Forumas: temos peržiūra
Materialiomis akimis nematomas pasaulis, kelios mintys kilusios kelionės metu.
Nežinau kaip tiksliai reikėtų pavadinti tas vietas kurios yra vadinamos „monastiri“, žiūrint „lietuviškomis“ akimis turėtų būti vienuolynai, bet suprantant, kad vienuolynai yra tik vienos arba kitos lyčių atstovų uždari gyvenamieji pastatai su maldų namais – susipainiojau. Visa tai priėmiau taip ką mačiau visiškai nesigilindamas į žodžių reikšmę. Visų pirma žavėjausi architektūra, vienu kitu meniniu archainiu kūrinėliu, natūralia (žmogaus ranka nepaliesta) gamta. Mano žmona pastebėjo, kad uždari vienuolynai, kaip ir meniniuose filmuose labai nutolę nuo gyvenamųjų vietovių. Automobiliu tenka važiuoti apie valandą nuo miestelio ir dar vietomis kelio plotis siekia vos du metrus, o apačioje tolimas ir gilus vaizdas. Kalne šen tai ten matyti iš akmenų sudėlioti takeliai eiti daugiausiai dviem. Iki vienuolyno dar tenka eiti pėsčiomis, nes kelias baigiasi ir belieka vos siauras takelis. Pats pastatas įrengtas kalno uoloje, beveik dviejų kilometrų aukštyje virš jūros lygio. Pirmas žvilgsnis kiemelyje nukrypsta į tamsų, dūmine virtusį kambarėlį. Pasirodo, kad jame deginamos žvakutės už mirusius. Mirtina tyla, juodos sienos ir lubos vaizduotėje piešia mistinį ritualinį piešinį. Nežinau kodėl, bet žvakutės neuždegu, nors jų ten apstu, kiek nori tiek imk ir degink. Einu toliau, matau vaikštantį su juodu iki žemės apsiaustu vyriškį, neliesą jo veidą dengė juoda kaip smala barzda, jo žvilgsnis be jokių emocijų, maniau, kad jis mūsų net nemato. Kai kurios pastate patalpų durys tiesiog išskobta skylė įeiti į olą. Patalpos ypatingai mažos vos siekia tris ar keturis kvadratinius metrus, sienos ir lubos išpieštos portretais ir įvairiomis religinėmis scenomis, piešiniai vienas nuo kito atskirti penkių centimetrų juoda juosta. Nėra jokios simetrijos ar „derinamumo“, bet visuma atrodo įspūdingai. Viename mažame kambarėlyje aptinku sėdintį šventiką prie atviro karsto ir virš jo rankoje laikantį metalinį kryžių. Prieinu arčiau ir karste matau puošniu raudonu audeklu aprengtus palaikus (veido dalis uždengta). Sustoju ir nuleidęs sukabintas rankas žiūrinėju patalpą. Netrukus šventikas man nesuprantama kalba kažką pasako dėl mano rankų. Aš jas sukabinu už nugaros, o jis padėjęs kryžių į karstą priėjo prie manęs ir parodė, kad rankas reikia laikyti būtent paprastai nuleidus ir niekaip kitaip. Vėliau jis vėl paėmė kryžių į rankas ir kažką sau toliau tyliai murmėjo (manau, kad meldėsi). Apžiūrėję vienuolyną mes patraukėme į kitas „monastiri“ vadinamas vietas. Pakeliui apie patirtus ir matytus vaizdus daug galvojau. Mintyse kalbėjausi su savimi „koks skirtumas kaip aš stovėjau prieš šventu laikomu ir jau keturis šimtus metų kaip mirusiu šventiku, nejaugi prie jo karsto su palaikais visą parą sėdima ir meldžiamasi??? O kas būtų jei būtų rasti Kristaus palaikai ??? Žmonija gyventų prie jo kaulų ir nebandytų pasitraukti ??? Nesuvokiu, o gal daug ko nežinau. Suprantu, kad ir Urantijos knygoje nėra viskas parašyta apie veikiantį Visatos dvasinį ir materialų mechanizmą, bet tiek kiek esu su pateiktais dokumentais susipažinęs ar skaitęs kitas literatūras man labai daug trūksta informacijos. Aš jos siekiu, bet tikrai būčiau dėkingas jei man padėtumėt be jokių pašiepimų ar išvedžiojimų paaiškinti tokius dalykus, kaip : kurią mirties dieną reikėtų palaidoti mirusį ir kaip jį laidoti ar reikalingas visur naudojamas kryžius su Kristaus ar be Jo simboliu, su kuo mintyse kalbasi ekstrasensai ir kaip jie mato vaizdus, net tuos kurie jau gilioje istorijoje, kas juos supainioja, kad klysta, ką reiškia mirusių pasaulis ? Daug klausimų pynėsi mano mintyse, dalį jų aptariau su žmona bekalbant apie patyrimus viename iš aplankytų vadinamų šventų vietų.
