Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Kaip gali Kūrėjas, Amžinybės Šaltinis, Pats būdamas Dvasia, suteikti gyvulinę asmenybę? – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2023 06 03

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus visai planetai, ne tik Lietuvai, nors pradėjau nuo Lietuvos.
Gyvajam Kelyje svarbūs visi dvasiniai šaltiniai – tiek Koranas, tiek Bhagavad Gita, Mormono Knyga, Biblija. Štai šitas šaltinis, kurį pripažįsta apie du milijardus mūsų planetos žmonių, tačiau jie šito šaltinio neskaito, jau nekalbu, kad studijuotų, o verta studijuoti ir Koraną, ir Bibliją, ir Bhagavad Gitą, Mormono knygas. Žodžiu – tiesiogine prasme – šituose šaltiniuose yra daug Šviesos teiginių, kurie tinka dabartinei kartai. Aišku, daug yra apnašų. Tai yra iš pasąmoninių srautų atėjusių teiginių, kurių klodai didele dalimi iškreipia Šviesos žodį, tą tikrąjį Dievo Žodį, Viešpaties Žodį, Kūrėjo Žodį. Tačiau vis tiek tas, kas yra tikrasis, gyvasis teiginys, tas brangakmenis, jisai nepaskęsta, jisai spindi, tiktai reikia apvalyti jį – apvalyti nuo tų apnašų. Štai tam ir reikalingi naujos kartos Dvasiniai Mokytojai. Tokius Dvasinius Mokytojus aš ir ruošiu Kūrėjo įgaliotas, kaip Rojaus Trejybės-AŠ ESU Ambasadorius ir Šeimininko Sūnaus Kūrėjo, Jėzaus iš Nazareto, ir jo Partnerės – Dukros Kūrėjos – Nebadonijos – apaštalas. Esu vienintelis toks, ir ruošiu tokius Dvasinius Mokytojus. Vienintelis visai planetai! Pamąstykite, kiek užtruks laiko parengti Dvasinių Mokytojų, kai dabar Lietuvoje yra mažytė grupelė, kurie studijuoja naująjį Apreiškimą – Urantijos Knygą – didžiulę, daugiau negu du kartus didesnę už Bibliją, daugiau negu du tūkstančiai puslapių. Tas Apreiškimas tai yra aukštesnio statuso dvasinių asmenybių mums perteikta Tikrovės Šviesa, adaptuota mūsų protui.
Štai, kada per garbinimą – o, kadangi aš sakau dvasinius mokymus lietuviškai gyvųjų pamaldų metu Gyvojoje Šventovėje, kurią aš ir įkūriau, kaip ir religiją, Kūrėjo paprašytas, ir Kūrėjo Vardo religiją – Rojaus Trejybės-AŠ ESU religiją – ir to paties vardo Šventovėje. Tai per gyvąsias pamaldas, kuriose nėra ritualo, išorinio ritualo, garbinant Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – išgirdau teiginį, kaip sakomą – Garbinu ir šlovinu Tave už suteiktą gyvulinę asmenybę, kuri pilna baimės. – Įsivaizduokite, Kūrėjas, kuris yra Amžinybės Šaltinis, Šviesos, Tyrasties, Gėrio, Grožio Šaltinis, suteikia gyvulinę asmenybę pilną baimės! Kažkas neatitinka Tikrovės! Jeigu jūs klausysite šito teiginio įprasta intelekto klausa, jums jisai nerėš – nerėš – Širdies, bet, jeigu jūs išgirsite šitą teiginį dvasios klausa, iškart jinai sunerims – dvasinė klausa ne tai, kad pajaus nerimą, bet tai – ne Tikrovė, tai neteisingas teiginys! Kaip gali Kūrėjas, Amžinybės Šaltinis, Dvasios Šaltinis, Pats būdamas Dvasia suteikti gyvulinę asmenybę?! Gyvulys taigi yra materialus, gyvulys turi gausybę baimės! Mums Kūrėjas suteikia dvasinę dovaną – asmenybę. Tai yra amžina dvasinė dovana! Joje baimės nėra nė šešėlio! Asmenybė net nežino, kas yra baimė! Bet čia yra esminis niuansas – ta asmenybė turi protą, kuris buvo pripildytas ne Kūrėjo Meilės ir Šviesos nuo pat gimimo, bet per kartų kartas įvairių teršalų – teršalų per įvairias šventes, religines šventes, visuomenines šventes, per įvairias legendas, pasakojimus, pasakas, per gąsdinimus, kada tėvai tiesiog savo pasismaginimui gąsdina vaikus. Visa tai nusėda į pasąmonę! Ir štai tas, Kūrėjo mums padovanotas, šviesusis-dieviškasis protas neturi galimybių išsiskleisti, nes viskas yra užtemdyta klaidingo auklėjimo tiek šeimoje, tiek mokykloje, ir tada visuomenė yra suklaidinta! Visa visuomenė! Dar daugiau – visa žmonija suklaidinta! Nėra nė vieno nesuklaidinto žmogaus šiandien! Štai tokioje aplinkoje tas Šviesos dieviškasis protas – jis, jeigu ir turi kažkokį