Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Išgirskite mano Žodį – Širdies – dvasios prasme! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2023 06 24

Mylimieji, pamėginsiu aš jums parodyti vėl mano aplinką – kaip praėjus pusantrų metų, kaip aš čia įsikūriau, kaip atrodo dabartinė aplinka. Štai bus metai – liepos 10 dieną, kada šita Vėliava – Kūrėjo Vėliava – suplevėsavo prie mano namų. Aš jau ją du kartus taisiau, siuvau, paskutinį kartą prieš porą dienų, nes iš tikrųjų vėjas, lietus daro savo, poveikis materijai – audeklui – yra iš tikrųjų toks, kad reikia pridėti ranką, kad galėtum vėl atitinkamai sutvarkyti ir tą pačią Vėliavą. Aišku, aš turiu ir atsarginių, bet noriu ir šitą pataisyti, kad ji būtų priimtina. Štai tokia mano aplinka. Pamėginsiu nešti kamerą ir pats eiti už kameros. Aš tikiuosi, kad garsas įsirašo nors aš nenusiimu ausinių, ir tas mikrofonas, kuris yra ausinėse, man atrodo, geriau įrašys garsą negu kameros mikrofonas, kadangi yra atitinkamų vėjuotų vietų.
Aš džiaugiuosi tujomis. Labai gražiai auga tujos, ypač šitoje vietoje, kur dar būna ir šešėlis, tai jos yra tokios tamsiai žalios, sodrios, atrodo tokios papūstos, tikrai keliančios mano žvilgsniui didžiulį susižavėjimą. Ir gera žiūrėti, kaip jos auga su Kūrėju Meilės virpesiuose, gera matyti tą žalumą – patinka man ta žalia spalva tiek vasarą, tiek žiemą. Štai šiandien yra Joninės. Mano kaimynai miega ieškoję gal paparčio žiedo kažkur. Žodžiu, ramybė aplinkui. Šeštadienio dangus atrodo štai toks su Kūrėjo Vėliava – gražu, gera, ramu.
Parodysiu aš jums savo gėlyną – gėlynas yra priekyje. Taip aprodęs savo ūkį pereisiu prie dvasinio Mokymo. Čia yra hortenzija – per karšta vieta, jinai dega – dega, jai per daug saulės. Bet, ką padarysi, teks prisitaikyti, reiškia, jinai su Kūrėju. Čia irgi hortenzija – atsparesnė. Spalva, tai Rojaus Meilės spalva – Kūrėjo Meilės spalva. Gražu! Nežinau, kokia čia yra gėlė, jinai nežydi, bet man labai patinka jos lapai. Pasigirsta vieno uranto balsas – Algimantai, bet aš nieko nematau, ką tu rodai. – Algimantas atsako – Todėl, kad tu nežiūri vaizdo, o aš gi Yuotub‘ui tą filmuoju, o tu girdi tiesiogiai mano paaiškinimą, o Yuotube pamatysi, kada jau bus įdėtas įrašas Yuotube. – Urantas pasakė, kad gerai. – Štai čia yra pelargonijos – taip lietuviškai suradau, vadinasi gėlė ne palergonija – bet pelargonija. O mano štai, čia katilėliai, tai visiškai nugeibo, žodžiu, jie neištvėrė kažkodėl, o gal jų trumpalaikis yra augimas, žodžiu, negaliu pasakyti. Štai čia yra trešnė – trešnė. Dabar – auksio obelis. Štai, kaip jinai atsigavusi, buvo tiesiog vienas kamienėlis, o dabar jau šakelės su lapeliais – gražu, ir tokie lapai gyvybingi, džiaugiuosi – auksė man labai patinka. Dar turiu vietą alyvinei obeliai – rudenį ją pasodinsiu. O štai čia yra slyva – slyva, man atrodo čia vadinasi Jubileinaja. Ir mano daržas. Ten – svogūnai, taip, svogūnai, svogūnai, čia – ridikėliai. Aš gi niekada neauginęs – tai čia mano pirmas patyrimas – žodžiu, gali būti pirmas blynas prisvilęs. Bet na, štai salotos, jau išaugusios – aš jau skinti galiu jas. Pomidorai bręsta – bręsta, savo derlių brandina, ypač štai čia labai gerai matosi, štai pomidorai laukia – laukia šviesos, saulės šilumos, ir bus tas derlius – pirmas mano gyvenime savarankiškas derlius! Džiugu su Kūrėju! Čia agurkų – agurkų – būsimas derlius! Štai tokia mano trumpa ekskursija.
