Forumas: temos peržiūra

Tėvo mokymas – Kaip patirti gimimą iš dvasios? – suteiktas per Algimantą, Romainiuose, 2023 11 04

Algimantas – Mylimas Tėve, Amžinoji Motina, Begaline Motina, AŠ ESU, Tau buvo pateiktas klausimas apie gimimą iš dvasios – Kaip patirti tą gimimą iš dvasios? Ką reikia daryti, kad patirtume gimimą iš dvasios? Aš esu pasirengęs perteikti Tavąjį mokymą, kad jį galėtų išgirsti kiti Tavieji Vaikai, mano dvasiniai broliai ir sesės.
Tėvas – Mano mylimieji, brangieji Vaikai, Sūnūs ir Dukros, žmogiškojoje Urantijos planetoje, Aš išreiškiu Savo garbinimą ir šlovinimą jūsų, kaip ir jūsų visų Tėvas – išreiškiu tuo, kad susilieju su jumis. Aš jums teikiu dvasines dovanas, atiduodu Savo Charakterio pačias geriausias savybes, kokias gali turėti jūsų asmenybė jau dabartinės tapatybės pasireiškimu, ir būsena paliudijant, kokios nuostabios yra Mano Savybės. Jos yra sumanytos visiems visoje kūrinijoje atkartoti Mane, kaip aidas atkartoja originalų garsą. Jūs turite taip pat atkartoti Mane, kaip Mano Atvaizdą, savuoju gyvenimu nepriklausomai, kur jūs būsite Manojoje kūrinijoje, kokioje visatoje, kokiame pakraštyje ar net Mano Buveinėje Rojuje. Aš jums suteikiau Evoliucinį Planą, kurio įgyvendinimą jūs pradedate šitame pradiniame pasaulyje.
Jūs, urantai, pradedate šitą žengimą Gyvajame Kelyje. Kiti Mano Vaikai nemąsto tokiu giluminiu mąstymu, kaip jau jūs pasireiškiate šitoje planetoje. Todėl jų laukia ir po prisikėlimo, kuris bus iškviečiant juos pagal sąrašą, ne asmeninis, kaip jūsų kiekvieno, bet kolektyvinis prisikėlimas, ir jis įvyks ne per tą akimirksnį, kada jūs būsite pažadinti trečiąją dieną po šito kūno palikimo Urantijoje, bet jiems tai bus tiktai specialaus kolektyvinio žadinimo metu arba šitoje planetoje skelbiant naują Dieviškąją Tvarką. Kai kuriems iš tų Manųjų Vaikų nesąmonės būsenoje teks praleisti ilgus šimtmečius. Tuo tarpu jūs žengsite Mano Gyvuoju, jums nutiestu Keliu, per tuos šimtmečius vis labiau gilindami ryšį su Manimi, ir tuo pačiu stiprėdami savuoju žingsniu kūrinijos Gyvajame Kelyje. Ir Mane žavi jūsų, pradinio pasaulio aplinkoje, žengimas Manuoju Vektoriumi. Jūs žengiate į priešingą pusę negu žmonija. Jūs gyvi Širdimi – pulsuojate taip, kaip turi pulsuoti jūsų Širdis Manuoju Ritmu. Jūs suvokiate, kas yra Gyvasis Kelias, kas yra Gyvoji Šventovė. Kiti Manieji Vaikai neturi supratimo apie tokias gilumines sampratas ir tą reiškinį, kokį jūs patiriate – Gyvąją religiją, apreikštąją religiją. Todėl jų mąstymo lygis ir dvasinis laiptelis toli atsilieka nuo jūsų – nuo jūsų, kuris pakilęs į aukštybes, palyginus su jų laipteliu.
