Forumas: temos peržiūra

Šeimininko Sūnaus Kūrėjo-Jėzaus mokymas, suteiktas Jo gimimo dienos išvakarėse, Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2023 08 20

Algimantas –
Mylimas Tėve, Amžinoji Motina, Begaline Motina, AŠ ESU, aš garbinu ir šlovinu Tave, ir kreipiuosi į Tavo Sūnų Kūrėją, dabar esantį Šeimininko Sūnaus Kūrėjo dvasinio statuso lygiu. Mūsų gyvosios pamaldos Tavo vardo gyvojoje šventovėje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – gyvojoje šventovėje – vyksta rugpjūčio 20-ąją dieną, Kristaus gimtadienis yra rytoj – rugpjūčio 21-ąją – kada jis pasirodė šitame pasaulyje bejėgiu kūdikiu, gimusiu iš Marijos įsčių. Tai buvo iš tikrųjų jaudinantis patyrimas Visatai, stebėjusiai Vietinės Visatos vieno iš dviejų Sukūrėjų ir Vadovų pasirodymą pačiu žemiausiu tvariniu, turinčiu dar materialų pavidalą, ir bejėgiu kūdikiu.
Aš kreipiuosi dabar į tave, Šeimininke Sūnau Kūrėjau, mūsų Dvasini Broli. Mes esam tavo, materialia kūno išraiška, save padovanojusios nuostabios planetos taip pat gyventojai, tos planetos, kurioje tu patyrei paskutinį savęs – septintąjį padovanojimą – tiek mūsų planetos mirtingiesiems, tiek ir visiems tavosios Visatos tvariniams. Dvasinė sesė, Janina, paprašė tavo sustiprinančio žodžio, ir aš esu pasirengęs jį perteikti savo lūpomis.

