Forumas: temos peržiūra
Regejimas
Kai šįryt po pagarbinimo perėjau prie padėkos maldos, mano rausvai alyviniam šviesos fone, kuris mane supo per garbinimą, išvydau savo dvasinės mikrosistemos - Tėvo, mano tikrojo aš ir šio laikino apvalkalo - švytėjimą koncentriniais ratais, tarsi švelnių ugnelių virpėjimą. Dėkodama už Zitą išvydau jos panašų švytėjimą, paskui Arnoldo. Pagavo tokia ekstazė, kad nė viena ašara neišriedėjo. Dėkojau už visus Tėvui atsivėrusius sielos brolius ir seses ir tuoj pat išvydau daug daug švytinčių ugnelių. Galėjau pažinti kiekvienos asmenybę, jos visos buvo panašios tiek, kiek ir skirtingos. Visos pulsavo meile, ta pačia meile, gauta iš Tėvo. Kiekviena turėjo savo švytėjimo intensyvumą ir išsiplėtimo dydį, net savo spalvą, gal kiti įvardintų tą mano jutimą kvapais ir skambėjimu. Vos tik ištariau žodžius, jog ši Žemės gyvų meilės gėlių puokštė skirta Rojaus trejybei, akimirksniu prisipildė visas dangaus skliautas visų Urantijoj besimeldžiančiųjų švytintys koncentriniai žiedai. dar kitą akimirką meilės gėlių konfigūraciją į nuostabiausią puokštę. Nors ištariau: 'Mylimi Tėvai", bet supratau, kad mano žodžiai čia bejėgiškai skurdūs ir nereikalingi. Ši puokštė neturėjo nieko panašaus su žemiškais fejerverkais. Ji nušvietė Žemę, spėjau ryškesnėmis spalvomis pamatyti mūsų nuostabios planetos grožį, net laukų gėleles, medžius ir kalnus su jūromis ir upeliais... ir spėjau pamatyti, kaip ją priėmė, į save, į milžinišką meilės vandenyną įliejo šią neapsakomo grožio mūsų, urantų dovaną Rojaus Trejybei. Vaizdas nutrūko. Supratau, kad didesnio spindėjimo sielos akys negali matyti. padėkojau ir sėdau pasidalinti su jumis visais forumo skaitytojais.
Gaile
2009-05-24 08:47:56
Komentarai
Gavau regėjimą ir paaiškinimą:Vienoje laukymėje daug mažų ir didesnių, pailgų ir iškreivotų vandens telkinėlių. Vanduo juose drumzlinas ir jo labai nedaug. Aplinkui purvas, klampynė.
Kitoje vietoje upė - plati, vandeninga, tiesi, vanduo skaidrus. Abiejose kranto pusėse žalia ir vešli pieva.
Pirmu atveju, tai gyvenimo kelias, kada dar esame klaidžiojimuose, ieškojimuose, nusivylimuose, praradimuose. Daug žmonių eina tuo keliu, bet nueiti niekur negali, nes tas kelias neveda pas Tėvą.
Antru atveju - gyvenimo kelias, kurį simbolizuoja upė, kada atrandame Tėvo dvasią - Minties Derintoją savo viduje ir esame Jo vedami. Tai amžinojo gyvenimo kelias, vedantis pas Tėvą į Rojų.
Aldona(Panevėžys)
2009-06-01 10:31:44
KAŽKUO TOKIU aš vadinu tuos urantais besivadinančiųjų regėjimus, bendravimus su išsigalvotais, įsikalbėtais pašnekovais, įskaitant ir Algimanto, deja, gerbiamasis, ir tave čia paminėjau.
