Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Ne kalavijas reikalingas, o Viešpaties apsauga! – pasakytas Rojaus Trejybės-Aš ESU gyvojoje šventovėje, Pakalniuose, 2023 05 20

Mano vardas Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus, sakau dvasinius mokymus lietuviškai Gyvojoje Šventovėje – Gyvojoje – joje nėra nė vieno ritualo. Tai yra vienintelė pasaulyje mano įkurta Gyvoji Šventovė, turinti Kūrėjo Vardą – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – ir religiją – Gyvą, Apreikštą.
Štai mes esame dabar pamaldose – gyvosiose pamaldose – be ritualų, Pakalniuose. Nežinote kur Pakalniai? Dešimt kilometrų nuo Utenos. Negaliu pasakyti, kokiu keliu, nes čia gi yra kelias tik į Pakalnius – į Šventovę. Visi keliai – į Kauną, į Zarasus, į Vilnių – važiuoja važiuoja, o čia į Pakalnius kelias. Štai mes ir susirinkome pas vieną urantę, gražioje vietoje, gamtoje, ir, kada esame čia, šitame nuostabiame kampelyje Lietuvoje, aš žavėjausi važiuodamas. Kelias iš Kauno į Uteną tikrai gražus, žalias, bet jau Pakalnių kelias tai – kalneliai, vingiai, medžiai, žaluma, laukai – tiesiog akis negali atsigerėti! Tai yra – tiesiogine prasme – Kūrėjo sukurta Lietuva, šalis atgaivi Širdžiai, ir joje gera gyventi! Aš nežinau, ko jūs emigruojate? Taip gera čia! Aišku, čia – aš turiu minty gamtą, ir dvasios atvėrimą iš Širdies. Štai Gėris – yra viduje!
Tarp kitko, kada per garbinimą, nes mes Gyvojoje Šventovėje iš pradžių garbiname Kūrėją, tai yra mūsų išreiškiama padėka Kūrėjui – šlovė, garbė – nieko neužsimenant apie kokį nors prašymą, net sveikatos. Tai yra garbinimas, tai yra gyvoji komunija, o tada mano pamokomasis žodis ir prašymų malda po jo, bet garbinant – patys aukščiausi energinio dažnio virpesiai, o prašymų maldoje tie virpesiai jau šiek tiek pažemėja, nes atsiranda savanaudiškumo vienas iš motyvų – kažko nori, kažko nepatenkintas, sakykime, gerbūvio, sveikatos, gailestingumo, na, Lietuvai, pasauliui, kūrinijai. Reiškia, tas noras yra, ir tas noras nužemina virpesius į žemesnį dažnį. Garbinime nėra noro, yra mūsų padėka Kūrėjui, štai dėl ko yra aukštesnio dažnio virpesiai. Ir, kada vienas urantas garbindamas pasakė – Kada mes atsiveriame Tau Kūrėjau, Tu mums irgi atsiveri. – O yra atvirkščiai – Kūrėjas atsiveria mums, kai mes net nežinome, kad yra Kūrėjas. Kita urantė irgi pasakė – Kada aš pirmą kartą išgirdau paskaitą apie Urantijos Knygą (štai tokią knygą – Urantijos Knygą – bet tada dar nebuvo šitos knygos, tai buvo angliška knyga, kai aš pradėjau skleisti Kūrėjo Šviesą prieš trisdešimt metų) tai ją, išgirdus paskaitą apie Kūrėją, apie kūriniją, sukrėtė tai, ką išgirdo. Kita urantė sako, kad Kūrėjas mums teikia pagalbą kaip greitoji pagalba. Štai tokie trys teiginiai, kuriuos aš norėčiau pakomentuoti ir šiek tiek papildyti. Iš ko papildyti? Iš Biblijos – Biblijos! Paaiškinsiu viską. Pirmiausia, jau sakiau, kad Kūrėjas pirmiausia Save padovanoja dar niekam neatsivėrus, Jis gi mums jau davė Minties Derintoją – Savo Dvasią – asmenybę suteikė, mes nieko nežinojome