Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Dabar toje iškreiptų veidrodžių karalystėje esame kaip tarp girnų suspausti, ir jos mus trina! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2023 08 26

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus. Įkūriau Gyvąją Šventovę ir Gyvąją Religiją, kurioje nėra ritualo – yra Širdies atvėrimas. Tai yra pats pagrindinis dalykas, kas atsitinka kiekvienam, atradus Kūrėją savo viduje – Širdis pradeda trokšti iš vidaus gyvo bendravimo su Kūrėju, gyvos komunijos, ritualai atpuola tiesiog savaime Mes pradedame augti tokiu dvasiniu ūgiu, kad išoriniai bet kokie materialūs ritualai nustoja savo vertės. Jie galbūt buvo reikalingi kaip laiptelis, kaip turėklai, bet atradus Kūrėją Širdyje, ir Širdimi, yra tik Kūrėjas – tik Kūrėjas, kuris yra Tikrovės Šaltinis ir Centras, Energijos Šaltinis ir Centras, Tėvas ir Motina, mūsų Mokytojas, Vedlys, Amžinybės Šaltinis ir Centras, ir mes jau pradėjome kelionę būtent pas Jį, kuris yra visos kūrinijos centre – Rojuje, ir tai – mūsų gimtieji namai, nes būtent iš ten mes kiekvienas gavome savo asmenybę – asmenybę – kuri yra amžina, tai yra – dvasinė. Materialus pavidalas yra laikinas mūsų tarpusavio bendravimui, ir Gėrio darbų atlikimui visumos Gerovei.
Štai apie tokius dalykus aš norėjau suteikti mokymus, seminarą, daugybę seminarų Kauno savivaldybėje. Parašiau prašymą susitikti su merui, kad galėčiau aptarti savo idėją, kad tie, kurie dirba savivaldybėje, žinotų – už kiekvieną priimtą sprendimą, už kievieną veiksmą, po prisikėlimo jiems teks atsiskaityti, jiems teks iš tikrųjų ne tiktai paaiškinti, kodėl jie elgėsi vienaip ar kitaip, būdami atsakingi už Kauno miesto aplinką, gerbūvį, už žmonių vis geresnį tarpusavio sutarimą, bet taip pat ir sužinoti, kad yra iš jų pačių sklindantys aukšto arba žemo dažnio virpesiai, kada jie tokie sklinda, kiek jie turi poveikio jiems patiems pagal savo būseną, vidinę būseną, ir kiek veikia tuos žmones, su kuriais bendrauja artimai – bendradarbiais – kiek tas darbas turi geresnį pasireiškimą geresniais rezultatais arba priešingai, rezultatai blogesni. Jeigu virpesiai yra žemo energinio dažnio, būsena – prastesnė, ir tuo pačiu nuotaika, sveikata prastesnė. Šeimoje taip pat tų virpesių pasireiškimas yra labai aktyvus, nes ten daug taip pat praleidžiama bendrai bendraujant laiko, nebūtinai šnekantis, bet galima tiesiog būnant netoli vienas kito. Ypač tą junta vaikai, kada nuoširdžiai jie tiki kiekvienu žodžiu, bet labai greitai pastebi, kad žodžiai, net ir tėvų sakomi, labai dažnai nepatvirtinami jų pačių veiksmais. Vaikai labai greitai pastebi neatitikimą. Štai apie tokius dalykus aš norėjau aiškinti savivaldybėje.