Sapnas
2009-05-30 23:26:21
Mano broli,Tomai.Iki skausmo pažįstama situacija.Na ir tegu.Mus skiria atstumai,bet mes turime vienas kitą.Ačiū Gailei už pasidalijimą.Tai tikrai nuostabu,kaip ir mano brolis Arnoldas sako.Beje,gavau nuo savo žmonos"prikuryt",kai pasiūliau ateinantį šeštadienį palaukt namuose,nes varysim į kaimą po pietų.Taigi,tavo tvirtos krūtinės ir pragaro blondines šluojančios barzdos laukiu ne aš vienas
arunas
2009-05-24 15:38:16
Mylima sielos sesute Gailute,visi sielos broliukai ir sesutės urantai šis Gailutės patyrimas toks visiškai šviežias ir taip betarpiškai sielos balsu išpasakotas mums, ypač tiems, kurie dar tik vakar buvome susibūrę Rojaus Trejybės Šventovėje gyvoms pamaldoms, ir kada viskas dar taip sieloje gyva, mane taip giliai palietė, kad visa mačiau lyg savo akimis. Skaičiau priblokštas, vos bekvėpuodamas, oakyse tvenkėsi ašaros, kūnas tirpo ir su kiekvienu perskaitytu žodžiu kilo vis didesnis noras pasikviesti žmoną abi dukreles ir skaityti garsiai, kad ir jos išgirtų. Bet save tramdžiau, kol pats neperskaičiau visko įskaitant ir komentarus. Po to dar palaukiau, kol aprims mano vidus, kad nepadaryčiau klaidų, paprašiau dar ir Rojaus Tėvų, kad šią akimirką man padėtų išmintingai ir su ta pačia, iš Jų gauta, ir taip galingai patiriama, meile, ir visa perskaityti, ir pakomentuoti,kad manyje ką tik gimęs pilnatvės džiaugsmas taptų intryga žadinančia smalsumą, žingeidumą ir mano biologinės šeimos artimosioms.
Iš trijų savo šeimos moteriškaičių pasikviečiau tik žmoną ir džiaugiausi, kad čia pat, visiškai greta, yra vyresnėlė dukra priešais spintos duryse esantį vedrodį "gražinasi", ruošiasi kur tai eiti. Jaunėlė kitame kambaryje liko žiūrėti televizorių. Kad bent kas girdėtų, nutariau taip, kad pakviesiu tik vieną žmoną, jai skaitysiu, vyresnėlė čia greta esanti savaime girdės, o palankiai susiklosčius aplinkybėms po to sužinos ir jaunėlė.
Ir taip, aš skaičiau, žmona greta sėdėdama klausėsi, ir viena dukra čia pat greta stovėdama naikino savo naturalų grožį. Buvo nelengva skaityti, nes sielą užplūdo nauja Tėvo meilės banga, teko valdytis, kad dėl ašarų nedingtų skaitomo teksto eilutės. Vos tik baigiau, žmona nieko netarusi atsistojo ir išėjo į virtuvę tęsti pradėtus darbus. Ikandin spėjau tik paklausti: na, ką pasakysi? Išgirdau lyg ir atsakym: Nieko, ką aš galiu pasakyti? Paklausiau ir dukros: O tu, ar girdėjai? Taip, girdėjau-atsakė? O ką tu gali pasakyti?-perklausiau. Paistalai- atsakė.
Kodėl aš visa tai pasakoju? O gi tam, kad suprastume, kokią tamsą mums lemta nugalėti, nes net ir pati artimiausia aplinka yra niūri ir šalta, bejausmė ir gyvenanti į nežinią. Mes privalome išlikti labai ir labai stiprūs, nes mes visus juos labai mylime
Tomas /Vilniškis/
2009-05-24 14:56:20
Mylimi sielos broliai ir sesės, matyt buvau dar pagauta malonaus jaudulio, kad neužrašiau paskutinės akimirkos. Regėjimo pabaigoje priešais mano akis atsirado vakar Vilniuje prie stalo Algimanto dar kartą pademonstruotas ant popieriaus lapo nupieštas jam Tėvo duotas regėjimas. Jis matė ir kūrinijos erdvę, ir centrą. Mano sielos virpesiai toli gražu nepasiekia tokio dažnio, kad savo vidiniu regėjimu pasiekčiau toliau už planetos ribų. dėkoju mylimai Rojaus Trejybei ir už matytą reginį, ir už švelnų pamokymą, koks svarbus yra dvasinis augimas.
