĘS KITIEMS, IR TAPĘS NUOŠIRDUS.
Dabar aš jums sakau dar didesnę šviesą – TĖVO ATELIDIMO NĖRA IŠ VISO DĖL TO, KAD TĖVAS IR YRA MEILĖS ŠALTINIS, BEGALINĖS MEILĖS ŠALTINIS, KAD NĖRA JOKIO JO ATLEIDIMO, NES JIS NIEKADA NEI SUSIERZINA, NEI MENKIAUSIA DALELE NUSIMENA, KAD KAŽKAS JĮ AR KĄ NORS KITĄ ĮŽEIDŽIA, NES JIS NEŽINO, KĄ REIŠKIA ĮSIŽEISTI, NES JIS VIEN TIK MYLI.
IR JIS LYGIAI TAIP PAT MYLI IR TĄ ŽMOGŲ, KURIS ĮŽEIDĖ KITĄ ŽMOGŲ, IR TĄ, KURĮ ĮŽEIDĖ, IR ABU MYLI VIENODAI. IR VISĄ LAIKĄ.
Dėl to Tėvas net nežino, kas yra ATLEIDIMAS. JIS ŽINO TIK KAS YRA MEILĖ, IR VIEN TIK MEILĖ.
Dėl to Tėvas niekada nei pyksta, nei baudžia, kad reikėtų Jo prašyti ATLEIDIMO.
Kaip tu gali prašyti atleidimo Tėvą, jeigu jis Tau nuolat sako: "mano mylimas vaikeli, Aš tave myliu ir vien tik myliu, ką tu bedarytum, tave myliu vienodai ir visada. Tik tu pats save nubaudi, jeigu su Manimi nepalaikai nuoširdaus ir gyvo ryšio, tada tu pats ir nejauti nei ramybės, nei palaimos, ir tik dėl to tau atrodo, kad Aš užpykau, kada tu padarei nuodėmę, ir dėl to prašai atleidimo. Aš nemoku pykti net tada, kada tu padarei nuodėmę. Aš visada tik myliu. Ir visus vienodai. Ir kada tu atsiveri Man, tada ir pajunti pats palengvėjimą savo sieloje. Ir tu palaikai tą klaidingai mano tau suteiktu atleidimu. Taip tave iki šiol klaidingai mokė, kad Manęs reikia prašyti atleidimo. O tu ne atleidimo prašyk, o visą laiką būk nuolatiniame ir nuoširdžaime ryšyje su Manimi. Ir tada pats pajausi, kad ne tik dingo baimė, kad Aš užpyksiu dėl tavo padarytos nuodėmės ir taip pat dingo ir pats noras prašyti atleidimo iš Manęs, nes atpuolė pats poreikis, kada tu jauti nuolatinį Mano meilės tekėjimą, gyvą tekėjimą iš Manęs į tavo atsivėrusią sielą, kuri ir nebedaro nuodėmių iš viso."
Ir būtent šitaip žmogus ir pajunta Tėvo vadinamąjį atleidimą, kurio net prašyti NEREIKIA.
Būtent dėl to aš jus DABAR PRADEDU MOKYTI TĖVO PRAŠOMAS - NUODĖMIŲ ATLEIDIMO NĖRA IR BŪTI NEGALI.
Tai tik žmogaus susigalvotos baimės, kad Tėvas užpyksta, ir tada reikia žmogui prašyti iš Jo atleidimo. Ir Tėvas atsileidžia savo įniršiu ir teikiasi atleisti tau nuodėmes.
TOKIO TĖVO NĖRA. TAI SENAS ŽYDŲ KERŠTINGAS IR PYKSTANTIS IR RITUALINIS JAHVĖ.
Atėjo laikas nustoti iškraipyti Tėvą, MYLINTĮ TĖVĄ, KURIS NIEKO NIEKADA NEBAUDŽIA. Tik žmogus baudžaui pats save nusigręždamas nuo Tėvo ir nuo Jo meilės pajautimo, ir laikydamasis negyvų ritualų ir dogmų.
Štai kur yra ATLEIDIMO PRAŠYMO IŠTAKOS – negyvi ritualai ir dogmos, reikalaujančios tą daryti, muštis į krūtinę ir kalte kalti sau, vaikams, anūkams, kaimynams, bendradarbiams, visiems - “kaltas, kaltas, esu kaltas, esu nusidėjėlis, nevertas Tavęs.”
