Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Kitas svarbus Apvaizdos indėlis – krizės akimirkomis – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2023 10 07

Mylimieji, mano vardas Algimantas. Aš ruošiu Dvasinius Mokytojus. Sakau dvasinius mokymus Gyvojoje Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, mano įkurtoje jau prieš dvidešimtį metų. Ruošiu Dvasinius Mokytojus jau trisdešimt metų. Žodžiu, esu dvasiniame kelyje, atstovaudamas Kūrėjui, kaip Jo ambasadorius ir Jėzaus apaštalas.
Dvasinis kelias yra nematomas. Jis yra juntamas ir patiriamas, kaip ir Kūrėjas, kuris neturi nei kūno, nei formos, bet yra Asmenybės Šaltinis ir Pats yra Asmuo, todėl su juo mes ir galime bendrauti, tuo labiau, kad Pats Kūrėjas yra padovanojęs Savo Dalelę, Savo Dvasią, patalpinęs į mūsų dieviškąjį-šviesųjį protą. O, kad padėtų bendrauti su Savimi, Jis dar turi daugybę kitų Savo Sūnų ir Dukrų, kurie viską daro, kad tiktai mus stiprintų – Apvaizda – tas dvasių kolektyvas, skirtas mūsų pagalbai, veikia be poilsio, veikia visą laiką Šviesos kryptimi. Kitas svarbus Apvaizdos indėlis – krizės akimirkomis, kada būna gyvenimas nepaprastai sudėtingas apgyvendintoje planetoje, kur gyvena mirtingieji. Žodžiu, mūsų gyvenime krizinėmis akimirkomis iš tikrųjų Apvaizdos parama yra nepaprastai vertinga, tikslinga, ir galinga. Kūrėjas niekada nepalieka Savo Vaikų, kurie yra moralūs, ir dar daugiau, žvelgiantys dvasine kryptimi – moralūs – tai iš tikrųjų tie vaikai pripažįsta švietimo, lavinimo, patyrimo vertę, nes vis tiktai lavinimas, švietimas yra nepaprastai svarbūs žmogiškajam protui, teikiamos žinios, kurios turi prasmės šviesėjimo kelyje, Gyvajame Kelyje. Tačiau yra dar aukštesni dalykai – dvasiniai. Dvasiniai dalykai tai yra būtent toji terpė, kurioje ir veikia Apvaizda, toji terpė, kurioje veikia ir Kūrėjas. Nes, kada atsiranda dvasinis, juntamas viduje, impulsas, tuomet tos aukštesnės jėgos, kurias teikia Kūrėjas, jos tiesiogiai turi poveikio žmogiškajam pasireiškimui, žmogiškajam sprendimui. Dėl to mirtingasis gali krizės akimirkomis pasireikšti net ryžtingiau, išmintingiau, skvarbiau negu siela arba dvasia. Atrodytų mirtingasis, neturintis tokio patyrimo, pridarys daugybę klaidų. Tuo tarpu dvasia, turėdama didesnę įžvalgą, turėdama supratimą gilesnį, gali numatyti pasekmes, jeigu jinai padarys klaidingų sprendimų ir mėgins juos įgyvendinti. Štai čia Kūrėjas ir žaidžia Evoliucinį žaidimą, kai teikia galimybes ir tam silpniausiam, mažiausiam, dar turinčiam materialų žmogiškąjį kūną, mirtingajam įtikėjimo galią, kokios gali neturėti ir dvasia. Todėl krizės akimirkomis ypač išryškėja ištikimybė Kūrėjui, kokią rodo tiek ir dvasios, tiek sielos, tiek materialūs mirtingieji. Ir štai šitoje aplinkoje galimybės, tiesiogine prasme, labai priartėja viena prie kitos, kad ir mirtingasis gali pasireikšti taip, kaip reiškiasi ir sielos aukštesniame pasaulyje, ir dvasios dar aukštesniame pasaulyje, ir gali net pranokti. Reiškia, tos galios, tas dvasinis mechanizmas, Kūrėjo suteiktas, jis veikia taip aktyviai ir taip kryptingai, kad mirtingojo protą, kuris jau žvelgia į dvasinę pusę, stimuliuoja priimamus sprendimus Kūrėjo Šviesos