Gavau atsakymą – Atsakymas dėl priėmimo pas merą – Atsakydami į jūsų prašymą dėl priėmimo pas Kauno miesto merą, informuojame, kad priėmimas nebus organizuojamas. Prašymą-pasiūlymą adresuotą savivaldybės vadovybei ar savivaldybės administracijos vadovybei galite pateikti naudodamasis elektroninių paslaugų sistema. Šis atsakymas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo ar įteikimo tiek Administracinio teismo Kauno rūmams (kažkodėl, nesuprantu, kodėl aš turiu rūmams kažkokiems, pastatui, ne teismui skųstis, bet Kauno Administracinio teismo rūmams) arba ginčų komisijai. – Štai šitaip bendrauja su žmonėmis Kauno savivaldybė. A, tarp kitko pasirašo, pasirašo, gal ne lietuvė – Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus vedėja – Agnė Augonė. Tokios pavardės lietuvių kalboje negali būti, nes ji iškraipo lietuvių kalbos gramatinės žodžių darybos taisykles. Yra – Augonytė arba Augonienė, bet Augonė – nėra tokios pavardės, čia yra iškraipoma kalba. Pačioje pabaigoje pasirašo Dambrauskienė ir duoda savo telefoną ir elektroninio pašto adresą. Aš jai paskambinau, pasakiau dėl ko kreipiausi. Ji man paaiškino, kad, žodžiu, gautas mero įsakas – susitikimų su žmonėmis nebeorganizuoti. Reiškia, meras, aš klausiu, kokiu pagrindu priėmė tokį sprendimą, kaip jis sužinos, ko reikia miesto žmonėms, jeigu neišklausys tų žmonių. Anksčiau būdavo tarybiniais laikais tam tikra diena paskirta tiems, kurie nori su meru susitikti. Aš prisimenu, užeidavau pas (na, meras atitikmuo buvo tarybiniais laikais – vykdomojo komiteto pirmininkas, aš prisimenu tuo metu buvo vykdomojo komiteto pirmininku Vileikis) aš ateidavau tiesiog tiesiai pas jo sekretorę ir sakydavau – Gal galėčiau pas merą užeiti? Sako – Jūs susitarę? – Sakau – Ne. – Sako – Palaukite, aš pasiklausiu. – Ji skambina jam, sako – Prašau, užeikite. – Jokios apsaugos nebuvo, jokių policininkų nebuvo, laisvai galėjai praeiti. Žodžiu, dabar viskas prastėja – susisiekti jau nebegali, net ir įsakas Kauno miesto yra toks, kad nebereikia organizuoti jokių asmeninių susitikimų su meru. Aš klausiu – O, kodėl? – Tai ta moteris maloniai pasakė – Aš negaliu atsakyti, nežinau kodėl.
Atsakymą duoda šita knyga, aš ją vakar perskaičiau, Džordžo Orvelo(George Orwell) – 1984-tieji. Šitas romanas-kūrinys iš tikrųjų tai yra parašytas po karo, po antro pasaulinio karo. Aprašinėja tos ateities metus – 1984-uosius, bet, kada skaitau, aš matau šios dienos akimirkas. Ir ten paprasčiausia yra tarsi nurodymai, ką reikia daryti valdžiai, kad ji išliktų valdžioje – apgaudinėti žmones, meluoti, palaikyti visą laiką baimę, įtampą, nerimą, organizuoti karą, kad būtų visą laiką priedanga, gamyba skirta karui, ir ji visą produkciją suryja, o žmones laikyti pusbadžiu, kad jie visą laiką džiaugtųsi gavę papildomą kąsnį, supriešinti žmones, skleisti neapykantą, sudarkyti kalbą, kad kalba būtų naujoviška, bet nekuriant naujus žodžius, bet tiesiog išmetant senus žodžius, kurie dar turėjo tam tikrą prasmę, aiškindavo kažką. Įsivaizduokite, kokie šūkiai tos partijos, kuri valdo – valdo kažkokio Didžiojo Brolio priedanga – tas Didysis Brolis iš paveikslų – visur kabina mums – tiek gatvėje, tiek pastatuose, visose institucijose, tiek iš ekranų, kurie yra visur iškabinti, gatvėse, namuose – niekur negali nuo jo pasislėpti! Jeigu tu tik ką nors padarai ne pagal partijos nuorodą, iškart perspėjimas iš ekrano! Sekimas yra visuminis! Tu negali susitikinėti – net vyras su moterimi – tu esi stebimas visą laiką! Įtampa, kad tu negali būti nė minutei savimi! Net virpesiai yra fiksuojami! Ir