apie atsivėrimą. Kūrėjas Pats stiprina kiekvieną Savo Vaiką, kad jis atsivertų. Jis yra Atsivėrimo Šaltinis, Nuoširdumo Šaltinis, Jis nelaukia, kad vaikas atsivertų, Jis pirmas atsiveria. Žinokite, Kūrėjas – tai yra dvidešimt keturias valandas per parą kalbantis be sustojimo – kalbantis kalbantis kalbantis. To dar neužtenka – Jis kalba kiekvienam. To dar neužtenka – Jis kalba kiekvienam pasauliui. Vien su žmonėmis yra gausybė pasaulių – septyni trilijonai – ir kiekvienam mirtingajam Jis kalba be perstojo, įsivaizduokite. Iš kur Jis tiek šnekų turi? Kiekvienam suranda, ką pasakyti! Štai Jis atsiveria pirmas, kad mes atsivėrę Jį atrastume savo viduje, ir tuo pačiu išgirstume Jį kalbantį. Jis žengia visuomet pirmas žingsnį link mūsų, kad mes, patyrę kažkokį impulsą, atsakytume savo žingsniu į Jį, žengdami mažą tegu žingsnelį. Štai šitą momentą norėjau šiek tiek pakoreguoti.
Kitas momentas, kai sakote kokį nors žodį, net ir maldoje, jis turi prasmę. O prasmė yra ta – sukrėsti – tai yra neigiama prasme, ne teigiama. Priblokšti, sukrėsti – šita nelaimė mane sukrėtė, pribloškė – o, kas yra gera, kas patraukė, tai – mane nustebino, mane tiek nustebino, kad aš pradėjau domėtis tokiais dalykais. Tai yra stilistiniai niuansai, ir Dvasiniam Mokytojui tokius niuansus labai verta pajausti, kad stilistiškai jie galėtų suvokti ar tas žodis tinka, ar netinka tam tikrame kontekste. Tai, ką aš mokau, tai čia yra niuansai, bet Dvasiniam Mokytojui svarbūs niuansai.
Kaip ir dabar – greitoji pagalba. Palyginant su greitąja pagalba, tai tas Kūrėjas nelabai koks bus, nes būna taip, kad atsisako greitoji pagalba važiuoti, įsivaizduokite. Mano, pavyzdžiui, pusbrolis, kuris iškeliavo, Utenoje gyvenęs, tiesiog nepajėgus buvo, trisdešimt metų, daugiau nei trisdešimt metų, ant lovos praleidęs gyvenimą, tai atsisakė greitoji važiuoti, į ligoninę išvežti sergantį su keturiasdešimt laipsnių temperatūra, ir ne, nenori, kad jisai ligoninėje iškeliautų į kitą pasaulį – jiems sugadina statistiką. Tai, jeigu tokia greitoji pagalba, Kūrėjas tada – šlubas. Tai štai, su kažkuo lyginti, reikia numatyti, koks yra lyginimo objektas. Reiškia jį reikia geriau pažinti, dėl to reikia būti atsargiam, o geriausia – atverti Širdį, ir kalbėti iš Širdies, kurią pripildo Pats Kūrėjas.
Tarp kitko, o man patinka dabar – Kūrėjas kalba ir Biblijoje! Žinokite, taip, yra tokių Šviesos dalykų, ir aš jums noriu pacituoti. Kada aš studijuoju Bibliją, tai mano ta Biblija yra dabar, na, tiesiog visur, visur pabraukta, pabraukta su ... – na, vėl lietuviško termino trūksta, vadina – markeris, tai čia angliškas žodis – marker – tai – žymeklis, na, žymeklis galbūt geriau būtų lietuviškas žodis – štai aš pasižymiu, ir aš noriu ir tą, kad išgirstų žmonės. Ir aš galvoju, na, kodėl bažnyčia nenaudoja Biblijos? Kodėl neleidžia knygų, kur, na, Saliamono išmintis? Aš dabar skaitau Patarlių Knygą – Saliamono, Dovydo, karaliaus Dovydo, sūnaus. Saliamonas savo išmintimi buvo nepranokstamas! Žiūrėkite, ką jis sako – kaip tinka dabartiniam žmogui –