Taip, dabar mes einam prie Dvasinių Mokymų, jie iš tikrųjų yra labai svarbūs, daržas – daržu, gėlynas – gėlynu, bet visa ko viršūnė yra Kūrėjo Dvasia. Be Kūrėjo Dvasios, kuri yra energinė, nebūtų nei gėlynų, nei gėlių, nebūtų nei daržo, nei sodo – nebūtų nieko – jokio derliaus. Iš Kūrėjo Energijos visa tai. Reiškia, Kūrėjas yra mūsų viskas – mūsų gyvastis – be Kūrėjo negali būti mūsų – mes esame Kūrėjo vaikai. Tik tie, kurie žino, jie turi viduje ramybę, kurie šito nežino, jie gyvena savo iliuzinį gyvenimą, patiria daugybę nusivylimų, daugybė vilčių žlunga, planai taip pat, sutrinka sveikata, sutrinka santykiai, atsiranda įtampa, stresas, ir, žodžiu, įvairios paskiau bėdos ištinka – depresija, savižudybė, arba viduje užspaustas nerimas pavirstantis į įvairias nervines ligas, net pamišimą.
Štai ne veltui net ir būdamas Mahometas – Pranašas – kurį musulmonai aukština, kaip patį – patį žymiausią, paskutinį, ir aukščiausią Pranašą, kuris yra net aukštesnis jų samprata už Jėzų – Jėzaus jie nepripažįsta kaip Dievo Sūnaus, nes Dievas – Visagalis – Jam nereikia pagalbininko, kad Jis dar kažkur tai turėtų Sūnų ir siųstų čia į planetą, Jam užtenka Pranašų – žmonių – tų pagalbininkų, bet ne dieviškųjų Sūnų. Tai štai knyga, kurią aš dabar skaitau rusų kalba – Mahometas – Jisai, štai tas epizodas, kurį aš noriu jums pacituoti – mokymą apie vieną Dievą – tai yra Alachą – kuris yra visiems žmonėms, ir kito Dievo nėra. Jis yra pats Aukščiausias, Galingiausias Visagalis – Tiesos, Teisingumo Dievas, Gailestingumo Dievas – Jis Pats yra Gailestingas, bet ir baudžiantis nepaklusniuosius. Net yra ir tokia vieta, kur jie yra, kaip nuodėmingieji, nepaklusnūs, netikintys deginami pragare. Žodžiu, Mahometo – vieno Dievo sampratos mokymai tuo metu buvo – o tai buvo prieš pusantro tūkstančio metų – nauja Šviesa, revoliucinė Šviesa! Ir žmonės, kurie tuo metu turėjo pagonybės aplinkinėse gentyse milžinišką poveikį, aišku, buvo ir toliau esančių genčių, kurie kaip judėjai tikėjo į Jahvę, buvo krikščionys. Jau 600 metų po Jėzaus, kada gyveno ir veikė Mahometas, tai krikščionys turėjo savo sampratą Dievo, kaip Šventąją Trejybę. Ir Mahometas tai pripažino, kad tai menkesnis mokymas, nes Šventosios Trejybės nėra, nes Alachas yra vienas Dievas – Jisai yra Visagalis, ir Jam kitų pagalbininkų nereikia. Reiškia, nėra to, ką krikščionys laikė – Dievo Sūnus ir Šventoji Dvasia – kaip dar du Pagalbininkai iš Šventosios Trejybės. Tai štai Mahometas iš pradžių skleidė savo tikėjimą tarp savo artimų žmonių, tarp giminių, tą darė slapta. Kada jau patikrindavo tuos žmones, kurie patikimesni – jiems atskleisdavo šitą revoliucinę Tiesą – vieno Dievo. Natūralu, kad ir kokia būtų klaidinga to vieno Dievo – Mahometo samprata, bet ji jau žmones suvienydavo, kiek tuo metu buvo įmanoma, kurie pripažindavo jo mokymą, į tam tikrą brolišką bendriją. Ir buvo Mahometo noras, kad ta brolystė tarp žmonių plistų, ir gali ateiti ir judėjai, ir krikščionys, jeigu jie išpažins vieno Dievo sampratą – ir bus sukurta tokia bendruomenė pavadinta Umu – Umu – brolystės dvasia, brolystės pagrindu. Labai artima urantiškai nuostatai. Bet Mahometo atveju, buvo reikalingas tik pripažinimas – yra vienas Alachas, nieko daugiau, ir tada pagrįsti savo gyvenimą altruizmu – taip, reikalinga veikla, neskriausti našlaičių, ypač valdžiai nepriimti tokių nuostatų, įstatymų, kur būtų naudingiau turtingiesiems. Štai tokia nuostata buvo priimtina skriaudžiamiesiems – neturtingiems. Turtuoliai matydami, kad čia yra jiems pavojus, nes reikia turtais dalintis su skriaudžiamais, jie nebegalės būti tie valdovai-viešpatys – ir jie nerėmė Mahometo, priešingai, jam trukdė, kenkė. Tai iš tų pirmųjų pasekėjų buvo apie 40-60 tiktai per trejus-ketverius metus – tik tiek tesusirinko, ir tai, tai buvo, kaip sakiau, tarp giminių daugiau. Mahometo kelias yra iš tikrųjų svarbus musulmonams, bet jeigu mes žiūrime platesniu žvilgsniu – jisai svarbus visiems, nes jis skleidė tą dieviškąją nuostatą – Brolystę – pripažįstant altruistinę paramą neturtingiems, ir tuo pačiu vieną Dievą – ir nieko kito – Alachą! – Staiga Algimantas pasakė – O, gandras skrenda, aš jums parodysiu, praskrido pro mane, nežinau ar aš spėjau pasukti kamerą.