trumpalaikį impulsą, kad jis nori Teisingumo, Gėrio, Grožio pasireiškimo, bet jis to nedrįsta pats pareikšti kitiems, nes visa aplinka yra kupina Meilės laužymo apgavyste, agresija, pykčiu, kerštu, ir, kada jisai yra vienišas, nes jis neatrado Kūrėjo, to Šaltinio ir Centro – Asmenybės Šaltinio ir Centro – jo tapatybė yra susigūžusi, nes jinai ir vadovaujasi kol kas gyvulinio proto – gyvulinio proto – turinčio iš gyvulio pradmenį, įvairiais iškreiptais teiginiais, kuriuos dar įtvirtina įkaldami ir mokytojai, ir ypač politikai! Tai štai, mano misija ir yra žadinti taip, kaip iš vidaus žadina Kūrėjo Dvasia – Minties Derintojas – kaip pažadino ruošdamas ir Dvasinius Mokytojus savo mokymais iš išorės būtent tą šviesųjį-dieviškąjį asmenybės protą, kurį ir suteikė – vienintelį tokį protą – suteikė Kūrėjas. Kūrėjas neteikia gyvulinio proto! Tai jau yra apnašomis, didžiuliais sluoksniais, netgi klodais, užklotas šviesusis-dieviškasis protas, ir jis negali veikti.
Štai dėl to ir yra manoji misija atskleisti tai, ko neatskleidžia niekas kitas visame Urantijos pasaulyje, visoje žmonijoje. Nėra antrojo, kuris būtų turintis tokią pat misiją, kokią turiu aš – ruošti Dvasinius Mokytojus, ir atstovauti Kūrėjui šitoje planetoje.
Štai iš Biblijos, iš šito Rašto, kurį pripažįsta krikščioniški tikintieji – O dabar šitaip kalba Viešpats, kuris tave sukūrė, Jokūbai, kuris tave padarė, Izraeli. Nebijok, nes Aš išpirkau tave, pašaukiau tave vardu, ir tu esi Mano. Kai brisi per gilius vandenis, Aš būsiu su tavimi ir upėse tu nepaskęsi, kai eisi per ugnį – nesudegsi, ir liepsnos tavęs neprarys, nes Aš esu Viešpats, tavo Dievas, Izraelio Šventasis, kuris tave gelbsti. – Kūrėjas man visuomet sako – Nebijok! Aš esu tavo viduje! Aš tave vedu! Nieko nebijok! Niekas tavęs nepalies! – tie patys žodžiai dabar, kada aš studijuoju Bibliją, aš skaitau, kad Jis tą sako Jokūbui. Kitoje vietoje Viešpats sako Jokūbui – Aš tave pasirinkau, dar kai tu buvai motinos įsčiose. Aš tave parengiau. – Aš tą patį girdžiu, kada man sako Kūrėjas, bet aš atradau šitą teiginį daug vėliau skaitydamas Bibliją, studijuojant ją. Štai dėl to, kad esu parengtas Kūrėjo, dėl to ir esu vienintelis. Tokia yra mano dalia. Kada jau aš pradėjau eiti dvasiniu keliu, sąmoningai pasirinkęs šitą kelią, atsisakiau visų kitų žmonių sumanytų veiklos sferų, pasišventęs tiktai Kūrėjui. Štai toji našta yra didžiulė, bet ji yra mano pečiams, dėl to ir yra Įžvalga – Įžvalga, suteikta Kūrėjo. Tą aš ir dabar dar kartą pasakysiu urantams, kurie garbinant sako, kad – mūsų maža sąmonė – mūsų, kaip pačių mažiausių vaikų, maža sąmonė. – Sąmonė neturi mažumo! Sąmonę turi kiekviena asmenybė. Ji yra amžina, kaip ir asmenybė yra amžina. Mes ir pasiekę Kūrėją Rojuje – Amžinybės Šaltinį ir Centrą – turėsime pasąmonę ir sąmonę. Mes viską sutalpiname į sąmonę iš aplinkos, dėl to ir yra pasąmonė, kad ji neturi ribų, ir sąmonė taip pat neturi ribų – ji nėra maža! Asmenybė turi tapatybę, kuri vystoma visą laiką, ryškėjant Kūrėjo Šviesai, jau atradus Kūrėją. Ir sąmonė, ir pasąmonė lygiai taip pat atspindi Kūrėją. Kiek ji yra pripildyta asmenybės viduje Kūrėjo Šviesos, tiek ji ir paverčia, mums suteiktų Kūrėjo potencialių Kūrėjo Amžinųjų Vertybių ir Charakterio Savybių, aktualiomis, pasireiškiančiomis mūsų gyvenime, ir mūsų gyvenimu visumos Gerovei. Dėl to sąmonė neturi mažumo, neturi ir didumo pabaigos, kaip ir pasąmonė. Jos negalima apibūdinti taip. Galima – mažumo – apibūdinimą taikyti tiktai asmenybės tapatybei – tapatybei – kuri visą laiką kinta. Asmenybė nekinta! Sąmonė – ji, neturėdama ribų, sugeria Kosminę Įžvalgą, sugeria tai, ką teikia Kūrėjas tai asmenybei, kuri savąją tapatybę vis giliau atveria Kūrėjui, ir štai tada sąmonė yra vis plečiama, gilinama, aukštinama, ir taip bus per visą amžinybę be pabaigos, ir tas pat, kas susiję su pasąmone.