Dėkoju broliui Algimantui ir už Algimantą mums. Dėkoju sielos broliams ir sesėms už vis glaudesnį artumą, už gražią ir prasmingą meilės trauką vienam prie kito. Apie tokią dvasinę šeimą neturėjau nė mažiausio supratimo, kol pati nepradėjau gyventi kasdieniu patyrimu. Čia mes atsiveriame ir vienas kitam, nebijodami atverti savo slapčiausių kerčių, savo rūpesčių, nepasisekimo, klaidų, nes mūsų niekas nesmerkia, neteisia ir nemoko, kaip reikia gyventi, bet visų pirma išreiškia supratimą, atjautą ir pasiūlo vienas kitam pagalbą. Mes būname broliški ir kartu labai žmogiški, nes gyvename ir veikiame Žemėje tarp žmonių.Tik dvasinės šeimos artume ir galime patirti Jėzaus skelbtą evangeliją apie visos kūrinijos tėvystę ir brolystę.
Ačiū Sūnui Kūrėjui Mykolui, mūsų mylimam Jėzui.
Ačiū mylimam Tėvui, Mylimam Amžinajam Sūnui ir mylimai Begalinei Dvasiai.
Myliu jus, sielos broliai ir sesės.
gaile
2009-05-24 11:10:24
Nuostabu
Arnoldas
2009-05-24 09:52:46
Miela Gaile,ačiū,kad pasidalinai su mumis savo nuostabiu patyrimu.Savo drasa išsakyti tokį, tavo glaudu ryšį su Dieviškaisiais mūsų Rojaus Tėvais,tu sustiprini,kartais suabejojusius, mūsų sielos brolius ir seses.Šį kartą džiaugiuosiu pati savimi,nes nejaučiu pavydo,jaučiu tik tai ramybę ir meile visiems. Ačiū.Ramybė tau.Visiems linkiu geros dienos.
Su meile.
IRENA
2009-05-24 09:37:18
Ačiū mylimam Tėvui,kad pagaliau po ilgų klaidžiojimų atradau tikrą tikėjimą,gyvenimo prasmę,aiškesnį tikslo siekimą.Atsirado noras tobuleti,daryti gera žmonėms,myleti visą kūriniją,skleisti nesavanaudišką meilę visiems.Kai važiavau į Vilnių,degiau nepaprastu noru patirti Tėvo meilę,aplankyti nuoširdžiausius žmones pasaulyje,kažkokia meilės jėga mus vienija ir širdis džiūgavo pamačius Arnoldą,Arūną,nekalbant apie Algimantą,kuris atrodo visada toks paprastas,nuoširdus.Be to artimiau susipažinau su Gaile,Zitabuvo labai malonu dalintis patyrimais,ačiū Gailei už padrąsinimą,nekantriai laukiu vėl susitikimo.Taip pat dėkoju Arūnui už nuostabų,gilų atsivėrimą,ir už jo pasiaukojimą vardan Tėvo,nes jei ne jis man būtų neįmanoma pasiekti Trejybės šventovės.Labai myliu jus visus.Iki.
RITA
2009-05-25 21:09:22
Ačiū tau Gaile už tai, kad pasidalinai su mumis visais šiuo nuostabiu regėjimu. Aš taip pat noriu pasidžiaugti Tėvo meile.
Daugybė planetų ir saulių didžiuliu greičiu, prieš laikrodžio rodyklę, skrieja aplink centrą. Kokia didybė, koks grožis, kokia Tėvo kūrinijos tikrovė! Taip ryžku ir tikra. Žiūrėdama negalėjau atsistebėti Tėvo kūrinijos grožiu ir didingumu.
Tai sapnas. Atsibudusi nenorėjau atmerkti akių, kad tik kuo ilgiau nesibaigtų nuostabus ir didingas Dievo kūrinijos vaizdas. Dar ilgai svajojau - kokioje nuostabioje tikrovėje mes esame jau dabar ir tai duota visiems, trokštantiems gyventi amžinybėje.
Aldona(Panevėžys)
2009-05-26 09:40:50
Ar esi dar vienas iš tų žinančių, kaip yra iš tikrųjų?
Papasakok.
Sapnui
2009-05-26 12:41:57
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.