Jus prigąsdino Biblija, įskaitant ir Naująjį Testamentą, kad dabar daugelis neįsivaizduiojate savo kasdienybės be velnių, demonų, Šėtono, ir nuodėmių ir save kankinate nuolat, kada tik jums bažnyčioje kemša į galvą, o pasąmonė dar giliau prisikemša į save šito paties AŠ KALTAS, AŠ LABAI KALTAS, AŠ NUSIDĖJAU.
Taip jūs patys įsivarote ne tik psichines ligas, bet ir nuolatinį NEPILNAVERTIŠKUMO KOMPLEKSĄ, KĄ KASKART IR PADEMONSTRUOJA Naujojo Testamento mėgėjai, kada jie net nesuvokia, kas yra didžiavimasis, puikybė, kas yra nuolankumas, kas yra žmogiškasis orumas, kas yra užtikrintumas, kas yra tikėjimas, kas yra įtikėjimas.
Dėl to jūs NEgyvenate, jūs tik EGZISTUOJATE kaip ŽMOGUS FULIARE, KURIO DANGTIS YRA RITUALAI, O VIDUS - DOGMOS.
O juk Jėzus atėjo IŠLAISVINTI žmogų iš TAMSOS IR BAIMĖS VERGYSTĖS, IŠ ŽYDŲ PRIETARŲ IR DOGMŲ PANČIŲ, IŠLAISVINTI IŠ NUODMĖS IR PADARYTI ŽMOGŲ NEBENUODĖMINGĄ PER TĖVO ATRADIMĄ SAVYJE. Ir tą užduotį jis įvykdė. Jis savo gyvenimu demonstravo kaip šiandien turime gyventi MES.
Jūs visi tie, kurie 21-ajame amžiuje tebemosuojate Naujojo Testamento citatomis apie Jėzaus kraują, esate akli dvasios regėjimu. Jūs neišlaisvinate savo sielos, kad ji galėtų skrieti Tėvo meilės laisvame skrydyje.
Dėl to jums reikia nrgyvų CITATŲ. Tačiau jums nereikia GYVO JĖZAUS. Jums nereikia GYVO TĖVO, kurį Jėzus ir APREIŠKĖ SAVO KASDIENIU GYVNIMU IR MOKĖ TAIP GYVENTI VISUS.
Ir jokio Naujojo Testamento tuo metu nebuvo, o jis mokė gyvo BENDRAVIMO SU TĖVU, KOKIO NEMOKO NĖ VIENA JŪSŲ CITATA.
Tai kodėl kai kurie iš jūsų mėgaujatės citatomis, patys būdami negyvi dvasia, nors kūnas ir vaikšto po žemę, bet nesuvokia KO JIS ČIA DAR VAIKŠTO.
Atsukta galva į vakarykščią dieną nematote kur žengti šiandien, tuo labiau nežinote, kur sukti į rydieną.
Dėl to tokiems mūsų sielos broliams ir telieka NEGYVAS NAUJASIS TESTAMENTAS IR JO CITATOS, KAD NUMALŠINTŲ SIELOS ŠŪKSNĮ - IŠLEISK MANE IŠ NUODĖMIŲ PRIETARŲ IR DOGMŲ NARVO, NORIU LAISVO SKRYDŽIO SU TĖVU IR JO MEILĖS ORO SROVĖSE, NORIU LAISVĖS DARYTI GĖRĮ VISIEMS IŠ MEILĖS JIEMS SU TĖVU ATRASTU SAVYJE, JOKIO TĖVO ATLEIDIMO NĖRA IR BŪTI NEGALI, NES TEN KUR YRA MIELĖ, TEN NĖRA NUODĖMĖS, TEN, KUR NĖRA NUODĖMĖS, TEN NĖRA IR ATLEIDIMO.
O NUODĖMĘ TIRPDO NE ATLEIDIMAS, KURIO TĖVAS TIESIOG NEGALI SUTEIKTI, NES JIS IR TAIP VISĄ LAIKĄ VIEN TIK MYLI VISUS VIENODAI, BET ATSIVĖRIMAS TĖVUI, JO ATRADIMAS SAVYJE, IR GIMIMAS IŠ DVASIOS.