tada nustatinėjama, ar tavo mintys atitinka tavo veiksmus ar ne. Ir šūkis tos partijos – Karas – tai taika! Laisvė – tai vergija! Nežinojimas – tai jėga! Kuriama nauja kalba, naujakalbystė, kur apjungiama įvairūs žodžiai, padaromi iš kelių žodžių, o samprata visiškai neaiškinama, kad žmogaus sąmonė būtų išplaunama, smegenys tiesiog išdilinti, formuotų, kaip jie vadina – prolius – tą proletariatą, kuris visą laiką yra užsiėmęs, na, tiktai išgerti, pasilinksminti ir kiek nors prikimšt, na, nepasakysi – prikimšt – kiek nors gauti maisto užvalgyti, ir pamiegoti. Viskas! Yra kita grandis – aukštesnė. Tai yra išorinis partijos žiedas. Štai jie rizikuoja savo padėtimi, nes tų prolių ten niekas neliečia. Jie gali būti ir narkomanai, ir alkoholikai, turėti savus tam tikrus lyderius. Jie tarpusavyje, kadangi jų yra milijonai, jie tarpusavyje turi savo tvarką kaip kalėjime, ir policija į ten nelabai ir atvažiuoja apskritai. Tegu jie savo turi, nes jie valdžiai nėra pavojingi. Jų mąstymas yra to zombio lygiu. Juos lengva kontroliuoti. Tuo tarpu išorinis partijos žiedas – jau daugiau išsilavinęs. Iš jų reikia ištrinti tą mąstymą, kad jie būtų panašaus lygio, kaip ir tie proliai. Ir vidinis partijos žiedas, kur ištikimybė partijai yra – viskas, ir tam Didžiajam Broliui, kuris iš esmės neegzistuoja, bet sukurta tam tikra vizija – portretas didžiulis su milžiniška galva, dideliais juodais ūsais – visa tai, kaip simbolis, visą laiką demonstruojama, ir propaganda kemšama besąlyginė. Organizuojamos neapykantos dienos ir savaitės, ir kas nepaklūsta, kas nusižengia, to laukia įvairūs būdai, kaip nukankinti, išnykti iš tos aplinkos.
Štai aš dabar mąstau, ar verta Orvelui buvo parašyti tokį kūrinį, tokį romaną? Manau, kad ne, ne. Šitas kūrinys yra tam tikra metodinė priemonė, ką reikia daryti valdžiai. Taip valdžia galbūt ir nesusimąstytų, ką jiems reikia daryti, o čia atsakymai yra ir būdai, parodantys, ką reikia daryti. Tai yra knyga, kaip metodinė priemonė. Aišku, dar anksčiau buvo, dvidešimto amžiaus pradžioje, Siono Išminčių protokolai. Čia caro galbūt, Rusijos caro, politinės policijos, iš kurios vėliau atsirado NKVD (Народный комиссариат внутренних дел – vidaus reikalų liaudies komisariatas), KGB (Комитет Государственной Безопасности – Valstybės saugumo komitetas), dabar FSB (Федеральная служба безопасности – federalinė saugumo tarnyba). Tos visos struktūros – kaip kontroliuoti žmogaus mąstymą, kaip veikti sąmonę. Ir, kadangi dvidešimto amžiaus pradžioje buvo užpuolama žydų tauta, kaip ta norinti užvaldyti visą pasaulį, tai ten ir buvo priskiriama tie slaptieji Siono Išminčių protokolų tekstai, kad čia yra štai kelias, būdas, metodas, kaip žydai nori užvaldyti, užgrobti pasaulį, paversti tuos vergus, vadinamus gojais, kad jie būtų vienareikšmiškai naikinami, nieko verti kaip gyvuliai, darbiniai gyvuliai, kurie savo atitarnauja, ir niekam nereikalingi, juos galima sunaikinti, ir paliekant tiek, kiek reikia aptarnauti ir žydų tautą. O žydai irgi taip pat yra atitinkamo sluoksnio – jie kaip tarnai, jie turi tam tikras privilegijas palyginant su gojais, bet vidiniai, tie aukštieji, prie faraono esantys žydai, jie naudojasi visa laisve ir nevaržomais bet kokiais veiksmais, o faraonas dar jų įtakoje yra, kuris aukščiausia galva, valdžios galva. Tai štai, aš manau, kad Orvelas naudojosi tais Siono Išminčių slaptaisiais protokolais, kad kurtų savo kūrinį, nes būtent tie dvidešimto amžiaus pradžios dokumentai ir yra tam tikra kryptis, ką reikia daryti caro valdžiai Rusijoje, ką reikia daryti Amerikos valdžiai.