Šeimininkas Sūnus Kūrėjas-Jėzus –
Mano mylimieji sielos broliai, dvasiniai broliai ir sesės, aš esu jums pažįstamas, vieniems – daugiau, kitiems – mažiau, vieniems – artimesnis, kitiems – tolimesnis, priklausomai nuo jūsų gyvo atsivėrimo tiek mūsų visiems Rojaus Tėvams, tiek kai kurie asmeniškai man. Aš džiaugiuosi jūsų kolektyvine dvasine komunija su mūsų Tėvais, ir ypač, kada jūs kreipiatės į mane! Šitoji komunija stiprina jus, o man teikia nepaprastai daug pasitenkinimo, kad mano dvasiniai broliai ir sesės tame pasaulyje, kurį aš pažinau būdamas žmogiškuoju pavidalu – prieš du tūkstančius metų – ir šiandien pabudę dvasioje gyvena manąja Misijos Šviesa – pritaria man, nenori nusileisti iki manosios Evangelijos ir manųjų Mokymų iškraipymų, kokius pateikia kiti mano dvasiniai broliai ir sesės įvairiose susiskaldžiusiose religinėse bažnyčiose. Man smagu matyti jus, kada jūs taip atkakliai, ryžtingai žengiate Evoliuciniu Keliu, kada aplinka nenori jums padėti, jūs vis tiek liekate atkakliai, manieji dvasiniai broliai ir sesės, pabudę dvasioje!
Kada aš buvau jūsų pasaulyje, kuris yra ir manasis, žmogiškuoju pavidalu aš turėjau epizodų, kada man irgi iškildavo daug klausimų, nerasdavau atsakymų. Augdamas, bręsdamas turėjau visą laiką vienintelę galimybę kreiptis tiktai į mūsų visų Tėvą. Tačiau atsakymai, kuriuos aš gaudavau, kartais man suteikdavo ne mažesnį pasimetimą negu jums teikia dabartiniai mūsų Dvasinių Tėvų mokymai, net ir mano mokymai, kada juos reikia pritaikyti jūsų aplinkoje kasdieniame gyvenime, kurie nenori šitų Šviesos teiginių priimti, jau nesakau, kad jais vadovautųsi. Todėl tas suglumimas jūsų viduje taip pat yra labai panašus, kurį aš patirdavau. Manęs irgi negalėjo suprasti mano aplinka, aš turėjau save suvaržyt – o taip norėjau, kad aplinkoje būtų Šviesa, kad vyktų didesnis bendravimas, ir bendradarbiavimas mūsų visų Tėvo Šviesos labui – kad toji Šviesa paliestų kiekvieno Širdį, kad išnyktų tas susiskaldymas į imperatoriaus statuso ir imperatoriaus dvaro artimuosius, ir tuos, kurie jam pataikauja, bet gauna aukštus postus – ir tų vargingų, mano aplinkoje buvusių brolių ir sesių nusivylimas savo sunkia gyvenimo padėtimi, kada jie neturi galimybės sudurti galo su galu, jų siela yra sutrikusi. Tuo labiau, kad žmogus, kuris nori Šviesos, jis neturi atramos, nes aš irgi tuo metu negalėjau jums suteikti tokios Šviesos tarp savo dvasinių brolių ir sesių, kad galėčiau mokyti juos Tėvo atradimo savo viduje. Aš troškau šito juos išmokyti. Bet aš turėjau save suvaržyti prisitaikydamas prie aplinkos, žadinant aplinką palaipsniui evoliuciniu būdu, neįnešant jokių, juos sugluminant ryškiais, akinančiais teiginiais. Jų protas nebuvo parengtas tokiai Šviesai, kurią aš dar didesne dalimi būčiau galėjęs pašviesti iš savosios Širdies – bet turėjau tą Širdį šiek tiek apiblausinti. Tačiau iš manęs pulsavo visą laiką ta pati gyva – Tėvo Meilė – ir ja dalinausi nevaržydamas Meilės pasireiškimo, tačiau aš turėdamas Išmintį, ir tą Įžvalgą, jausdavau, kaip kiekvienam galima kiek jos padalinti, irgi, kad negalėčiau išgąsdint, arba nerodyčiau to perdėm didelio prielankumo padlaižiams-fariziejams, kurie turi savo interesus toje aplinkoje, kuri juos iškelia į jų statusą.
Tačiau dabartinis amžius jus suskaldė, palyginus su manuoju amžiumi Urantijoje. Jūs turite daugybę suvaržytų sektų, ir tose sektose jūsų vedliai turi milžinišką įtaką įtakoti jūsų mąstymą. Ir tas mąstymas vietoj to, kad būtų išlaisvintas ir apšviestas, yra suvaržomas, tarsi paimamas į nelaisvę, uždaromas į vienutę, kurioje nėra net šviesos lango, kad prasiveržtų paprastas spindulys – šviesos spindulys. Toks protas, nematydamas aplinkoje nieko, tiktai diktuojamas komandas, palaipsniui ima atbukti, ir su tokiu protu tuomet gali susitvarkyti ir mažas vaikas, jeigu jo protas taip pat nebūtų savu laiku paimamas – kaip įkaitas į nelaisvę – tėvų, mokytojų, tos aplinkos, kurioje jisai praleidžia daug laiko.
Šviesos ir laisvo mąstymo patirtį jūs kaupiate būdami pirmieji – tarp visos žmonijos – šitoje planetoje. Jūs esate toji mūsų visų Rojaus Tėvų – Gyvoji Šviesa – kuria galite švytėti! Pirmiausia jūs turite patys viduje dar giliau patirti šitą Šviesą, kad toji Šviesa taptų jums tokia artima, kasdienė, kaip įprastinis maistas materialiam kūnui, kad jūs patirtumėte, jog be Šviesos jums stinga oro, stinga kvapo, kad jūs jaustumėte, jog tik šita Šviesa jums yra gyvenimo prasmė, duona ir druska, t.y. tas rupus maistas, bet jis palaiko materialią gyvastį – kad jūsų dvasia taip pat pajaustų, jog be tos Šviesos, ir dar gilesnio panirimo į mūsų visų Rojaus Tėvus – jūs negalite pragyventi nė akimirkos! Štai tokioje stiprybėje jūs patirsite didesnį pasitikėjimą ir manimi, ir Rojaus Tėvais, ir savimi!