Štai ko melskite – Tėvo meilės pajautimo savyje. Ir tada dings bet kokios nuodėmės, kada jūsų viduje viešpataus Tėvas su savo meilės virpesių harmoningomis melodijomis.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2008-07-09 15:11:02
Komentarai
Dar Petrai pamąstyk, kodėl Lietuva , biblijinė ,krikšnioniška ir tikinčia save laikanti Lietuva , gedi išėjusio B.Lubio. Apie ką triūbija visi laikraščiai. Tikinti ne kuo kitu o būtent prisikėlimu, kodėl tas jos toks tikėjimas ,pasireiškia gedėjimu, kaip manai, kodėl taip yra. Ar tai tik apsimestinis gedėjimas dėl aplinkinių ,ką kiti pagalvos o viduje iš tikro džiugesys, kad žmogus bus prikeltas lipti dvasinėmis kopėčiomis toliau, ar tai tikra sąmonės būsena. Ir ar toji apsimestinė ar tikra, pasireiškianti gedėjimu ,sąmonės būsena yra šviesos ar tamsos pasireiškimas.rimantasKaunas
2011-10-24 21:44:22
Tai tas yra , mielas Petrai, tame ir visa bėda, kad vadovaujiesi būtent tariama žmogiška išmintim. Ką rodo ir tavo pacituota ši metafora. O kiek ja galim pavadinti išmintim. Tai net ne morontinės sąmonės - sielos sąmonės jau nekalbant , kad ne dvasinė išmintis , kurią gali turėti žmogus dar šituo pavidalu ir ją gyventi. Ir tai numatyta visai kurinijai, nieko neišskiriant.
rimantasKaunas
2011-10-24 21:09:33
Žinote ką mieli bičiuliai . Taip ir norisi į jūsų komentarus atsakyti tokia žmogiška išmintimi ;
,, Apsaugok mane dieve nuo draugų , o nuo priešų aš pats apsiginsiu ''
emilispetras
2011-10-24 20:44:26
Mielas EmiliPetrai, tu tikrai neklaidink KITŲ, JEIGU PATS KLYSTI - BIBLIJA GYVOSIOS IR PATIRIAMOS MEILĖS IR ŠVIESOS NETEIKIA, PRIEŠINGAI - JI GĄSDINA ŽMONES PRAGARU IR SIEROS UGNIES EŽERU, KAD ŽMOGUS BIJOTŲ TĖVO IR JO BAUSMĖS.
Matau, kad pats BIBLIJOS NESUVOKI, ir DĖL TO, nematai KOKIĄ TAMSĄ JI ATNEŠĖ ŽMONIJAI - KARUS, KARINGĄJĮ ISLAMĄ, Dievo DOGMĄ, NEGYVĄ RELIGINĮ ritualizmą, kad dabar URANTAI šitą tamsą VALO VISAME PASAULYJE, NES BE JŲ ŠITO NEDARO NIEKAS.
Skaityk mano parašytą knygą KRIKŠČIONYBĖS DUŽENOS, kuri patalpinta mūsų svetainėje. Joje aš būtent ir parodau remdamisis ta pačia BIBLIJA, jos TAMSĄ IR ŽALĄ ŽMONIJAI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-10-24 20:33:44
Mielas Petrai,o kaip gis tas tavasis žinojimas pasireiškė tavajame gyvenime, pasireiškiant tau materialiu pavidalu per visus tuos žinojimo dešimtmečius. Ar sakramentais , tradicijom ir papročiais ir nustatytais materialaus proto žmonių tarpusavio santykiais. Na ir ką gi tu sužinojai. O jeigu jau sužinojai ar patyrimas , gyvasis tavo asmeninis patyrimas tai patvirtino.Juk tavasis rašymas per abu forumus tiktai ir rodo, kad nelabai ką tu žinojai ar sužinojai iš tos savo biblijos, net ir mokėdamas ją skaityti tarp eilučių. Matyt pagal tave išeitų , kad ir Urantijos Knyga pasirodė tik todėl, kad žmonija nemokėjo biblijos skaityti tarp eilučių. Gal žmonijai užtektų tuomet ir P. Cvirkos " Cukrinių avinėlių " tik mokėk skaityti tarp eilučių.
rimantasKaunas
2011-10-24 20:24:26
Evaldai ir Valdaiairija , labai ačiū už pamokymus . Jie tiesiog nuostabūs ir rodosi , kad visas pasaulis sukasi apie jus abu neklystančius tvarinius , nes trykštate dvasiniais fontanais , kurie toli pranoksta kiekvieną Urantijos ribinį tvarinį . Tačiau aš esu Žemės žmogus . Ačiū Dievui Tėvui , kad jis manyje mato žmogų , o ne tvarinį .
