Forumas: temos peržiūra

Algimanto mokymas-atsakymas Astai apie pagarbą, pasakytas šviesos mokymų dalyje, Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2023 07 22

Pagarba – tai yra Kūrėjo lygio pelnytas įvertinimas. Tai, ką kiti vartoja, žodį – gerbiamas – arba – jus gerbiąs – kai pasirašo laišką užbaigęs, arba – su pagarba – tai nė iš tolo jisai negerbia to asmens, jis net nežino, kas yra pagarba. Tiesiog čia aš prisimenu, kada mokykloje mus mokė rašyti laišką – dar mokinius, per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas – tai atitinkamas turi būti ir kreipimasis, kuris išreikštų pagarbą, ir laiško užbaigimas. Dabar aš nežinau, galbūt jau tokių dalykų nebemoko, bet kada ateini kur nors jau dirbti, tai priklausomai nuo pareigų ten jau vietiniai apšviečia, kaip reikia vesti tą kanceliariją, kaip rašyti laiškus, tuo pačiu yra tam tikras tų, jau aukštesnio statuso, aukštesnio, na, sakyčiau, tariamai aukštesnio, visokių diplomatinio korpuso – kaip ambasadorių, ar ten konsulų tarpusavio susirašinėjimas – yra tam tikras jų suformuotas etiketas, kurio ir moko. Ir visa tai tiesiog, kada pateikiama jau, sakykim, raštu, tai ten vieni parašo, kiti ištaiso, kol pasirašo tas, kuriam ir skirta tą laišką pasirašyti savo statusu – ministrai vėl, turi savo statusą, prezidentai vėl, turi savo statusą, premjerai vėl, savo statusą. Žodžiu, viskas dirbtinai, bet be jokios pagarbos – nors rašte ten yra visokiausių grožybių, ir ypač, jeigu dar kreipiasi į kokią nors ten karalienę ar karalių, vėl yra išvedžiojimai. Tai tokioje terpėje užaugę, net ir jie neturintys to atitinkamo statuso, jie kreipiasi, štai paprastame laiške – dar tarybiniais laikais tai buvo įprasta ir kreiptis iš pradžių laiške – gerbiamas, ten, ministre – arba – gerbiamas ministro pavaduotojau – ar – gerbiamas vedėjau – nors jis jo akyse nėra matęs – bet jisai žino, kad reikia parašyti tą žodį, na, taip jį pamokė kažkas, nes kai rašai laišką jau aukštesnei figūrai, tai jau tu turi kažkokį savo, na, galbūt prašymą – tu nori, kad tau tą prašymą patenkintų, tai tu, jau nori nenori, susiieškosi ten kokias tai frazes, pasiklausi kaip tą daryti, ir panašiai – tu rangysiesi, kaip šliužas, kad tiktai, na, neužgauti nė iš tolo, kad tiktai neįsižeistų, kad tiktai perskaitytų. Tai štai, visi šitie paklausimai – gerbiamas seimo nary, gerbiamas ministre, gerbiamas prezidente – čia nieko nereiškiantys žodžiai, tiesiog tie žmonės jiems pagarbos net ir nejausdami, vartoja tuos žodžius, nes šito, sakykim, taip sistema reikalauja iš jų, kad gauti kažkokį rezultatą. Na, to rezultato, kurio tikisi gal jis ir negaus, bet bent jau gal iš dalies kažkokį tai teigiamą rezultatą. Tai štai, visa tai ir yra viena dar iš butaforinių, kažkokių iliuzinių bendravimo išraiškų. Kūrėjas gi iš tikrųjų pagarbą paskleidžia savo visai Šeimai už pelnytus Kūrėjo Valios vykdymo veiksmus, kada jie atliekami nuolat, ir savo lygiu, savo statusu.