Štai mes, eidami Gyvuoju Keliu, ir turime turėti tuos Vedlius, kurie mokytų – mokytų – dvasinių teiginių, kurie nebūtų iškreipti net ir Biblijoje. Viešpats kalba apie tai, kad tauta –Izraelio tauta – yra pilna melagysčių, pilna nusikaltimų, pilna apgaulių, neteisingumo, negailestingumo, prievartos, ir nedorumo, niekšybės, paleistuvystės, ir Aš juos visus sunaikinsiu! Tai štai teiginys, kokia yra ta tauta, nusigręžusi nuo Kūrėjo, yra teisingas. Tai, kad Kūrėjas sunaikins, teiginys neatitinka Tikrovės – Kūrėjo, kuris naikintų nėra, bet naikinimas ateina ir, kada skaitai Bibliją, ten yra kaip tik ir teigiama – Ateina didžiulė galia ir jėga iš šiaurės į Izraelį, į Judėją, ir ji sunaikins strėlėmis, sunaikins liepsna! – tai yra kita gentis, kuri yra daug stipresnė ir gausesnė, tai žmogus, nusigręžęs nuo Kūrėjo, jis gauna atpildą iš tos pačios aplinkos – ne Kūrėjas, kuris naikintų tą nusigręžusį, bet aplinka sunaikina! O Kūrėjas gali sustabdyti tą jėgą! Bet Jis gali ir leisti įvykiams vystytis natūralia vaga. Štai čia niuansas, kurį ir turi pastebėti įžvalgus Dvasinis Mokytojas. Šiandien aš, kada žiūriu į šitą Biblijos šaltinį, aš matau žmoniją, nusigręžusią nuo Kūrėjo, skendinčią nusikaltimuose, narkotikuose, pyktyje, neapykantoje, agresijoje, karuose, ideologinėse-propagandinėse įvairiose laidose. Visa tai atsikartos, kas parašyta Biblijoje – atsikartos tiems, kurie iš tikrųjų yra paskendę visose šitose ydose, tai yra ydos, tai yra tos savybės, kurias charakteris turi tiktai gyvulinėje proto pusėje.
Manoji misija – atskleisti šviesųjį, Kūrėjo suteiktą, dieviškąjį protą, kad jis nustelbtų gyvulines savybes. Ir tie, kurie žaidžia tą, nuo Kūrėjo nusigręžusio, sąmokslo žaidimą, net maišto žaidimą, jie nukentės, nes jie yra kvaili, jie yra trumparegiai, jie yra kurti dvasioje, jie yra akli dvasioje, bet jie turi visą galią savo rankose materialia išraiška. Tuo tarpu jų poveikis yra dar labiau stiprinti ir tą gyvulinio proto baimę visose asmenybės tapatybių pasireiškimo sferose.
Bet aš jums sakau – Nebijokite tų, kurie gali sunaikinti jūsų fizinį pavidalą! Bijokite – o iš tikrųjų nieko nebijokite, nes Kūrėjas yra jūsų viduje, ir niekada neišduokite Kūrėjo – niekada! – jokiomis aplinkybėmis! – niekada nesiklaupkite prieš kitą žmogų! Tik Prieš Kūrėją – Vienintelį! Galite prarasti šitą kūną, bet nepraraskite dieviškojo orumo, ir savosios sielos tapatybės! Tai yra esmių esmė! Prarasite kūną – laimėsite amžinybę! Išsaugosite kūną – prarasite amžinybę! Amen.

Telydi mus Kūrėjo Meilė, Ramybė, ir Palaima.
Su Meile,

Komentarai