Algimantai , tu nesupratai mano komentaro , aš neturiu jokių pretenzijų tavo mokymui . Jie tikrai nuostabūs , tačiau aš tai skaičiau ir žinojau jau daug dešimtmečių ir šiandiena man tuo klausimu nėra jokių problemų . Paprasčiausiai pasakiau , kad ir Biblija duoda ne prastesnius mokymus , tik mokėk skaityti tarp eilučių . Štai ir viskas .
emilispetras
2011-10-24 20:00:04
Mielas Emili, tu pateiki jei ne idiotiškus, tai kvailus klausimus. "Dabar norėčiau tavęs paklausti , kaip Dievui Tėvui egzistuoja nuodėmę darantis ir nedarantis tvarinys , jeigu Dievas Tėvas absoliučiai neraguoja nei į gėrį , nei į blogį , nes abu myli vienodai ?" - taip tu klausei. Pats bent suvoki ko tu klausi?
Kitaip ir būti negali. Dievui Tėvui egzistuoja darantis ir nedarantis nuodėmę, nes JIS MYLI ABU VIENODAI. Jei būtų kitaip, vienas neegzistuotų. Ar tu nori pasakyti, kad Dievui Tėvui, kuris myli visus vienodai (čia Urantijoje tą meilę mums tobulai išreiškia Saulė), neegzituoja tas, kuris daro nuodėmę???? Tai čia ir buvo Algimanto mokymas tik apie tai, kad Tėvui nesvarbu, ką tu darai, JIS TAVE MYLI VISADA VIENODAI. Todėl jam TU EGZISTUOJI IR DARANTIS IR NEDARANTIS NUODĖMĘ.
Aš tikrai nuoširdžiai tau linkiu patirti dvasios skrydį su TĖVU, mylimas sielos broli Emili.
Evaldas
2011-10-24 18:03:27
Mielas EmiliPetrai, kad tau būtų aiškiau, tavo komentarą aš suskirstau į segmentus, PATEIKTUS SKLIAUSTUOSE.
(Algimantai, tu rašai :
,, Dabar aš jums sakau dar didesnę šviesą – TĖVO ATLEIDIMO NĖRA IŠ VISO DĖL TO, KAD TĖVAS IR YRA MEILĖS ŠALTINIS, BEGALINĖS MEILĖS ŠALTINIS, KAD NĖRA JOKIO JO ATLEIDIMO, NES JIS NIEKADA NEI SUSIERZINA, NEI MENKIAUSIA DALELE NUSIMENA, KAD KAŽKAS JĮ AR KĄ NORS KITĄ ĮŽEIDŽIA, NES JIS NEŽINO, KĄ REIŠKIA ĮSIŽEISTI, NES JIS VIEN TIK MYLI.
IR JIS LYGIAI TAIP PAT MYLI IR TĄ ŽMOGŲ, KURIS ĮŽEIDĖ KITĄ ŽMOGŲ, IR TĄ, KURĮ ĮŽEIDĖ, IR ABU MYLI VIENODAI. IR VISĄ LAIKĄ. ‘’
Ir labai gerai rašai, bet prieš tai, aukščiau stovinčiose eilutėse, parašai: ,, Jam egzistuoja tik nuodėmę darantis ar nedarantis tvarinys, kurį Jis MYLI, MYLI, IR TIK MYLI. ‘’
Dabar norėčiau tavęs paklausti , kaip Dievui Tėvui egzistuoja nuodėmę darantis ir nedarantis tvarinys , jeigu Dievas Tėvas absoliučiai neraguoja nei į gėrį , nei į blogį , nes abu myli vienodai ? )
Atleisti gali tik tas, kuris gali UŽPYKTI IR ĮSIŽEISTI. Tėvas yra MEILĖ, IR MEILĖS AMŽINASIS ŠALTINIS, todėl Jis negali ne tik suprasti, KAS YRA PYKTIS, ĮSIŽEIDIMAS, BET IR MATYTI TOKĮ VEIKSMĄ, KURIS KELIA PYKTĮ IR ĮŽEIDIMĄ, NES TĖVAS – KAIP ASMUO IR ASMENYBĖ, NET ASMENYBĖS ŠALTINIS, ir TEGALI MATYTI ASMENYBĘ IR BENDRAUTI SU ASMENYBE.
Tėvas nebendrauja su pačiu VEIKSMU, bet BENDRAUJA su veiksmo ATLIKĖJU – ASMENIU-ASMENYBE.
Tėvas VIENODAI LIEJA MEILĘ VISIEMS – IR GERUS VEIKSMUS ATLIEKANTIEMS, IR BLOGUS DARBUS DARANTIEMS.