Ir dėl to, pavyzdžiui, kada gi, jeigu prisimenate iš Urantijos Knygos – epochinio apreiškimo – kada Adomą ir Ievą išlydėjo į Urantiją, iš Satanijos Sistemos, Jerusemo – Sostinės – tai jiems gi reiškė ir pagarbą, kiek jie čia buvo jau ir nusipelnę – jie linkėjo jiems geros kelionės, ir jie norėjo, kad jiems viskas pasisektų. Ten buvo kaip šventinė nuotaika, štai jie nusipelno būti šitos planetos, na, tam tikra prasme, kaip žmonijos Vedliai – žmonijos Tėvai – iš kurių turėtų sklisti Šviesa – nes gi Vadovas, tai ir Satanijos Sistemoje į beprotybę nuklydo ir maištą sukurstė – ir dvasinis Vadovas – Urantijoje taip pat prisijungė prie maišto tuo pačiu parodydamas savo nesuvokimą. Jiems pagarbos niekas nerodo. Jie būdami dvasiomis – jie siekia savo puikybės patenkinimo! Adomas, užsitarnavęs savo kruopštumu, savo štai ta biologine išraiška – domėjimosi biologine gyvybe – jis gavo šitą postą, kad jis buvo vertas – vertas pagarbos – kad jį su Partnere nusiųstų į Urantijos planetą vadovauti skleidžiant Šviesą, garbinat Tėvą, kad jis taptų žmonijos vedliu! Ir koks kontrastas, kada buvo sužlugdyta misija. Ir kada Melkizedekai paėmė tuos vaikus, kurie jau buvo gimę Urantijoje – nepilnamečius atskyrė nuo tėvų, kad pergabentų į Norlatiadeko Žvaigždyno Būstinę – Edentiją – koks buvo liūdnas ir apverktinas vaizdas! Vaikai niekuo gi nekalti – pražangą padarė jų tėvai! Ir viskas sužlugdyta – misija sužlugdyta – Materialiųjų – Sūnaus ir Dukros misija Urantijos planetoje – sužlugdyta tų, kuriems rodė pagarbą išlydėdami, šventę organizavę! Ir dabar ta tokia apverktina būsena, nebėra fanfarų, nebėra – nebėra tos pagarbos – jau viskas žlugo! Jų darbai nepaliudijo jų Įtikėjimo Gelmės viduje, nepaliudijo jų vidinės Šviesos gyvasties – viskas! Vaikai, įsivaizduokit, kurie likę buvo, jie irgi apimti liūdesio – jie jau čia gimę – Urantijoje – ir jie žinojo, kokia yra tėvų aplinka – ir jie nusiminę yra dėl to, kad tėvai sužlugdė misiją. Tai kai kurie suprato, ta Meilės Galia pajuto, kad nori likti su tėvais. Kitiems gi pilnamečiams buvo pateiktas laisvas apsisprendimas, jeigu nori juos paima, į Edentiją nugabena – ir ten bus jų laukimas, kas toliau bus su jais – nes niekas nežinojo, kas su jais bus. Tai tie, kurie čia liko, apsisprendė, jau sąmoningai apsisprendė, ir jiems buvo leista pasilikti. O Adomui ir Ievai reikėjo pagarbą pelnyti iš naujo – iš naujo likus šitame pasaulyje – bet jau tokiomis sunkiomis sąlygomis – kada vidinė būsena yra visą laiką apimta štai tos misijos sužlugdymo minties. Adomas niekada ir neatsigavo nors pragyveno šitame pasaulyje beveik 600 metų, na, sakykim – 530 metų. Ieva šiek tiek mažiau, kažkur – 519 metų. Bet visą laiką viduje buvo tas kartėlis, kad jie sužlugdė savo misiją, įsivaizduokit! Bet jie suvokė, kad reikalinga – reikalinga – kuo daugiau turėti violetinės rasės palikuonių – suvokė šitą – darė tolimesnius žingsnius, kad paliktų kuo daugiau palikuonių. Ir štai ta jų atsidavimo būsena išliko. Jie nemaištavo prieš Kūrėją, dėl to jie nebuvo pripažinti prisijungę prie maišto, ne – jie norėjo paspartinti Evoliuciją! O Kūrėjui nereikia paspartinimo. Evoliucija turi vystytis natūraliai, tik tada ji bus tvirta. Nereikia bėgti prieš traukinį, arba stumti, kad arklys stumtų vežimą – jis turi traukti. Žodžiu, jų pastangos davė vaisių. Kada iškeliavo Adomas ir Ieva jau, kaip mirtingieji, nes jie tapo mirtingi sužlugdę savo Misiją, tada gavo Minties Derintojus – kaip ir kiekvienas mirtingasis. Ir dabar Satanijos Sistemos Būstinėje – Jeruseme – jie priklauso tai Keturių ir Dvidešimties Tarybai, kuri skirta tam Urantijos – Urantijos vadovavimui – iš Satanijos Sistemos. Jie palaipsniui, jau ir tuo mirtingojo statusu, vėl užsitarnavo pagarbos, kad juos įtraukė į šitą Tarybą, kur ir Mozė yra įtrauktas, ir Abraomas, ir kiti žinomi mirtingieji.
Tai štai – pagarba yra pelnoma veiksmais!
Ir tada galima pasakyti taip – gerbiamas Adomai, gerbiama Ieva, aš tave gerbiu! Tu sužlugdei savo misiją, kaip Materialusis Sūnus ir Materialioji Dukra, bet tu nesmukai! Tu neprisijungei prie maišto – tu išlikai ištikimas! Bet praradai savo tą buvusį statusą. Tu atsikėlei vėl – kaip mirtingasis – nugyvenai tą gyvenimą, jau supratęs savuoju protu, nes tau niekas jau nebedavė patarimų iš Aukštesnių Šaltinių, nes tu sužlugdei savo misiją. Bet likęs savuoju, jau nauju statusu – žemesniu statusu – tu darei viską, kad šitoje planetoje būtų daugiau Šviesos – savo jau samprata – be jokių Aukštesnių Jėgų patarimų, tegalėjai bendrauti tiktai su angelais – štai žemiausia dvasinė kategorija. Ir dėl to aš tave gerbiu, kad tu vis tik suvokei savo klaidą – ir stengeisi ištaisyti ją! Ir štai dabar tu esi vertas, kad būtum šitoje Keturių ir Dvidešimties narių Taryboje, skirtoje Urantijos sutvarkymui!
Štai, jeigu supratote, kas yra pagarba, ir kas tas pasakymas – gerbiamas seimo nary. Čia yra tuščias burbulas, jis nieko neturi pripildyto savo viduje – gyvo turinio jokio! Ir taip yra su visais titulais – jūsų aukštybe, jūsų ekscelencija – kokių mandrų žodžių jie prigalvoja. Ir tai yra pagal etiketą, pagal reikalavimą, priklausomai pagal rangą štai tik tokiu žodžiu reikia pavartoti, kam – šviesybe, kam – jo ekscelencija. Tą patį daro popiežius. Bet tai nėra gyva, tai nėra tikra – tai sistemos žaidimas! Bet jis pasiekia ir žemiausias grandis, ir tada yra ir tarpusavio žmonių bendravime – gerbiamoji ponia, aš norėjau ten atkreipti jūsų dėmesį. Kokia tu gerbiamoji ponia, jeigu tu jos net nepažįsti?

Komentarai