Kaip sniegas vasarą ar lietus liūties metu, taip nepageidautina garbė kvailiui. Kaip žvirblis skrajoja, o kregždė nardo, taip ir neužtarnautas prakeikimas pralekia pro šalį. Botagas arkliui, komandos asilui, o lazda kvailių nugarai. Neatsakyk kvailiui pagal jo kvailumą, kad netaptumei į jį panašus. Atsakyk kvailiui pagal jo kvailumą, kaip supratimą, kad jis netaptų išmintingas tavo akyse. Nesidžiauk rytdiena, nes nežinai, ką rytojus gali atnešti. Tegul kitas giria, o ne tavo paties burna – kas nors kitas, o ne tavo paties lūpos. Akmuo sveria, smėlis sunkus, o už juos abu sunkesnis kvailio apmaudas. Geriau atviras papeikimas negu slepiama meilė.

Čia skaitau tokius sunkesnius. Esu pasižymėjęs tokių, kurios tinka dabartinei valdžiai, kad skaitytų valdžia, ką jie sako. Tiek to, aš dabar šito neieškosiu, bet pasakysiu iš atminties – Kada karalius yra negaislestingas, žmonės jo bijo ir slepiasi. Kada karalius yra gailestingas ir teisingas, žmonės tokį karalių myli ir jam padeda. Karalius turi šlovinti Viešpatį ir mokyti kitus. – Aš dabar nežiūrėjau tų visų karalių procesijos, kada Anglijoje vyko naujo karaliaus karūnavimas – kvailybė, aišku, dvidešimt pirmame amžiuje apskritai karalius! Dovydas gyveno arba Saliamonas prieš tris tūkstančius metų, buvo kiti laikai, o dabar kvailybė turėti karalių! Bet reiškia, kvaili britai yra, kaip tauta. Nieko nepadarysi! Tai štai, aš abejoju, kad tas, na, kaip pavadinti – karalium – man juokingai atrodo – karalius tai yra vis tiek, kaip Dovydas pasakė – Jis turi būti teisingas krašto valdovas. O šitie, butaforiniai, jie gi nevaldo krašto. Jie daugiau yra kaip kažkokios tai lėlių teatro marionetės. Kam jos reikalingos? Niekam nereikalingos! Išlaidauti pinigus ir, žodžiu, tvirkinti vaikus, kad galima priklausyti kažkokiai kastai, ir gauti, iš žmonių surinktų pinigų, milijonus išlaikymui, ir nieko nedirbant. Veltėdžiai! Parazitai! Deja, tokia yra kai kurių šalių visuomenė – Danija, Švedija, Norvegija, Ispanija, na, ir Britanija priešaky. Tai aš abejoju, kad tas dabartinis pseudokaralius kalbėjo Dovydo žodžiais, kad jis pakvietė prisijungti prie jo Viešpaties garbinimo – juk jis Bibliją turi pripažinti – kad jis garsiai garbintų susirinkusiems kitiems karaliams, milijonams žmonių, per televiziją žiūrintiems, kad jis garbintų Viešpatį, kad jis iškeltų visų žmonių dvasią. Štai toks vedlys būtų prilygstantis Dovydui, gyvenusiam prieš tris tūkstančius metų. Štai toks karalius būtų Šviesos šauklys dvidešimt pirmame amžiuje. Tie, kurie žiūrėjo šitą pseudospektaklį, o aš pasakyčiau – kvailybės kakofoniją – tai mano žodžius paliudys, kad jis nešvietė žmonių.