Kūrinija yra gyva sistema. Joje jūsų būsena atsispindi virpesiais, pasiekia mūsų Rojaus Tėvus – ir mane – be jokių iškraipymų. Aš geriau jus matau, pažįstu negu jūs pažįstate vieni kitus, ir net save patį. Todėl jūs dažnai mėginate – net ir man – įsiteikti labiau protu negu jūsų būsena. Jūs būsena šito nepaliudijate. Ką pasako jūsų liežuvis, tą ištaria jūsų lūpos – jūsų Širdis nepatvirtina antspaudu, kad jūs pasiekėte šitų žodžių vienovę savo viduje.
Būtent aš jums ir linkiu, tiems mano dvasiniams broliams ir sesėms, susirinkusiems į šitą nuostabią gyvąją komuniją patirti – patirti tokį gyvybingumą tiek su manimi, tiek su Rojaus Tėvais, kad jūsų ir dvasinis protas būtų vis labiau įsigalintis materialaus proto atžvilgiu – ir jūsų dvasinis troškulys dar pagilėtų – ir jūs norėtumėte gerti Gyvąjį Vandenį dar didesniais gurkšniais, semti dar didesniu samčiu. Numalšindami troškulį jūs jaučiate to numalšinamo patyrimo pilnatvę, tačiau mūsų Rojaus Tėvai teikia dar didesnį troškulį, kad jūs norėtumėte dar didesnio gurkšnio. Aš tą visą laiką jaučiu. Tas troškulys yra nenumaldomas, augantis. Ir tiktai jausdami, kaip jūs tą troškulį malšinate patys gerdami, ir veikdami – kaip veda Kūrėjas jus iš vidaus – augate savuoju pasireiškimu, kokiu ir numatė jums kiekvienam mūsų Rojaus Tėvai – ir lygiai taip pat aš. Aš pritariu visiems Rojaus Tėvų planams evoliucinėje planetoje, kuri turi Urantijos vardą, ir manojoje Visatoje, kurią aš, jau savuoju vardu gavau iš Rojaus Tėvų įgaliojimą – pasireikšti, kaip pilnateisis Sutvėrėjas drauge su savo Partnere, ir Vadovas taip pat drauge su ja. Štai aš pritariu tiems mūsų visų Rojaus Tėvų evoliuciniams planams, kad jūs, mano mylimieji dvasiniai broliai ir sesės, esantys tarp pirmųjų Dvasinių Mokytojų šitame pasaulyje, turėtumėte patį giluminį ryšį tiek su manimi, tiek ir su mūsų visų Rojaus Tėvais, nes tik tokiu atveju jūs turėsite viduje tiek daug Gyvojo Vandens, Gyvosios Duonos, kad jūsų troškulys, ir alkis dvasiniam Gyvajam Keliui bus visuomet patenkinamas. Ir jausite tą būseną, ir trokšite veiklos – trokšite išreikšti savo gyvybinę energiją, kurią jūs gaunate iš Rojaus Tėvų – prasmingai – visumos Gerovei, visumos Šviesai – ir jūs pasireikšite ryžtingai, energingai! Ir tai bus jūsų prasmingo gyvenimo šitame pasaulyje nuostabus patyrimas, etapas! Tačiau bus dar nuostabesnis jūsų atlygis, kada jūs patirsite susitikimą su manimi, kada aš jums pateiksiu taip pat nuostabių epizodų, kaip žavėjo mane jūsų – kiekvieno – pasireiškimas šitame pasaulyje, kada pasaulis žvelgė tamsos akimis į manąją Šviesą, neštą prieš du tūkstančius metų į mūsų visų Rojaus Tėvų teikiamą Šviesą dabartyje – kaip jūs šitoje tamsoje spindėjote visu savo ryškumu, kaip jums tas nuostabus jūsų epizodo pradiniame pasaulyje priminimas – iš mano rankų – jums suteiks nepaprastą pasitenkinimą. Dėl to aš, kaip ir jūsų Tėvai, ir mano tuo pačiu Tėvai – laukiame jūsų, kada jūs keliausite iš šito pasaulio į aukštesnį savo evoliucinio vystymosi savąja tapatybe segmentą. Bet aš dabar jus akinu būti kuo ryškesniu Kūrėjo ir mano atvaizdu savajame pasaulyje, ir savuoju gyvenimu.
Būkite ryžtingi, be baimės! Jūs turite išreikšti savuoju gyvenimu tą Šviesą, kurią pamatytų ir kiti jūsų dvasiniai broliai ir sesės, kurie žvelgia jų intelektualios sampratos keliu. Jų interesai prasilenkia su mano interesais, kaip ir su mūsų visų Tėvų interesais, tuo pačiu prasilenkia jie ir su jūsų interesais. Bet tai neturi būti jūsų viduje stabdis jums pasireikšti savo gyvenime, ir savuoju gyvenimu savo aplinkoje – Kūrėjo jums teikiamu – asmenybės – ryškiu, gyvu atvaizdu, kad jūsų asmenybė būtų iš tikrųjų kupina mūsų Rojaus Tėvų atgaiva tiek jums, tiek ir aplinkai.
Būkite visą laiką tokie atviri, kokie esate šitos gyvosios komunijos – Gyvojoje Šventovėje – akimirkomis, kada jūs iš tikrųjų esate savimi, atveriate save visa savo dvasine gelme, kokią tą akimirką jūs esate pajėgūs tą padaryti. Tačiau ta akimirka turi kitą tęsinį, ir jūs galite jau savo pastangų dėka šitą Šviesą, sklindančią iš jūsų Širdies dar stipriau paryškinti, kad ji dar labiau apšviestų tiek jus pačius, tiek ir aplinką. Ir tai jums teiks dar gilesnio pasitenkinimo, ir džiaugsmo būseną. Aš ir noriu, kad jūs džiaugtumėtės gyvenimu, būtumėte ryžtingi, drąsūs ir aktyvūs manieji dvasiniai broliai ir sesės Urantijoje.

Algimantas –
Ačiū tau, mylimas Šeimininke Sūnau Kūrėjau – Jėzau iš Nazareto – už šitą mums sustiprinimą. Ir aš meldžiu tau Gerovės, kad toji gimtadienio diena – rytojus – mūsų įprastu sakyti – sunki diena, pirmadienis – būtų Gyva Šviesa tau primenanti gyvenimą šitoje planetoje prieš du tūkstančius metų, būnant vienam iš mūsų ir tarp mūsų. Myliu tave. Ir manoji valia sulieta su mylimo Tėvo Valia, Amžinosios Motinos, Begalinės Motinos, ir Visuminės Dievybės AŠ ESU Valia. Amen.

Komentarai