Visi GERI darbai, motyvuoti meilės, yra TĖVO DARBAI PER MIRTINGĄJĮ, todėl toks žmogus ir jaučia sustiprinimą ir palaimą iš TĖVO, nes toks žmogus vykdo Tėvo valią, net jeigu šito jis pats ir nežino.
Tuo tarpu BLOGĄ darantis jokios palaimos nejaučia, ramybės nejaučia, patiria įtampą, baimę. Ir tai yra ne dėl to, kad Tėvas nors kiek tokiam žmogui mažiau išlietų gyvos meilės, bet tiesiog pats žmogus yra užsivėręs Tėvo meilei, todėl Tėvo meilės gyvų virpesių nepatiria, ir dėl to jo materialus protas daro blogio veiksmus kitiems, nors pats nenorėtų, kad kas nors darytų bloga jam. Tačiau mirtingojo asmenybės neatsiskleidimas savo šviesos aktualu – dėl blogo auklėjimo šeimoje, dėl bažnyčios negyvos tamsos skleidimo, dėl mokyklos nemokšiško nesuvokimo, kokia yra mokymosi prasmė ir mokyklos funkcija, dėl gatvės ar darbo poveikio – žmogus užauga neatradęs Tėvo ir yra labai silpnas tam, kad atsispirtų BLOGIO DARYMUI PATS.
Tėvo padovanota mirtingajam asmenybės amžinoji dovana turi visą amžinybės savybių – TĖVO SAVYBIŲ – potencialą jau šiandien, tačiau jos realūs veiksmai šituos potencialus paverčia į aktualus – į tikrąjį dvasinį asmenį ir jo charakterio atsiskleidimą dieviškosiomis Tėvo savybėmis – meile, gailestingumu, teisingumu, tiesos skleidimu, g4rio darymu visų labui.
Tuo tarpu blogą darantys savosios asmenybės potencialų nepaverčia aktualais DABAR – ŠITAME MATERIALIAME KŪNE, URANTIJOJE. Tačiau jie vis tiek ATSISKLEIS IR PASIREIKŠ PO PRISIKĖLIMO.
O juk Tėvas viską mato nuo PABAIGOS – JIS NEGYVENA AKIMIRKA, JIS GYVENA NET NE AMŽINYBE; JIS YRA AUKŠČIAU AMŽINYBĖS, NES YRA AMŽINYBĖS ŠALTINIS. Todėl Jis ir mato savo vaiką JAU DABAR ESANTĮ ROJUJE IR JO PATIES AKIVAIZDOJE, NORS IKI TOL TAS ASMUO GALĖS PRIDARYTI DAUG BLOGIO DARBŲ, kaip labai daug net prie JĖZAUS PASEKĖJŲ NUŽUDYMŲ BUVO PRISIDĖJĘS SAULIUS, KURIS PO APAKIMO IR REGĖJIMO ATGAVIMO TAPO JĖZAUS IŠPAŽINTOJU, KAD NET PAKEITĖ SAVO VARDĄ Į PAULIAUS IR TAPO JĖZAUS APAŠTALU. Ir tuo metu VISĄ LAIKĄ Tėvas vienodai MYLĖJO Saulių, prisidėjusį prie Jėzaus pasekėjų ne tik persekiojimų, bet ir žudymų, kaip ir jam tapus Jėzaus APAŠTALU.
Kada aš rašau TĖVAS, TAI VIENODAI REIŠKIA IR AMŽINĄJĮ SŪNŲ-MOTINĄ-BROLĮ, IR BEGALINĘ DVASIĄ-MOTINĄ-SESĘ, NES TIK JIE VISI TRYS YRA MEILĖS NEIŠSENKANTIS ŠALTINIS IR CENTRAS VISAI KŪRINIJAI.
MYLINTYS net žemiškieji tėvai yra atlaidūs savo neklaužadoms atžaloms, ir jiems reiškia tą pačią meilę, net ir tiems, kurie tapo žmogžudžiais, ir jų blogio veiksmų NEMATO taip, kaip juos mato jų AUKŲ žemiškieji tėvai. O juk mūsų DIEVIŠKIEJI TĖVAI YRA DAUGIAU NEGU MEILĖ – JIE YRA MEILĖS ŠALTINIS IR CENTRAS. O tai nepalyginamai daugiau, negu toji meilė, kurią jaučia žmogus tik savo dabartinėmis materialiomis smegenimis.
