Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Prasmingas laiko praleidimas – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2023 05 27

Mylimieji, mano vardas – Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus – Lietuvoje pradėjęs – bet ruošiu visai planetai gavęs įgaliojimą iš Paties Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Keturių Asmenybių – Šaltinio ir Centro – davęs Jiems priesaiką, kaip Jų ambasadorius, ir Jėzaus apaštalas, ir Jėzaus Partnerės – Nebadonijos – apaštalas.
Kada mes einame Gyvuoju Keliu, na, aš sakau tą tiems, kurie supranta, kas yra Gyvasis Kelias – urantai tą žino, kadangi jie eina šituo Gyvuoju Keliu – tai yra gyvenimas su Kūrėju – atrastu savo Širdyje, ir savo Širdimi. Jame yra gyvenimo Tikrovė. Kada mes studijuojam šitą Apreiškimą didžiulį – Urantijos Knygą – mes žinome, kas mūsų laukia po prisikėlimo, mes žinome, kokie yra kiti kūrinijos dariniai – aukštesni negu mūsų pasaulis, negu mūsų planeta, mes žinome, kas yra Kūrėjo – Buveinė – kur ji yra, kokiu būdu reikia žengti į ją. Ir kada aš girdžiu įvairių žmonių pasakymus, kad mes turime branginti savo laiką, nes gyvenimas yra labai trumpas ir mes turime iš jo pasisemti kuo daugiau, todėl reikia skubėti – štai yra tame teiginyje viena dalis, kuri yra iš tikrųjų atitinkanti Kūrėjo Tikrovę – reikia branginti laiką – tuo tarpu kita dalis, kad reikia skubėti iš gyvenimo pasiimti kuo daugiau, yra klaidinga. Skubėti niekur nereikia. Evoliucija, kurią sumanė Kūrėjas visai kūrinijai – ji Kūrėjo sumanyta tokia, kokia turi būti. Kūrėjas yra Tobulumo Šaltinis ir Centras – Keturios Asmenybės – Keturi Šaltiniai ir Centrai – Absoliučioje Dvasinėje Vienovėje veikiantys per savuosius – Sūnus, Dukras – įvairiuose kūrinijos pasauliuose, net Visatose. Kuo toliau nuo Rojaus, kuris yra kūrinijos vidurys, tuo didesnis yra klaidingas supratimas – kas yra Kūrėjas, kas yra Kūrėjo Valia, ir kas yra ta pati Evoliucija, kas yra žengimas savo gyvenime – kiekvienam asmeniškai – kas yra skubėjimas, kas yra Kūrėjo Ritmas, kuo skiriasi. Štai jeigu dabar mes pritariame, kad yra kiekvienam svarbu branginti laiką, tai kitoji dalis to teiginio, kad reikia skubėti iš gyvenimo pasiimti viską, nes jis yra trumpas, reikėtų labai stipriai pakoreguoti – pakoreguoti taip, kad pripildyti tą dalį prasme.
Mes turime gyventi brangindami laiką – prasmingai – neskubėdami, bet gyvendami prasmingai. Tačiau prasmę kiekvienas gali suprasti įvairiai – kiek galvų, tiek nuomonių. O prasmė yra viena – prasmė yra Kūrėjas! Ir iš Kūrėjo ateina ir supratimas, suvokimas, net ir patyrimas – kas yra prasmingas gyvenimas, kas yra prasmingas sprendimas, prasmingas žingsnis, prasmingas laiko praleidimas, laisvalaikio praleidimas. Prasmingas, reiškia, tu save turi papildyti Kūrėjo Energija – laisvalaikį paskirdamas veiklai, kuri tave pripildo, kaip asmenį kažkokiu nauju patyrimu, išplečia tavo sampratą, taip pat tave priartina prie Kūrėjo. Čia labai padeda būtent tas atsivėrimas savo Širdimi Kūrėjui – pabendraujant su Kūrėju. Laisvalaikis yra nuostabi – nuostabi akimirka – kada nereikia skubėti kažkur į darbą, arba užsiimti konkrečia veikla. Tau tada yra pamaloninimas pajausti pasitenkinimą – dėkojant – Kūrėjui – dėkojant, kad tu patyrimų sukaupei daug, kad tu palieki paskui save gerų darbų pėdsakus, kurie tave ugdo, tavo charakterį stiprina – tu tampi geresniu! Štai toks prasmingas laiko praleidimas, jis yra