Žodžiu, kada mes žvelgiame į aplinką Kūrėjo Žvilgsniu, tada Kūrėjo Energija tampa tiesiog kiekviename žingsnyje akivaizdi – akivaizdi, ir tada tu supranti, kad be Kūrėjo negali egzistuoti aplinka. O aplinka, sakykim, kada mes studijuojam Bibliją, ji daug ką kalba, na, aš manau didele dalimi, jau praėjus tiems laikams, bet kalba tarsi tai ateities įvykiai. Ir štai aš priėjau vieną, vieną vietą Danieliaus – pranašo Danieliaus – labai jisai gerbiamas, kur sakoma – Pabaigos metas – bus toks karalius, toks karalius, kuris išaukštins save, paneigs Dievo buvimą, naikins žmones, apgaulės būdu juos mėgins pritraukti, tie, kurie jam įsiteiks, duos ir žemių, turtų, visus kitus jisai smaugs, naikins, žodžiu, ramybė bus neįmanoma, žmonės bijos. Ir štai – Pabaigos metas –
Anuo metu pasirodys Mykolas, galingasis didžiūnas, tavo tautos sargas. Užeis metas tokių vargų, kokių dar niekada nėra buvę nuo to laiko, kai atsirado tautos. Bet tuo metu bus išgelbėta tavo tauta, visi, kurie tik rasti įrašyti knygoje. – Čia Viešpats kalba Danieliui – pranašui – patikslino Algimantas. – Daugelis miegančiųjų žemės dulkėse atsibus – kai kurie ¬ amžinajam gyvenimui, kiti ¬ gėdai ir amžinajai negarbei. Išmintingieji švytės dangaus skliauto spindesiu, o vedusieji daugelį į teisumą bus tarsi žvaigždės per amžių amžius. O tu, Danieliau, laikyk paslaptyje šiuos žodžius ir užantspauduok knygą iki pabaigos meto. Daugelis bus pasimetę, ir nedorumas vis labiau plis.
Štai – nedorumas vis daugiau plis. Pasižiūrėkim, kas vyksta dabar – ar nėra tie žodžiai, nors aš sakiau, tai yra tarsi kalba jau apie įvykusius dalykus, bet jie lyg ir projektuojami į ateitį. Na, aš tokią išvadą darau, kai skaitau visą Senąjį Testamentą, tarsi atpasakojami įvykiai, jau jiems praėjus nors aprašant, kad tai dar jie bus. Bet šiuo atveju, tas plitimas nedorumo – jis tęsiasi per kartų kartas. Doros civilizacijos, doros kartos niekada žmonijos istorijoje nėra buvę. Žmonija turi vieno milijono metų istoriją, kada buvo registruotas pasaulis, kad čia gyvena žmogus – Dieviškuose Archyvuose. Tai štai dabar subujoja tas nedorumas visokiomis formomis, iškrypėliškomis formomis. Teisingumo teisme neberasi, nes nėra teisingų teisėjų – Teisingumas yra iš Kūrėjo. Reiškia mes negalime net ir taikydami Mahometo mokymą, kad pripažinti vieną Dievą – Alachą – Alachas – tai yra arabiškas žodis, reiškiantis Dievą – tai štai pripažinti vieną Dievą, arba vieną Kūrėją – to neužtenka. Jeigu krikščionys taip pat sako – reikia švęsti religines šventes, reikia tikėti į Viešpatį, į Jėzų, reikia jį priimti į Širdį, irgi teisinga – bet to neužtenka. Reikia atrasti Kūrėją savo Širdyje – ir savo Širdimi – ir štai tada būsena tampa tas vedlys iš vidaus! Kadangi urantai, tai puikiai žino – Kūrėjo dvasia – Minties Derintojas – veda kiekvieną iš mūsų iš vidaus, veikia mūsų protą, mąstymo procesą. Ir mes pajuntame būseną, kai atrandame Kūrėją, tuos impulsus – vedimo impulsus. Ir tada yra ne tai, kad mes pripažįstame Kūrėją, ne tai, kad mes tikime Juo, bet – būsena – mums diktuoja mūsų gyvenseną. Ir tai yra aukštesnis laiptelis negu Mahometo – Alacho vieno, kaip Galingiausio Visagalio pripažinimas – ir tada jau gerų darbų darymas. Bet jeigu būsenos nejauti – nieko neišeis. Tas pats ir su krikščioniškųjų sektų – ir Jėzaus išaukštinimu, ir jo Tėvo iškėlimu net ir jį pagarbinant – nieko neišeis irgi toliau gyventi tą gyvenimą. Tiktai atradus Kūrėją savo viduje – ir pajautus tą būseną – galima jau žengti savuoju gyvenimu. Ir tada Teisingumas iš teisėjo Širdies bus visuomet – dieviškasis Teisingumas – jisai su Kūrėju priims nuosprendį. Gydytojas gydys su Kūrėju atrastu savo Širdyje – tada gydytojas taps, kaip pagalbinė priemonė Kūrėjui, nes Kūrėjas teiks gydymą. Lygiai tas pats ir bet kokioje profesijoje – mokytojo, policininko, gaisrininko – Kūrėjas viską darys, panaudodamas Savo vaikus – o jie jau bus atradę Kūrėją savo Širdyje, ir savo Širdimi.
Štai tik toks Kelias yra vienintelis, kad tas nedorumas, ta visa tamsa vis labiau suvaržanti žmogaus laisvą valią, ir mąstymą, paskleidžianti daugiau baimės žemo energinio dažnio virpesių, būtų pakeista Kūrėjo Meilės aukščiausių Energinių dažnių virpesių Šviesa, ir Galia! Kito kelio nėra, kito varianto Kūrėjas tiesiog nenumatė. Evoliucija egzistuoja iš Kūrėjo, ir jinai įgyvendinama tik su Kūrėju. Negalima įgyvendinti Evoliucijos nusigręžus nuo Kūrėjo. Štai dėl to ir griūna civilizacijos, kada žmonės tampa štai tokie, kokie yra šiandien – žvėriški, gyvuliški, savanaudiški, siekiantys naudos sau kitų sąskaita, ir nematantys jokios perspektyvos. Juk problemas sukuria žmonių tarpusavio santykiai. Problemos savaime neatsiranda, jų niekas čia neatpučia – žmonės, nesuprantantys, kas yra Evoliucija – kadangi nėra Dvasinių Mokytojų – daro klaidų, nes jie savo santykius iškelia virš Kūrėjo, paneigdami Kūrėją. O tokie santykiai Kūrėjo Evoliuciniame Plane yra nenumatyti. Reiškia, kokie bebūtų svarstymai parlamentuose, prezidentūrose, kokiose nors vyriausybėse – jie niekada nebus tokie, kad rastų išeitį – niekada nebus! Bet visuomet bus tų, kurie bus dar savanaudiškesni, suktesni, meluos, apgaudinės visus, ir jie užims visas vadovaujamas pareigas, nuo jų priklausys ateitis – o tai reiškia, kad jie dar daugiau spaus žmogų, jį išnaudos, tyčiosis iš jo. Ir visa ateitis yra tokia, kad kiekviena karta gyvens vis blogiau negu gyveno ankstesnė karta – laisvių bus mažiau, apgaulės, neteisingumo, prievartos, nusikaltimų bus vis daugiau, ir daugiau. Žmogus bus spaudžiamas prie žemės, kad negalėtų net kvėpuoti laisvai. Štai tokia ateitis!
Kiekvienam, kurie girdi mano Mokymą, pasirinkimas yra savo Širdyje, norit tokio gyvenimo – sau, savo vaikams, anūkams, ateinančioms kartoms – ir toliau gyvenkit savo iliuzija! Nenorite? Tuomet padėkite man! Aš esu Kūrėjo ambasadorius visai planetai – Rojaus Trejybės-AŠ ESU ambasadorius – tęsiu Mahometo darbą – kaip pranašas, tęsiu Jėzaus darbą – kaip Kūrėjo sūnus, tęsiu Sai Babos darbą, kuris paliko planetą skelbęs Meilės Dievo sampratą. Šiandien aš atstovauju – Kūrėjui – visoje planetoje – visoms rasėms, visoms religijoms, visiems kontinentams! Įsiklausykite į mano Žodį! Jis yra Kūrėjo Žodis – jums – kadangi jūs turite kol kas tiktai materialų girdėjimą, materialią klausą. Išgirskite mano Žodį – Širdies – dvasios prasme! Amen.

Komentarai