Net Tėvą keikiantįjį Tėvas myli vienodai, kaip ir tą, kuris pasišventęs suliejo savo valią su Tėvo valia.
Štai kodėl darantis blogį NUBAUDŽIA TIK SAVE, NES TĖVAS JO NUODĖMINGŲ VEIKSMŲ NEMATO IR NEJAUČIA, NES JIE YRA PERDAUG MENKI, KAD BŪTŲ PASTEBIMI AKINANČIO SPINDĖJIMO TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS GYVOJOJE IR TYROJE ŠVIESOJE. Būtent DĖL TO, mes ir turime nueiti milžinišką kelią tiek laiko, tiek kosminių atstumų gyvojo patyrimų kelio savo asmenybės dvasiniu atsiskleidimu, kad prisiartintume prie Tėvo-Rojaus Trejybės ir neapaktume. Bet net ir tuo metu, kada stovėsime Rojaus Trejybės akinančio ir betarpiško energetinių virpesių buvimo akivaizdoje, mes būsime tie patys aš, kurie šiandien esame pridarę daugybę blogio darbų dėl įvairų priežasčių. Tai argi Tėvo meilė turėtų mus pasiekti tik tada, kada mes būsime IŠSKAISTINTI, NET IR KOKS SKAISTUS YRA TĖVAS, o per visą šitą savojo likimo įgyvendinimo gyvąjį procesą, turėtume patirti vien tik Tėvo baudžiančią ranką? NE, NE, IR DAR KARTĄ NE. Mes patiriame tik meilę, meilę, it tik meilę, ir visada vienodą. Ir jeigu jos NEPATIRIAME, valykime savo užakusį vožtuvą, kuris ir nepraleidžia iš Tėvo gyvų meilės virpesių į mūsų vidų, o ne mėginkime aiškinti, kad Tėvas kurio nors iš mūsų nemyli, dėl to, kad kas nors iš mūsų daro blogio darbus.
Problema yra kita, o būtent – darydami savanaudiškus blogio darbus, mes ir užakiname gyvą vožtuvą mūsų viduje, kad net paties Tėvo DVASIOS – iš MEILĖS PADOVANOTOS mums kiekvienam – REALAUS VEIKIMO TAIP IR NEPAJAUČIA ABSOLIUTI MŪSŲ DAUGUMA.
(Štai parašei gana prieštaringas mintis , o jas reikėtų paaiškinti . Tačiau niekas net neprašo tavęs paaiškinti , visi tariasi , kad supranta tave , o iš tikrųjų tai tikrai nesupranta , jeigu neprašo paaiškinti .)
Tai, ką tu teigi, tikrai negali būti taikoma visiems, nes aš NUOLAT AKCENTUOJU – per aštuoniolika metų užsiėmimų Urantijos grupėje, ir jau devintus metus mūsų Gyvojoje šventovėje, kad JŪS ATSKIRTUMĖTE veiksmo atlikėją nuo PATIES VEIKSMO – ATLIKĖJĄ TURITE MYLĖTI, O JO KAI KURIEMS VEIKSMAMS GALITE IR NEPRITARTI. Todėl urantai tikrai jau tą supranta, todėl jiems ir nebekyla klausimų, kurie, tavo supratimu, turėtų kilti, nes jie tik apsimeta, kad supranta.
Tuo labiau juk mes meldžiamės - SU MEILE - IR UŽ TUOS, KURIE DARO BLOGIO DARBUS.
(Tuo tarpu , štai Naujajame Testamente , apie nuodėmės atsiradimą rašoma labai panašiai .
Ten aprašomas ilgas mokymas panašiai , kaip ir tavo mokyme , tačiau sakoma , kad daug gyvenimo savokų ar situacijų , kurias galima ar nereikia priskirti nuodėmei , yra tos žmonių bendrijos susitarimo reikalas .)
NUODĖMĖ nėra tai, ką vienas gali priskirti nuodėmei, o kitas gali jai ir nepriskirti, kad tai būtų, anot tavęs, grynai “žmonių bendrijos susitarimo reikalas.” Tai jau NUODĖMĖS AIŠKINIMAS, TRAKTAVIMAS ŽMOGIŠKĄJA SAMPRATA, kuri vienoje visuomenėje gali skirtis nuo kitos visuomenės – musulmonui nėra nuodėmė nužudyti kitatikį, arba vardan Alacho atlikti teroristinį veiksmą.