Ir aš vakar YouTube pasiklausiau vieno pokalbio. Neklausiau iki galo, nes neįmanoma išklausyti tokių nesąmonių, kurias skleidžia iš YouTube‘o. Šneka, nesakysiu pavardės, nes aš nežinau to žmogaus, bet taip greitai, taip beria žodžius, kad aš negaliu suvokti, ką sako. Prieš jį už stalo sėdi jauna moteris, kuri mokslus baigusi Anglijoje, Jungtinėje Karalystėje. Jos kalba tai ir yra tai, apie ką rašo Orvelas. Tai yra nesuprantami žodžiai, kokius ji vartoja. Aš užsirašiau tiesiog. Išeina štai du puslapiai. Ir dabar aš pabandysiu perskaityti, kad jūs galėtumėte palyginti, ką nori ta moteris pasakyti – ...turbūt patekau į vaibą..., ...išpaustinau savo nuomonę..., ...bliamba..., ...metų samitas..., ...čeri top..., ...mes esame nebeatsilupėlių valstybė..., ...davė pasijausti inpauering..., ...nė velnio nerūpi..., ...haiendžensi žmones..., ...realybė impozinė ant visų kitų..., ... haiendžensi geriausiai apsibrėžia..., ...kaip turi įtakos ant kitų žmonių..., ...kaip kiti delirevina..., ...hai and lou eidžensi žmones..., ...jeigu darytume statistiką..., grynai rusiškas keiksmažodis atvirai kalboje, ... prasidėjo šis keisas..., ...jie ten hedkvorteryje sėdi..., ...jie parašė steitmentą ..., ...ir ten steitmentas toks..., ...žiūrim į tą steitmentą..., ...per tuos kolus niekas nekalba..., ...su Oksfordo džemperiu sėdžiu, tai dar bent kažkoks kretiabiliti yra..., ...dėjau tokią kalbą apie steitmentą..., ...vaabščie buvo keista..., ...subsideris aiškins mums, kaip komunikuoti..., ...visą menidžmentą..., ...labai kerinu tuos žmones..., ...buvau tokiame vaibe..., ...tvirtesni atstovint savo interesą..., ...aš buvau uovevermult ir gulėjau..., ...i told you so nuo du aštuonioliktų..., ...pem and pem..., ...net pozitiv migracija..., ...negali su Lietuva konektinti iš UK ... – nustojau aš užrašinėti, nes tiesiog neįmanoma klausyti tos jaunos moters, bet tai rodo, kaip išplauti yra jos smegenys. Ji studijavo Jungtinėje Karalystėje penkerius metus, ir štai ji lietuvių kalbą užteršia tiek, kiek emigrantai, gyvenę Jungtinėse Valstijose, kada buvo ankstesnės emigracijos bangos, išlaikydavo savo kalbą, mokydavo savo vaikus, ir jie kalbėdavo taisyklingiau negu čia mes, likę lietuviai Lietuvoje. Jie saugodavo tą lietuviškumą, lankydavo sekmadienines mokyklas, kad išsaugoti kalbą.

Nes BE KALBOS NĖRA TAUTOS!

Jie norėjo, kad jų vaikai būtų lietuvių tautos atstovai. Šita jauna moteris – ji kalba apie Lietuvą, bet ji nėra jau ta lietuvė, ji nėra ir anglė, ji nėra apskritai Kūrėjo dukra, kuri siektų Gėrio visumai. Ji siekia naudos sau – naudos, kiek supranta savo protu. Štai tokios visumos, zombių masės, valdžia ir siekia, kad jos būtų kuo daugiau, kad tie zombiai neturėtų jokių jausmų, kad jie nevertintų kalbos, nesigrožėtų, kokia nuostabi ir tyra, skaisti yra lietuvių kalba! Ypač senesnieji rašytojai! Kokia nuostabi Žemaitė, kokia nuostabi Salomėja Nėris, koks puikus Jonas Biliūnas, Julius Janonis! Kokie žodžiai sklinda iš Vaižganto, Justino Marcinkevičiaus, kurį dabar tiesiog užpuolė tie zombiai, na, aš sakyčiau, nesuvokiantys, kokia yra prasmė žodžių skambesio ir jų reikšmės tam pačiam, kuris puola – puola – ir Justiną Marcinkevičių, ir Salomėją Nėrį! Bet jie nemato jų kūriniuose, kad būtent jie išugdė Lietuvos Ąžuolus – tuos Ąžuolus, kurie iš tikrųjų ir pasirašė Nepriklausomybės aktą aštuonioliktais metais dvidešimto amžiaus pradžioje! Ir jie turėjo nuostatą – viską daryti Lietuvai – šaliai, žmonėms! Ta nuostata buvo iš Širdies, o iš tikrųjų iš Kūrėjo išjausta – išjausta – kad ta šalis išliktų, ištvertų, kad ir kokios būtų sunkios aplinkybės tiek aplink šitą mažą lopinėlį žemės, tiek ir jos viduje! O dabar, dabar patys lietuviai, praradę lietuviškas šaknis, naikina lietuvius iš vidaus – naikina jų sąmonę, išplauna ribas tarp Gėrio ir blogio!