kryptimi labai aktyviai, kad mąstant logiškai, atrodytų, mirtingasis tokių sprendimų neturėtų, nes jam gali būti pavojingos pasekmės, tačiau priima tokius sprendimus. Ir taip atsiranda tie vedliai, kuriuos ir saugo Apvaizda, kad šita kryptis būtų pateikiama ir kitiems mirtingiesiems, kurie dar neturi tokios įžvalgos, kurie nekreipia savo žvilgsnio į moralinius dalykus, jau nekalbant apie dvasinius dalykus, kad toji Šviesa būtų teikiama, tiesiogine prasme, tokia, kokią sumanęs yra Kūrėjas, nes Kūrėjo sumanymas yra skirtas Evoliucijos Plano įgyvendinimui. Reiškia Kūrėjas suteikia ir priemones šito Plano įgyvendinimui. Reiškia, Kūrėjas suteikia ir priemones šito Plano įgyvendinimui. Jis nesumano Plano, kad būtų tiktai teorinis ir niekam neprieinamas – štai čia Aš Kūrėjas, tai yra Mano sumanymas, Evoliucija, kadangi Aš esu Kūrėjas – Šaltinis ir Centras – tai tas Planas yra tokia aukštybė, kad nė vienas tvarinys iki jo negali palypėti, prisibrauti, pasiekti jį – jis labai aukštai iškilęs! Ne. Kūrėjo Evoliucinis Planas sumanytas net pačiam silpniausiam, čia esančiam materialiu pavidalu, mirtingajam, ir patiems aukščiausiems, kurie tiesiogiai kilę iš Paties Kūrėjo Rojuje, visos kūrinijos centre. Todėl mes, pajausdami viduje dvasinius, Kūrėjo mums teikiamus, energinius virpesius, ir kuo daugiau atverdami save Kūrėjui, tuo stipriau tuos impulsus imame įprasminti savo sprendimais ir veiksmais, nes tai yra Kūrėjo mums teikiamas vektorius-kryptis. Juk mes ir sakome – Kūrėjo mums padovanota Dvasia, tas Fragmentas yra gerasis Locmanas. Tai Locmanas juk laivo kapitonui nurodo laivo plaukimo kiekvieną, kiekvieną metrą, kiekvieną menkiausią centimetrą, kur yra saugiausia plaukti į šitą užutekį, į šitą uostą. Kapitonas – tai yra mūsų protas – priima sprendimą, jeigu jis jaučia to Locmano, to Kūrėjo Dvasios – Minties Derintojo – impulsus vis stipriau, jis pasitiki labiau tuo geruoju Locmanu, ir tada jis suvokia, kad jis negali Locmanui prieštarauti – nors turi teisę prieštarauti – galutinis sprendimas yra proto – to kapitono. Todėl krizės akimirkomis iš tikrųjų atsiranda ir ryžtas, nors atrodo aplinka ima vis ryškiau siūbuoti, ir tas visiškai neseniai buvęs tvirtas pamatas po kojomis, ima tarsi slysti iš po kojų. Bet tai yra materija, o dvasia, vis giliau patirdama gerojo Locmano impulsus, ima vis stipriau atsiduoti jo teikiamiems sprendimams, pasiūlymams, ir tuo labiau pasitikėjimu, šito Locmano, mėgautis, kadangi sprendimai pasitvirtina laivui plaukiant per pavojingas įplaukimo į uostą vietas. Laivas saugiai plaukia, ir kapitonas pradeda suprasti, be Locmano jis nebūtų taip sugebėjęs plaukti pavojinga vieta. Dėl to mes turime tą, mums teikiamą, Apvaizdos milžinišką pagalbą, nes ir Apvaizda taip pat įneša savo, kiekvieno Apvaizdos nario, asmeninį indėlį į Kūrėjo dieviškojo Evoliucinio Plano įgyvendinimą. Viskas nukreipta kūrinijoje būtent šito paties vieno, vienintelio Plano įgyvendinimo kryptimi – visi veiksmai, sprendimai, mintys nukreiptos į kuo ryškesnės Šviesos skleidimą energiniais virpesiais, tarpusavyje bendraujant bet kokiame pasaulyje, bet kokioje visatoje, šito Kūrėjo Evoliucinio Plano įgyvendinimo kryptimi visumos Gerovei.