tiek vertingas, tiek ir brangintinas, nes tuo metu iš tokio sūnaus arba dukros sklinda aukšto energinio dažnio virpesiai – jie sklinda į aplinką, ir toje aplinkoje tiesiog švarina kitus – net kitų blogas mintis atmiešia, kad jos būtų ne tokios blogos, apramina kitus. Reiškia, mūsų prasmingas laisvalaikis turi būti modeliuojamas pagal Kūrėjo Valią. Mes negalime taip gyvenimo suskirstyti – štai dabar vykdome Kūrėjo Valią, kaip mes ją pajuntame Širdimi – įvykdėme kažkokį, mūsų samprata, Kūrėjo mums suteiktą iššūkį, jį įsisaviname, o dabar sakome – štai aš atsipalaiduosiu, užsiimsiu savais darbais – ir tarsi, jau Kūrėjo čia nebebus, tarsi aš jau būsiu kitoje aplinkoje, kur aš galėsiu pasitenkinti tuo, kas man patinka, tuo kas man teikia atgaivą. Nuo Kūrėjo pabėgti negali – niekur negali pabėgti – nes Jis yra viduje – Jis yra asmenybės viduje – veikiantis – asmenybės dvasinį, šviesųjį, dievišką Protą. Štai Jisai ne tiktai žino, ką tu veiki, mato, ką tu veiki – bet Jis žino, kuo tu šitą veiklą užbaigsi – kokiu veiksmu užbaigsi šitą veiklą net jeigu ta veikla gali neatitikti Kūrėjo Valios – Jis žino – kaip ta veikla baigsis ir kas po šitos veiklos prasidės, ir kuo kitas veiksmas baigsis, kokios bus pasekmės. Ir taip per visą amžinybę! Ir dar daugiau – Minties Derintojas su mūsų proto modeliu susipažino dar mums tiktai pradėjus žengti pirmuosius žingsnius šitame pasaulyje būnant mažyliais vaikais, kada mes priimame moralinius sprendimus. Tai iki šito pirminio, moralinio sprendimo priėmimo, Kūrėjas savo Dvasiai – Minties Derintojui – duoda nurodymą susipažinti su šito mažylio – būsimojo globotinio – proto modeliu, kada jis dar yra Rojuje, dar neatsiskyręs nuo Kūrėjo, jis yra Jo dar įtakoje – tiesioginėje įtakoje Kūrėjo Buveinėje. Tai štai susipažinęs su to proto modeliu, jis žino kiekvieną mūsų veiksmą, kokį mes atliksime per visą šitą planetos gyvenimą, ir net toliau, ką mes darysime ir morontiniu lygiu, ir dvasios lygiu. Todėl mes atsiskirti nuo Kūrėjo niekada negalėsime – net ir iki to momento, kai suliesime save kaip asmenybę su Minties Derintoju, kuris yra ikiasmenis. Reiškia, mes padovanosime iš Kūrėjo gautą asmenybės dvasinę Dovaną pačiam Minties Derintojui! Tai tada, natūralu, mes tapsime viena asmenybe, tada mūsų samprata – kas yra Kūrėjo Valia, kaip ją įgyvendinti, mums bus milžinišku laipsniu išplėsta kiekvienam iš mūsų. Kokybine prasme įvyks didžiulis šuolis!
Todėl dabar, kada mums reikia kovoti tarpusavyje, na tiksliau ne tarpusavyje – galbūt kažkas ir tarpusavyje kovoja – bet reikia kovoti savo viduje tarp to, ką mes laikytume Kūrėjo Valia, ir kas yra mūsų norai, kurie galbūt neatitinka Kūrėjo Valios. Tai štai šitos – abejonės, nerimas, neužtikrintumas, neryžtingumas – ir tuo pačiu kaip kažkas pasakytų – na, mano laikas brangus, neturiu kada su tavimi šnekėti – tai štai šitoks požiūris, jis kategoriškai prieštarauja Kūrėjo Valiai. Tavo laikas brangus, taip – bet jis turi būti prasmingai praleidžiamas. Jeigu tu neturi laiko bendrauti, galbūt tu turi prasmingesnį tuo metu atlikti darbą – taip, gali būti – švaistyti laiko tuščiai nereikia. Bet lygiai taip pat laikas turi būti vertinamas, kaip brangi mums teikiama – dovana – šitame laiko ir erdvės pasaulyje – ir tas laikas turi būti leidžiamas prasmingai – prasmingai – kad asmenybė galėtų pajausti pasitenkinimą viduje, kad ji gyvena Kūrėjo teikiamu Ritmu – neskubėdama, nelėkdama kaip patrakusi.
