Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Kūrėjas numatė visiems orų gyvenimą – visiems be išimties – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose 2023 09 16

Mylimieji, mano vardas – Algimantas, aš ruošiu Dvasinius Mokytojus visai planetai, pradėjęs nuo Lietuvos. Ir dabar vyksta pamaldos mano įkurtoje gyvojoje šventovėje, turinčioje Kūrėjo vardą – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje. Ką tik pagarbinom Kūrėją Keturiose Asmenybėse – Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Ir tiesiog trokštu būti tuose virpesiuose, kada vyksta garbinimas. Yra tokia palaima – vidinė palaima, viduje tokia būsena ir joje noriu likti kuo ilgiau. Net ir Kristus mokydamas savo apaštalus, sakė, kad jūs po maldos dar pasėdėkite tyloje, pasėdėkite būdami iš tikrųjų tų virpesių energiniame lauke. Tie virpesiai yra realūs, gyvi. Juk per garbinimą, kada mes nieko neprašome, mes patiriame aukščiausio energinio dažnio virpesius – patiriam, jeigu yra mūsų nuoširdus atsivėrimas, ne mechaninis. Ne išmoktas, kad galėtų automatiškai atkartoti, bet Širdies atvėrimas. Ir štai ta būsena pakylėja, dėl to ir norisi joje likti kuo ilgiau, nes tai gyvas, teikiamas Kūrėjo kiekvienam sustiprinimas energine išraiška, papildo kiekvieną ląstelę gyva meilės energija, kad ląstelė pulsuotų Kūrėjo ritmu, kokį sumanė Kūrėjas šitai visai planetai, materialiems mirtingiesiems. Sveikas kūnas gali būti tik tada, kada yra nuoširdžiai įgyvendinama Kūrėjo Valia, meilės motyvu. Tai yra aksioma. Kiek dabar mūsų veiksmai prasilenkia su Kūrėjo Valia, kiek mes atliekame kokius nors veiksmus nejausdami meilės motyvu, tiek ląstelė reaguoja įtampa, stresu. Nes mūsų tie veiksmai prieš tai buvo sprendimais, kurie dar nebuvo paversti veiksmais, reiškia mūsų jau vidus buvo ir pasąmonėj nukreipiamas į Kūrėjo Valios arba vykdymą, arba pažeidimą.
Kada šiandien aš iš Kauno važiavau iš namų – saulėtas dangus. Pasižiūriu, negaliu tikėti savo akimis – lėktuvai skraido – trys lėktuvai – tarsi persipindami, ir leidžia tuos chemikalus. Aš dar norėjau nufotografuoti. Dabar, atvažiavęs jau į šventovę, per langą žvilgtelėjau ir matau einantį, žmogiškąja prasme, seną vyrą – kelnės trumpos, iki kelių, gal šiek tiek aukščiau kelių. Basnirčia – jeigu žinot žodį basnirčia? – įsispyręs. Reiškia – basomis kojomis. Kažkokios šlepetės – ne šlepetės, batai – ne batai, bet penkiais numeriais didesni, tai tas padas, kaip priekaba tempiasi. Striukė beveik siekia kelius ir tas kelnes uždengia. Visi pražilę plaukai, bet jie seniai bekirpti, jis eina taip sunkiai, labai sunkiai. Ir štai tą dabar ką aš sakiau – kiek yra meilės galios priimant kokį nors sprendimą ir jį įgyvendinant veiksmu? Gali atitikti tas sprendimas Kūrėjo Valią, gali prieštarauti. Tie pilotai, kurie žudo žmones, jie pažeidžia Kūrėjo Valią, pažeidžia Evoliucinį Planą. Šitas žmogus, sunkiai beeidamas, ar jis pažeidžia Kūrėjo Laisvą Valią? Gal pažeidžia, o gal ne. Aš nežinau jo motyvo, kodėl jis atsidūrė tokioje padėtyje.