Štai ateina tas metas, kada mes taip pat, būdami Gyvoje Šventovėje, kada garbiname Kūrėją, aš dažnai išgirstu tokių pasakymų, kurie pripildo aukštesnio energinio dažnio virpesiais mano asmenybę, ir tai suteikia pakylėjimą. Kokie yra sakomi nuostabūs teiginiai jau sklindantys iš Širdies! Ir kada yra pasakomi kiti teiginiai, kurie šiaip eiliniam, nesidominčiam dvasiniu Gyvuoju Keliu, bus geri teiginiai, ir jį net sustiprins, tuo tarpu, žvelgiant jau Kosmine Įžvalga ir Kūrėjo Žvilgsniu, tie teiginiai urantui netinka. Kitaip pasakius, jie tinka, kadangi juos pasako tą akimirką urantas, bet žvilgsnis turi būti nukreipiamas dar giliau į Kūrėją, ir tada tie teiginiai nebus apskritai uranto pasąmonėje. Jie bus išvalyti Kūrėjo Meilės Šviesa, Meilės Galia. Aš turiu minty, kada aš girdžiu, kai sako, kad mes iš klaidų mokomės, ar kad mes iš klaidų patyrimo mokomės, ar mokytumėmės. Nereikia mokytis iš klaidų! Nereikia! Ir nereikia sukti galvos dėl padarytų klaidų! Nes jeigu tu kreipi dėmesį į padarytas klaidas, reiškia, tu eikvoji energiją griaunančiam veiksmui! O, juk Kūrėjas tai yra Kūrybos Šaltinis – tu turi kurti. Tai tą energiją reikia nukreipti kūrybine linkme, o kūrybine linkme – tai yra gilesnis savo asmens atvėrimas Asmenybės Šaltiniui, kad tu pajaustum aukštesnio energinio dažnio virpesius savyje, ir tie virpesiai tau ir pateiktų sprendimą, kuris būtų atitinkantis Kūrėjo Valią. Kūrėjas juk ne veltui yra šito Evoliucinio Plano Autorius! Jeigu Jis suteikia Planą visumai, tai kokia kalba yra apie tai, kad Jis paliktų Vaikus be Plano, numatyto kiekvienam asmeniškai! Aišku, jis ir kiekvienam asmeniškai yra padėjęs Evoliucinį Planą. Tai štai, dėl to Evoliucinio Plano ir visuminio, ir asmeninio įgyvendinimo ir reikalinga bendra veikla tiek Apvaizdos pagalbos, mums teikiamos, veikla, tiek ir mūsų atsivėrimas to Plano Autoriui – Kūrėjui – kad mes giliau patirtume, ką sumanęs šito Plano Autorius mums, asmeniškai kiekvienam. Tai reikia tada mąstyti ne apie padarytas klaidas, o, kad giliau pajaustum tą Kūrėjo Impulsą iš vidaus! Tai yra kūrybinis procesas! Tu kuri save iš potencialo versdamas į aktualą asmenybės pasireiškimą tapatybės lygiu, ir tu nesuki galvos, kokias klaidas esi padaręs. Tau svarbiausia – kaip reikia šitą akimirką priimti sprendimą, pajausti tą sprendimą, ir tada jį ryžtingai įgyvendinti, atsiduodant dar giliau Kūrėjo vedimui, tam gerajam Locmanui. Štai mūsų pagrindinė yra neužtikrinto proto milžiniška problema – kuo gilesnį pajausti vedimą, teikiamą Kūrėjo, mūsų kiekvieno proto viduje – pajausti tą vedimą ir jam atsiduoti. Jo visi sprendimai yra mūsų labui, kad mes gyventume Šviesos gyvenimą! Net ir krizės akimirkomis!