Todėl ir gimimas iš dvasios tai yra tiktai simbolinis, tam tikras metaforiškas apibūdinimas, koks yra gimimas iš dvasios. Aš jums suteikiau dvasinę dovaną – asmenybę. Jūsų asmenybė jau dabar pulsuoja – pulsuoja dvasine gyvastimi, kada jūs gyvenate nuostabiai atvėrę savo Širdį Man, ir tuo pačiu patirdami, kokia nuostabi yra jūsų kelionė pas Mane į Amžinybę Rojuje. Jūsų laukia daugybė patyrimų, įsiterpiantis milžiniškas atstumas, ir laikas per kurį įveiksite šitą atstumą. Bet dabar jau jūs viduje, kaip dvasinė asmenybė, juntate, kokia nuostabi yra vidinė būsena, šitos akimirkos patyrimas, net ir amžinybės lyžtelėjimas per tą komuniją su Manimi. Juk Aš esu – Amžinybės Šaltinis, Amžinybės Centras. Tad jūsų dvasinė asmenybė ir pajunta tokius nuostabius Mano jums teikiamus virpesius – aukšto dažnio – kad jūs materialią aplinką, kurioje viešpatauja žemo energinio dažnio ištisas laukas – bendras laukas – iškelia jūsų būseną virš to lauko – iškelia – ir jūs patiriate tą Amžinybės problyksnį savo viduje – asmenybėje – ne šitame materialiame kūne, bet asmenybėje. Todėl gimimas iš dvasios yra tas apibūdinimas, kada negrįžtamai atsiranda tos Manosios dvasinės dovanos – asmenybės – būsena su Mano Charakterio savybių pasireiškimu šitame ar kitame Mano Sūnuje ar Dukroje. Tiesiog tai yra Manasis Atvaizdas ar to Sūnaus, ar Dukros gyvenime. Dėl to gimimas iš dvasios tai yra – asmenybės tapatybės pasireiškimas pagal Manąją Valią, kada asmenybė pajunta, pabudusi dvasioje, pajunta, kokia nuostabi yra ji pati, koks nuostabus yra jos pasireiškimas šitame pasaulyje Mano labui. Visa tai – gyva, patiriama, ir tuo pačiu būsena paliudija, kokia nuostabi yra erdvė, kai jūs remiatės į Mane, ir aplinka jūsų nebegali paveikti. Jūs esate iškelti virš aplinkos Mano aukšto energinio dažnio virpesių. Todėl gimimas iš dvasios tai yra ta akimirka, kai prieš tai įvykęs ilgalaikis procesas jums sąmoningai priimant sprendimus, vis daugiau atsisukti į Mane, vis daugiau tarti Man ir minčių, ir žodžių tiek mintimis, tiek ir balsu, ir stiprėjant Mano pasireiškimu savo viduje. Ir ateina akimirka, kai jūs išdrįstate tas pačias mintis pagarsinti ir kitiems. Ji neateina per akimirką. Tas procesas ir veda jus – kiekvieną – į vadinamąjį simbolinį gimimą iš dvasios, o iš tikrųjų tai yra – jūsų dvasinės asmenybės pasireiškimą. Kuo jūs giliau su Manimi susiliejate, tuo Manasis Charakteris visomis Mano savybėmis ima pasireikšti jūsų charakteryje. Juk jūsų charakteris dabar formuojamas per daugybę kartų to materialaus mąstymo pagrindu, o Manasis yra – dvasinis pamatas. Jūs gi puikiai žinote, kad visa materiali kūrinija yra atremta į Mano Dvasios pamatą. Todėl ir jūsų dabartinės savybės ir tos ydos, kurios iš esmės trukdo gyventi, jos yra laikinos. Jos nėra numatytos Mano Evoliuciniame Plane. Tai yra toji pakopa, kai mirtingasis apie Mano Evoliucinį Planą nežino nieko ir nenori žinoti nieko. Todėl jo žvilgsnis nukreiptas į tai, kas jį supa aplinkoje, ir kuo jis pats save laiko. Laikyti save Manuoju Sūnumi ar Dukra, tai yra ilgalaikio proceso jūsų viduje aukščiausias pasireiškimas akimirkos išraiška. Jums tai yra įprastinis dalykas, nes jūs būsena paliudijate savo statusą dvasioje. Tuo tarpu visa jūsų planetos žmonija neišdrįsta pasakyti, kad jie yra lygiai taip Manieji Sūnūs ir Dukros, koks buvo Mano Sūnus Kūrėjas Jėzaus iš Nazareto tapatybe. Jiems tai yra nesuvokiama, kad jie galėtų save palyginti su Jėzumi. Jūs jau tą suvokiate, kaip jūsų kasdienybę. Jūs esate tokie pat Vaikai, koks ir Jėzus Man.