Su meile
Raimondas
Raimondas Druskininkai
2008-08-15 22:10:20
Komentarai
Žinau, kad einu ir kitaip nebūtų, dabar aišku?kai kiau
2008-10-05 17:34:59
Kas taip, tai jau taip, nesiginčysiu. Na, nebent, žodelis "nebūtų" gali kelti šiokį tokį nepasitikėjimą. Juk nežinai kas būtų ar ko nebūtų, jei tas ar anas neklostytų ar nespindėtų. Tiesiog nežinai, ar būtų ar nebūtų.
O gal nori papretenduoti į visažinius, taip sakant, sudaryti kai kam sveiką konkurenciją (į nesveikųjų titulą)?
netikra
2008-10-04 11:06:53
Kaip šviesa lenkia tamsą, tai melas atskleidžia tiesą, ir nebūtų nei viena nei kita, jei tamsa neklostytų melo, tai tiesa nespindėtų šviesa:)
tikrų tikriausiai
2008-10-03 19:19:49
man geriau vidurinės rašinėlis tiesoje, nei tariamai dokumentinis filmas paremtas suklastotais ir prasimanytais faktais. Ir tikrai žymai geriau už storą ir pretenduojančią i apreiškimą knygą, pilną melo ir kitokių negerų dalykų
tikrai
2008-10-03 15:44:46
Vidurinės mokyklos lygio rašinėlis (su vaizdais).
Audriui
2008-09-30 17:12:12
Kad nesusidarytų nuomonė, jog šiais laikais gaminama tik bloga dokumentika (o man pastaruoju metu jau buvo pradėję taip atrodyti, nes neseniai žiūrėjau "the secret"), siūlau šitą:
http://magov.net/blogs/item/236/
Visai normaliok.
Audrius
2008-09-30 15:50:38
Labutis, Raimondai.
Pasekiau tavo patarimu ir nepadariau staigiu isvadu. O nestaigi isvada labai gerai isdestyta cia:
http://www.anti-zeitgeistmovie.info/
pagarbiai
2008-09-22 17:09:14
1. "O kas būtų jei būtų rasti Kristaus palaikai ???"
Neįmanoma, nes Kristus prisikėlė, Jis - gyvas.
2. Filmas labai blogas.
Alxnis
2008-08-20 22:52:04
Mano geras draugas atsiuntė man šią nuorodą, kadangi paskutiniu metu yaptingai retai žiūriu televiziją tai gal ir esu atsilikęs nuo paskutinių informacinių šaltinių, bet tai ką pamačiau šiame video mane labai sukretė. Prašyčiau nedaryti staigių išvadų, bet iki galo baigti žiūrėti pateiktą medžiagą.
http://video.google.com/videoplay?docid=-1271063760405577325
Su meile
Raimondas
Raimondas Druskininkai
2008-08-19 18:50:24
Mielas Raimondai, aš nepaprastai džiaugiuosi tavo noru dalintis savo patyrimais, tačiau dar daugiau džiaugiuosi tavo giluminiu požiūriu į aplinką, kuris toli pranoksta ritualines ir dogmatines sampratas, kurios šiandien savo vergovėje laiko absoliučią daugumą mūsų sielos brolių ir sesių.
Būtent dėl ir viešpatauja aplinkui tamsa, agaulė, melas, prievarta, karai, savanaudiškumas, savojo ego iškėlimas virš kitų olimpiadose, sporto varžybose ir Lietuvoje ar bet kurioje kitoje pasaulio valstybėje, darbe, moksle, ekonomikoje, politikoje.
O mokykloje, ir net namuose, vaikai taip pat NEMOKOMI GYVENTI VARDAN KITŲ, O mokomi kaip susirasti gerą vietą VIEN TIK VARDAN SAVOJO EGO PATOGUMO.
Ir tai atvėdė žmonės, nuo pat vaikystės, nes ir jų tėvai buvo ir tebėra nusigręžę nuo dvasinės šviesos, į ritualų ir dogmų laikymąsi, o tuo pačiu GYVO TĖVO veikimo visur ir visada ir visuose nesupratimą ir nepripažinimą.
