Forumas: temos peržiūra
Algimanto pamokomasis žodis – Gyvoji Šventovė veikia – jau dvidešimt vienerius metus! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2023 09 03
Mylimieji, esame gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje. Šis savaitgalis iš tikrųjų ypatingas šventovei – dvidešimt pirmosios metinės, kai veikia Gyvoji Šventovė! Yra nuostabus patyrimas, nuostabus mūsų buvimas tarpusavyje, ir net su tais mūsų dvasiniais broliais ir sesėmis, kurių mes nematome materialiu žvilgsniu, bet kurie visą laiką mus stiprino dalyvaudami mūsų kolektyvinėje Gyvojoje šventovėje, visą laiką. Nors mūsų ateidavo tiktai keli – ir tai truko ne vienerius metus – bet visą laiką mus stiprino, kad mes nepabėgtume iš šito Gyvojo Kelio – nepabėgtume. Vilniuje – vilniečiai, nebuvo nei Kauno, nei kitų miestų. Bet gi mes turėjome skliautą dangaus – vietoje lubų, skvero žolę – vietoj grindų, puikias sienas – iš vienos pusės gyvatvorė tankiausia, užnugaryje – status šlaitas apaugęs žole ir medžiais. Kitoj pusėj Neries – parlamentas, prieš mus – Znamenskoje cerkvė. O mums priklauso – visas dangus – visa kūrinija. Ir mes ėjome į šitą šventovės skverą. Ėjome nežinodami kas bus ateityje – bet ėjome. Reiškia mūsų viduje buvo tas impulsas iš vidaus, Minties Derintojo skleidžiamas, bet mūsų pajaučiamas. Mes nemąstėme protu siekdami kažkokio tai naudingo atlygio – ėjom, tiesiog ėjom, ir garbinome Kūrėją. Būkim biedni, bet teisingi – garsiai garbinau aš vienas, daug metų. Kitiems dar stigo tos energinės Minties Derintojo potvynio bangos, kuri pavirstų gyva asmenybės pasireiškimo apraiška, kad prabiltų dvasia, asmenybė prabiltų taip pat atsiverdama. O mus gi stiprino, ir kvapais, net per pirmąsias pamaldas. Štai, mums viską darė, kad mes būtume šitame Gyvajame Kelyje, nes Kūrėjui nebuvo į ką daugiau remtis iš jo vaikų esančių Urantijoje – nebuvo. Jeigu būtų buvę, visi vaikai, tie, kurie būtų pritarę Kūrėjo Gyvajam Keliui, jie būtų atėję. Tas skveras – mažytis. Eduardo Balsio – kompozitoriaus – Eduardo Balsio skveras, kaip aš vadinu – šventovės skveras, būtų nesugebėjęs sutalpinti. Bet tas skveras yra nuostabus. Vienas, aš sakyčiau, iš nedaugelio dar neužmūrytų, su tikrais takeliais, kur yra žemė, nėra tų trinkelių, nėra to bloko. Ir buvo įvairių vietų, kur mes rinkdavomės, ir kai jau mums pasakydavo, kad kitur nebegalime rinktis – vėl mes sueidavome į tą patį mūsų šventovės skverą, kol vėl atsirasdavo galimybė kažkur gauti supaprastintą, sumažintą, stogą. Ne dangaus – dangus jau būdavo virš to materialaus stogo.