Jėzus kalbėjo apie gimimą iš dvasios, kada Širdis, viduje atverta Man, kaip jis sakė – Tėvui, kada kuriama Dangaus Karalystė Širdyje. Tuo tarpu jūs taip pat žinote, kad ir tų laikų aplinkoje viešpatavo materialus mąstymas, buvo siekinys turėti gerą gyvenimą materialia išraiška. Bet tuo metu nebuvo menkinimo tų, kurie būtų, materialia prasme, stovintys žemiau, nes žydai net įvairiose vietose, miestuose, sankryžose kalbėdavo maldas, kalbėdavo viešai. Tai aplinkai tai buvo įprastas reiškinys. Jėzus mėgino apaštalus pamokyti, kad jie eitų melstis užsidarę, kad ta dvasinė komunija su Manimi vyktų nedemonstruojant jos. Ir Jėzus mokė ir maldų, bet tos maldos buvo kolektyvinės. Jis nesiūlė jokios asmeninės maldos formos. Asmeninis atsivėrimas yra – Širdies atsivėrimas kiekvienam Mano Vaikui. Ir kuo gilesnis dvasios asmenybės tapatybės ryšys su Manimi, tuo aktyvesnis yra bendravimas, tuo gilesnė komunija Mano Sūnaus arba Dukros su Manimi, ir būsena taip pat paliudija, kokio yra Mano Charakterio savybių pasireiškimo laipsnis tos asmenybės tapatybės pasireiškimu išorėje – gyvenime. Kada ateina akimirka, kai dingsta savaime, atrodytų, visos materialaus gyvulinės kilmės proto ir charakterio ydos, vietoje jų įsiviešpatauja Mano Charakterio dieviškosios savybės – Meilės pasireiškimas, Gailestingumo, Teisingumo, Tiesos, Gėrio, Grožio, Kosminės Įžvalgos, ir Išminties. Kaip potencialas, tai yra Mano jau suteikta kiekvienai asmenybei. Tuo tarpu tie Mano Vaikai, kurie deda daugiau pastangų, ir nušvinta tokiom savybėm, ką Buda mėgino apibūdinti Nirvana, tai ir yra tas simbolinis gimimas iš dvasios. Tai yra aukščiausia viršūnė prieš tai kopus į tą milžiniško aukščio kalną, tos pastangos, visą laiką žvelgiant į vis aukštesnį uolų išsidėstymą, ir lipant vis tolyn nuo žemės paviršiaus, nuo tos tamsos ir žemų energinių virpesių aplinkos, lipant į tą Mano teikiamą Šviesos viršūnę.
Štai tas procesas yra nuolatinės jūsų pastangos tiek atsiveriant Man, tiek palaikant komuniją su Manimi, tiek ir studijuojant dvasinius šaltinius, ir tuo pačiu, atsidavus Mano vedimui iš vidaus, veikiant savo aplinkoje ir savo aplinką išmintingu žodžiu, veiksmu, tai ir yra kopimas į tą aukštą ir statų kalną. Tačiau kalnas gąsdina tiktai pradiniame žingsnyje, pradinėje pakopoje. Bet Aš sumaniau tokį Evoliucinį Planą, kada Manasis Sūnus ar Dukra, pradėjęs žengti įgyvendinant šitą Planą, įnešant savo asmeninį indėlį, jam atsiranda ir noras, alkis, atlikti dar vieną žingsnį. Nors ir sunku, bet jis junta trauką iš Manęs – trauką link tos Šviesos viršūnės. Tai šitas procesas ir patekimas į tą Viršukalnę, kurioje yra Manoji Šviesa, galima laikyti ir tuo simboliniu gimimu iš dvasios. Procesas lipant, patiriant ir tam tikrų nuopolių, ir skausmo, ir tada patiriant Palaimą – kokia nuostabi yra erdvė, kokią tu matai toliau einančią horizonto liniją, kiek tu matai esi iškeltas virš to žemės paviršiaus, nuo kurio ir pradėjai kopti į tą Viršūnę – į Mane – Gyvai – nebe ritualine prasme, bet Gyvai! Ir tu neturėjai nieko kito, tiktai Mano vedimą iš vidaus, rėmeisi į Mane! Štai šitas Kelias ir veda