Tačiau nuodėmė nėra tai, ką galėtų žmogus vartalioti taip, kaip jam patinka, priklausomai nuo jo pasaulėžiūros ar tikėjimo.
Nuodėmė yra blogio darymas SUVOKIANT, kad šitaip daromas blogis. Sakykim, duodi kyšį, ar reikalauji sau privilegijų kitų sąskaita - NUODĖMĖ. Kitaip tariant blogio darymas, KADA ŽINAI, JOG TAI YRA BLOGIS, ir yra nuodėmė, nors gali surasti daugybę pasiteisinimų sau dėl tokio veiksmo atlikimo, bet nuo to nuodėmė nepradings.
(Didžiausia nuodėmė , tai neigimas DIEVO DVASIOS , kurios niekas neatleidžia , visos kitos nuodėmės yra žmonijos susitarimo reikalas . Nes sakoma : ,, Kaip tau Dievas Tėvas gali atleisti nuodėmes , jeigu tu , prieš tai pats asmeniškai neatleidai savo broliui .’’ Štai ir viskas .)
Apie ATLEIDIMĄ JAU AIŠKINAU, KAD TĖVAS NIEKAM NIEKO ATLEISTI NEGALI, NES JIS NEŽINO, KAS YRA UŽPYKIMAS, KAD JAM REIKĖTŲ SAVO PYKTĮ NUMALŠINTI, NUSIRAMINTI, IR…GALŲ GALE SUTIKTI ATLEISTI. VISAGALIS Tėvas TEGALI mylėti, ir NIEKO DAUGIAU.
(Kas nori surasti tuos dvasinius perliukus , tai labia puikiai gali surasti ir kituose dvasiniuose šaltiniuose . Tačiau , bendrai paėmus , tai tu sakai Tiesą , tik kitaip , savaip , o tai kitiems žmonėms , kurie tiesmukiškai , pažodžiui skaito Bibliją arba , kad ir tą pačia Urantijos knygą , bet kokia svarankiška interpretacija , sukelia liguistą paniką .
Tai geros dienos .)
Mielas EmiliPetrai, aš daug kartų sakiau, DABAR KARTOJU, kad aš sakau pačią ryškiausią GYVĄ TIESĄ ir ŠVIESĄ visoje Urantijoje, ir kas jos NUOŠIRDŽIAI NORI, TAS JOS IR GAUNA IŠ MANĘS. O kaip kas skaito Bibliją ar Urantijos Knygą, manęs nedomina, tai jų asmeninis reikalas.
Aš rengiu DVASINIUS MOKYTOJUS, ir jiems Urantijos Knygos teiginių JAU ŠIANDIEN NEBEUŽTENKA, TODĖL JIEMS SUTEIKIU PLATESNIUS IR GILESNIUS MOKYMUS, KURIE ATITINKA JŲ ALKĮ GYVAJAI TIESAI IR ŠVIESAI IŠ ROJAUS TREJYBĖS.
Aš PANIKIERIAIS NESIDOMIU.
Aš daug kartų sakiau, dabar kartoju VĖL, gyvasis kelias yra skirtas – DABARTINĖJE KARTOJE – tik patiems DRĄSIAUSIEMS IR RYŽTINGIAUSIEMS.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2011-10-23 21:27:23
Taigi taigi, trukt už vadziu ir vėl iš pradžių. Taip žmones sunkiai keičia savo yprocius, taip tvirtai dar šiame pasaulyje stovi nuogas protas ir intelektas niekaip Dvasia neparemtas. Taip dar sunku žmonėms savo širdis atverti ir giliau į save pasižiūrėti, taip sunku... O juk tam kad pamatyti platesnį vaizdą ir nematyti prieštaravimų, reikia tik nurimti, nurimti, nurimti, nurimti neteisiant, nurimti nepriimant asmeniskai. Nurimti atpalaidavus kūną, protą. Ir visa vidų ir kuo giliau atsiverti Tevui- rojaus Trejybei. O kol nebus ramybes. Tol ir ieškos žmones klaidų ir prieštaravimų. Tol ir kels jiems klausimus, kodel šapas akyje toks va didelis o rasto savo akyje vat net nesimato. Tingi žmones dar į save gilintis, tingi praktikuoti, lengviau pasroviui plaukti ir tik matyti kitu gyvenimus ir analizuoti kazkieno tai padarytas klaidas. Ir neduok Dieve, kaip sako, kas nors jiems ką nors pasakys neduok Die... O dar žiūrėk kiti ir pagiria už tokia "yzvalga", ir dar kartais už nuopelnus ir kokį medalį arba pagyrimu rasta duoda, taip jau įprasta. taip ir ritasi žmonija žemyn. Garbes troškimas, pripažinimas, kaip gerai , šiandien jau turiu va šita, o rytoj ysigysiu dar kita. Šiandien pavergiau taji o rytoj dar ir kita.... Na ir taip toliau. Taip ir bujoja piktžoles, taip ir statosi pasaulis ant oro pamatų. O žiūrėti liūdna ir verkti norisi, iš nevilties, kada gi žmones nustos tingėti ir pradės galvoti apie kitus??? Kada... Israsiau tiesiog mintis kurios sruva iš vidaus. Skaito žmones foruma skaito mokymus ir vienokiu ir kitokius ir Tėvo ir kitu butybiu. Iš visur sklinda tas pats.- atsiverkit labiau man... Bendraukit daugiau su Manimi, iš visur tai sklinda. O žmonėms pabusti iš savigrauzos ir savęs pateisinimo jūros taip sunku, toks malonumas braidyti ir stebėti kitu klaidas ir matyti kitu nuodėmes. Nurimkit pagaliau, islipkit iš inercijos traukinio ir pabuskit. Ir prasikrapste ausis ir akis pagaliau praregekit.