Dėl to aš šviečiu žmones. Ir jus šviečiu. Tie, kurie žiūrite mane per YouTube‘ą, atkreipkite dėmesį į mano žodžius. Jie yra iš Kūrėjo! Saliamonas kalbėjo iš Kūrėjo, ir aš kalbu iš Kūrėjo. Neignoruokite mano žodžių, kad nereikėtų nudegti jums nagų! Mano žodžiai jums yra perspėjimas – ir karaliams, kurie suvažiuoja į spektaklį, ir popiežiui, irgi lėlei-marionetei, ir prezidentams perspėjimas! Paskaitykite Bibliją! Paskaitykite Bibliją! Jūs gi ją pripažįstate, kaip Šventą Raštą!
Aš šiandien matau, važiuodamas iš Kauno į Uteną, tanką veža vieną, šarvuotį veža! Jūs ką išprotėjote?! Kariuomenė važinėja! Neturi būti Lietuvoje nė vieno kareivio! Nė vieno! Čia gi Marijos žemė! Ar nebe Marijos žemė? Kur jūs, katalikai, esate? Ką, jūs važinėjate su tais tankais? Jūs norite žudyti kitus? O ką sakė Jėzus? – Mylėkite! Ypač mylėkite savo priešus! Ypač yra palaiminti tie persekiojamieji, skriaudžiamieji! – Tai kur jūsų ausis, jeigu praleidžiate tokius Jėzaus žodžius? Ir tai dar blogai – jūs dar jaunimą tvirkinate, imdami į kariuomenę! Jūs laužote jų nesubrendusią sąmonę, nukreipdami į tai, kad žudytų kitus! Čia yra pamišimas! Aš tą sakau jums – Lietuvos prezidentui, premjerei, karo ministrui, ar kaip jis ten save vadina. Jums ne vieta politikoje! Užleiskite vietą tiems, kurie išmano, kaip tvarkyti kraštą su Apvaizdos parama ir apsauga be jokio ginklo. Tarp kitko, Dovydas tą patį kalba – Ne kalavijas reikalingas, o Viešpaties apsauga! – Prieš tris tūkstančius metų jis tokią išmintį išsakė, būdamas karaliumi.
Aš įspėju jus, mano mylimieji. Jūs susilauksite karčių pasekmių, jeigu ignoruosite tai, ką aš sakau jums asmeniškai, nes aš esu Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Ambasadorius visai planetai, ir Jėzaus apaštalas. Iš jų aš gaunu mokymus. Skaitykite mano mokymus, skaitykite Kūrėjo Apreiškimus, tas knygas, kurios skirtos gi ne šiaip sau, kad būtų lentynose nugultos dulkėmis, bet, kad pirmiausia jas skaitytų vadovai, kad galėtų apšviesti tautą. Aš neturiu galimybių apšviesti – tiktai grupei, mažytei grupei galiu. Bet aš turiu misiją – šviesinti visą žmoniją! Pradėjau nuo Lietuvos, bet misija mano – šviesinti žmoniją, ir savo misiją aš įgyvendinsiu drauge su Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU! Šitą jums sakau, kaip gavęs garantiją iš Kūrėjo, ir gaudamas garantiją iš Kūrėjo. Ir mano žodžiai yra – Tiesa! Ne jūsų veiksmai, kurie preištarauja Kūrėjo Valiai. Ir tankai Lietuvoje nevažinės, ir NATO Lietuvoje nebus! Ir karo Lietuvoje nebus niekada!

Nustokite gąsdinti žmones!

Jeigu jūs patys esate neišmanėliai, nesuprantate, kokia yra Kūrėjo sumanyta Evoliucija ir tvarka pasaulyje, tada pasitraukite į šalį! Ateisiu aš vietoj jūsų! Amen.

Telydi mus Kūrėjo Meilė, Ramybė, ir Palaima.
Su Meile

Komentarai