per apmąstymus, per abejones, per bendravimą su Manimi, per studijas, per pastangų dėjimą – veda link tos Viršūnės, to gimimo iš dvasios, o iš tikrųjų, kaip aš sakiau, tai tos asmenybės Mano jau suteiktų potencialų ir charakterio savybių pasireiškimą visomis Mano Charakterio savybėmis. Aš negaliu suteikti kitokio charakterio negu Savo Charakterį kiekvienai dvasinei asmenybei! Aš ir suteikiu tą Savo Charakterio atkartojimą kiekvienai asmenybei. Tačiau, kaip pasireikš tas atsikartojimas, jau priklauso nuo kiekvieno Mano Vaiko įdedamų asmeninių pastangų. Ir štai, kada jisai patiria, kad užkopė ant to Mano suteikto milžiniško kalno viršūnės, patyrė tą Šviesą, jis patyrė ir laisvę nuo visų ydų apsivalymo. Jam lengva! Lengva viduje! Ir jis jaučia džiugesį, Palaimą, Ramybę, pakylėjimą dvasioje! Visa tai atsispindi būsenoje! Ir tai trunka jau visą Amžinybę! Nes gimimas iš dvasios, ta siaurąja prasme, jis negali sugrąžinti vėl į ydų pasaulį to Mano Sūnaus ar Dukros, kuris tiek dėjo pastangų, sąmoningai priimdamas sprendimus, žengdamas, atsispirdamas aplinkos poveikiui. Visa tai, kaip asmenybės tapatybę, grūdino charakterio pasireiškimu – grūdino tiek, kad visa tai išnyktų, kaip jau nebeįmanomas dalykas. Kaip ir kūdikis nebegali sugrįžti į motinos įsčias – jis gimė šitame pasaulyje. Sugrįžti į tą procesą, kuris buvo devynis mėnesius motinos įsčiose, jis nebegali. Taip ir tas, gimęs iš dvasios, nebeturintis ydų, Manasis Sūnus ar Dukra, spindintis Manojo Charakterio savybėmis, ir būsena liudijantis, kaip ir savo veiksmais, Manojo Charakterio vis stipresnį pasireiškimą, jis nebegali patirti ydų, nes tai jau yra praeities akimirka. Jį vilioja tai, ką jis patiria dabar, jis nori dar daugiau dvasinio pasimėgavimo su Manimi ir Manyje. Nustelbti tai nėra pajėgus nė vienas to materialaus, gyvulinės kilmės proto, virptelėjimas. Gali būti kluptelėjimas. Jūs dar nesate tokie stiprūs dvasioje, bet jau jūs nužengę didžiulį tarpsnį, kopdami į šitą Šviesos kalną, į tą Viršukalnę. Jūs žinote patyrimu nuo ko jūs pradėjote, ką patyrėte žengimo akimirkomis, kiek jums tai teikė pasitenkinimo, ir kada užkopėte ant tos Viršukalnės, ką jūs patiriate Laisvėje, ir Laisvę be ydų, ir su Mano Charakterio savybių atsikartojimu jūsų charakteryje, ką Aš jums ir buvau suteikęs, kaip potencialą dvasinei asmenybei. Todėl jūs sugrįžti į ankstesnę savo būseną nenorite tiek, kad tai tampa nebeįmanoma!
Tai štai, jūs galite tai pavadinti gimimu iš dvasios. O aš tai jums patarčiau apibūdinti, kaip jūsų dvasinės asmenybės pasireiškimas, kokį Aš sumaniau jau aktualo lygiu. Jūs pavertėte tuos potencialus, kurie glūdėjo jumyse, aktualu, patirdami tą visą žengimo procesą, ir gavę tą atlygį – Mano Atlygį išlaisvinimu jūsų visų iš ydų, kad suspindėtų Mano Charakterio savybių atkartojimas jūsų asmenybės tapatybės charakteryje.
Algimantas – Ačiū Tau, mylimas Tėve, už šitą atsakymą. Aš Tave myliu. Ir manoji valia sulieta su Tavąja, kaip ir su Amžinosios Motinos, Begalinės Motinos ir Visuminės Dievybės AŠ-ESU Valia. Amen.

Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile

Komentarai