Juk iš Urantijos Knygos jūs prisimenate, kad Vanas, Amadonas – Vanas tai buvo atgabentas šimtinės vienas narių, kuris atvyko kartu su kitais savo bičiuliais iš Satanijos sistemos būstinės – Jerusemo – prieš pusę milijono metų, o Amadonas buvo vienas iš tos žmogiškųjų jau atstovų parinktos šimtinės, kad iš tų šimto mirtingųjų paimtų gyvybės plazmą ir panaudotų šitą gyvybės plazmą kuriant jau žmogiškąjį pavidalą tiems atgabentiems Kaligastijos, mūsų planetos Princo, šimtinės nariams, kad būtų kuriamas tas žmogiškasis pavidalas tarpusavio bendravimui su mūsų planetos mirtingaisiais – tai po Liuciferio maišto du šimtus tūkstančių metų ir Vanas, ir Amadonas, jo partneris žemiškasis, nes iš jo buvo paimta gyvybės plazma ir suteikta Vanui, kad būtų kuriamas Vanui žmogiškasis kūnas, tai, būdamas Vano padėjėju, Amadonas neturėjo tokio patyrimo ir tokios įžvalgos, kokią turėjo, net ir, sakykime, Kaligastija – Planetos Princas. Jis turi įžvalgą! Dvasia! Bet jis nuklydo į maištą! Amadonas atsilaikė, dėl to, kad teikiama buvo Dvasios impulso milžiniška – milžiniška – Šviesa, kurią ir juto Amadonas, ir tada jo viduje stiprėjo įtikėjimas ir pasitikėjimas. Dėl to jis gali pranokti, kaip ir kiekvienas mirtingasis, net ir dvasios įtikėjimo lygį savo įtikėjimu, savo atsidavimu Kūrėjui! Mes turime – kiekvienas – laisvą valią iš Kūrėjo, mes turime užprogramuotą tam tikrą mūsų gyvenimą pagal tą Kūrėjo mums suteiktą Evoliucinį Planą visai Amžinybei – visai Amžinybei – pradėjus nuo pirmos akimirkos šitame pasaulyje. Bet tame Plane, toje programoje, Kūrėjas numatė kiekvieną mūsų sprendimą, kad mes jį priimtume laisva valia. Ir mes darome klaidas, kada mes neturime gyvo ryšio su Kūrėju, nejausdami Jo to Impulso. Būtent dėl to mes ir turime dėti visas pastangas gilesniam atsivėrimui ir to, Kūrėjo mums teikiamo, vedimo pajautimui iš vidaus. Priešingu atveju klaidos bus kartojamos nuolat!

Dėl to žmonija iš klaidų niekada nepasimokė! Ir niekada nepasimokys! Tai yra aksioma! Ne iš klaidų mokomasi!

Tik iš gilesnio ryšio su Kūrėju, atsidavus Jo teisingam vedimui. Kūrėjas yra neklystantis! Mes klystame, nes mes neturime to gyvo ryšio su Kūrėju, ir pasitikėjimo Kūrėju tokio, kad padarytume viską taip, kaip Kūrėjas mums sumanęs. Štai mums ir yra tas pagrindinis tikslas – giliau, dar giliau, ir dar giliau pajausti Kūrėjo vedimą iš vidaus! O ne analizuoti mūsų praeities klaidas. Amen.


Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile

Komentarai