RELIGIJA IR KULTŪRA egzistuoja visada. Ir egzistuos visada. Todėl, kada nėra GYVOJO TĖVO PATYRIMO RELIGIJOS, jos vietą užima negyva ritualinė religija, kuri žmogų veikia per išorinius dirgiklius-simbolius - smilkalai-dūmai, tai vėlės arba sielos pasireiškimas, kryžius, tai nuodėmių atpirkimas per kančią ir apsauga nuo velnio apsėdimo, šventas vanduo, tai ir gydymas ir krikštas, ir apsauga nuo nelaimių, ir kiti išoriniai simboliai, kurie visiškai atitraukia žmogaus, silpno žmogaus dėmesį nuo GYVOJO TĖVO ATRADIMO SAVYJE, o jo protą apramina vien tik išronio ritualo atlikimu, ir tik tam tikroje vietoje ir tik tam tikru laiku.
Dėl to ir vienuoliai, ir kunigai, ir vyskupai, ir kardinolai, ir popiežiai, ir davatkos yra pilni ir pykčio, ir keršto, ir prievartos veiksmų.
Kinijoje, kur vienuolynai yra seniausi išlikę pasaulyje, vieni vienuolynai naikindavo kitus vienuolynus fiziškai, dėl to jie ir būdavo kuriami sunkiai prieinamose vietose, kad galėtų apsiginti, o ne kad atsiribotų nuo pasaulio ir atsidėtų Tėvo suradimui savyje, apie kurį jie nieko net ir nežinojo. Ir šiandien lygiai taip pat dar NIEKO nežino. Tačiau Urantijos Knyga yra verčiama ir į kinų kalbą, todėl ir tokie vienuolynai turės galimybę surasti Tėvą kiekvienas vienuolis SAVYJE.
O šitą galimybę atrasti Tėvą savyje jau dabar turi ir popiežius, ir kardinolai, ir vyskupai, nes Urantijos Knyga yra ir vokiečių, ir įtalų, ir lietuvių kalbomis jau išleista. Ir jie jau gali atrasti Tėvą savyje, gimti iš dvasios ir nusimesti savo prabangius ritualinius bažnytinius rūbus ir tapti su visiais LYGŪS SIELOS BROLIAI IR SESĖS, NES KUNIGĖMIS-DVASININKĖMIS TURI BŪTI IR MOTERYS. Tėvui nėra išskirtinių vien tik vyrų, kad tik jie galėtų mokyti ir vesti dvasiniu keliu, o moterys nebūtų prie Tėvo šviesos prileidžiamos. Tai negyva žydiška dviejų tūkstančių metų senumo nuostata ir apaštalo Pauliaus sumenkinantis moteris požiūris, kurio ir šiandien tebesilaiko bažnyčia.
Mielas Raimondai, mirusiojo NĖRA, nes jis yra GYVAS, TIK KITU - AUKŠTESNIU PAVIDALU. Tuo pačiu nėra ir mirusiųjų pasaulių.
O ČIA yra tik buvęs, jau be gyvybės energijos apvalkalas, mūsų vadinamas materialiu kūnu. Tuo tarpu buvęs žmogus yra pažadinamas aukštesniu sielos-morintiniu pavidalu su tuo pačiu savo aš, koks ir buvo materialios energijos išeikvojimo akimirką, kad naujajame pasaulyje-planetoje jis toliau tęstų savo dvasinį vystymąsi iki taps amžinąja dvasia su savo tuo pačiu aš.
Todėl, koks gali būti senų ir suplyšusių drabužių laidojimas, kada jau tam žmogaus klaidingai vadinamam mirusiajam, jau yra suteiktas naujas ir daug puošnesnis kostiumas ir jis jau vaikšto aukštesniame, irgi materialiame pasaulyje? Tai kokios gali būti laidotuvės to, kuris yra YRA PRIKELTAS IR GYVAS? Kokios gali būti AŠAROS IR SKAUSMAS, kada mirtingasis yra toliau mokomas daug didesnių tiesų ir apie energiją, ir apie tarpusavio bendravimą, ir apie Tėvo veikimą visoje kūrinijoje ir jo paties viduje, ir apie savojo amžinojo kelio su Tėvu dar didesnį realumą negu jis suvokė jį iki savojo kūno energijos išeikvojimo Urantijoje, ir apie tarnavimą Tėvui per tarnavimą savo sielos broliams? Kada žmogus PRAREGI, argi jis vėl nori apakti, kad vėl nustotų matyti, kur žengti ir kodėl žengti būtent ten, kur veda Tėvas iš vidaus, o ne kur liepia eiti DOGMOS ir eiti taip,kaip moko NEGYVI RITUALAI?
Dėl to šviesi visuomenė, dvasinga visuomenė niekada nelieja ašarų dėl išėjusiojo į aukštesnį pasaulį, o DŽIAUGIASI, KAD DAR VIENAS SIELOS BROLIS PAKILO Į AUKŠTESNĮ LYGĮ.
Verkia VIEN TIK EGOISTAI, ir tamsuoliai. Jie verkia dėl to, kad jiems gaila SAVĘS, arba dėl to, kad jie netiki, kad tas jiems brangus žmogus yra prikeltas, nors ir girdi žodžius, kad prisikėlimas yra. Jie galisi SAVĘS, KAIP GI JIE DABAR GYVENS BE TŲ, KURIE NEBEBUS ŠALIA JŲ. Jie nesidžiaugia dėl to, kad išėjusieji yra AUKŠTESNIAME LYGYJE IR GERESNĖJE aplinkoje, bet lieja savanaudiškas KROKODILO ašaras, KAD JIEMS PATIEMS SUNKU BE IŠĖJUSIŲJŲ.
Jūs tik pažūrėkite,ką daro Gruzijos ir Rusijos vadovai. Būtent jie mulina savo žmones ir pasaulį. Jie duoda įsakymus šaudyti, sprogdinti žmones, savo sielos brolius, naikinti juos, o tada lieja krokodilo ašaras, kad tie žmonės žuvo, kad jų nebėra gyvų, ir organizuoja iškilmingas jų kūnų laidotuves, ir viena pusė, ir kita. Susprogdinti namai, sugriautos elektros linijos, tūkstančiai žmonių paliko savo namus, nes šitaip pasielgė jų sielos broliai vadovai, o dabar vėl kiš milijardus dolerių, ne SAVO, BET MILIJONŲ KITŲ SIELOS BROLIŲ IR SESIŲ, kad atstatinėtų ir namus, ir gatves, ir aplinką. Tačiau tokioje aplinkoje, kada žmonės apimti baimės ir visiško priklausymo nuo savosios valdžios dviejų-trijų žmonių priimto sprendimo, jie visi džiaugiasi, kad toji trijulė priėmė sprendimą nebešaudyti. Tegu jie sau kemšasi milijardus dolerų, bet tik nežudo mūsų kūno.
Taip elgiasi vergvaldžiai ir vergai dabartiniame amžiuje.
Ir tą daro prisidengdami bažnytiniais ritualais ir dogmomis.
Tuo ir yra pavojinga dogmatinė ir ritualinė bažnyčia, nes ji paralyžuoja žmgaus valią ir veda žmogaus sielą į tikrąją pražūtį, nes ritualo atlikimas nenumato GYVO TĖVO ATRADIMO SAVO PATIES VIDUJE.
O prisikėlimą garantuoja tik TĖVO ATRADIMAS SAVYJE.
Dėl to verkti reikia ne dėl mirusiųjų, kurie yra gyvi ir prikelti aukštesniu pavidalu, o miręs tik jų kūnas, bet verkti reikia dėl ritualinių bažnyčių tokios paralyžuojančios sielą įtakos, kad žmogus tikrai rizikuoja MIRTI SAVO TAPATYBE.
O ekstrasensai mato ne istorinius vaizdus iš senovės, bet tuos vaizdinius, kuriuos jiems pateikia jų psąmonė ir kurie jų pasąmonėje susiformavo iš jų perskaitytų knygų, iš girdėtų pasakojimų, iš savo apmąstymų, iš matytų filmų, iš kitų nuogirdų, ir dėl daugybės daugybės kitų poveikių, kurie sąmonės lygiu net nebuvo suvokti.
Pasąmonės jėga yra labai galinga ir niekas žmogaus nemokė, kaip ją reikėtų panaudoti, kad iš joje esamos sujauktos informacijos būtų galima gauti prasmingą vaizdinį sąmonės lygiu.
Būtent dėl to, kad niekas žmogaus nemoko pasąmonės panaudoti savo poreikiams, tai ir ekstrasensai pripainioja įvairiausių dalykų, kurie nepasitvirtina, nes atskirus fragmentus suvienyti į sistemą nėra paprasta.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2008-08-19 11:57:55
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]