Įsivaizduokite, Orvelas rašo – Teisybės ministerija užsiima, kaip platinti melą, Taikos ministerija, kaip puoselėti karą, Pertekliaus ministerija, kuri rūpinasi ekonomika, kaip sukelti badą, Meilės ministerija (ir tokia ministerija yra), kaip kurstyti neapykantą. Štai mes dabar toje iškreiptų veidrodžių karalystėje esame kaip tarp girnų suspausti, ir jos mus trina! Ir tiktai su Kūrėju viduje mes galime išlikti – išlikti – savimi, kokius sumanė Kūrėjas, kad Šviesa tai yra – Šviesa, Meilė tai yra – Meilė, ne neapykanta, bet kokie demagoginiai išvedžiojimai, kad karas tai yra taika, jie klaidina zombius, kada išplauta kalba, išplauti žodžiai, jų reikšmės, ištrinta apskritai iš žodyno, kad nebūtų tokių apskritai žodžių. Ištrink iš žodyno bet kokį žodį, ir po kelių kartų nebeliks tos prasmės, to žodžio, kuris nusako atitinkamą veiksmą, kad mes galėtume atskirti. Ir žengti kaip Tauta! Mes turime žengti tiktai su Kūrėju! Kitaip tokie, besivadovaujantys savo scenarijais, sukurs zombiją.

O čia yra – Lietuva – LIETUVA – Kūrėjo pasirinkta, kad iš jos skleidžiama būtų Šviesa visai planetai – visai planetai!

Net ir ten, kur kažkas žudo, smaugia, kankina, kariauna, kur badauja žmonės, kad Šviesa iš Lietuvos pasiektų ir tuos kraštus. Tam esu ir aš čia – Kūrėjo Ambasadorius, kad Orvelo tokia knyga nebūtų galbūt net ir skaitoma. Nereikia skaityti to, kas yra blogio aprašymas, koks yra blogis, nes tai nusėda į pasąmonę. Ir, jeigu tu nesi su Kūrėju, atrastu Širdyje, ir Širdimi, tau tai palieka milžinišką žemų virpesių poveikį. Reikia kurti Šviesos kūrinius – Šviesos – kuriuose atsispindėtų žmonių svajonės. Juk buvo tokie filosofai kaip Moras (Thomas More), kurie rašė įvairius savo utopistinius apmąstymus apie būsimąjį gyvenimą šitame pasaulyje, tokius svajokliškus miestus, Saulės miestu pavadintus. Jų viduje Minties Derintojas formulavo tam tikrus teiginius, kurie skatino Šviesos pasireiškimą, Gėrio, Grožio puoselėjimą. Štai ir tokius reikėtų kurti kūrinius, kad būtų parodoma, kokia yra šeima, kurioje iš tikrųjų yra ta santarvė, kada atsiremia ir šeimos nariai į Kūrėją, atrastą Širdyje, ir Širdimi, kad tas kūrinys pakeltų skaitytoją į aukštesnį virpesių pojūtį jo paties viduje, kad jis ir pasakytų sau, tegu mintyse – Na, čia fantazija! Nieko nėra! – tegu jis tą pasakys, kadangi jis nematys aplinkoje tokių pavyzdžių, bet jis pajaus norą, kad būtų tokių šeimų, kad būtų ir jo gyvenimas panašus į šitą Grožio, Meilės pasireiškimą tarp kelių artimiausių žmonių, kurie kuria tą pasaulį drauge su Kūrėju – kuria, nes Kūrėjo toks sumanymas, kad pasaulis būtų kupinas Meilės ir Šviesos, veikla būtų nukreipta Brolystėje visumos Gerovei! Tokia yra Evoliucija! Toks yra Kūrėjo Evoliucinis Planas, kiekvienam įnešant savo asmeninį indėlį! Ir kito plano nebus! Ir nebuvo!
Evoliucija – tai yra Šviesos sklidimas iš mūsų Širdies, kuri yra apimta Kūrėjo Meilės ir Šviesos, atradus Jį savo viduje! Amen.

Telydi mus Kūrėjo Meilė, Ramybė, Palaima.
Su Meile

Komentarai