Tai štai, dvidešimt vieneri metai, ir aš dabar negaliu atsidžiaugti, kada girdžiu jūsų garbinimą iš dvasios. Kaip liejasi jūsų dvasiniai virpesiai ir kaip jūs prabylate, kokia yra Šviesa! Ir dabar, kada mes garbiname Kūrėją Keturiose Asmenybėse – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – Keturis Šaltinius ir Centrus, mane taip iškėlė viduje, į tokią Šviesą, atrodo, aš šitų namų buvau tarsi išskraidintas. Tai toks pakylėjimas dvasioje, ir tuo pačiu sustiprinimas, ir, įpareigojimas – išlik šitame Kelyje – išlik šitame Kelyje. Laukia didžiulis darbas. Kiekvienas patyrimas sukauptas, jis pravers – pravers, štai tame Šviesos darbe. Jis niekur nepradings, neišgaruos, neištirps, bet jis bus kaip atitinkamas laiptelis, kaip pakojis, ant kurio stosis jau asmenybės dar ryškesnės Šviesos tapatybės pasireiškimas Visumos labui, Visumos Gerovei. Štai dėl to ir žavi Kūrėjas, kuris be jokios prievartos, be jokio gąsdinimo, be jokio perspėjimo – nu, nu, nu, nedaryk taip – suteikia laisvą valią – daryk savo laisvos valios sprendimais. Bet pajausk Mane viduje, pajausk kaip Aš vedu tave iš vidaus. Kuo giliau pajausi, tuo giliau tavoji valia susilies su Manąja Valia. Ir Aš tave išlaisvinsiu iš visų tų – ką tu anksčiau galėjai laisvai rinktis, tiesiog liks tiktai Mano Valia. Tu tapsi Mano Valios vykdytoju, amžinai. Pasimėgaujant viduje šituo susiliejimu, tarp dviejų asmenybių valių, ir tuo procesu, kurį suteikia Kūrėjas, kaip naują iššūkį, bet jisai teikia ir alkį tą iššūkį priimti, neatstumti, neišsigąsti jo. Ir kuo yra gilesnis panirimas į Kūrėją, tuo didesnis apvalkalas energinio aukšto dažnio virpesių, viso to milžiniško klodo, kuris kaip mašinai oro pagalvė – apsaugo nuo bet kokių traumų, apsaugo nuo dvasinių sukrėtimų, nuo intelektualių katastrofų ir nuo fizinių sužalojimų tiek, kiek tu atsiduodi Kūrėjui savuoju pasitikėjimu Juo, ir savimi. Jeigu baimė ima palaipsniui skverbtis, kaip ir potvynio vanduo pragraužia kažkokias skylutes, natūralu, sumažėja pasitikėjimas ir Kūrėju ir savimi, ir tu gali patirti kažkokį sukrėtimą – sukrėtimą, kuris tau sukelia abejonių. O tada baimė vėl prasigraužia didesnę sau skylutę, kad prasiveržtų į asmenybės tapatybės vidų. Štai didžiausia yra bet kokio iššūkio kova – viduje dar iš pasąmonės išsiveržianti į sąmonės lygį baimės srovelė, kuri labai greitai gali nustelbti ir tą pasitikėjimą Kūrėju, savimi, ir tą Šviesą, kuri jau yra patirta, ir ne vienerius metus patirta ir net teikė pasitenkinimą. O štai prieš šitą iššūkį, naują, asmenybės tapatybė atrodo tarsi, na, neturėjo tų ankstesnių patyrimų, kad reikia daugiau pasitikėti Kūrėju, kad reikia nebijoti. Tiesiog baimė, ji kaip daugiagalvis slibinas – vieną galvą praradusi, ataugina dar kelias.
Štai, kova yra viduje su savo baime per gilesnį atsivėrimą Kūrėjo asmenybėms, ir tuo pačiu gyvą pajautimą tų virpesių savyje, nes tiktai tas pajautimas, būsena, ištirpina tą baimę. Turi būti būsenos pajautimas. Ne savęs įtikinėjimas – na taip, aš jau tiek daug atsiduodu, ir nuoširdžiai atsiveriu, kaip man atrodo – o būsenos nėra. Tai yra rodiklis, kad su nuoširdumu yra kažkas ne taip, kaip turi būti. Reiškia, tu tiktai save nori įtikinti, kad iš tikrųjų yra taip, kaip Kūrėjas sako – giliau atsiverk. Ne, tu turi išsirengti prieš Kūrėją dvasioje, visiškai išsirengti. Ir nekelti sau jokių iliuzijų. Tiktai Kūrėjas, ir niekas daugiau. Vien tik Kūrėjas, ir visas gyvenimas vien tik Kūrėjui. Ne savo vaikams, ne savo žmonai, ne savo vyrui, ne savo tautai, ne savo šaliai, ne žmonijai, ne kūrinijai – tik Kūrėjui – Šaltiniui ir Centrui. O Jis jau žino, kaip tave panaudoti per visą amžinybę – visos kūrinijos labui, Kūrėjo labui, žmonijos labui, šeimos labui, sūnaus ar dukros labui, žmonos ar vyro labui. Amen.
2023-09-20 21:32:36
Komentarai
Koks nuostabus šis pamokomasis žodis, kuris buvo perteiktas Algimanto lūpomis. Tik nuoširdžiai įsiklausykite savo vidumi į šiuos Kūrėjo žodžius:“Bet pajausk Mane viduje, pajausk kaip Aš vedu tave iš vidaus. Kuo giliau pajausi, tuo giliau tavoji valia susilies su Manąja Valia. Ir Aš tave išlaisvinsiu iš visų tų – ką tu anksčiau galėjai laisvai rinktis, tiesiog liks tiktai Mano Valia. Tu tapsi Mano Valios vykdytoju, amžinai.”
Su Kūrėjo meile :)
Laura
Vilniete
2023-09-21 10:12:49
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]