Kūrėjas numatė visiems orų gyvenimą – visiems be išimties. Orų gyvenimą trims šimtams metų, penkiems šimtams metų, brolystėje. Reiškia nepažeidžiant Kūrėjo Valios. Jeigu atsiduria žmogus tokiomis aplinkybėmis, kad jisai fizinėms akims, kada jos žvelgia į tą sunkiai einantį vyrą – nematai orumo. Nematai, kad jisai žengtų su pasimėgavimu, kad jisai mėgautųsi gyvenimu, kurį būtent teikia Kūrėjas, kad tu mėgautumeisi gyvenimu, kad tu gyventum patirdamas kiekvieną akimirką palaimą iš Kūrėjo. Jis eina kaip suvargėlis, kaip prispaustas. Reiškia jisai nėra savęs atvėręs nuoširdžiai Kūrėjui. Nėra Jo atradęs, neturėjo Dvasinių Mokytojų, nes jų nebuvo, kad mokytų Kūrėjo atradimo. Bet tai, kad jis net ir materialiai apsirengęs taip, kaip iš šiukšlyno, čia ne jo kaltė. Tokios gyvenimo aplinkybės, sąlygos. Visuomenė, reiškia ta visuomenė neturi Vedlių. Ji yra kaip laivas neturintis kapitono, neturintis navigacinių prietaisų ir nežinantis kur plaukti, kur jam pasisukti. Ir tada, kaip be Vadovo yra visuomenė, natūralu, kiekvienas ima kovoti tik už save, kito kaina, kito sąskaita, kitam pakenkdamas, kadangi jis tą daro materialiu mąstymu. Kūrėjas suteikė mums asmenybės dovaną, ji yra dvasinė. Suteikė dvasinį protą, kuris yra Kūrėjo pripildytas Išminties. Be Dvasinio Mokytojo niekas negali paaiškinti net ir tokį elementarų teiginį, kad yra kiekviename iš mūsų ir dvasinis protas. Kad reikia atverti būtent tą šviesųjį protą, kuris priimtų sprendimus Kūrėjo Valios vykdymo kryptimi. Štai tada tas navigacinis prietaisas bus orientuotas į tikrąjį Šviesos Energijos Šaltinį ir Galios Variklį. Tik tada bus laivas įgijęs kryptį, kurią ir teikia kapitonas, atsiduodamas Gerajam Locmanui, Kūrėjo dvasiai, esančiai to kapitono proto viduje, bet to proto, kuris yra asmenybės dvasinis protas. Jį reikia pažadinti – dvasinį protą – kad jis pradėtų palaipsniui mąstyti. Jisai yra, kaip tas puoselėtinas gležnas daigelis. Jį reikia saugoti, nes vėtros materialių mūsų sprendimų, veiksmų blogio pasireiškimo, sumaitojamas tas daigelis. Jisai neįpratintas dar savarankiškai mąstyti. Čia kaip kūdikėlis, materialia prasme, tėvų glėbyje jis jaučiasi saugus. Taip ir šitas dvasinis kiekvieno iš mūsų protas, jis mūsų turi būti globojamas, apsaugomas. Bet jis turi būti veiklus. Nes jeigu jis bus neveikiantis, jis neišmoks mąstyti giliau, ryžtingiau. Juk vaikelis, jeigu jo tėvai nemokintų žengti pirmojo žingsnelio, jis negalėtų išmokti vaikščioti, šliaužiotų. Tarp vilkų išaugęs, jis ir bėgios keturiomis. Mąstyti jis negalės daugiau, negu vilkai jį mokys. Tai štai, mes dabar esame tokioje padėtyje, kad turime aplinką tam dvasiniam ūgiui – nuostabiausias sąlygas, aplinkybes, nes tiek daug yra aplinkoje mums kur pasireikšti Šviesa, kai aplinkui yra sklidina erdvė žemų energinių dažnių bet kokioje sferoje – mokslas, šeima, tarpusavio santykiai, politika, ekonomika, viskas yra energinių žemų dažnių virpesių lauke. Ir tada mūsų Šviesos sprendimai kontrastuoja su tų energinių virpesių dažniu. Kontrastuoja, nes mes norime atsiduoti Šviesai – aplinka tos Šviesos nenori priimti, nes ji gyvena ta sistema, kokią vadovai kūrė per daugybę šimtmečių. Tą darė vadovai, nes visuomenė pati, ji negali savaime sumodeliuoti sistemos. Ta sistema buvo modeliuojama per šimtmečius.
Tai štai, jeigu mes važiuotume visą laiką puikiausios kokybės keliu, mes neišmoktume vairuoti sunkiomis kelio sąlygomis. Reiškia charakterį grūdina, kada yra posūkiai, kada yra pakilimai, nusileidimai – duobės charakterį grūdina geriau – ir įgūdžius vairavimo įgyja tas vairuotojas patikimesnius, negu važinėdamas puikiausios dangos keliais. Nors nuo to kenčia piniginė ir automobilio visos detalės. Bet charakterį vairuotojui, įgūdžiai – kada yra sunkios aplinkybės, būtent jis yra grūdinamas geriausiai. Tai mums dabar čia esantiems tokiame tamsos pasaulyje, mūsų sprendimai, kad mes vis tiek orientuotume save į tą Gerąjį Locmaną ir pasitikėtume Jo vedimu, kadangi mūsų protas tai yra tas kapitonas, kuris priima galutinį sprendimą kur pasukti laivą. Ir jeigu mes patiriame tą gyvybingą ir gilų ryšį su Kūrėjo dvasia, tuo Locmanu, Minties Derintoju, pasitikime juo daugiau, jaučiame tą pasitikėjimą, jaučiame būsena, štai, tada mes ir galime priimti tuos sprendimus, galime mes ir tokiomis tamsos sąlygomis gyventi gyvenimą, kuriame yra Kūrėjo Palaima mums teikiama. Bet kada mato akys aplinką, tą seną žmogų vos paeinantį arba tuos lėktuvus skraidančius, aišku palaima apsiblausia ta prasme, kad tu matai, kokia laukia ateitis esant tai pačiai sistemai, jos nepakeitus Kūrėjo Evoliucijos Plano įgyvendinimui Kūrėjo numatyta sistema. Kūrėjas jau yra numatęs sistemą, kurią turiu įgyvendinti aš. Bet, aplinka yra tokia, kad jos negali taip staiga imti ir pasakyti – mano mylimieji, štai Kūrėjo sistema ir dabar gyvenkime šitaip. Ne. Čia yra palaipsnis, ilgalaikis procesas, po žingsnelį, po laiptelį, kad būtų galima užkopti ant aukštesnės vietos ir matyti nuo aukščiau, toliau ir giliau.
Štai dėl to, kad galėtume ištverti dabartinėmis aplinkybėmis, išlikti su Kūrėju Šviesoje, mums ir reikalingas ir Kūrėjo garbinimas, ir atsivėrimas visu savo nuoširdumu, kad mes galėtume išlieti tą, ką asmenybės dvasinis išminties protas trokšta išlieti Kūrėjui, kaip savo Tėvui ir Motinai, mylintis sūnus arba dukra. Jis nori to gyvo ryšio, gyvo bendravimo. Kuo daugiau bus įgūdžių taip išsilieti – išsilieti garsiai, nebijoti savo balso. Išsilieti, kaip viduje širdis trokšta, meilės galia. Tai yra būsena. Tiesiog nieko nereikia sugalvoti, viskas yra viduje, pripildyta paties Kūrėjo. Mums tereikia tiktai save vis giliau atverti, kad patirtume tą būseną ir ta būsena gyventume. Būsena priiminėtumėte sprendimus, jau žinodami kokia yra jums kiekvienam Kūrėjo Valia, ką jūs turite atlikti, ką Kūrėjas jums suplanavęs yra – Kūrėjas – pats Geriausias Planuotojas. Visai kūrinijai juk Jis ir parengė Evoliucinį Planą. Tai mūsų negali būti planeta išimtis, kurioje nebūtų, vienintelėje planetoje, Kūrėjo Evoliucinio Plano. Ne, šitaip nebūna.