Aš, važiuodamas mašina vis mąstau – vidutinis greitis visuomet yra viršijamas keliolika kilometrų – kada važiuoja srautas, kiti važiuoja keliasdešimt kilometrų greičiau! O man kyla mintis – pagal kelio ženklus, koks yra nustatytas greitis, tai nereiškia, kad tas greitis turi būti būtent toks – jis gali gi būti ir mažesnis! Yra ženklai, kurie numato, kad ne mažesniu greičiu turi būti važiuojama kaip nurodyta to ženklo. Bet kiti ženklai, kurie nenurodo mažiausio greičio – tai rodo viršutinę greičio ribą – ir visi lėkdami, kaip lenktynėse, pažeisdami tą nurodymą, dar daugiau iškelia katrelę. O man kyla mintis – na, kodėl negali važiuoti lėčiau nors kiek negu leidžia ženklas, kas per mąstymas – kad pažeisti tą ženklo nurodymą – ir tuo pačiu visiems lėkti kaip patrakusiems! Štai toks lėkimas, kaip lenktynėse – tai nėra laiko branginimas – nors jie visi skuba, ir sako – aš neturiu laiko, nespėju atlikti savo dienos darbų. Todėl, kad jie gyvena prieš Kūrėjo Valią – ir jie niekada nespės savo suplanuotų darbų įgyvendinti, nes Kūrėjas jiems neplanuoja lenktynių! Jis kiekvienam duoda Ritmą, kuris atitinka geriausiai šitam kūnui numatytą pulsavimą, kad jis nepajaustų įtampos, tuo labiau streso, kada įtampa pasiekia aukščiausią viršūnę. Tai yra smegenims didžiausia apkrova – jos gali perdegti ir atsirasti įvairūs centrinės nervų sistemos iškreipimai, ir iškrypimai – o tada ir pasekmės skaudžios – ir ligos, ir depresijos, savižudybės, ir iškrypimai – įvairiausi iškrypimai. Štai dėl to mes turime laiką branginti, ir tuo pačiu nelėkti kaip patrakę per lenktynes.
Mūsų gyvenimas duotas prasmingam evoliuciniam žingsniui Kūrėjo Ritmu – ne mūsų ritmu, bet tuo Ritmu, kuris atitinka mums geriausią žingsnio – ir ilgį, ir dažnį, ir tempą – nes Kūrėjas, kaip aš jau sakiau – per savąją Dvasią – Minties Derintoją – žino mūsų protą, nes susipažino su mūsų protu, su jo modeliu dar mums tiktai pradedant priimti moralinius sprendimus vaikystėje. Dėl to jisai ir žino, koks Ritmas mūsų kiekvienam asmeniui yra Kūrėjo sumanytas. Štai mes ir turime pajausti tą Kūrėjo mums sumanytą Ritmą – ir juo gyventi – o ne patys sugalvoti tuos teiginius, kad laikas brangus, aš skubu ir nieko nespėju. Su Kūrėju tu spėji viską, nes Kūrėjas sumanė tau gyvenimą, kuriame tu mėgautumeisi procesu – nebūtų procesas, kaip uždaras kanalas, kuriame tu nematai nieko, tiktai tą išėjimą, kuris vilioja tave tamsoje kažkur toli, o kas ta aplinkui, ta esanti tunelio tamsa, tu nieko nematai, leki. O tu turi atvirkščiai – kas yra tas procesas – matyti, ir jame dalyvauti su pasimėgavimu, atsidavęs Kūrėjo vedimui iš vidaus. Čia sunkiausia, būtent, pajausti tą vedimą, ir jo nesupainioti su savo norais, kurie gali būti iškelti virš Kūrėjo Valios. Tai jums atneš skaudžių pasekmių.
Tai štai tam ir reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kuriuos aš ir ruošiu, kad būtų atrandamas Kūrėjas savo Širdimi, ir savo Širdyje – ir nepainiojama savo valia su Kūrėjo Valia. Tai dvi skirtingos valios. Bet kada dvasinis vidus pripildytas Kūrėjo būna toks tvirtas, štai tada tu sulieji savąją valią su Kūrėjo Valia. Ir tada nebekyla klausimo, kokia yra tau Kūrėjo Valia – tu gyveni Kūrėjo Valia – kasdien, kas akimirką – Palaimoje gyveni – tu gimsti iš dvasios! Tai yra aukščiausia Dovana, kurią teikia Kūrėjas – gimti iš dvasios! Įsivaizduokit – materiali motina pagimdo iš įsčių kūdikį materialia išraiška šitame pasaulyje, kad pasirodytų gyvybės forma asmenybės statusu, o čia – gimsti dvasioje – kaip Kūrėjo sūnus ar dukra – nauja kokybe, nauja būsena! Štai tada gyvenimas ir yra Kūrėjo Ritmu, ir pasimėgavimu savo viduje. Tu jauti tą būseną, ir gera tau – gera gyventi patiriant Kūrėją viduje – ir atiduodant save Kūrėjui – kuriant gyvenimą su Kūrėju visumos Gerovei – ir Meilės Galia – kurią tu taip pat patyri! Kokia tai yra Palaima gyventi tokį Gyvenimą! Amen.

Komentarai