valdasAirija1
2011-10-23 19:18:32
Algimantai , tu rašai :
,, Dabar aš jums sakau dar didesnę šviesą – TĖVO ATELIDIMO NĖRA IŠ VISO DĖL TO, KAD TĖVAS IR YRA MEILĖS ŠALTINIS, BEGALINĖS MEILĖS ŠALTINIS, KAD NĖRA JOKIO JO ATLEIDIMO, NES JIS NIEKADA NEI SUSIERZINA, NEI MENKIAUSIA DALELE NUSIMENA, KAD KAŽKAS JĮ AR KĄ NORS KITĄ ĮŽEIDŽIA, NES JIS NEŽINO, KĄ REIŠKIA ĮSIŽEISTI, NES JIS VIEN TIK MYLI.
IR JIS LYGIAI TAIP PAT MYLI IR TĄ ŽMOGŲ, KURIS ĮŽEIDĖ KITĄ ŽMOGŲ, IR TĄ, KURĮ ĮŽEIDĖ, IR ABU MYLI VIENODAI. IR VISĄ LAIKĄ. ‘’
Ir labiai gerai rašai , bet prieš tai , aukščiau stovinčiose eilutėse parašai : ,, Jam egzistuoja tik nuodėmę darantis ar nedarantis tvarinys, kurį Jis MYLI, MYLI, IR TIK MYLI. ‘’
Dabar norėčiau tavęs paklausti , kaip Dievui Tėvui egzistuoja nuodėmę darantis ir nedarantis tvarinys , jeigu Dievas Tėvas absoliučiai neraguoja nei į gėrį , nei į blogį , nes abu myli vienodai ?
Štai parašei gana prieštaringas mintis , o jas reikėtų paaiškinti . Tačiau niekas net neprašo tavęs paaiškinti , visi tariasi , kad supranta tave , o iš tikrųjų tai tikrai nesupranta , jeigu neprašo paaiškinti .
Tuo tarpu , štai Naujajame Testamente , apie nuodėmės atsiradimą rašoma labai panašiai .
Ten aprašomas ilgas mokymas panašiai , kaip ir tavo mokyme , tačiau sakoma , kad daug gyvenimo savokų ar situacijų , kurias galima ar nereikia priskirti nuodėmei , yra tos žmonių bendrijos susitarimo reikalas .
Didžiausia nuodėmė , tai neigimas DIEVO DVASIOS , kurios niekas neatleidžia , visos kitos nuodėmės yra žmonijos susitarimo reikalas . Nes sakoma : ,, Kaip tau Dievas Tėvas gali atleisti nuodėmes , jeigu tu , prieš tai pats asmeniškai neatleidai savo broliui .’’ Štai ir viskas .
Kas nori surasti tuos dvasinius perliukus , tai labia puikiai gali surasti ir kituose dvasiniuose šaltiniuose . Tačiau , bendrai paėmus , tai tu sakai Tiesą , tik kitaip , savaip , o tai kitiems žmonėms , kurie tiesmukiškai , pažodžiui skaito Bibliją arba , kad ir tą pačia Urantijos knygą , bet kokia svarankiška interpretacija , sukelia liguistą paniką .
Tai geros dienos .
emilispetras
2011-10-23 16:09:08
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]