Todėl mes ir turime unikalią galimybę įgyvendinti Kūrėjo realų, tikrą Evoliucinį Planą, kuris ir yra Tikrovės pasireiškimas ir mūsų pasaulyje ir visoje kūrinijoje. Unikali galimybė, naudokimės ja – naudokimės kasdien – gyvendami gyvenimą mums Kūrėjo suplanuotą. Bet čia bus tiktai teorinis teiginys, jeigu viduje nepajausi būsenos tos. O štai čia ir reikalingas tas, visą laiką, gilinimas bendravimo su Kūrėju, gyvo atsivėrimo, gyvosios komunijos, gyvojo ryšio su Kūrėju, su Kūrėjo dvasia Minties Derintoju. Ir šitam reikalingas ir laikas, reikalingos pastangos, bet pirmiausia reikalingas nuoširdus noras. Jo negali net Kūrėjas jums sumodeliuoti. Noras yra iš jūsų asmens vidaus, jūsų asmenybės. Jeigu materialus mąstymas jus užvaldys, kad tas dvasinis protas neturės savojo daigo kur išskleisti, jūs būsite bailūs, ligoti, nepasitikėsite savimi, ateis akimirka, galbūt tada pradėsite abejoti Kūrėju, Gyvuoju Keliu. Viskas yra kiekvieno iš mūsų valios apsisprendimu. Prievartos niekur nėra, ir būti negali. Prievarta yra tiktai ten, kur sistema diegiama be Kūrėjo. Kūrėjo sistema prievartos neturi. Visur yra laisvos valios sprendimas – laisvos. Net maištauti prieš Kūrėją jūs galite laisva valia, niekas jums šito nedraudžia, net pats Kūrėjas nedraudžia, nes tada nebebūtų prasmės laisvos valios buvimo, jeigu kažką Jisai uždraustų jums atlikti. Štai, jūs esate savo laisvos valios gautos iš Kūrėjo, šeimininkas. Kokiu vektoriumi jūs ją nukreipsite, su kokiu šaltiniu suliesit, tuo ir švytėsit. Aš jums visą laiką siūlau gilinti savo atsivėrimą Kūrėjui, kad būtų viduje būsena, ryžtas dar daugiau jausti tą Kūrėją savyje ir spinduliuoti Jo virpesius vis aukštėjančiu dažniu, meilės Galia, kad atkartotumėte Kūrėją būdami Jo atvaizdu, savuoju gyvenimu. Amen.


vvita
2023-10-16 19:52:59

Komentarai

Kokiais nuostabiais žodžiais Algimantas pabaigė šį pamokomąjį žodį: „Aš jums visą laiką siūlau gilinti savo atsivėrimą Kūrėjui, kad būtų viduje būsena, ryžtas dar daugiau jausti Kūrėją savyje ir spinduliuoti Jo virpesius vis aukštėjančiu dažniu, meilės Galia, kad atkartotumėte Kūrėją būdami Jo atvaizdu, savuoju gyvenimu”

O aš dar norėčiau papildyti – Kūrėjas yra judėjimas ir mes turime gyventi judėjime kartu su Kūrėju diena iš dienos vykdant Jo Valią :) Todėl nė akimirkai nestabdykime nei savęs, nei kitų, o nuoširdžiai atsiduokime Kūrėjo vedimui iš vidaus, kad Jo Šviesa sklistų vis ryškiau ir plačiau, tokiu būtų vis labiau apšviesdama mūsų dvasios brolius ir seses, kurie dar gyvena tamsoje.

Su Kūrėjo meile
Laura

Vilniete
2023-10-17 09:42:50



[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal